- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2-1961-671/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00313-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Audronė Alčauskienė (pirm.), Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- R. M., A. M.
- Atsakovas
- M. A.
- Advokatai
- Gediminas Žlioba
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M. ir A. M. ieškinius atsakovui M. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo M. A. priešieškinį ieškovams R. M. ir A. M. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė R. M., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.870 ir 6.874 straipsniais, prašo priteisti iš atsakovo M. A. skolą 8000 Eur, palūkanas 706,16 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. sausio 25 d. atsakovas M. A. pasiskolino iš ieškovės 3000 Eur. Pasirašytame skolos raštelyje atsakovas patvirtino, jog pinigus gavo 2016 m. sausio 25 d. Grąžinimo terminas – iki pareikalavimo. 2017 m. vasario 8 d. atsakovas iš ieškovės pasiskolino dar 5000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. balandžio 9 d. Atsakovas skolos raštelyje patvirtino, jog pinigus gavo 2017 m. vasario 8 d. Atsakovas pasiskolintų lėšų ieškovei iki šiol negrąžino, į raginimus tiek žodinius, tiek rašytinius nereaguoja. Atsakovui 2019 m. spalio 16 d. buvo išsiųstas registruotu paštu taikos sutarties pasiūlymas. Sudarytuose paskolos rašteliuose atsakovas patvirtino ir pasirašė, kad pinigus gavo. Tai pat paskolos raštelių buvimas pas kreditorių, šiuo atveju – pas ieškovę, teikia galimybę konstatuoti atsakovo prievolės neįvykdymą ir atitinkamai ieškovės teisę reikalauti, kad atsakovas ją įvykdytų. Taigi pagal paskolos raštelius, jų tekstą, patvirtinimą, kad atsakovas pinigus gavo, galima teigti, jog pinigai atsakovui buvo perduoti, o atsakovas (paskolos gavėjas) įsipareigojo gautus pinigus grąžinti. Atsakovui nevykdant savo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėja – ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Taip pat atsakovas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines kompensuojamojo pobūdžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, kurios, vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, skaičiuojamos už paskutinius penkerius metus.
Šalies argumentai
Ieškovas A. M., vadovaudamasis LR CK 6.870 ir 6.874 straipsniais, prašo priteisti iš atsakovo M. A. skolą 13000 Eur, palūkanas 1313,70 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. liepos 4 d. atsakovas M. A. pasiskolino iš ieškovo 3000 Eur. Pasirašytame skolos raštelyje atsakovas patvirtino, jog pinigus gavo 2016 m. liepos 4 d., kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovas iš ieškovo pasiskolino dar 10000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gegužės 25 d. Atsakovas skolos raštelyje patvirtino, jog pinigus gavo 2017 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas pasiskolintų lėšų ieškovui iki šiol negrąžino, į raginimus nereaguoja. Sudarytuose paskolos rašteliuose atsakovas patvirtino ir pasirašė, kad pinigus gavo. Taip pat paskolos raštelių buvimas pas kreditorių, šiuo atveju – pas ieškovą, teikia galimybę konstatuoti atsakovo prievolės neįvykdymą ir atitinkamai ieškovo teisę reikalauti, kad atsakovas ją įvykdytų. Taigi pagal paskolos raštelius, jų tekstą, patvirtinimą, kad atsakovas pinigus gavo, galima teigti, jog pinigai atsakovui buvo perduoti, o atsakovas (paskolos gavėjas) įsipareigojo gautus pinigus grąžinti. Atsakovui nevykdant savo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas – ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Taip pat atsakovas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines kompensuojamojo pobūdžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, kurios, vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, skaičiuojamos už paskutinius penkerius metus.
Atsiliepimas
Atsakovas M. A. atsiliepimais į ieškinius su ieškiniais nesutinka, prašo juos atmesti kaip neįrodytus ir nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovas užsiima verslu ir savo veiklą vykdo keliose skirtingose verslo srityse. Esant trumpalaikio verslo finansavimo poreikiui ir negalėdamas pasiskolinti banke, atsakovas 2016 m. pradžioje kreipėsi į tame pačiame name gyvenantį ieškovą A. M., kuris pasakė, kad turi galimybę paskolinti ir per kelis kartus paskolino atsakovui 21000 Eur. Pagal 2016 m. sausio 25 d. ieškovo A. M. žmonos ieškovės R. M. vardu išrašytą skolos raštelį atsakovas pasiskolino 3000 Eur, dėl palūkanų nebuvo sutarta. Skolos raštelyje nebuvo numatytas pinigų grąžinimo terminas – pinigus atsakovas pas ieškovę R. M. skolinosi iki pareikalavimo. Atsakovas ieškovei R. M. kas mėnesį, t. y. 42 mėnesius, už tą paskolą mokėjo po 187,50 Eur, tokiu būdu per 42 mėnesius sumokėdamas 7875 Eur. Pagal 2016 m. liepos 4 d. ieškovo A. M. vardu išrašytą skolos raštelį atsakovas pasiskolino 3000 Eur be palūkanų ir kas mėnesį, t. y. 36 mėnesius, už tą paskolą mokėjo po 187,50 Eur, tokiu būdu per 36 mėnesius sumokėdamas 6750 Eur. Pagal 2017 m. vasario 8 d. ieškovo A. M. žmonos ieškovės R. M. vardu išrašytą skolos raštelį atsakovas pasiskolino 5000 Eur ir kas mėnesį, t. y. 29 mėnesius, už tą paskolą mokėjo ieškovui A. M. po 400 Eur, tokiu būdu per 29 mėnesius sumokėdamas 11600 Eur. Pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovo A. M. vardu išrašytą skolos raštelį atsakovas pasiskolino 10000 Eur ir kas mėnesį, t. y. 22 mėnesius, už tą paskolą mokėjo ieškovui po 600 Eur, tokiu būdu per 22 mėnesius sumokėdamas 13200 Eur. Visuose teismui ieškovų pateiktuose skolos rašteliuose nėra numatytos palūkanos, todėl teisiškai atsakovas turėjo pareigą sumokėti tiek, kiek buvo pasiskolinęs, t. y. 21000 Eur. Dalis skolos raštelių buvo rašomi ieškovo A. M. žmonos ieškovės R. M. vardu, kadangi ieškovo teigimu jis neturi, kaip parodyti, iš kur oficialiai gavo tuos pinigus. Kiekvieną mėnesį atsakovas reguliariai mokėdavo ieškovui A. M. po 1375 Eur, kas ilgainiui tapo nebepakeliama našta, kadangi verslas nesivystė, dalis verslo bankrutavo. Atsakovas ieškovui A. M. prieš kurį laiką pasakė, kad nebeturi galimybės toliau mokėti, tuo labiau, kad pasiskolinęs 21000 Eur, jis jau sumokėjo 39425 Eur, t. y. beveik dvigubai nei buvo pasiskolinęs. Abu ieškovai gavę pinigus skolos raštelių negrąžino, motyvuodami tuo, kad kreipsis į teismą dėl tariamai negrąžintų pinigų priteisimo, o atsakovui nurodžius, kad nebegali mokėti kaip anksčiau kiekvieną mėnesį sutartos sumos, pradėjo persekioti, duodami suprasti, kad pinigai yra perskolinti iš žmogaus, kuris tikrai nesibylinės ir klausimą dėl skolos su atsakovu išspręs „kitaip“, t. y. atvirai leisdamas suprasti, kad toliau nevykdant mokėjimų arba nesumokėjus visos vekseliuose nurodytos sumos iš karto, galimas fizinis sudorojimas. Atsakovas kreipėsi į policiją dėl patirto persekiojimo, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2019 m. spalio 3 d. atsakovas restorane „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su ieškovu A. M. ir jo žmona ieškove R. M., pokalbio garso įrašas buvo perduotas antstolei, kuri konstatavo faktines aplinkybes apie pateikto garso įrašo turinį. Kadangi atsakovas yra seniai sumokėjęs skolą pagal pasirašytus skolos raštelius ir atsisakė vykdyti reikalaujamus neteisėtus mokėjimus, nes yra sumokėjęs žymiai daugiau nei buvo pasiskolinęs, ieškovas A. M. kreipėsi į teismą. Pridedamas garso įrašas patvirtina, kad atsakovas vykdydamas dalinius mokėjimus kas mėnesį mokėjo ieškovui A. M. ir yra sumokėjęs žymiai daugiau nei buvo pasiskolinęs, todėl ieškovų ieškiniai turi būti atmesti. Taip pat negali būti tenkinamas ieškovų reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Kadangi atsakovas skolą mokėjo dalimis, kiekvieną mėnesį pagal įstatymą mokėtinų palūkanų suma turi mažėti.
Šalies argumentai
Atsakovas M. A. priešieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovai A. M. ir R. M. yra nepagrįstai iš atsakovo gavę 18425 Eur sumą, priteisti iš ieškovų solidariai 18425 Eur sumą kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas nurodė tas pačias skolų raštelių sudarymo ir grąžinimo aplinkybes kaip ir atsiliepimuose į ieškinius. Vadovaudamasis LR CK 6.267 straipsniu, nurodo, kad ieškovai turi grąžinti atsakovui be pagrindo įgytą turtą, t. y. 18425 Eur sumą, nes teismui pateiktas garso įrašas patvirtina, kad atsakovas vykdydamas dalinius mokėjimus kas mėnesį mokėjo ieškovui A. M., ir ieškovams yra sumokėjęs žymiai daugiau nei buvo pasiskolinęs.
Ieškovai R. M. ir A. M. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas teigdamas, jog jis turėjo pareigą sumokėti tiek, kiek buvo pasiskolinęs, t. y. 21000 Eur, nurodo, jog jis ieškovams yra sumokėjęs 39425 Eur, tai reiškia, kad tarp šalių susitarimas dėl palūkanų mokėjimo buvo. Garso įraše, kuriame šalys aptarinėja paskolos grąžinimą, atsakovas neprieštarauja ir sutinka šalims sumokėti 10000 Eur iki 2020 m. sausio pabaigos, o likusią dalį vėliau. Galima daryti išvadą, jog iki šiol atsakovas ieškovams mokėjo tik palūkanas. Nors šalys ir nebuvo numačiusios palūkanų mokėjimo skolos rašteliuose, tačiau pagal šalių nurodomas aplinkybes akivaizdu, jog jos dėl palūkanų mokėjimo susitarusios buvo. Yra preziumuojama, jog jei paskolos dalykas yra pinigai, paskolos sutartis yra atlygintinė ir pareiga mokėti palūkanas kyla pagal LR CK 6.872 straipsnio nuostatas. Ieškovai pagrįstai mano, jog atsakovo pateiktas garso įrašas neįrodo, jog skola ieškovams buvo sumokėta atliekant dalinius mokėjimus. Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 3 d. antstolės G. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, visas garso įrašas nesigirdi, taip pat viso garso įrašo metu galima girdėti, kad skaičiavimus atlieka tik atsakovas. Atsakovo atlikti skaičiavimai yra netikslūs, kadangi tokių mokėjimų, kaip nurodo atsakovas, jie nebuvo gavę. Mokėjimai, kuriuos ieškovai pripažįsta gavę garso įraše, yra ieškovams sumokėtos palūkanos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jokio patvirtinimo pokalbio metu iš ieškovų dėl galutinės atsakovo jiems sumokėtos sumos, nėra. Pažymi, kad ieškovai 2019 m. rugsėjo 20 d. iš atsakovo yra gavę žinutę telefonu, kurioje atsakovas nurodo, jog jis jiems yra sumokėjęs 33000 Eur, o ne 39245 Eur, kaip teigiama atsiliepime. Kiekvieną kartą atsakovas nurodo vis kitą sumą. Jeigu atsakovas iš tiesų būtų sumokėjęs skolą ieškovams, skaičiavimas ir skolos dydis nekistų. Atsakovas tvirtina, kad jis ieškovams visą skolą ir net daugiau, nei buvo susitarta, yra susimokėjęs, tačiau nesuprantama, kodėl jis, kaip girdima garso įraše, sutinka sumokėti 2020 m. sausio mėn. 10000 Eur skolą, o likusią dalį vėliau. Atsakovas susitikimo su ieškovais metu galėjo tvirtinti, jog skolą yra sumokėjęs ir daugiau mokėti neketina. Tačiau susitikimo metu jis ir toliau tvirtina, kad skolą mokės, nori, kad advokatas parengtų grafiką, pagal kurį jis atliks mokėjimus. Taip pat atsakovas tvirtina, jog skolą sumokėjo, tačiau negali pateikti įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovas nereikalavo paskolos raštelių grąžinimo, sunaikinimo, jeigu jis skolą yra sumokėjęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovai A. M. ir R. M. su atsakovo M. A. priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į priešieškinį atkartojami ieškovų rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai. Papildomai nurodyta, kad nėra suprantama atsakovo pozicija dėl be pagrindo įgyto turto, kai akivaizdu, jog tarp šalių yra susiklostę paskoliniai santykiai. Taip pat atsakovas nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog skolą ieškovams atsakovas yra sumokėjęs. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (LR CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Atsakovas iš esmės nepateikia jokių įrodymų, kaip jau nurodyta aukščiau, kurie patvirtintų, jog jis ieškovams yra sumokėjęs daugiau nei buvo pasiskolinęs, nei tai, kad skolą yra grąžinęs. Atsakovo pateikiamas garso įrašas šios atsakovo nurodomos aplinkybės nepatvirtina. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovai be pagrindo yra įgiję 18425 Eur.
Ieškovė R. M. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą dėl 8000 Eur skolos priteisimo, atsisakė reikalavimo dėl ieškiniu prašomų priteisti 706,16 Eur palūkanų. Su priešieškiniu nesutinka, nes nėra gavusi priešieškiniu prašomos priteisti pinigų sumos. Parodė, kad 2016 m. sausio mėnesį pas ją ir jos vyrą ieškovą A. M. atėjo atsakovas M. A. ir paprašė paskolinti 3000 Eur. Atsakovui pinigų reikėjo verslui, buvo atidaręs parduotuvę. Atsakovas yra jų pažįstamas, dukros klasės draugas ir jų kaimynas, todėl juo pasitikėjo ir pinigus paskolino. Atsakovas surašė skolos lapelį. Buvo paskolinti grynieji pinigai, sutariant, kad atsakovas ieškovei mokės palūkanas. Nebuvo sutartas nei palūkanų dydis, nei konkreti jų suma, nei mokėjimo datos. Ieškovė pasitikėjo atsakovu, todėl sutarė, kad kiek atsakovas galės, tiek mokės. Dėl pagrindinės 3000 Eur skolos buvo sutarta, kad ją grąžins, kai ieškovė pareikalaus. Palūkanas atsakovas mokėdavo ne kiekvieną mėnesį, yra gavusi ir 50 Eur, ir 100 Eur. Atsakovas pinigus atnešdavo į namus, jokie rašteliai nebuvo rašomi. Kadangi atsakovas mokėjo palūkanas, 2017 m. vasario 8 d. ieškovė jam tomis pačiomis sąlygomis paskolino dar 5000 Eur. Nors šį kartą skolos lapelyje buvo nustatytas skolos grąžinimo terminas, sutarė, kad atsakovas skolą grąžins, kai ieškovė pareikalaus. Už bendrą paskolintą 8000 Eur sumą atsakovas yra sumokėjęs 1500 Eur palūkanų. Tris kartus po 400 Eur ir vieną kartą 200 Eur ir 100 Eur. Pagrindinę skolos sumą pradėjo prašyti grąžinti 2019 m. rudenį. Kadangi vyras, ieškovas A. M., atsakovui buvo paskolinęs iš kito asmens pasiskolintus 10000 Eur, kuriuos reikėjo grąžinti, kartu su vyru prašė grąžinti skolą. 2019 m. taip pat tapo žinoma apie prastėjančią atsakovo finansinę padėtį, jis ėmė vengti su jais susitikti. 2019 m. mėnesį atsakovas ją ir vyrą ieškovą A. M. pakvietė susitikti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo aptarti skolos grąžinimą, paruošti skolos grąžinimo grafiką. Patvirtina, kad teismui pateiktame garso įraše girdėti jos, vyro ieškovo A. M. ir atsakovo balsai. Negali patvirtinti garso įraše girdimo atsakovo skolos skaičiavimo, ji nesuprato, ką jis skaičiuoja. Įrašyto pokalbio pabaigoje ji neprašo atsakovo grąžinti pagrindinės skolos, nes tuo metu svarbiausia buvo, kad atsakovas grąžintų 10000 Eur jos vyrui ieškovui A. M., nes ši skola turėjo būti atiduota kitam asmeniui. 8000 Eur skolos grąžinimo ji dar galėjo laukti. Paskolinti 8000 Eur yra šeimos pinigai.
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. teismo posėdžio palaikė ieškinio reikalavimą dėl 13000 Eur skolos priteisimo, atsisakė reikalavimo dėl ieškiniu prašomų priteisti 1313,70 Eur palūkanų. Su priešieškiniu nesutinka, nes nėra gavęs priešieškiniu prašomos priteisti sumos. Nurodė, kad vieną kartą pokalbio su atsakovu M. A. metu, jis paklausė, gal žino, kas galėtų paskolinti pinigų. Ieškovas atsakė, kad jis gali paskolinti. Atsakovui pinigų reikėjo verslo plėtojimui. 2016 m. liepos 4 d. ieškovas atsakovui paskolino 3000 Eur, o 2017 m. rugsėjo 25 d. – 10000 Eur, kuriuos pasiskolino iš artimo draugo, nes atsakovas pats paprašė surasti žmogų, kuris paskolintų pinigų. Paskolinti 3000 Eur – šeimos pinigai. Kadangi buvo skolinami bendri šeimos pinigai, vieną kartą skolos raštelius pasirašė jis, kitą kartą žmona ieškovė R. M.. Dėl palūkanų buvo sutarta taip pat, kaip ir su žmona. Sutarė, kad kiek galės, tiek ir grąžins. Nekonkretizavo nei sumų, nei procentų, nei mokėjimo datų. Už paskolintą bendrą 13000 Eur sumą iš atsakovo yra gavęs 3500 Eur palūkanų. Abu kartus skolos raštelius atsinešė atsakovas, kuriuos pats užpildė, nurodė skolų grąžinimo datas. Atsakovas palūkanas mokėdavo grynaisiais, nesakydavo, kad grąžina skolą. Nebuvo periodiško palūkanų mokėjimo. Ant lapelio buvo susirašęs, kokiomis sumomis atsakovas mokėjo palūkanas, tačiau nežymėdavo datų. Kadangi atsakovas mokėjo palūkanas už paskolintus 3000 Eur, juo pasitikėjo, todėl paskolino dar 10000 Eur, kuriuos pasiskolino iš savo artimo draugo. Draugas nėra pareikalavęs grąžinti skolos, su juo nėra susitarta dėl palūkanų. Patikslino, kad draugas yra užsiminęs, kad reikalingi pinigai. Negali pasakyti, kiek atsakovas buvo sumokėjęs palūkanų, kai paprašė paskolinti dar 10000 Eur. Tuo metu atsakovui sekėsi verslas. Paskolinus 10000 Eur mokėjo didesnes palūkanas. Yra gavęs ir 400 Eur, ir 600 Eur, ir 700 Eur. 2019 m. sužinojus apie prastėjančius atsakovo reikalus ir draugui, iš kurio jis pasiskolino 10000 Eur, užsiminus, kad reikia pinigų, paprašė atsakovo grąžinti pagrindinę skolą. Atsakovas ėmė jo vengti, tačiau jis jo nereketavo. 2019 m. spalio mėnesį jam paskambino atsakovas ir pasiūlė susitikti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, paprašė atsivežti skolos lapelius, kad galėtų suderinti su advokatu skolos grąžinimo grafiką. Atsakovas nesakė, ką skaičiuoja susitikimo kavinėje metu, nerodė, ką užsirašo. Į susitikimą neatsivežė lapelio, kur buvo pasižymėjęs sumokėtų palūkanų sumas. Patvirtina, kad teismui pateiktame garso įraše kalba jis, jo žmona ieškovė R. M. ir atsakovas. Pokalbio kavinėje metu, kai atsakovas teigia, kad yra sumokėjęs 39245 Eur, ir kai 2019 m. rugsėjo 20 d. gavo atsakovo SMS žinutę, kurioje atsakovas nurodo, kad yra sumokėjęs 33000 Eur, nematė prasmės neigti, kad atsakovas yra sumokėjęs nurodytas sumas. Paskutinis atsakovo mokėjimas buvo 2019 m. liepos mėnesį. Po pokalbio kavinėje „duomenys neskelbtini)“ atsakovas vengė su juo ir ieškove susitikti. Jeigu atsakovas būtų sumokėjęs pagrindinę skolą, būtų pasirašyti pakvitavimai.
Ieškovų R. M. ir A. M. atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškiniuose nurodytas aplinkybes, prašė juos tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad pasirašant skolos lapelius tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl palūkanų mokėjimo. Atsakovas kurį laiką ieškovams mokėjo sutartas palūkanas, tačiau nustojus jas mokėti, ieškovai paprašė grąžinti pagrindinę skolą pagal skolos lapelius. Ieškovai nesutinka su teismui pateiktame garso įraše esančiais atsakovo teiginiais dėl dalinių paskolos mokėjimų, nes dalis garso įrašo nesigirdi, taip pat didžiąją dalį įrašo sudaro atsakovo monologas. Garso įrašas neįrodo, kad atsakovas sumokėjo ieškovams visą pasiskolintą sumą ir priešieškiniu prašomą priteisti sumą. Ieškovai nematė ir nežino, ką atsakovas skaičiavo susitikimo kavinėje metu. Teismui pateiktas garso įrašas, kaip įrodymas, vertintinas kritiškai, jis neinformatyvus ir negali paneigti rašytinių įrodymų. Ieškovai susitikimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ metu patvirtino, kad jiems yra sumokėtos pavienės palūkanų sumos, iš viso 5000 Eur, o ne atsakovo nurodytos kas mėnesį mokamos sumos. Šios sumos yra atsakovo interpretacija. Nelogiška, kad ieškovai atsakovui, kuris yra verslininkas, pinigus paskolino be palūkanų. Be to, atsakovas, būdamas verslininku, turėjo žinoti apie privalomą notarinę sandorio formą, kai skolinama suma viršija 3000 Eur, todėl toks elgesys vertintinas kaip siekis ateityje ginčyti pasirašytus skolos lapelius. Taip pat atsakovo pateikti su artimais šeimos nariais pasirašyti vekseliai ir metinės pajamų deklaracijos nepatvirtina, kad atsakovas buvo pajėgus ieškovams kas mėnesį mokėti sumas, nurodytas atsiliepimuose į ieškinius ir priešieškinyje.
Atsiliepimas
Atsakovas M. A. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į ieškinius ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad iš ieškovų A. M. ir R. M. bendrai pasiskolino 21000 Eur verslo plėtojimui. Visas bendravimas dėl skolų vyko su ieškovu A. M., ieškovė R. M. ant skolos lapelių tik uždėjo parašus. 2016 m. sausio 25 d. pasiskolino 3000 Eur. Žodžiu sutarė, kad kiekvieną mėnesį mokės po 185 Eur iki skolos padengimo. Susitarimo dėl palūkanų nebuvo. Tokią kas mėnesį mokėtiną sumą paskaičiavo ieškovas A. M.. Kiekvieno mėnesio 25 dieną jis grynaisiais pinigais ieškovui sumokėdavo po 185 Eur. Tokią sumą kiekvieną mėnesį mokėjo iki 2019 m. liepos mėnesio, t. y. 42 mėnesius. Nebežinojo, kada baigė išmokėti skolą, nes neturėjo skolos raštelių, todėl ir kvietė ieškovus į susitikimą kavinėje „Arka“, kad suderintų visus atliktus mokėjimus. Skolos raštelius prašė pasirašyti ieškovas A. M., tačiau nesutiko, kad skolos grąžinimas dalimis kas mėnesį būtų raštiškai įformintas. Su ieškovais bendravo draugiškai, vienas kitu pasitikėjo. 2017 m. liepos 4 d. iš ieškovų vėl pasiskolino 3000 Eur. Buvo sutarta, kad skolą grąžins dalimis kiekvieną mėnesį po 190 Eur. Po šios skolos bendrai ieškovams per mėnesį mokėdavo po 375 Eur. Už vieną skolą mokėdavo 8 mėnesio dieną, už kitą skolą – 25 mėnesio skolą. Dalinis skolos grąžinimas ieškovams niekur nebūdavo žymimas. Prieš pasiskolint antrą kartą nežinojo, ar pirma skola yra išmokėta. 2017 m. vasario 8 d. tomis pačiomis sąlygomis iš ieškovų pasiskolino dar 5000 Eur. Už šią skolą buvo sutarta mokėti po 400 Eur per mėnesį iki skolos sumokėjimo. Bendra ieškovams mokėtina per mėnesį suma buvo 775 Eur. 2017 m. rugsėjo 25 d. pasiskolino dar 10000 Eur, buvo sutarta per mėnesį mokėti po 600 Eur iki skolos padengimo. Nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. liepos mėnesio bendrai ieškovams per mėnesį mokėdavo po 1375 Eur, 8 ir 25 mėnesio dienomis. Susitikimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ pokalbį įrašė, nes daugiau neturėjo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovams yra sumokėjęs 39425 Eur. Teismui pateiktame garso įraše jis vardija skolas pagal atskirus skolos lapelius ir kiek yra sumokėta. Pokalbio pabaigoje meluoja, kad nėra sumokėjęs ieškovams 10000 Eur. Pasirašydamas skolos lapelius, nežinojo, kad būtina notarinė sandorio forma.
Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinius ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinius atmesti ir tenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas iš ieškovų pagal keturis skolos lapelius grynaisiais pinigais pasiskolino 21000 Eur. Atsakovas ieškovams kas mėnesį mokėdavo fiksuotas skolų sumas, kurios konkretizuotos atsakovo pateiktuose atsiliepimuose į ieškinius. Mokėjimai buvo mokami iki 2019 m. liepos mėnesio. Laikui bėgant atsakovas suprato, kad ieškovams yra sumokėjęs per daug, t. y. 39425 Eur, yra nebepajėgus toliau vykdyti tokius mokėjimus, todėl nustojo mokėti. Ieškovas pradėjo jį persekioti. Pirmieji du skolos lapeliai (2016 m. sausio 25 d. ir 2016 m. liepos 4 d.) yra galiojantys, tačiau pagal juos, nesant tarp šalių rašytinio susitarimo dėl palūkanų, turi būti skaičiuojamos įstatymo, t. y. LR CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, nustatytos palūkanos. Tik pagal šiuos du skolos lapelius ieškovai gali prašyti priteisti palūkanas. Ieškovai ieškiniuose nurodė, kad jiems atsakovas nėra nieko sumokėjęs, tačiau duodami paaiškinimus, patvirtino, kad abu iš atsakovo iš viso yra gavę 5000 Eur. Teismui pateiktas garso įrašas patvirtina, kad pagal prieš tai nurodytus skolos lapelius atsakovas ieškovams per mėnesį mokėdavo po 375 Eur. Tokiu būdu ieškovai kartu su skolos dengimu gavo ir palūkanas, tačiau vadovaujantis nurodytu LR CK 6.872 straipsniu, palūkanos turėjo būti mažesnės. Kiti du paskolos lapeliai (2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d.), vadovaujantis LR CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, yra negaliojantys, nes neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės sandorio formos. Šiuo atveju restitucija netaikoma, nes atsakovas ieškovams yra sumokėjęs 21000 Eur skolą, o likusi permokėta, priešieškiniu prašoma priteisti suma, turi būti atsakovui grąžinta kaip be pagrindo įgytas turtas. Kadangi atsakovas neturėjo jokios kitos galimybės įrodyti, kad jis iš viso atsakovams yra sumokėjęs 39425 Eur, įrašė jo ir ieškovų pokalbį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašas yra tikras, byloje nėra įrodymų, kad šalys susitikimo metu buvo kaip nors įtakojamos ar spaudžiamos, todėl jis vertintinas kaip įrodymas, parvirtinantis, kad atsakovas ieškovams yra sumokėjęs 39425 Eur. Pokalbio eiga, skaičiavimo detalizacijos įrodo, kad atsakovas pagal pasirašytus skolos lapelius ieškovams kas mėnesį mokėjo dalinius mokėjimus. Garso įraše nėra ieškovų paneigimų, prieštaravimų atliktiems atsakovo skaičiavimams. Garso įrašas patvirtina, kad atsakovas ieškovams už paskolintus 5000 Eur kas mėnesį mokėdavo po 400 Eur. Šalių pokalbio kavinėje įrašas patvirtina, kad ir už kitas paskolintas sumas atsakovas kas mėnesį ieškovams mokėjo dalinius mokėjimus, tačiau pagal abi šalis tenkinusią praktiką tokie mokėjimai niekur nebuvo žymimi. Be to, atsakovas 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovui nusiuntė SMS žinutę, kurioje nurodo pagal skolos lapelius sumokėtą sumą ir ieškovas šios sumos nepaneigia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškiniai tenkintini iš dalies. Priešieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta kad 2016 m. sausio 25 d. ieškovė R. M. skolos rašteliu paskolino atsakovui M. A. 3000 Eur ir pasiskolintą pinigų sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki pareikalavimo. 2016 m. liepos 4 d. ieškovas A. M. skolos rašteliu paskolino atsakovui 3000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2017 m. vasario 8 d. ieškovė R. M. skolos rašteliu paskolino atsakovui 5000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. balandžio 9 d. 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovas A. M. skolos rašteliu paskolino atsakovui 10000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gegužės 25 d. 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovas A. M. iš atsakovo M. A. gavo SMS žinutę su tekstu „21000 Eur pasiskolinau, 33000 Eur atidaviau. Kiek aš tau dar skoloje?“. Ieškovas A. M. atsakė SMS žinute su tekstu „Jug ar taip buvom snekeje?“. Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. spalio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019 m. spalio 11 d. registruotas atsakovo M. A. pareiškimas, kad 2016 m. pradžioje esant trumpalaikio verslo finansavimo poreikiui, negalėdamas pasiskolinti iš banko, jis kreipėsi į savo kaimyną ieškovą A. M., iš kurio per keturis kartus pasiskolino 21000 Eur sumą ir kuris vėliau ėmė jį persekioti bei grasinti, kad grąžintų skolą. Nutarime nustatyta, kad tarp šalių yra kilę civiliniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka. Nurodyta, kad ieškovo A. M. veiksmai nėra realūs ir neišvengiami, dėl ko negali būti laikomi nusikaltimu ir nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnį. 2019 m. spalio 23 d. ieškovė R. M. nusiuntė atsakovui 2019 m. spalio 16 d. taikos sutarties projektą, pagal kurį atsakovas pripažįsta, jog yra ieškovei skolingas 8000 Eur. Registruotas laiškas su taikos sutarties projektu atsakovui neįteiktas. 2019 m. gruodžio 3 d. antstolės G. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas 2019 m. spalio 3 d. kavinėje „Arka“ įvykęs ieškovų R. M., A. M. ir atsakovo M. A. pokalbis. Iš į bylą pateiktų vekselių matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. iš R. A. ir A. A. pagal septynis vekselius pasiskolino bendrą 19150 Eur sumą. Pagal 2017 m. metinę pajamų deklaraciją atsakovas gavo 12835,51 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, iš kurių išskaičiuota 2055 Eur pajamų mokestis. Pagal pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 m. atsakovas gavo 7770,44 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, iš kurių išskaičiuota 704 Eur pajamų mokestis. Pagal 2019 m. pajamų mokesčio deklaraciją atsakovas gavo 6214,92 Eur sumą, iš kurios išskaičiuotas 766,80 Eur pajamų mokestis.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai R. M. ir A. M. pagal 2016 m. sausio 25 d. (3000 Eur), 2016 m. liepos 4 d. (3000 Eur), 2017 m. vasario 8 d. (5000 Eur) ir 2017 m. rugsėjo 25 d. (10000 Eur) skolos lapelius iš viso atsakovui M. A. paskolino 21000 Eur. Šalys taip pat neginčija, kad, atsakovas realiai gavo skolos rašteliuose nurodytą pinigų sumą (21000 Eur.). Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo kaip skolininko pareigos pagal skolos raštelius įvykdymo – skolos grąžinimo. Ieškovai nurodė, kad atsakovas nėra grąžinęs visos skolos, pripažino, kad ieškovei R. M. atsakovas yra sumokėjęs 1500 Eur palūkanų, o ieškovui A. M. – 3500 Eur palūkanų. Atsakovas teigia, kad ieškovams laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio yra sumokėjęs 39425 Eur, t. y. grąžinęs visą 21000 Eur skolą ir permokėjęs 18425 Eur, kuriuos priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovų. Neigia, kad tarp šalių pasirašant skolos lapelius buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl palūkanų, nurodė, kad šalys susitarė, kad atsakovas kas mėnesį mokės pagal kiekvieną skolos raštelį nustatytas tikslias sumas iki skolų padengimo. Atsakovo atstovas taip pat nurodo, kad tarp šalių pasirašyti 2017 m. vasario 8 d. (5000 Eur) ir 2017 m. rugsėjo 25 d. (10000 Eur) skolos rašteliai yra negaliojantys, nes neatitinka įstatymo nustatytos notarinės sandorio formos.
Dėl 2016 m. sausio 25 d. ir 2016 m. liepos 4 d. skolos raštelių
Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (LR CPK 12 straipsnis). Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (LR CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (LR CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-187/2008).
Kaip minėta byloje nėra ginčo, kad atsakovas iš ieškovų R. M. ir A. M. pagal 2016 m. sausio 25 d. (3000 Eur) ir 2016 m. liepos 4 d. (3000 Eur) skolos raštelius gavo 6000 Eur. Ginčas yra dėl to, ar atsakovas yra grąžinęs pagal skolos raštelius pasiskolintus pinigus.
Pagal LR CK 6.65 straipsnio nuostatas kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės, nes tai leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2011).
Atsakovas byloje įrodinėjo, kad skolos sumą, tai yra 21000 Eur, ir ieškovų be pagrindo įgytus 18425 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio sumokėjo ieškovams grynaisiais pinigais kiekvieną mėnesį mokėdamas nustatyto dydžio sumas už kiekvieną pasirašytą su ieškovais skolos raštelį. Skolos grąžinimo faktą atsakovas iš esmės įrodinėjo pateikdamas 2019 m. spalio 3 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ tarp šalių įvykusio pokalbio garso įrašą, kuris patvirtintas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2010). Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas garso įrašas laikytinas leistinu įrodymu, nors ir padarytas be ieškovų sutikimo, kadangi šioje byloje nėra ginčo, jog įraše kalba ieškovai ir atsakovas. Be to, ieškovai neneigė pokalbio su atsakovu fakto, teismo posėdyje turėjo galimybę teikti dėl jo paaiškinimus. Išklausius minėtą garso įrašą nustatyta, kad šalys kalbasi apie tarp šalių pasirašytus skolos lapelius. Kaip teisingai nurodo ieškovai, įraše girdisi ne visas pokalbis, teismo posėdžio metu tiek ieškovų atstovas, tiek atsakovo atstovas turėjo pastabų, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu šalių pokalbis užprotokoluotas ne visiškai teisingai. Kita vertus, išklausius pokalbio įrašą, teismas daro išvadą, kad pokalbio metu atsakovo žodžiu atliekami skaičiavimai ir detalizuotos ieškovams sumokėtos sumos, atsižvelgiant į ieškovų pripažinimą, kad atsakovas jiems bendrai yra sumokėjęs 5000 Eur palūkanų, nelaikytini įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas yra grąžinęs visą skolą. Nors atsakovas teigia, kad ieškovams iš viso yra sumokėjęs 39425 Eur, ieškovai įrašyto pokalbio kavinėje metu tiesiogiai nepatvirtino, kad tokia suma yra sumokėta. Priešingai, ieškovas A. M. prašo atsakovo „duoti žodį“, kad atsakovas sumokės 10000 Eur. Kitų aplinkybių iš garso įrašo, kurios neginčijimai patvirtintų, kad ieškovams buvo sumokėta visa skola ir priešieškiniu prašoma priteisti suma, negalima nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo teigimu, jis pasitikėjo ieškovais, neturėjo skolos lapelių kopijų ir niekur nesižymėdavo ieškovams kiekvieną mėnesį mokamų sumų. Pakvitavimų apie prievolės įvykdymą byloje taip pat nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad yra verslininkas, taip pat ne pirmą kartą skolinasi pinigus, t. y. paskolos teisiniai santykiai jam nėra naujas ir neįprastas dalykas. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos 39425 Eur sumos grąžinimo grynaisiais pinigais neįforminimas pakvitavimais negali būti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis elgesys. Taip pat atsakovo teiginių apie ieškovams grąžintą visą skolos sumą ir be teisinio pagrindo sumokėtus 18425 Eur neįrodo ir į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovo M. A. SMS žinutė ieškovui A. M.. Nors atsakovas žinutėje nurodo, kad jis pasiskolino 21000 Eur, o grąžino 33000 Eur, ieškovas atsakydamas į žinutę nurodyto fakto tiesiogiai nepatvirtina. Pažymėtina ir tai, kad į bylą pateiktos atsakovo metinės pajamų deklaracijos ir vekseliai, kuriais atsakovas pinigus pasiskolino iš šeimos narių, taip pat neįrodo, kad atsakovas ieškovams yra sumokėjęs 39425 Eur. Šiuo atveju šie rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas turėjo finansinę galimybę grąžinti pinigus, tačiau nepatvirtina pinigų grąžinimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nesant rašytinių įrodymų ir objektyvių duomenų apie atsakovo nurodomas aplinkybes, jo teiginiai dėl 39425 Eur dydžio ieškovams grąžintos pinigų sumos (21000 Eur skolos ir 18425 Eur be pagrindo sumokėtos sumos) laikytini neįrodytais (LR CPK 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo M. A. priešieškinys ieškovams R. M. ir A. M. dėl be pagrindo įgytos 18425 Eur sumos atmestinas.
Ieškovai R. M. ir A. M. teismo posėdžio metu aiškindami apie skolos raštelių su atsakovu sudarymo aplinkybes, nurodė, kad su atsakovu buvo susitarta, kad atsakovas už paskolintas sumas mokės palūkanas, tačiau nekonkretizavo nei palūkanų normos, nei konkrečios sumos. Ieškovė R. M. nurodė, kad už pagal skolos raštelius paskolintą bendrą sumą iš atsakovo yra gavusi 1500 Eur palūkanų, o atsakovas A. M. – 3500 Eur. Ieškovai nepateikė jokių susitarimą dėl palūkanų patvirtinančių įrodymų. Atsakovas neigia tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl palūkanų. Tarp šalių pasirašytuose skolos rašteliuose taip pat nenurodyta, kad už paskolintą sumą atsakovas įsipareigoja mokėti palūkanas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nepaisant to, jog ir nustačius, kad paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojamas sutarties atlygintinumas, darytina išvada, kad ieškovų patvirtinta atsakovo jiems sumokėta bendra 5000 Eur suma yra ne palūkanos pagal tarp šalių sudarytus skolos raštelius, o skolos dengimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovas pagal 2016 m. sausio 25 d. (3000 Eur) skolos raštelį yra sumokėjęs 750 Eur skolos (1500 Eur/2), pagal 2016 m. liepos 4 d. (3000 Eur) yra sumokėjęs 1750 Eur (3500 Eur/2), pagal 2017 m. vasario 8 d. (5000 Eur) skolos raštelį yra sumokėjęs 750 Eur skolos (1500 Eur/2) ir pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. (10000 Eur) skolos raštelį - 1750 Eur (3500 Eur/2). Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei R. M. pagal 2016 m. sausio 25 d. (3000 Eur) skolos raštelį priteistina negrąžinta 2250 Eur suma, o ieškovui A. M. pagal 2016 m. liepos 4 d. (3000 Eur) skolos raštelį priteistina negrąžinta 1250 Eur suma (LR CK 6.873 straipsnis).
Dėl 2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. paskolos raštelių
LR CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. LR CK 1.93 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-546/2013 ir kt.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos 2017 m. vasario 8 d. ieškovė R. M. pagal su atsakovu M. A. pasirašytą skolos raštelį perdavė atsakovui grynaisiais pinigais 5000 Eur sumą, o 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovas A. M. pagal su atsakovu M. A. pasirašytą skolos raštelį perdavė atsakovui grynaisiais pinigais 10000 Eur sumą. Nurodyti skolos lapeliai nėra patvirtinti notaro, todėl vadovaujantis į LR CK 6.871 straipsnio 4 dalimi, 2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos rašteliai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento dėl įstatymų reikalaujamos notarinės sutarties formos nesilaikymo.
LR CK 1.93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda LR CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, tai yra viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi šiuo atveju atsakovo pareiga grąžinti iš ieškovų gautas pinigines lėšas kyla ne LR CK 6.873 straipsnio, o LR CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir 1.93 straipsnio 5 dalies pagrindu, tai yra taikant restituciją. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pripažinus 2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. tarp šalių pasirašytus skolos raštelius negaliojančiais, ieškovė R. M. įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti jai 5000 Eur, o ieškovas A. M. – 10000 Eur. Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad pinigai atsakovui buvo realiai perduoti, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, turi būti nustatytos aplinkybės, kokią dalį iš ieškovų gautų piniginių lėšų atsakovas ieškovams yra grąžinęs.
Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal 2017 m. vasario 8 d. (5000 Eur) skolos raštelį ieškovei R. M. yra sumokėjęs 750 Eur skolos, o ieškovui A. M. pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. (10000 Eur) paskolos raštelį – 1750 Eur skolos. Taikant restituciją atsakovas pagal 2017 m. vasario 8 d. (5000 Eur) skolos raštelį ieškovei R. M. privalo grąžinti 4250 Eur, o pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. (10000 Eur) skolos raštelį atsakovas ieškovui A. M. privalo grąžinti 8250 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. M. ir ieškovas A. M. atsisakė ieškinių reikalavimų dėl 706,16 Eur ir 1313,70 Eur palūkanų priteisimo. Ieškovų atsisakymai dalies ieškinių reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl priimtini ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (LR CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 straipsnio 2 dalis). Ieškovams atsisakius dalies ieškinių reikalavimų, vadovaujantis LR CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jiems grąžintina 75 proc. paduodant ieškinius sumokėto žyminio mokesčio nuo sumažintos reikalavimų dalies. Ieškovei R. M. grąžintina 12 Eur (706,16 Eur x 3 % už turtinį reikalavimą x 75 % ieškinį pateikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis x 75 %), o ieškovui A. M. – 22 Eur (1313,70 Eur x 3 % už turtinį reikalavimą x 75 % ieškinį pateikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis x 75 %) žyminio mokesčio.
Ieškovė R. M. už ieškinį sumokėjo 184 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1575 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovas A. M. už ieškinį sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1075 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei R. M. iš atsakovo priteistina 81 procentas patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1425 Eur, o ieškovui A. M. – 73 procentai patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1004 Eur.
Atsakovas M. A. patyrė 360 Eur teisinės pagalbos išlaidų (išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą). Proporcingai atmestiems ieškinių reikalavimams iš ieškovės R. M. atsakovui priteistina 19 procentų šiai daliai tenkančių teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 68 Eur, o iš ieškovo A. M. atsakovui priteistina 27 procentai šiai daliai tenkančių teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 97 Eur. Šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir ieškovei R. M. iš atsakovo priteistina 1357 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui A. M. – 907 Eur.
Atmetus atsakovo M. A. priešieškinį ieškovams R. M. ir A. M., iš atsakovo valstybei priteistinas 415 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos (LR CPK 84 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės R. M. ir ieškovo A. M. ieškinius tenkinti iš dalies.
Atsakovo M. A. priešieškinį atmesti.
Iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. sausio 25 d. skolos raštelį priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą 2250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt Eur), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 1357 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt septynis Eur).
Iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. liepos 4 d. skolos raštelį priteisti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt Eur), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 907 Eur (devynis šimtus septynis Eur).
Pripažinti 2017 m. vasario 8 d. ieškovės R. M. ir atsakovo M. A. pasirašytą skolos raštelį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Taikyti restituciją ir iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą 4250 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt Eur), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pripažinti 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovo A. M. ir atsakovo M. A. pasirašytą skolos raštelį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Taikyti restituciją ir iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą 8250 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt Eur), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitose dalyse ieškovės R. M. ir ieškovo A. M. ieškinius atmesti.
Priimti ieškovės R. M. ieškinio dalies dėl 706,16 Eur palūkanų priteisimo atsisakymą ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Priimti ieškovo A. M. ieškinio dalies dėl 1313,70 Eur palūkanų priteisimo atsisakymą ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu.
Iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 415 Eur (keturis šimtus penkiolika Eur) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.