Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovei (apeliantei) D. B., ieškovės atstovei advokatei V. Ž., atsakovų atstovams D. A., R. A., advokatui M. S., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams J. B., A. B., sodininkų bendrijai „Ateitis“ dėl pažeistų teisių gynimo bei atsakovo J. B. priešieškinį ieškovei D. B. dėl pažeistų teisių gynimo (tretieji asmenys L. P., M. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Byloje neanalizuota kaip sodų bendrijoje sprendžiamas žemės sklypų aptvėrimo tvora klausimas. Norminiai aktai (aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtintas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“) reglamentuoja tvoros reikalavimus ir galimybes statyti tvorą be gretimo sklypo savininko sutikimo, jei atitinkamų reikalavimų tvora statoma iki savininkui priklausančios sklypo ribos. Tokios statybos normos buvo numatytos dar 1997-06-20 Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 180 „Dėl (duomenys neskelbtini)92 Miestų ir gyvenviečių sodybos“ patvirtintame akte: sklypai nuo gatvės gali būti atitveriami ne aukštesnėmis kaip 1,8 metro tvoromis ir tvora tarp gretimų sodybų arba tarp sodybos ir kitų sklypų, turint rašytinį gretimų sklypų savininkų (nuomininkų) sutikimą, gali būti projektuojama statyti ant sklypų ribos, o tokio sutikimo neturint –

statytojo sklype prie jo ribos. Sklypo šiaurės (šiaurės rytų, šiaurės vakarų) pusėje ši tvora turi būti ažūrinė su didesniu kaip 50% viso tvoros ploto kiaurymių plotu. Kitokios tvoros gali būti projektuojamos tik turint notariškai patvirtintą gretimų sodybų (sklypų) savininkų (nuomininkų) sutikimą, kuriame nurodytas tvoros aukštis, tipas ir vieta. Teismas padarė išvadą, jog jei sklypų ribos nustatomos pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, tai ir tvoros turi būti nugriautos. Tačiau šalys ginčijo tarpusavio žemės sklypų Nr. 381 ir 380 ribas. Šie sklypai niekaip tiesiogiai nesiriboja su sklypu Nr. 378, todėl visos faktinės aplinkybės dėl žemės sklypo Nr. 378 suformavimo, jo naudojimo, sklypo Nr. 378 aptvėrimo tvora ir tvoros vieta kelio atžvilgiu pagal privatizavimo schemą, generalinį planą, atsižvelgiant į priešieškinio reikalavimus turėjo būti ištirtos ir tik tuomet galėjo būti priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.

9. Nagrinėjant bylą buvo analizuojamas, bei palyginamas kitų sklypų atžvilgiu ieškovės kadastrinių matavimų planas su kompromisinėmis ribomis, kuris vėliau atsakovo buvo atmestas kaip netinkamas, tačiau teismo eigoje atsakovas ir ekspertai šį dokumentą naudojo kaip pagrindą: ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis ieškovės pateiktu kompromisiniu geodezinių matavimų planu, vietoj to, kad būtų vadovaujamasi sklypo Nr. 381 privatizacijos schema. Sprendime nurodyta, kad šalys neprašė papildomos ekspertizės, tačiau visiškai nepasisakyta dėl ieškovės papildomai pateiktų siūlomų ribų planų, situacijos planų ir kodėl atsakovų planas, nesant byloje pakartotinės ekspertizės, kuris pasisakytų dėl atsakovų kadastrinių matavimų plano pagrįstumo ir teisėtumo, yra labiau atitinkantis generalinį planą. Teismas net nesvarstė galimybės, kad atsižvelgiant į faktinį atsakovo sklypo Nr. 380 naudojimą ginčo riboje su ieškovės sklypu Nr. 381, yra pagrindas norminių aktų nustatyta tvarka žemės sklypui Nr. 380 taikyti paklaidą, kuri sudaro 27 kv. m, kas atitinka norminiais aktais leidžiamą paklaidos dydį 11,15 arų sklypui. Prie apeliacinio skundo pridedamas sprendimo pagrindu paruoštas lyginamasis ginčo sklypų išsidėstymas sodų bendrijos generalinio plano atžvilgiu aiškiai parodo, kaip pasikeitė atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 380 riba su sklypais Nr. 381 ir 382.

11. Iš bylos medžiagos ir pateiktos ekspertizės akivaizdu, kad ekspertai patikrino tik vieną iš išorinių sodų bendrijos ribų, visai nekreipdami dėmesio į kitą sodų bendrijos išorinę ribą, esančią prie Ateities sodo 4-os gatvės, bei į kitus Registrų centre įregistruotus ir neginčijamus suformuotus po kadastrinių matavimų, sodo sklypus. Atlikus kelių SB „Ateitis“ padėties patikrą nuo vienos išorinės ribos ties sklypu Nr. 380, iki kitos išorinės ribos ties Ateities sodų 4-ja gatve, nustatyta, kad kelias ties tašku 1 iš kadastrinio plano sklypo Nr. 381, atitinka kelių padėtį pagal SB „Ateitis“ generalinį planą, bei kadastrinių matavimų pagrindu registruotų sklypų Nr. 212, 212A ir 211A ribos yra teisingos. Sprendime šios aplinkybės nebuvo tirtos, o jam įsigaliojus nustatytose ribose būtų leista koreguoti sodų bendrijos kelių padėtį ir kitų žemės sklypų ribas, sukeliant „ribų griūtį“ visos sodo bendrijos ribose. Kita vertus, nerevizuojant sklypų patvirtintų kadastrinių matavimų ir jų nenuginčijus nustatyta tvarka, norint išsaugoti absoliutų vienų sodų sklypų privatizuotą plotą, tas bus galima padaryti tik kito sodo sklypo ploto sąskaita, kaip kad dabar atsitiko teismui priėmus sprendimą.

12. SB „Ateitis“ bendro naudojimo kelias tarp sklypų Nr. 213, 212, 212A, 211A, 211, 210, 209 ir sklypų 378, 381,382,383 formuojamas atsižvelgiant į sklypų 213, 212, 212A, 211 A, 211, 210, 209 kadastrinius matavimus link išorinės sodų bendrijos teritorijos ribos. Nesant nustatytos išorinės sodų bendrijos teritorijos išorinės ribos, atsakovo sodo sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų plano negalima laikyti atskaitos tašku ir nuo jo sklypo matuoti ieškovės sklypą, jį pastumiant link 213, 212, 212A, 211 A, 211, 210, 209 sklypų ir bendro naudojimo kelio. Pagal sklypų 212, 212A, 211 A, 211, 210, 209 kadastrinius matavimus, bendro naudojimo kelias tarp minėtų sklypų ir ieškovei priklausančio sklypo atitinka keliamus reikalavimus ir generalinį planą tiek sklypų vietos, tiek kelio pločio atžvilgiu. Nuo šių Registrų centre užregistruotų sklypų imami atskaitos taškai ir skaičiuojamas kelio plotis, kuris pagal generalinį planą yra 4 metrai. Taip yra nustatomi taškai: 12, 3 ir 2 (pagal ieškovės teismui pateiktą UAB „Geoksis“ paruoštą ribų planą). Taigi atsižvelgiant į užregistruotus sklypus, kelias yra generalinio plano nustatytoje vietoje, ieškovei priklausančio sklypo tvora riboja tik jai priklausantį sklypą. Ekspertizės dokumentuose sodų bendrijos plėtra fiksuota link išorinės sodų bendrijos ribos ties atsakovo sodo sklypu Nr. 380 – ši sodų bendrijos teritorija buvo prijungta prie kolektyvinio sodo teritorijos vėliau, kai sklypai 209-213 jau buvo suformuoti. Todėl sodų sklypų plotų, ribų patikra negali būti vykdoma nuo sklypo 380 link sklypų 209-213.

16. Sprendimu nustatant sklypų ginčo ribas, ko pasėkoje sumažėja ieškovės sklypas, turėjo būti sprendžiamas kompensacijos klausimas, atsižvelgiant į abiejų sklypų savininkų interesus, o ne tik išskirtinai ginti vieno interesą.

17. Teismas padarė išvadą, kad nustačius žemės sklypo ribas pagal ieškovės pateiktą planą, sklypo plotas būtų sumažintas, kas neatitinka suformuotos kasacinės instancijos praktikos. Tačiau sprendimu nustatė ginčo sklypų ribą pagal atsakovo sklypo Nr. 380 kadastrinius matavimus, patraukiant sklypo ribą ieškovės sklypo Nr. 381 link 2,60 m, taip sklypą sumažinant dar 27 kv. metrais. Sprendime nepasisakyta dėl tokio sprendimo pagrindų ir kaip toks sprendimas atitinka kasacinės instancijos formuojamą praktiką.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl Žemės kodekso ir Ministrų tarybos nutarimo nuostatų dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijoms bei sodininkų bendrijų steigimo aiškinimo ir taikymo (LAT nutartis Nr. 3K-3-48/2009), nurodė, kad sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo nustatyta Žemės kodekse, Ministrų Tarybos 1979-06-18 ir 1987-03-05 nutarimuose patvirtintuose Tipiniuose darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose. Pagal iki 1994-07-12 galiojusio Žemės kodekso 75 straipsnį, žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami neterminuotai naudotis šio kodekso 13-17, 19-21 straipsniuose nustatyta tvarka. Ministrų tarybos 1979-06-18 nutarimu Nr. 213 buvo patvirtinti Tipiniai darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai. Minėtu nutarimu miestų vykdomiesiems komitetams buvo pavesta visiška kontrolė dėl sodininkų bendrijų organizavimo, steigimo ir veiklos. Kolektyvinio sodo žemę galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas patvirtina jo steigimo projektą, žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas išduoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktą. Ministrų tarybos nutarimą keitęs Ministrų tarybos 1987 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 61 bei juo patvirtinti Tipiniai sodininkų bendrijos įstatai nustatė analogišką sodininkų bendrijos steigimo, bendrijos įstatų registravimo tvarką. Nurodyti teisiniai pagrindai siejami su kita, reikšminga civilinėje byloje norminiais aktais nustatyta tvarka: statybų kolektyviniuose soduose ar sodų bendrijų žemės sklypuose. Sodo namelių statyba ir jų vieta projektuotuose kolektyvinių sodų sklypuose buvo numatyta planuose. Ieškovė, atsakovai ir A. S. V. pateikė statybos leidimus ir statinių projektus, kuriuose nustatytas atstumas nuo statinio iki sklypo ribos. Statybos leidimas ir sklypo planas patvirtina faktą kaip buvo naudojamasi žemės sklypu iki privatizacijos. Teismui nustačius naujas sklypų ribas, kiekvienas žemės sklypas savo ribas turės koreguoti pagal fakto neatitinkantį generalinį planą, tačiau koreguojant sklypo ribas, nėra galimybės koreguoti statinių vietą, o statiniai pastatyti pagal leidimus, konkrečiai pagal planą nustatytoje vietoje. Įsigaliojus teismo sprendimui, sklype Nr. 381 esančiam sodo namui nebelieka nurodyto dokumentuose ir reikalingo minimalaus atstumo nuo pastato sienos iki gretimo sklypo Nr. 380 ribos, kas prieštarauja 1985-12-16 metais išduotam statybos leidimui, pagal kurį atstumas nuo pastato sienos iki gretimo sklypo sudarė 5 m.

19. Su apeliaciniu skundu teikiamas UAB „Geoksis“ aiškinamasis raštas ir papildomas situacijos planas su koordinatėmis, sudarytas atsižvelgiant į priimtą teismo sprendimą, vertintinas ne kaip naujai pateikiamas įrodymas, o kaip specialių žinių turinčio juridinio asmens paaiškinimas byloje pagal faktines aplinkybes ir teismo sprendimą.

Atsakovai J. B. ir A. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimą; nepriimti UAB „Geoksis“ aiškinamojo rašto; priteisti 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. V, b. l. 178-188). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi naujai teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu.

2. Teismas sprendime tinkamai įvertino aplinkybes, kurių pasėkoje susidarė situacija, kai ieškovė po ekspertizės išvadų, įrodžiusių, kur yra ieškovų privatizacijos laikotarpiu privatizuotas papildomas žemės plotas, taip pat įvertino ieškovo nesąžiningus siekius plėsti savo sklypą atsakovų žemės sąskaita. Ieškovė, atiduodama savo žemės dalį (60 kv. m.) S. A. V., sąmoningai nebandė formuoti savo sklypo jiems priklausančios žemės kryptimi, o neteisėtai bandė užimti atsakovams priklausantį žemės plotą.

3. Apeliantė klaidina teismą, jog atliekant ekspertizę pagrindu buvo imtas UAB „Geoksis“ atliktas geodezinių matavimų planas. Ekspertizės įstaiga aiškiai nurodė, kokius analizavo duomenis bei padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės sklypas Nr. 381 neatitinka sodų bendrijos generalinio plano, o atsakovo sklypo Nr. 380 planas atitinka generalinį planą.

4. Valstybinės energetikos inspekcijos 2010-06-15 atlikta elektros stulpo vietos ant šalutinio kelio ekspertizė taip pat patvirtina, kad ieškovė neteisėtai yra užėmusi dalį šalutinio kelio.

5. Ginčo atveju yra reikalingas normatyvą atitinkantis kelio plotis (šalutinio kelio) tarp sklypų Nr. 381 ir Nr. 378, nes šiuo metu yra visiškai neleistinai susiaurintas įvažiavimas (2,85 m). Sulyginus ieškovės pateiktus apeliacinės instancijos teismui 2 planus, pati ieškovė rodo jos sklypo dalies užėjimą ant šalutinio kelio bei užėjimą ant atsakovo Nr. 380 sklypo bei pateikia atsakovo sklypo kitus kraštinių ilgius, negu atsakovas bei Registrų centro išankstinės patikros dokumentai. Ieškovė siūlo sumažinti atsakovės A. B. sklypą Nr. 378, nors atsakovė turi 690 kv. m sklypo plotą. Tačiau ieškovė schemoje nurodo 656 kv. m atsakovės sklypo plotą, t. y. siekia sumažinti atsakovės sklypą 34 kv. m, kas prieštarauja privatizacijos dokumentams, Registrų centro bei Nacionalinės žemės tarnybos tikrinimo aktui.

6. Ieškovės siūlomas kompromisinis variantas yra netinkamas. Pirmosios instancijos teismui pateiktoje spalvotoje schemoje nurodoma, jog: ieškovės sklypo kraštinė, skirianti ieškovų ir atsakovų sklypus, kuri iki privatizacijos buvo 24 m po privatizacijos pailgėjo 2 m 50 cm (tai matyti generaliniame plane), ir sudaro 26,5 m. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė atidavė savo noru S. V. 2 m 10 cm. Ieškovei atidavus dalį žemės, turėtų linijos ilgis būti 24 m 40 cm. Tačiau ieškovės pateiktame plane ši kraštinė taškuose 4 – 1 yra 25 m 62 cm, t. y. vietoj sutrumpėjimo ji pailginta, ne tik, kad paliekamas užimtas šalutinis kelias, neatsitraukta nuo jo 1 m 22cm, bet kraštinė tapo ilgesnė nei nurodyta generaliniame plane. Prie norimos turėti ieškovės kraštinės pridėjus S. V. padovanotus 2 m 10 cm, ginčytinos sklypų ribos ilgis viršija generaliniame plane pažymėtą kraštinės ilgį iki 27 m 56 cm. Taigi ieškovė siekia įteisinti šalutinio kelio užėmimą.

7. Įsigaliojus teismo sprendimui ieškovė galės naudotis vandentiekiu, nes turi ir turės priėjimą prie vandentiekio sistemos. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad bendrija neturi tikslių vandentiekio išvedžiojimo schemų. Generaliniame plane vandentiekis nėra pažymėtas. Šiuo metu vandentiekio vamzdis riboje tarp atsakovo J. B. sklypo Nr. 380 ir ieškovės sklypo Nr.381 yra įtemptas, nes nelegaliai statant ieškovei tvorą, vamzdis buvo nuimtas nuo laikiklių, numestas ir pastumtas į atsakovo sklypą. Nugriovus ieškovės tvoros liekanas, sklypo Nr. 381, vamzdis atsistotų į savo vietą ir ieškovė toliau naudotųsi vandentiekiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ginčas tarp ieškovės (apeliantės) D. B. ir atsakovų J. ir A. B. dėl žemės sklypų ribų teismo buvo nagrinėjamas pakartotinai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; motyvuodama tokį sprendimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu sklypo ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto ploto. Byloje yra pateiktos žemės sklypų privatizavimo bylos, kurių pagrindu buvo privatizuoti tiek ieškovo su atsakovu žemės sklypai, tiek ir aplinkiniai žemės sklypai. Ieškovės D. B. užsakymu UAB „Geoksis“ 2007-02-22 atliko žemės sklypo, esančio Šiaurės g., SB „Ateitis“, sklypo Nr. 381 kadastrinių matavimų bylą ( T.1, b. l. 6), ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė atsakovas J. B.. Atsakovas J. B., žemės sklypo Nr. 380 savininkas, užsakė ir UAB „Geoteka“ atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir prašė žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 380, esančių S/B „Ateitis“ ribas nustatyti pagal jo užsakymu atliktą kadastrinių matavimų planą. Kaip matyti iš šio plano paruošimo medžiagos, šio žemės sklypo Ribų paženklinimo akto nepasirašė ieškovė D. B. ir trečias asmuo S. V.. Byloje atlikta Geodezinė ekspertizė, kurios pagrindu konstatuota, kad trečiojo asmens Sauliaus A. V. žemės sklypas Nr. 382 po atliktų kadastrinių matavimų yra pasislinkęs į ieškovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 pusę ir užima dalį ieškovės žemės sklypo. Tuo tarpu ieškovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 ribos yra pasislinkusios į šalutinio kelio pusę tarp ieškovės žemės sklypo ir atsakovės A. B. žemės sklypo Nr. 378, bei ieškovės ir atsakovo J. B. žemės sklypo Nr. 380, tai patvirtina Ekspertizės akto 2 priedas. Kaip teisingai nurodė apeliantė, būtent ieškovės D. B. užsakytas ir UAB „Geoksis“ atliktas kadastrinių matavimų planas buvo imtas už pagrindą atliekant Geodezinę ekspertizę. Tuo tarpu UAB „Geoteka“ atliktų kadastrinių matavimų planas nebuvo lygintas Ekspertizės 2 priede, t.y. nustatant žemės sklypų Nr. 380 ir Nr. 381 ribų ir plotų nesutapimus pagal įvairius byloje esančius duomenis. Kaip matyti iš UAB „Geoteka“ atlikto kadastrinių matavimų plano, žemės sklypo Nr. 380 plotas atitinka privatizavimo plotą, tačiau nustačius ginčytinų ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribas pagal šį planą, būtų sumažintas ieškovės valdomo žemės sklypo plotas. Paskaičiavimų, kokiu dydžiu šis plotas mažėja, nepateikta ir teismas sprendime apie tai nepasisakė (tokie duomenys neanalizuoti ir ekspertizė metu). Apeliantė nurodė, kad žemės sklypas Nr. 381 sumažės 135 kv. m. plotu, tačiau tam pagrįsti trūksta duomenų. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina papildomai nustatyti aplinkybes, kokiu dydžiu sumažės ieškovės žemės sklypo plotas, nustačius žemės sklypų ribas pagal UAB „Geoteka“ parengtą kadastrinių matavimų planą (parengtą pagal atsakovų užsakymą), kaip gali būti kompensuojamas tokio ploto netekimas: ar mažinant kurio nors sklypo plotą perduodant dalį žemės gretimam sklypui ar kitokiu būdu; ar padalijant trukumą abiems sklypams proporcingai privatizuotam žemės plotui ar kitokiu būdu. Pagal kasacinio teismo praktiką, negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo pagrindu nėra teisingas ir ieškovės pateiktas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, kadangi pagal jį, ieškovė netenka daugiau jos privatizuoto žemės sklypo ploto, nei leistina.

Pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas; ginčijamu teismo sprendimu teismas atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą nustatyti, kad jai priklausančio žemės sklypo Nr. 381, unikalus Nr. 0101-0048-0219, ir atsakovui J. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 380, unikalus Nr. 0101-0048-0329, riba pagal UAB „Geoksis“ parengtą planą yra taškas 4 (koordinatės x – 6064198,17, y – 591171,97) ir taškas 11 (koordinatės x – 6064176,78, y – 591182,12), iš dalies patenkino atsakovų priešieškinį ir nustatė ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 380 ir atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 381 ribą pagal atsakovų užsakytą ir 2008-05-25 UAB „Geoteka“ parengtą žemės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų planą bei įpareigojo ieškovę nugriauti tvorą, ribojantį žemės sklypus. Be kitų argumentų, ieškovė (apeliantė ) D. B. savo apeliacinį skundą grindė ir tuo, kad pagal 2014 m vasario 5 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimą jos sklypo Nr. 381 plotas sumažėjo nuo privatizuoto ploto 7,59 a iki 6,34 a ploto, t.y. sklypo plotas sumažėjo neleistinumo ribose. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas 2015-05-08 nutartimi priėmė ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktą UAB Geoksis“ aiškinamąjį raštą ir papildomą situacijos planą su koordinatėmis (T.5, b.l. 205-206) Teismas išaiškino apeliantei jos pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis jį grindė apeliacinį skundą; apeliantė prašė skirti ekspertizę, tačiau paaiškėjus, kiek preliminariai ekspertizė kainuotų, atsisakė savo prašymo.

Pažymėtina, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo teisme metu faktinės bylos aplinkybės iš dalies pasikeitė - ieškovė D. B. patikslino savo ieškinį, kartu su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Geoksis“ (inž.V. K.) parengtą planą, analogišką kartu su pirminiu ieškinio variantu pateiktu kadastrinių matavimų žemės sklypo planui (T.4 b.l. 86-89,90, T. 1, b.l. 6), po to sudarė taikos sutartį su trečiuoju asmeniu S. A. V.; pagal taikos sutartį ji atsisakė nuo 60 kv.m. savo žemės sklypo trečiojo asmens sklypo naudai, dėl jos sklypas sumažėjo iki 699 kv. m. (T.4, b.l. 197-198); taikos sutartis buvo patvirtina, byla šioje dalyje nutraukta (T.4, b.l. 208-209); į šią reikšmingą aplinkybę atsižvelgė pirmosios instancijos teismas pakartotinio nagrinėjimo metu. Atsakovai savo ruožtu atsisakė nuo priešieškinio reikalavimo dėl ieškovės žemės sklypo dalies (0,0159 ha) privatizavimo pagrindo ir šio žemės sklypo dalies paveldėjimo ir dovanojimo nuginčijimo (T.5, b.l. 70); civilinė byla šioje dalyje buvo nutraukta (T.5, b.l. 84-85).

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad visos galimybės ištirti pasikeitusią faktinę situaciją su ekspertų pagalba buvo išnaudotos, ir nagrinėjo bylą pagal surinktus įrodymus.

Ieškovės D. B. apeliacinis skundas grindžiamas dviem grupėmis argumentų - apeliantė nesutinka su byloje surinktų rašytinių įrodymų (generalinio plano, jos sklypo privatizacijos plano ir pan.) teismo vertinimu, taip pat naudojo tą patį argumentą, kuriuo grindė pirmą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo – pasirėmusi kartu su UAB „Geoksis“ pateiktu aiškinamuoju raštu ir papildomu situacijos planu su koordinatėmis, sudarytu atsižvelgiant į teismo sprendimą, teigė, kad teismui patvirtinus sklypų ribą pagal atsakovų parengtą planą, jai priklausančio žemės sklypo plotas neleistinai sumažėjo, t.y. teismas šiuo sprendimu gynė tik atsakovų teises.

Apeliantės argumentai dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleistino sumažėjimo tuo atveju, jeigu įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo sklypų riba nustatyta pagal atsakovų užsakymu 2008-05-25 UAB „Geoteka“ parengtą žemės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų planą atmetamas, kaip neįrodytas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Nagrinėjamoje byloje atsakovai ginčijo ieškovės žemės sklypo dalies (0,0159 ha) privatizavimo pagrindą ir šio žemės sklypo dalies paveldėjimo ir dovanojimo sandorius, tačiau ieškovei sudarius taikos sutartį ir atsisakius nuo jai priklausančio žemės sklypo dalies S.A. V. naudai, atsisakė nuo šio priešieškinio reikalavimo, civilinė byla šioje dalyje buvo nutraukta.

Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Šalių ginčo teisiniams santykiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad maksimali leistina paklaida, apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, nagrinėjamu atveju yra ± 56 kv. m. (nuo žemės sklypo, suformuoto atlikus preliminarius matavimus, ploto 0,0759 ha), ir apeliantė, taikos sutartimi atsisakiusi nuo 60 kv. m. žemės sklypo ploto S.A. V. sklypo naudai bylos nagrinėjimo metu, atsisakė nuo sklypo dalies, viršijančios leistiną paklaidą. Byloje atlikta Geodezinė ekspertizė, kurios pagrindu konstatuota, kad trečiojo asmens S. A. V. žemės sklypas Nr. 382 po atliktų kadastrinių matavimų yra pasislinkęs į ieškovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 pusę ir užima dalį ieškovės žemės sklypo. Ieškovės atsisakymas nuo savo žemės sklypo dalies S. A. V. sklypo naudai negali turėti įtakos ieškovės ir atsakovų ginčui dėl jų sklypų ribos nustatymo, nes sklypo plotas pasikeitė ne dėl objektyvių aplinkybių (žemės matavimo prietaisų tobulėjimo), bet dėl pačios sklypo savininkės apsisprendimo; tai, kad ieškovė savo valia įteisino savo teisių pažeidimą iš vienos sklypo pusės, nesuteikia ieškovei teisės į praradimo kompensaciją kito kaimyninio sklypo sąskaita. Pažymėtina, kad ieškovė po atsisakymo nuo žemės sklypo dalies nepateikė savo žemės sklypo atnaujintų tikslių matavimų, nėra duomenų apie jos faktiškai valdomo žemės sklypo tikslų protą. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir patenkinti jos ieškinį, t.y. nustatyti jos ir atsakovo sklypų ginčo ribą pagal patikslinto ieškinio priedą – siūlomų ribų planą, parengtą UAB „Geoksis“ (T.4, b.l. 90); iš esmės šis planas tapatus žemės sklypo kadastrinių matavimų planui, pateiktam su pirminių ieškiniu, nors faktinė situacija, ieškovei atsisakius nuo žemės sklypo dalies, yra pasikeitusi. Vertinant nagrinėjamos bylos situacija LAT 2009 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009 kontekste, ieškovė turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kokiu dydžiu sumažės ieškovės žemės sklypo plotas (atsižvelgiant į sumažinto sklypo plotą – 0,0699 ha), nustačius žemės sklypų ribas pagal UAB „Geoteka“ parengtą kadastrinių matavimų planą. Nors ieškovei buvo aiškinama pareiga įrodinėti šias aplinkybes nuo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo, tokių įrodymų teismui pateikta nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimali leistina paklaida nuo 699 kv. m. ploto žemės sklypo sudaro 53 kv. m., taigi ieškovės sumažinto žemės sklypo plotas, atsižvelgiant į leistiną paklaidą, gali sudaryti 646 kv. m. (699-53). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės žemės sklypas po teismo sprendimo priėmimo tapo mažesnis, nei 646 kv. m. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas UAB „Geoksis“ aiškinamasis raštas ir papildomas situacijos planas su koordinatėmis, sudarytas atsižvelgiant į teismo sprendimą, kuriuo teigiama, kad patvirtinus sklypo ribą ieškovės sklypas sumažėtų neleistinumo ribose -1,25 aro, atmetamas, nes nenurodytas paklaidos apskaičiavimo mechanizmas, neatsižvelgta į ieškovės kompromiso pasėkoje sumažėjusį žemės sklypo plotą. Apeliantės argumentas, kad nustačius sklypo ribą pagal atsakovų užsakymu parengtus kadastrinius matavimus, sklypas sumažinamas dar 27 kv.m., kas viršija leistiną paklaidą, taip pat, kad šis sumažėjimas vertintinas kaip atsakovo J. B. žemės sklypo Nr. 380 leistina paklaida, atmetamas kaip neįrodytas.

Apeliantės argumentai dėl netinkamo byloje surinktų rašytinių įrodymų (planų, privatizavimo dokumentų ir pan.) bei susiformavusios faktinės situacijos vertinimo atmetami; apeliantės argumentai pagrįsti įsitikinimu, jog teismas, spręsdamas šalių ginčą, turėjo sutikti pirmenybę privatizacijos schemai ir susiklosčiusiai faktinei situacijai.

Apeliantė nurodė atskirų rašytinių įrodymų galimus netikslumus ir neatitikimus, pavyzdžiui, byloje pateikti generalinio plano skirtingų institucijų pateikti egzemplioriai, viename yra užrašas, kad planas yra potvarkio priedas, nors ši aplinkybė daugiau niekuo nepatvirtinta, byloje nėra sodų bendrijos generalinį planą patvirtinančio dokumento, nelygino generalinio plano su privatizacijos planais, neatsižvelgta į sklypo Nr. 381 privatizavimo schemą (apeliacinio skundo argumentas); atsakovo kadastriniai matavimai atlikti visiškai neatsižvelgiant ir į išorinę sodo bendrijos nustatytą ribą pagal UAB „Geo“ parengtą sodo ribų koordinavimo planą, bei į pagrindinio kelio išsidėstymą gen. plane ir natūroje, taip pat natūroje naudojamą žemės plotą. Apeliantė teigia, kad jos pateiktas patikslintas ieškinio priedas – siūlomų ribų planas, parengtas UAB „Geoksis“ atitinka pagrindinio kelio išsidėstymui gen. plane ir natūroje, taip pat natūroje naudojamą žemės sklypui. Teismas nelygino generalinio plano su privatizacijos planais, neatsižvelgta į sklypo Nr. 381 privatizavimo schemą, atsakovo kadastriniai matavimai atlikti visiškai neatsižvelgiant ir į išorinę sodo bendrijos nustatytą ribą pagal UAB „Geo“ parengtą sodo ribų koordinavimo planą, bei į pagrindinio kelio išsidėstymą gen. plane ir natūroje, taip pat natūroje naudojamą žemės plotą, sklypo Nr. 381 privatizacijos schema ir pan. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės papildomai pateiktų siūlomų ribų planų, situacijos planų ir kodėl atsakovų planas, nesant byloje pakartotinės ekspertizės, kuri pasisakytų dėl atsakovų kadastrinių matavimų plano pagrįstumo ir teisėtumo, yra labiau atitinkantis generalinį planą. Apeliantės įsitikinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo sklypas Nr. 380 nuo aplinkinės sodų bendrijos teritorijos ribos, t. y. nuo pelkės pusės, yra pasistūmės link sklypo Nr. 381 ir 378 apie 2 metrus, o teismo sprendimu sklypų 381 ir 380 riba dar pastumta 2,6 m link sklypo 381, dar jį sumažinant 27 arais, t.y. visiškai paneigia ekspertizės išvada dėl atsakovų žemės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų įvertinimo ir sudaro pagrindą priešingai išvadai – kad atsakovo žemės sklypas yra pasistūmęs link ieškovės sklypo. Apeliantės prašymu, apeliacinio teismo posėdyje buvo apklaustas jos sklypo Nr. 381 preliminarius kadastrinius matavimus atlikęs inžinierius matininkas V. K., kuris parodė, kad atlikdamas ieškovės žemės sklypo preliminarius kadastrinius matavimus, vadovavosi bendrijos žemės sklypų tvoromis, kaip faktiniu sklypo riboženkliu. Apeliantės vertinimu, tokia matininko pasirinkta metodika patvirtina jo atliktų kadastrinių matavimų teisingumą, nes išorinė sodininkų bendrijos riba nėra tiksli.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pačios apeliantės užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto buvo atlikta ekspertizė; ekspertizės akto 2 priedas patvirtina, kad ieškovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 ribos yra pasislinkusios į šalutinio kelio pusę tarp ieškovės žemės sklypo ir atsakovės A. B. žemės sklypo Nr. 378, bei ieškovės ir atsakovo J. B. žemės sklypo Nr. 380. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateiktas sklypo Nr. 380 pateiktas kadastrinių matavimų planas, 2008-05-25 parengtas UAB „Geoteka“, atitinka sodininkų bendrijos „Ateitis“ generalinį planą (ekspertizės 2 priedas); ekspertizės padarymo metu buvo analizuojami visi iki ekspertizės atlikimo pateikti į bylą planai (jų tarpe ir UAB „Geoteka“ parengtas atsakovo žemės sklypo planas) ir kiti dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors po ieškovės ir S.A. V. taikos sutarties sudarymo faktinė situacija pasikeitė, ekspertizės išvados dėl atsakovo pateikto UAB „Geoteka“ kadastrinių matavimų plano įvertinimo liko aktualios, nes, bylos duomenimis, atsakovo žemės sklypo faktinė situacija bylos nagrinėjimo metu nepasikeitė. Apeliantė iš esmės ginčija ekspertų išvadą, tačiau abejonės dėl ekspertų išvados neaiškumo ar neišsamumo sudaro pagrindą skirti byloje papildomą ekspertizę, esant abejonėms dėl ekspertų išvados pagrįstumo – pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.), tačiau tokios ekspertizės šalys skirti neprašė. Apeliantės po ekspertizės atlikimo pateikti į bylą įrodymai- jos sklypo privatizavimo schemos, 1992 m. rugpjūčio 20 d. sodų bendrijos „Ateitis“ pirmininko patvirtintas žemės sklypo planas, kurio pagrindu buvo privatizuoti žemės sklypai, kompromisinės schemos, ekspertų išvadų dėl atsakovo pateikto kadastrinių matavimų plano atitikimo bendrijos generaliniam planui nepaneigia. Bendrijos planas, kurio pagrindu buvo privatizuojami žemės sklypai, turėjo atitikti bendrijos generaliniam planą. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės archyve nėra sodininkų bendrijos „Ateitis“ patvirtinto vidaus susisiekimo kelių tinklo plano, t.y. nėra pagrindo laikyti matininko V. K. ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, atliktų vadovaujantis bendrijos žemės sklypų tvoromis, kaip faktiniais sklypų riboženkliais, tikslesniais ir labiau atitinkančiais generaliniam planui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Atsakovas prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1000 Lt (289,62 Eur) – už atsiliepimą ir 200 Eur - kito procesinio dokumento parengimą, pateikė jas pagrindžiančius dokumentus (T.5 , b.l. 177, 220). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliacinį skundą atmetus, atsakovo prašymas tenkinamas (CPK 93,98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamosios Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti J. B. 489,62 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.