Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.12.2

2025 m. liepos 15 d.

kaltinamajam T. P. (T. P.), jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskij (Bogdan Chranovskij),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, sutrumpinto ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P., vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2025 m. birželio 29 d., apie 15.33 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025 m. birželio 29 d., 15.33 val., tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas T. P. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad išgėrė alaus ir nepraėjus nei kiek laiko, pradėjo iš karto vairuoti. Padarė šiurkščią klaidą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad išgėrė tris alaus. Išgėręs jautėsi gerai, todėl ir vairavo. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl greičio, nes viršijo greitį. Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo 5 kilometrus. Automobilis priklauso jam. Niekada taip nebuvo prieš tai, čia buvo pirmas kartas. Jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, tiesiog susiklostė tokia situacija. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi ir nenori to kartoti. Žmona sužinojo, kad jis važiavo išgėręs, tada, kai jį sustabdė policija. Jis žmonai paskambino iš karto. Kad tokie dalykai nepasikartotų, žmona jį prižiūrės, ji yra griežta. Abejoja, ar sutuoktinė žinojo, kad jis gali taip pasielgti. Jų tarpusavio santykiai yra geri, ilgai kartu gyvena, ji yra jam autoritetas. Per mėnesį šeimos pajamos yra vir 2 000 Eur, kartu su žmonos pajamomis. Jis neturi įsiskolinimų. Šis automobilis yra vienintelis šeimoje, jo žmona yra vairuojanti (b. l. 79-85).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta B. P. parodė, kad ji yra kaltinamojo žmona. Kartu su vyru gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad kai vyrą sustabdė, jis iš karto jai paskambino ir pasakė, kad taip atsitiko. Jie turėjo pokalbį dėl įvykio, kad reikėtų imtis kažkokių veiksmų, jog tai nepasikartotų. Dėl teigiamos įtakos, mano, kad jis tikrai daugiau nesės už vairo išgėręs. Sprendžia būtent dėl to, kad pasikalbėjo, kad jį sustabdė, kad šiandien čia sėdi ir turi nešti tą atsakomybę. Jų santykiai yra tokie, kad jie viską kartu sprendžia. Ji yra dirbanti. Šeimos pajamos yra tokios, kokias nurodė vyras. Ji mano, kad ji galės daryti teigiamą įtaką vyrui. Galima įstatyti alkotesterį į mašiną. Anksčiau nėra buvę panašių atvejų. Po to, kai jie su vyru pasikalbėjo, po įvykio, jis savo elgesį vertino sakydamas, kad tai daugiau nepasikartos (b. l. 79-85).

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo priklausomybių niekur gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. Psichiatrinėse ligoninėse taip pat gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. 2025 m. birželio 29 d., dienos metu, buvo pas savo draugą svečiuose (duomenys neskelbtini). Pas draugą išgėrinėjo alų „410“, 5,3 stiprumo. Išgėrė 3 skardines alaus. 2025 m. birželio 29 d., 15.00 val. nusprendė važiuoti namo, į Lazdynų mikrorajoną. Įsėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pradėjo važiuoti. Važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Įsuko į (duomenys neskelbtini) ir pravažiavęs apie 5 km, šalia įvažiavimo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, stovėjo policijos pareigūnai. Jie jį sustabdė dėl to, kad jis viršijo leistiną važiavimo greitį. Sustabdžius jį, policijos pareigūnas suprato, kad jis yra išgėręs. Davė jam papūsti į alkotesterį. Jis pripūtė 2,04 promilės, o kiek antrą kartą – nepamena. Norėjo grįžti namo, jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, dėl to vairavo savo automobilį, nes pradėjo vairuoti iš karto po alaus išgėrimo. Sutinka dėl pagreitinto proceso ir teisme prašys atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį žmonos – B. P., atsakomybėn. Labai gailisi, tai padarė pirmą ir paskutinį kartą (b. l. 55-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. O. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto pareigose. 2025 m. birželio 29 d. darbą pradėjo 06.30 val. ir turi baigti 18.30 val., šaukinyje „V1883“. Kartu su savo porininku E. G. jie dirbo pagal atskirą planą (policijos priemonėse) (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje, Vilniuje, ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Vykdant priemones su greičio matuokliais, buvo užfiksuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas viršijo leistiną 70 km/val. greitį. Automobilis važiavo 103 km/val. greičiu. Sustabdžius minėtą automobilį, buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas T. P.. Bendraujant su pranešėju, nuo jo buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Įtariant, kad vairuotojas gali būti neblaivus, apie 15.33 val. T. P. buvo patikrintas alkoholio matuokliu, kuris parodė 2,04 promilių girtumą, antru pūtimu, apie 15.49 val. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas. Vairuotojas prisipažino, kad vairavo neblaivus, sutiko su alkotesterio parodymais bei nurodė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo 2025 m. birželio 29 d., apie 13.30 val. Jo ar jo kolegų akivaizdoje T. P. alkoholio nevartojo. T. P. taip pat sutiko ir su greičio viršijimo parodymais. Dėl greičio viršijimo T. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dėl procesinių veiksmų atlikimo su neblaiviu vairuotoju, į įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas „V1753“ (b. l. 34- 36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos P. K. 2025 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2025 m. birželio 29 d., apie 15.33 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, T. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto R. O. 2025 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. birželio 29 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) vykdant greičio matavimą, buvo užfiksuota automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas T. P., viršijo leistiną 70 km/val. greitį, važiavo 103 km/val. greičiu. Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojas 15.33 val. buvo patikrintas alkoholio matuokliu, kuris parodė 2,04 promilių girtumą, o antru pūtimu, 15.49 val. – 2,16 promilių girtumą. Vairuotojas dėl greičio viršijimo sutiko, gailėjosi, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dėl alkoholio vartojimo vairuotojas paaiškino, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo 2025 m. birželio 29 d., apie 13.30 val. (b. l. 7).

Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 29 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrint įvykio vietą – gatvę, esančią (duomenys neskelbtini), ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, Vilniuje, danga sausa, įrengtas gatvės apšvietimas. Apžiūros metu šviesus paros metas, naudotas natūralus apšvietimas. Gatvėje yra trys eismo juostos ta pačia kryptimi, dešinėje pusėje, kelkraštyje, stovi juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis apžiūros metu atrakintas, vizualiai apžiūrint išorinių apgadinimų nėra. Automobilio priekis nukreiptas link Karoliniškių mikrorajono, galas nukreiptas link Justiniškių mikrorajono. Automobilio salone automatinė pavarų dėžė, variklis išjungtas, įjungtas rankinis stabdis. Automobilio salone, už vairuotojo sėdynės, kišenėje, guli margos spalvos skardinė „Volfas Engelman“. Vaizdo registratoriaus automobilyje nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra paimtas ir priverstinai išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 8-13).

2025 m. birželio 29 d. blaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad T. P. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, taip pat gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, 15.33 val. atliktas pirmas neblaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, 15.49 val. buvo atliktas antras neblaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais T. P. sutiko, akte pasirašė (b. l. 14).

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 duomenimis T. P. 2025 m. birželio 29 d., 15.33 val. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, o 15.49 val. antro tikrinimo metu – 2,16 promilių neblaivumas (b. l. 15, 16).

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 2025 m. kovo 4 d. patikros sertifikate Nr. 2263353 užfiksuota, kad alkotesterio sertifikatas galioja iki 2025 m. rugsėjo 1 d. ir alkotesteris yra tinkamas naudoti (b. l. 17).

VĮ „Regitra“ 2025 m. liepos 1 d. duomenų išraše užfiksuota, kad transporto priemonė – keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. P. (b. l. 22).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2009 metų laidos, vertė su PVM 2025 m. liepos mėnesį, yra 4 910 Eur (b. l. 23).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių teismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad T. P. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neneigė, pripažindamas, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2025 m. birželio 29 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, būdamas neblaivus. Kaltinamasis detalizavo, kad 2025 m. birželio 29 d., dienos metu, svečiavosi pas draugą, kur vartojo alkoholinį gėrimą – alų, po ko įsėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo namų, esančių (duomenys neskelbtini) mikrorajone, link. Kelionės metu dėl greičio viršijimo jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo neblaivumą ir nustatė 2,04 promilių neblaivumą (b. l. 55-58, 79-85). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. O., kuris įvykio metu sustabdė kaltinamojo vairuotą transporto priemonę ir patikrino pastarojo neblaivumą, parodė, kad 2025 m. birželio 29 d. pagal atskirą planą dirbo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Vykdant priemones su greičio matuokliais, buvo užfiksuota automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas viršijo leistiną 70 km/val. greitį ir važiavo 103 km/val. greičiu. Sustabdžius minėtą automobilį, nuo vairuotojo T. P. sklido alkoholio kvapas, todėl nuspręsta šį patikrinti. Apie 15.33 val. T. P. buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, o antruoju pūtimu - apie 15.49 val. 2,16 promilių neblaivumas. Vairuotojas neginčijo, kad sėsdamas prie vairo prieš tai vartojo alkoholį (b. l. 34-26). T. P. neblaivumo faktą patvirtina ne tik aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir įvykio metu panaudoto alkotesterio rodmenys, atskleidžiantys, kad T. P. 2025 m. birželio 29 d., 15.33 val. buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, o 15.49 val. – 2,16 promilių neblaivumas (b. l. 15, 16) bei neblaivumo nustatymo aktas, kuriame be pirmiau nurodytų alkotesterio rodmenų, kaltinamajam V. P. buvo nustatytas papildomas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 14). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines T. P. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad T. P. 2025 m. birželio 29 d., apie 15.33 val. (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje, Vilniuje, ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo T. P. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu teisme metu kaltinamasis T. P. ir jo žmona B. P. pateikė prašymus kaltinamąjį T. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant B. P. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis) (b. l. 70, 71).

Teismas, išnagrinėjęs T. P. ir B. P. pateiktus prašymus, taip pat įvertinęs šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo ir kitas esminės reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis T. P. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o B. P., teismo vertinimu, yra tinkama laiduotoja ir galės kaltinamajam daryti realią teigiamą įtaką, kad T. P. ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-274-693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad T. P. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – praeityje T. P. nebuvo teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 47). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu T. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. T. P. nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir asmens prisipažinimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika reali turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamasis T. P. yra dirbantis pagal verslo liudijimą nuo 2025 m. sausio 14 d. (b. l. 43-44). Kolegos L. A., kuris kaltinamąjį pažįsta (duomenys neskelbtini) metus ir kartu dirba pagal verslo liudijimą, charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 69). Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamasis T. P. praeityje buvo baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už greičio viršijimą, šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat padarė administracinį nusižengimą – viršijo leistiną greitį, tačiau paskirtą baudą iš karto apmokėjo. Kitos paskirtos baudos taip pat yra apmokėtos (b. l. 45-46, 75). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar T. P. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad T. P. nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba tinkamai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, draudimų ir kitų teisės aktų, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai bei elgdamasis gana lengvabūdiškai, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo bei per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis T. P. ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl T. P. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauti kaltinamojo ir jo sutuoktinės B. P. prašymai perduoti T. P. pastarosios atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad B. P. nėra teista (b. l. 78), administracine tvarka nebausta (b. l. 77), dirbanti pagal verslo liudijimą nekilnojamojo turto nuomos srityje (b. l. 72). Tiek teismui adresuotuose prašymuose taikyti laidavimo institutą, tiek įvykusio teisiamojo posėdžio metu, T. P. ir B. P. patvirtino, kad jie yra vyras ir žmona, juos sieja itin artimi, geri santykiai, jie kartu gyvena, o T. P. klauso žmonos patarimų, ji pastarajam yra autoritetas. Apie kaltinamojo veiksmus pastarojo žmona sužinojo būtent iš T. P., kuris iš karto paskambino B. P. ir informavo, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. B. P. nurodė, kad tokį vyro poelgį vertina neigiamai, mano, kad jis tikrai daugiau nevairuos būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat neabejoja, kad ji galės daryti pastarajam teigiamą įtaką. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojos bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų teismo aptartų, kaltinamojo žmoną ir jos santykius su T. P. charakterizuojančių aplinkybių kontekste, teismas pripažįsta, kad B. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį B. P. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs T. P. asmenybę, sprendžia, kad kaltinamajam laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, T. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga T. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas, kadangi tokį terminą įstatymų leidėjas numato ir už mažiau pavojingą teisės pažeidimą, kai asmuo vairuoja būdamas neblaivus, - administracinį nusižengimą, su kuriuo padarymo yra siejamas žymiai mažesnis apsvaigimo laipsnis nei tą numato baudžiamoji teisė. Svarbu pastebėti ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios sąlygotų pirmiau aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės trumpiausio – 1 metų termino taikymą. Nepaneigtina, kad kaltinamasis T. P. anksčiau nėra teistas, už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą nėra baustas. Kita vertus, kaip matyti iš baudžiamosios bylos aplinkybių, pastarasis ne tik automobilį vairavo neblaivus, tačiau tą darė ženkliai viršydamas leistiną greitį – kelio atkarpoje, kur yra galimas 70 km/val. greitis, vyko net 103 km/val. greičiu, ko pasėkoje ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Be kita ko, transporto priemonę kaltinamasis vairavo pakankamai judrioje kelio atkarpoje – Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje, dienos metu, kuomet eismas yra pakankamai intensyvus, kas tik patvirtina, kad tokiais savo veiksmais T. P. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Svarbu ir tai, jog kaltinamojo T. P. įvykio metu nustatytas neblaivumas nebuvo itin neženkliai nutolęs nuo minimalios, baudžiamąją atsakomybę sąlygojančios neblaivumo ribos. Priešingai, siekė 2,04 promilių neblaivumą, o ir turėjo tendenciją didėti, kadangi kartotinai patikrinus pastarojo neblaivumą, šis jau siekė 2,16 promiles. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant T. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, o ne minimaliam – 1 metų terminui, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas. Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2025 m. liepos 1 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas, būtent nuo šio termino yra skaičiuotinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 22). Taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios T. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausymo T. P. faktą, pastarajam nustatytą neblaivumo aplinkybę bei laipsnį, taip pat leistino greičio viršijimą esant neblaiviam, konstatuoja būtinybę pagal BK 72 straipsnio 2-3 dalis kaltinamajam priklausančią transporto priemonę konfiskuoti. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga konfiskuoti ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bet jos vertės ekvivalentą.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi pagrindai kaltinamajam T. P. taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, taikymo

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė kaltinamajam prašė skirti pirmiau nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį T. P. ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, kad pastarojo atliktas automobilio vairavimas esant neblaiviam buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, o taip pat atsižvelgęs į jau dvi kaltinamajam skirtinas, pakankamai griežtas baudžiamojo poveikio priemones, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra netikslingas ir perteklinis.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų ir daiktų nėra.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 1 d. nutarimu T. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-62), nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš T. P. paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 1 d. nutarimu nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, kaltinamojo T. P. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 24-25). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. (T. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

T. P. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), - palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) įvykdymo.

T. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti laiduotojai B. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.