- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-344-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18805-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- Ž. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. C. ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės 1836 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-03 atsakovė ieškovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2011-06-03 sumokėti ieškovui 1836 Eur sumą Vekselyje nurodytoje vietoje. Ieškovo teigimu, atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi įsipareigojimo ir yra skolinga ieškovui 1836 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįgyvendino vekselio turėtojo teisių ĮPVĮ nustatyta tvarka, t. y. iki 2011-06-03 nepateikė Vekselio apmokėti, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, o tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Vekselis buvo apmokėtas iki jame nurodyto termino pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovės ieškovui priteista 1836 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1836 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 890 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteista 6,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad ieškovui nepateikus Vekselio apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka, atsakovės išrašytas Vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą, kartu ir savo abstraktumo savybę, suteikiančią vekselio turėtojui privilegiją neįrodinėti nei reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, nei vekselio davėjo įsipareigojimų pobūdžio ir apimties. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu skolininko pareigą atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovė leistinais įrodymais neįrodė 1836 Eur dydžio skolos, įformintos Vekseliu, grąžinimo ieškovui fakto (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovei neįvykdžius skolinio įsipareigojimo, ieškovas pagrįstai reikalauja skolą priteisti teismo tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą tenkinti ieškinį motyvavo tuo, jog nagrinėjamoje byloje paskolos suteikimo faktas ginčo šalių buvo įformintas rašytiniu dokumentu, t. y. apeliantės ieškovui išduotu 2011-01-03 vekseliu, todėl, anot teismo, apeliantė paskolos grąžinimo faktą taip pat turėjo įrodyti rašytinais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas remdamasis vien šiuo argumentu, atmetė visus kitus atsakovės motyvus ir argumentus. Teismas, tenkindamas ieškinį, netyrė kitų byloje esančių duomenų ir įrodymų bei nukrypo nuo suformuotos civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo praktikos.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad įvertinęs atsakovės atstovo paaiškinimus, teismas pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, jog atsakovė, pasiskolinusi iš ieškovo pinigų sūnaus mokslams finansuoti, išdavė ieškovui vekselį. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad šalis siejo paskolos prievoliniai teisiniai santykiai, o vekselis buvo išrašytas paskolos sutartiniams teisiniams santykiams įforminti, todėl teismo išvada, kad būtent atsakovė privalėjo įrodyti skolos grąžinimo faktą rašytiniais įrodymais, yra pagrįsta ir teisinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
8. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
9. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
10. Skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad atsakovė neįrodė, jog ji grąžino skolą ieškovui. Atsakovė su šiuo pirmosios instancijos teismo motyvu nesutinka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grąžinta - paskolos gavėjui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-351 /2013).
11. Į paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo ir galiojimo, kadangi prašoma įvykdyti sandorio pagrindu atsiradusią galiojančią prievolę. Taigi, turi būti nustatyta, kad prievolė nėra įvykdyta ar kitu būdu pasibaigusi. Skolos dokumento buvimas pas kreditorių be įrašų apie skolos grąžinimą su kreditoriaus aiškinimu, kad skola negrąžinta, paprastai yra pakankami įrodymai teismui nuspręsti, kad kreditorius įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, - kad skola negrąžinta. Skolininkas, kuris esant tokioms aplinkybėms tvirtina priešingai, turi įrodyti skolos grąžinimo faktą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teiginiai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-235/2009; 2013 m. gruodžio 31d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-430/2013; kt.).
12. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji ginčo sumą grąžino ieškovui. Taigi, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (naštą) šalims ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus.
13. Atsakovė teigia, kad teismas nevertino svarbių įrodymų - atsakovės paaiškinimų ir VSDFV pažymos, tačiau VSDFV pažyma - nei patvirtina, nei paneigia atsakovės prievolės pagal vekselį įvykdymo (skolos grąžinimo) fakto.
14. Atsakovė taip pat teigia, kad paskolos grąžinimo faktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog oficialiai jai buvo mokamas itin nedidelis darbo užmokestis, dalį atlyginimo ji gaudavo neoficialiai, ir paskola buvo grąžinama ieškovui darant išskaitas iš neoficialios darbo užmokesčio dalies.
15. Pažymėtina, kad tokiais pačiais teiginiais buvo remiamasi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį atsakovės teiginį, pagrįstai nurodė, kad jeigu iš tiesų atsakovė dalį darbo užmokesčio gaudavo neoficialiai, ji, toleruodama tokią situaciją ir nepranešdama apie tai kompetentingoms valstybės institucijoms, prisiėmė tokio savo elgesio riziką. Net jeigu ir nekreipus dėmesio į tai, kad atsakovė toleravo neteisėtą veiklą, ji ir tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nes iš šio teiginio vis tiek nebūtų aišku kada ir kokias sumas atsakovė grąžino ieškovui.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė dirbo finansininke, todėl tokiam asmeniui keliami didesni rūpestingumo, atsakingumo bei teisinio išprusimo reikalavimai, todėl atsakovė turėjo suprasti, jog pinigines operacijas (įskaitant ir asmeninio pobūdžio įsipareigojimus), reikia fiksuoti raštu, o įvykdžius prievolę reikalauti sugrąžinti paskolos dokumentą. Atsakovei to nepadarius, ji taip pat turi prisiimti neigiamas tokio savo neveikimo pasekmes.
17. Atsakovė nurodo, kad ieškovo kreipimasis dėl skolos pagal vekselį po ketverių metų nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo, suponuoja išvadą, jog anksčiau jokių veiksmų nebuvo imtasi todėl, kad skola pagal vekselį jau yra grąžinta. Toks atsakovės teiginys yra nepagrįstas. Nors ieškovas, praleidęs įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, neteko teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš atsakovės, pagal vykdomąjį įrašą, tačiau tai nereiškia, kad jis neteko teisės kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo teismine. Pažymėtina, kad CK nustato bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, per kurį pažeista ieškovo teisė gali būti apginta, todėl visiškai neturi reikšmės kada asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo ir tai tuo labiau nereiškia, kad skola jau yra grąžinta.
18. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog ji yra grąžinusi skolą ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
19. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl jo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.