Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-41353-545/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
2YT-41353-545/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34508-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
T. A.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-41353-545/2017Proceso Nr. 2-68-3-34508-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja T. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį (palikimo priėmimo) faktą, kad pareiškėja T. A. po motinos M. L., mirusios 2012-08-08, mirties, ir tėvo V. L., mirusio 2006-12-23, mirties, priėmė jų palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Nurodė, jog pareiškėja yra M. L. ir V. L. dukra. 2006-12-23 mirė V. L., o 2012-08-08 mirė M. L.. Pareiškėjos tėvai jokio testamento nepaliko. Po pareiškėjos tėvų mirties liko palikimas: tėvų asmeniniai daiktai (drabužiai, nuotraukos, patalynė), butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su pastatais, esančiais adresu Sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog iki pat mirties rūpinosi savo tėvais, juos prižiūrėjo, taip pat prižiūrėdavo ir rūpinosi visu tėvų turtu. Nuo tėvų mirties ji pradėjo valdyti visą tėvų turtą faktiniu valdymu, mokėjo mokesčius už visam butui priklausančius komunalinius mokesčius, taip pat pasiėmė visus tėvų asmeninius daiktus (drabužius, nuotraukas, patalynę). Dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo, neturėdama galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, pareiškėja nustatytu laiku nesikreipė į notarus dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, todėl suėjo nustatytas terminas tokiam notariniam veiksmui atlikti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėja prašo pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tenkintinas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja T. A. yra M. L. ir V. L. dukra (b.l. 8-9). 2006-12-23 mirė V. L., o 2012-08-08 mirė M. L. (b.l. 4-5). Iš Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro 2017-09-05 pranešimo Nr. S-06-143 teismui matyti, jog po V. L. ir M. L. mirčių paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos (b.l. 7). Po pareiškėjos tėvų mirties liko palikimas: nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-40) bei pareiškėjos teigimu tėvų asmeniniai daiktai (drabužiai, nuotraukos, patalynė). Iš NTR duomenų matyti, jog nekilnojamasis turtas registruotas pareiškėjos tėvo V. L. vardu.

Pareiškėja teismui nurodė, kad po tėvų mirties jį priėmė tėvų palikimą faktiniu valdymu, o į notarus laiku nesikreipė dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo ir neturėdama galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba.

Į byla pateikti sąskaitų kvitai ir mokėjimo knygelės duomenys (b.l. 10-31, 54-71) patvirtina, kad pareiškėja po tėvų mirties rūpinosi tėvų nekilnojamuoju turtu, už jį mokėjo mokesčius, iki šiol gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu faktiškai valdė šį tėvų turtą po jų mirties. Taip pat pareiškėja nurodė, kad po tėvų mirties iš karto pasiėmė visus tėvų asmeninius daiktus (drabužius, nuotraukas, patalynę).

Byloje nėra duomenų, kad po V. L. ir M. L. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja T. A. po po motinos M. L., mirusios 2012-08-08, mirties, ir tėvo V. L., mirusio 2006-12-23, mirties, priėmė jų palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl ji laikoma priėmusiu jų palikimą (CK 5.51 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012-08-08, mirties, ir tėvo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2006-12-23, mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą vadyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo po tėvų M. L. ir V. L. mirties išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė.