Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai L. G., atstovaujamai V. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. G. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. G., atstovaujama motinos V. G., 2022 m. rugsėjo 28 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai pateikė prašymą nustatyti neįgalumo lygį.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) II teritorinis skyrius vertino pareiškėjos neįgalumo lygį ir remdamasis 2022 m. rugsėjo 29 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) L. G. specialiųjų poreikių nenustatyti, nustatyti vidutinį (39 balų) neįgalumo lygį, galiojantį nuo 2022-09-10 iki 2030-04-13.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2023 m. sausio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėjos atstovę, kad vykdo periodinę planinę kontrolę, kurios metu tikrina ar Tarnybos teritorinio skyriaus priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2023 m. sausio 5-24 d. pakartotinai vertino L. G. neįgalumo lygį, remdamasis siuntimo į Tarnybą, ligos istorijos, medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno bei specialių ugdymosi poreikių vertinimo duomenimis.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2023 m. sausio 24 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė 2023 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pakeisti Tarnybos (duomenys neskelbtini) II teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. sausio 24 d. L. G. neįgalumo lygio nenustatyti.

Pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į Tarnybos skundą nepateikė.

Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-433 redakcija) (toliau – ir Ginčų komisijos nuostatai), nustato Ginčų komisijos veiklos tikslą, funkcijas, teises ir veiklos organizavimą.

Ginčų komisijos nuostatų 7 punktu nustatyta, kad Komisijos veiklos tikslas – užtikrinti, kad asmenys, pensiją ar išmoką mokanti institucija turėtų išankstinio administracinių asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT ginčų sprendimo ne teismo tvarka galimybę.

Remdamasi Ginčų komisijos nuostatų 8.1 papunkčiu, Komisija, siekdama jai nustatyto veiklos tikslo, išnagrinėja skundą (prašymą), įvertina kartu su juo pateiktus dokumentus bei kitus jam nagrinėti būtinus dokumentus, prireikus papildomai pateiktas ekspertų išvadas ir priima vieną iš šių sprendimų: skundą (prašymą) atmesti, NDNT sprendimą paliekant nepakeistą (8.1.1 papunktis); skundą (prašymą) patenkinti, įpareigojant NDNT per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą (8.1.2 papunktis).

Šiuo atveju, kaip minėta, Ginčų komisijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba buvo įpareigota pakeisti 2023 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. G. neįgalumo lygio“. Teismo vertinimu, skundžiamo Ginčų komisijos sprendimo rezoliucinė dalis atitinka Ginčų komisijos nuostatų 8.1.2 papunktį.

Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 straipsnis) (žr. LVAT 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020). Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos ginčo nagrinėjimo ribų nuostatos aktualios ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, t. y. Ginčų komisijoje.

Nagrinėjamam ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau - ir NSĮ) 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad neįgalumo lygis - kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas. Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu draudimu.

Neįgalumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos NSĮ IV skirsnyje (18, 19, 23 str.) detalizuotos šiais įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005-03-23 įsakymu Nr. V-188/AI-84/ISAK-487/V-79 patvirtintu Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu (Kriterijų ir Tvarkos aprašas), jų 1, 2, 3 ir 4 priedais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-17 įsakymu Nr. Al-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau - ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas).

Neįgalumas gali būti trijų lygių - sunkus, vidutinis ir lengvas. Neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus (NSIĮ 19 str. 1, 2, 3 d.). Sunkus neįgalumas - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio visiškai neįgyjamas asmens amžių atitinkantis savarankiškumas, yra žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis ir asmeniui būtina nuolatinė slauga ar priežiūra (pagalba). Vidutinis neįgalumas - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio iš dalies neįgyjamas asmens amžių atitinkantis savarankiškumas, yra sumažėjusios galimybės ugdytis ir asmeniui reikia nuolatinės priežiūros (pagalbos). Lengvas neįgalumas - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio yra nežymiai sumažėjusios asmens galimybės būti savarankiškam ir ugdytis.

NSĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir Kriterijų ir tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad neįgalumo lygį nustato Tarnyba, o ginčus dėl neįgalumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Komisija (NSĮ 23 str. 3 d., Kriterijų ir tvarkos aprašo 23 p. 6 d.).

Asmens neįgalumo lygis yra nustatomas vertinant šiuos kriterijus: 1) medicininius, t. y., asmens bazinį neįgalumo lygį; 2) asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientą; 3) asmens specialiųjų poreikių ugdymosi poreikių lygį.

Bazinis neįgalumo lygis - medicininis kriterijus, nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo neįgalumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (vertinamas pagal Kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priedą). Tuo atveju, kai dėl kelių ligų, traumų ar patologinių buklių atsiradę organizmo funkcijų sutrikimai vienas kitą veikia taip, kad jie sustiprėja, dėl sunkiausiojo organizmo funkcijos sutrikimo nustatytas bazinis neįgalumo lygis dauginamas iš šių koeficientų: 0,9 - jei kitos organizmo funkcijos sutrikimo bazinis neįgalumo lygis yra 50 balų; 0,8 - jei kitos organizmo funkcijos sutrikimo bazinis neįgalumo lygis yra 35 balai; 0,7 - jei kitos organizmo funkcijos sutrikimo bazinis neįgalumo lygis yra 20 balų. (Kriterijų ir tvarkos aprašo 12.4 p.).

Gebėjimas dalyvauti - asmens gebėjimas dalyvauti kasdieniniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime, atsižvelgiant į asmens amžiaus grupę (Kriterijų ir tvarkos aprašo 4.2 p.). Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas apskaičiuojamas užpildžius klausimyną pagal vertinamojo amžių: vaikams nuo 4 iki 6 metų - pagal Kriterijų ir tvarkos aprašo 2 priedą; vaikams nuo 7 iki 13 metų - pagal Kriterijų ir tvarkos aprašo 3 priedą; vaikams nuo 14 iki 18 metų - pagal Kriterijų ir tvarkos aprašo 4 priedą. Nustatant vaikų iki ketv erių metų amžiaus neįgalumo lygį, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas prilyginamas 1 (Kriterijų ir tvarkos aprašo 12.4¹.l - 12.4¹.3 punktai).

Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių (Kriterijų ir tvarkos aprašo 4.4 p.). Tarnybai pateikiama pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo pagal Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775 „Dėl Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8 priedą, jeigu asmeniui, kurio neįgalumo lygis vertinamas, yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Specialiųjų ugdymosi poreikių koeficientas yra 0,8, kai asmeniui nustatytas labai didelių ar didelių specialiųjų ugdymosi poreikių lygis; specialiųjų ugdymosi poreikių koeficientas yra 0,9, kai asmeniui nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių lygis; specialiųjų ugdymosi poreikių koeficientas yra 1, kai asmuo neturi specialiųjų ugdymosi poreikių, ar pažyma apie nustatytus specialiuosius poreikius nėra pateikia. (Kriterijų ir tvarkos aprašo 12.4¹.2.l - 12.4¹.2.3 punktai).

Nustatydama neįgalumo lygį, Tarnyba pirmiausiai nustato bazinį neįgalumo lygį (įvertina asmens sveikatos būklę, neįgalumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus) pagal Kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priedą, kuriame išdėstytas ligų sąrašas bei jų vertės. Nustatytą bazinio neįgalumo lygį balais pirmiausiai daugina iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento, apskaičiuojamo Tarnybos specialistų užpildžius Asmens veikios ir gebėjimo dalyvauti klausimyną pagal asmens amžių. Gautą balų skaičių daugina iš specialiųjų ugdymosi poreikių koeficiento ir priima sprendimą dėl asmens neįgalumo lygio. Tuo atveju, kai surenkami 0-27 balai, nustatomas sunkaus neįgalumo lygis; kai surenkami 28-47 balai, nustatomas vidutinio neįgalumo lygis; kai surenkami 48-55 balai, nustatomas lengvo neįgalumo lygis (Kriterijų ir tvarkos aprašo 12.4¹.3.1-12.4¹.3.3 punktai).

Nagrinėjamu atveju Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių II teritorinis skyrius pareiškėjai nustatė vidutinį (39 balų) neįgalumo lygį, tuo tarpu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė Sprendimą nenustatyti L. G. neįgalumo lygio.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, priimdama 2023-01-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) rėmėsi siuntimo į Tarnybą, ligos istorijos, medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno bei specialių ugdymosi poreikių vertinimo duomenimis.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pažymėjo, kad skirtingai nei Tarnybos teritoriniame skyriuje, vertinant L. G. neįgalumo lygį Kriterijų aprašo 7.5.8. papunktis (taikomas esant Onkologinės nervų sistemos ligos citotoksinio gydymo metu (chemoterapija ir (arba) radioterapija)) negali būti taikomas, nes gydymas baigtas 2017 metais. 2022-06-15 atliktame galvos smegenų MRT tyrime - navikinė infiltracija smegenų kamieno dorzalinėje dalyje - be esminės dinamikos. Sveikatos būklė patvirtinta 2022-08-03 gydytojo neurologo konsultacijos ir siuntimo į Tarnybą duomenimis: sąmoninga, orientuota, kontaktiška. Nepastovus HoNy (nistagmas) į dešinę, kitų galvinių nervų funkcijos sutrikimų nestebima. Raumenų tonusas normalus, rankose jėga abipus 5 balai, kairėje kojoje 4-5 balai, dešinėje kojoje 5 balai. Sausgyslių-antkaulio refleksai k=d. Patologinių refleksų nėra. Eisenos, koordinacijos, jutimų sutrikimų nestebima. Vaikų neurologo konsultacija - po 12 mėn.

Kriterijų 7.6.7. papunktis (taikomas Onkologinės nervų sistemos ligos palaikomosios chemoterapijos metu ir iki 5 metų po taikyto gydymo) negali būti taikomas, nes praėjo daugiau nei 5 metai po taikyto chemoterapinio ir radioterapinio gydymo. Kriterijų 5.6.1.5. papunktis (taikomas, kai diagnozuota liga, kai reikalingas nuolatinis pakaitinis gydymas hormonais: adrenogenitalinės funkcijos sutrikimai) taip pat negali būti taikomas, nes nors 2019 m. spalio mėn. diagnozuotas ankstyvas lytinis brendimas, gydyta Triptorelinu 3,75 mg, pakaitinis gydymas hormonais baigtas 2022 m. balandžio mėn. Sveikatos būklė patvirtinta 2022-08-05 vaikų endokrinologo ir siuntimo į Tarnybą duomenimis: ūgis 75-90 procentilės (viršija taikininį). Svoris ties 90-97 procentile. Atliktuose tyrimuose biocheminis kraujo tyrimas be pakitimų. Skydliaukės funkcija pakankama. Kortizolio sekrecija pakankama. Prolaktino koncentracija nepadidėjusi. Glikemįja normali. Nustatyta sumažėjusi vitamino D koncentracija. Lytinių hormonų koncentracijos atitinka lytinio brendimo pradžią. Kaulų amžius atitinka chronologinį. Pažymėjo, kad vaikui jokių kitų funkcinių sutrikimų, kuriems esant galėtų būti nustatytas neįgalumo lygis, Tarnybai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodyta, t. y. asmens sveikatos būklė neatitinka teisės akte nurodytų kriterijų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, neįgalumo lygis L. G. nenustatytas.

Ginčų komisija, susipažinusi su asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais medicininiais dokumentais (VĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimo duomenys, gydytojų endokrinologo, neurologo, hematologo, akušerio-ginekologo, onkohematologo konsultacijų aprašymai), nustatė, kad L. G. 2014 m. yra nustatytas užpakalinės kaukolės daubos navikas su okliuzine hidrocefalija. 2015 m. atlikta dalinė naviko rezekcija; histologiškai - pilocitinė astrocitoma. 2016 m. įvykus naviko progresijai, pradėta chemoterapija, 2017 m. stebėta neigiama dinamika, po ko atlikta trečio smegenų skilvelio endoskopinė perforacija, atsisakyta radikalaus naviko šalinimo, tačiau taikyta spindulinė terapija. 2022 m. atliktame galvos smegenų MRT tyrime - navikinė infiltracija smegenų kamieno dorzalinėje dalyje - be esminės dinamikos. L. G. nustatyta diagnozė - smegenų, infratentorinės dalies neaiškios ar nežinomos eigos navikas. Gydytojo endokrinologo paskirtas ir taikomas mišrus medikamentinis gydymas, įskaitant chemoterapinius preparatus. Stebima multidiscilpininės gydytojų specialistų komandos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2022-09-10 siuntime buvo įrašyta: L. G., amžius 10 m., diagnozė D43.1 Smegenų, infratentorinės dalies neaiškios ar nežinomos eigos navikas. 2014-12 nustatytas užpakalinės kaukolės daubos navikas su okliuzine hidrocefalija. 2015-01 atlikta dalinė naviko rezekcija. Taikyta chemoterapija ir spindulinė terapija. Diagnozuotas ankstyvas lytinis brendimas. Būklė patenkinama. Skundų neišsako, mening. simptomų nėra. Stebima onkohematologų ir endokrinologų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų E025.Ambulatorinio apsilankymo 2022-08-05 aprašyme įrašyta: 2014-12 nustatytas smegenų navikas su okliuzine hidrocefalija. 2015-01-06 atlikta dalinė naviko šalinimo operacija. Pat. histologiškai - Pilocitinė astrocitoma (PSO I), 2015-01-19 suformuotas išorinis drenažas, kuris 01.27 pašalintas. 2015.02 implantuotas PORT kateteris. 2016-02 konstatuota naviko progresija, pradėta cht pagal žemo piktybiškumo laipsnio gliomų protokolą. 2017-02 dėl alergijos karboplatinai, gydymas keistas j cisplatiną/ciklofosfamidą. 2017-06-05 atliktame galvos MRT neigiama dinamika, buvo konsultuota neurochirurgo, 2017-06-09 atlikta trečio smegenų skilvelio endoskopinė perforacija, atsisakyta radikalaus naviko šalinimo. 2017-06-12 MDK metu nuspręsta pradėti radioterapiją. Buvo pravesta spindulinė terapija 45 Gy. 2018.05 galvos sm. MRT - sumažėjęs taškinių galimos navikinės infiltracijos židinėlių IV skilvelio aplinkoje k/m kaupimas. Perfuzijos tose vietose nestebima. Likvoro cirkuliacijos sutrikimų nebuvo. Paskutinis MRT 2019-04-16: Išlieka minimali navikinė infiltracija kamieno dorzalinėje dalyje (be neigiamos esminės dinamikos); saiki (analogiška) komunikuojanti hidrocefalija.

Ginčų komisija skundžiamame sprendime pažymėjo, jog L. G. nustatyta diagnozė - smegenų, infratentorinės dalies neaiškios ar nežinomos eigos navikas. Gydytojo endokrinologo paskirtas ir taikomas mišrus medikamentinis gydymas, įskaitant chemoterapinius preparatus.

Beje, 2022-08-05 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme įrašyta, jog <...> skirtas gydymas: (duomenys neskelbtini). Iš viešai prieinamų duomenų – karboplatina, vinkristinas, ciklofosfamidas – chemoterapiniai vaistai. Iš 2022-08-05 ambulatorinio aprašymo matyti, jog 2017-06-12 MDK metu nuspręsta pradėti radioterapiją. Buvo pravesta spindulinė terapija.

Taigi, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teismo nuomone, Ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad vertinant L. G. neįgalumo lygį, taikytinas Kriterijų ir tvarkos aprašo VII skyriaus 7.5.8 punktas, kai yra nustatomos onkologinės nervų sistemos ligos citotoksinio gydymo metu (chemoterapija ir (arba) radioterapija).

Kaip akcentuota LVAT praktikoje, esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principu, nei su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis (žr. LVAT 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Ginčų komisija pareiškėjos skundą išnagrinėjo visapusiškai ir argumentuotai, nepažeisdama neįgalumo nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl naikinti ginčijamą sprendimą ir tenkinti atsakovės skundą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.