Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1467-777/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-12-11
Bylos Nr.: e2A-1467-777/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00487-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: G. V.
Atsakovas: V. V.
Advokatai: Galina Morozova, Henrikas Mackevičius

Kategorijos

2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.2.9Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
3.1.9.1.3Bauda
3.1.9.5Teismo nuobaudos panaikinimas
3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1467-777/2017 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10155-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.1.9.1.3; 3.1.9.5; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, Rasai Laurinienėnei Laurinėnienei, Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant vertėjai Anželai Tyščukienei, ieškovei G. V., jos atstovai advokatei Galinai Morozovai, atsakovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ir atsakovo V. V. (V. V.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo dėl turto padalijimo, išlaikymo, nuostolių, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

2015-08-12 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padalyti turtą, esantį jos ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe: priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), iš ieškovės priteisti atsakovui 18 050 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnės vertės turto dalį, kompensacijos mokėjimą atidėti 1 metams; priteisti iš atsakovo jai išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki gyvos galvos; priteisti iš atsakovo 1 182,34 Eur patirtus nuostolius dėl bendro turto išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1998-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1327-1998 m. patenkino ieškovės ieškinį ir nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 1991-08-06 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Po šio teismo sprendimo ieškovė su atsakovu susitaikė ir tęsė gyvenimą šeimoje. Nė vienas neketino civilinės metrikacijos skyriuje įstatymo nustatyta tvarka registruoti ištuokos, todėl pagal tuo metu galiojusį įstatymą šalių santuoka nebuvo nutraukta. Ieškovė nurodė, kad nuo 2012 m. sausio mėn. su atsakovu kartu nebegyvena. Atsakovas išvažiavo dirbti į užsienį ir nuo 2012 m. sausio mėn. nutraukė su ieškove santykius, gyvena savo gyvenimą. Ieškovė susirgo ir tapo neįgali. Nuo 2011-03-08 ieškovei nustatytas neįgalumas ir darbingumo lygis yra 40 procentų. Ieškovė gyveno iš netekto darbingumo pensijos, kuri yra 168,19 Eur. Ieškovė pragyventi lėšų neturi, atsakovas jai nepadeda, neprisidėjo prie bendrąja jungtine nuosavybe esančio buto išlaikymo, nemoka komunalinių ir administravimo mokesčių. Ieškovė nurodė, kad 2014-06-20 nutraukė santuoką, įregistruodama ištuoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, pasiėmė ištuokos liudijimą. Po šalių santuokos nutraukimo liko nepadalytas butas. Ieškovė gyvena šiame bute ir moka už jį visus mokesčius. Atsakovas šiame bute negyvena ir neprisideda prie šio buto išlaikymo nuo 2012 m. sausio mėn. VĮ Registrų centro duomenimis, buto vertė yra 36 100 Eur, todėl nori sumokėti atsakovui 18 050 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui priklausančią buto dalį. Kadangi jos materialinė padėtis yra sunki, ji negali atsakovui iš karto sumokėti tokios sumos, todėl prašo teismo atidėti kompensacijos mokėjimą 1 metams. Atsakovas yra darbingas, sveikas, dirba užsienyje, išlaikytinių neturi, todėl prašo priteisti iš jo išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį. Nuo 2012 m. sausio mėn. iki šiol ieškovė moka už viso buto išlaikymą, todėl susidarė išlaidos, susijusios su atsakovui priklausančios turto dalies išlaikymu: UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – 12,26 Eur už laikotarpį nuo 2012-01-12 iki 2015-07-31; UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui – 74,08 Eur už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31; AB „Klaipėdos vanduo“ sumokėtas vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – 41,82 Eur už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31; AB „Lesto“ sumokėta už elektros energiją bendrosioms reikmėms – 65,40 Eur; AB „Klaipėdos energija“ už patalpų šildymą – 795,28 Eur už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2015-07-01; UAB „Laukininkų valda“ – 193,50 Eur už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-01. Atsakovas, būdamas buto bendraturtis, šių mokesčių nemokėjo, todėl iš viso už atsakovą per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31 buvo sumokėta 1 182,34 Eur suma.Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog būtų padalytas butas lygiomis dalimis, priteisiant atsakovui 18 050 Eur dydžio kompensaciją. Prašė atmesti ieškovės prašymą dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo, o tenkinus tokį reikalavimą priteisti iš ieškovės 5 procentų metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant šias palūkanas nuo 18 050 Eur, t. y. 2,47 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną. Padalyti automobilį „Vauxhall Opel Desing Cdti 150 A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Opel“) lygiomis dalimis, priteisiant natūra jį atsakovui, o ieškovei – 531,36 Eur dydžio kompensaciją. Nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai – teikdama teismui reikalavimą dėl turto padalijimo, nenurodo, kad bute yra ir kito bendrai sugyvento turto, jo neįvertina ir nereiškia reikalavimo dalyti. Nurodė ir tai, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo yra nepagrįstas. Ieškovė, gaudama 168,19 Eur netekto darbingumo pensiją, turėtų teisę reikalauti tik 102,19 mėnesinės išlaikymo sumos, nes Vyriausybės nustatyta minimalioji alga yra priskaičiuota 325 Eur, o mokėtina suma – 270,53 Eur, todėl iš šios sumos turėtų būtų išskaičiuota. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jau nuo 2012 metų pradžios nepadeda ieškovei išlaikyti bendro turto, tačiau skolų dėl buto išlaikymo nėra, vadinasi, ieškovės pajamos leido jai išlaikyti save ir butą, net negaunant kompensacijos iš atsakovo. Ieškovė ruošiasi išmokėti atsakovui jos prašymu priteistiną iš jos atsakovui kompensaciją, t. y. ieškovė per metus planuoja gauti tam tikrą pakankamai didelę 18 050 Eur sumą. Tai reiškia, kad ji turi pajamų, kurios leidžia jai užtikrinti savo poreikių patenkinimą. Nurodė, kad šalių turtiniai santykiai nutrūko nuo 2014-06-20 (ieškovei gavus ištuokos liudijimą) ir tik nuo šio momento ieškovė turi teisinę galimybę reikalauti kompensuoti jos sumokėtas įmokas. Nuo 2012 metų pradžios atsakovas yra pervedęs ieškovei 3 704,95 Eur sumą, taigi išlaikydamas bendrą turtą mokėjo ne tik už savo dalies paslaugas, bet ir už ieškovės dalį. Ieškovė sumokėjo 2 364,68 Eur, o atsakovas perdavė jai 3 704,92 Eur arba 2 522,28 Eur daugiau, kuriuos, elgdamasi sąžiningai, ieškovė turėtų grąžinti atsakovui.Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: automobilį „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Hyundai“), asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei; automobilį „Opel“ asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; priteisti atsakovui 1 376,48 Eur dydžio kompensaciją iš ieškovės už santuokos metu įgytų lėšų paskolinimą; priteisti iš ieškovės už jai asmeninės nuosavybės teise atitenkančią atsakovo nekilnojamojo turto – buto dalį pusės šio turto vertės dydžio kompensaciją, turto vertę nustatant pagal VĮ Registrų centro duomenimis nustatytą vidutinę turto vertę; priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodė, kad nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo pradžios turto – buto vertė nuosekliai kyla. Pagal VĮ Registrų centro pažymą, vidutinė rinkos vertė nuo 2015-01-01 – 36 100 Eur. Pagal VĮ Registrų centro pažymą, vidutinė rinkos vertė nuo 2016-01-01 – 36 900 Eur. Pagal VĮ Registrų centro pažymą, vidutinė prognozuojama rinkos vertė nuo 2017-01-01 – 38 700 Eur. Nurodė ir tai, kad ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje registruotas automobilis „Hyundai Accent“, kurio vidutinė rinkos vertė yra 280 Eur. Atsakovo vardu Jungtinėje Karalystėje registruotas automobilis „Opel“, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 062,72 Eur. Ieškovės vardu registruotas automobilis priteistinas ieškovei, kuri sumoka atsakovui 140 Eur kompensaciją. Atsakovo vardu registruotas automobilis priteistinas atsakovui, kuris sumoka 531,36 Eur kompensaciją ieškovei. Atlikus tarpusavio užskaitą atsakovas sumoka ieškovei 391,36 Eur. Nurodė, kad ieškovei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu buvo priteista 2 548,66 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos, 206,31 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys dėl skolos priteisimo teismui paduotas 2014-06-04, o ieškovė santuokos nutraukimą įregistravo 2014-06-20, vadinasi, paskolintieji pinigai buvo šeimos lėšos, todėl 2016-01-29 sprendimu priteistos ieškovei piniginės sumos turi būti padalytos. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes ieškinyje nenurodė šių teismo sprendimu priteistų sumų, kurios turi būti dalijamos. 2016-01-29 sprendimu ieškovei priteista iš viso 2 752,97 Eur dydžio suma, todėl pusė šios sumos – 1 376,48 Eur turi būti kompensuota atsakovui.Ieškovė atsiliepimu prašė: atmesti atsakovo reikalavimą dėl 1 376,48 Eur kompensacijos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu priteistą sumą už santuokos metu įgytų piniginių lėšų paskolinimą; dalytinų automobilių turto vertę nustatyti pagal ieškovės byloje pateiktus duomenis. Nurodė, kad byloje pateikė UAB „Klasera“ ataskaitą, pagal kurią ieškovės vardu registruotas automobilis įvertintas 150 Eur. Atsakovo vardu registruotas automobilis pagamintas 2008 m. Pagal tinklapio autoplius.lt duomenis apie parduodamų naudotų automobilių vertes, automobilio „Opel“, pagaminto 2008 m., vidutinė rinkos vertė – 4500 Eur. Nurodė ir tai, kad 2016-01-29 teismo sprendimu priteistos lėšos iš L. B. buvo perduotos kitiems ieškovės kreditoriams – S. P., Z. S., R. K., V. S., kurios buvo ieškovei paskolinusios pinigus tam, kad ji juos paskolintų L. B.. L. B. buvo perduodamos ne šeimos lėšos, o ieškovės iš trečiųjų asmenų paskolinti pinigai, todėl atsakovas teisės į kompensaciją neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Padalijo ieškovės ir atsakovo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą butą. Priteisė ieškovei: asmeninės nuosavybės teise butą, 40 000 Eur vertės; asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą automobilį „Hyundai“, 150 Eur vertės; iš atsakovo priteisė: 4 350 Eur kompensaciją už tenkantį didesnės vertės turtą (automobilį); 145,49 Eur nuostolius; išlaikymą ieškovei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-08-17 iki ieškovės gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šią sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai. Priteisė atsakovui: asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą automobilį „Opel“, 4 500 Eur vertės; priteisė iš ieškovės: 20 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto (buto) dalį, atidėjo 20 000 Eur kompensacijos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui; 1 376,48 Eur kompensaciją iš ieškovės. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Skyrė atsakovui 289 Eur baudą. Priteisė iš ieškovės atsakovui 300 Eur ekspertizės išlaidas, 31 Eur žyminį mokestį, 17,79 Eur išlaidas už AB SEB banko pažymą. Priteisė iš atsakovo valstybei 569 Eur žyminį mokestį. Priteisė atsakovui iš ieškovės 17,81 Eur išlaidas, jas nurodė sumokėti atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos. Grąžino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 176,19 Eur sumą, sumokėtą 2016-07-15 į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-11-10 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Dėl buto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo butą. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė buto vertę – 36 100 Eur – nurodė remdamasi vidutine rinkos verte pagal VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenis. Iš 2016-12-20 ekspertizės (atliktos atsakovo prašymu) akto nustatyta, kad buto rinkos vertė yra 40 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atlikta turto vertinimo ekspertizė yra individuali, geriau atspindi turto rinkos vertę, todėl buto vertė pagal eksperto Giedriaus Tamašausko atliktą buto ekspertizę yra teisinga. Konstatavo, jog buto rinkos vertė yra 40 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys nekelia ginčo dėl dalijamo buto dalių dydžio ir būdo, sutinka, kad butas būtų padalytas lygiomis dalimis ir visas atitektų ieškovei, o atsakovui būtų išmokėta už 1/2 jo dalį piniginė kompensacija. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisė butą ieškovei ir iš ieškovės atsakovui priteisė 20 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę šio turto dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera – jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, turi sveikatos sutrikimų, gauna netekto darbingumo pensiją, kuri yra 168,19 Eur, kito nekilnojamojo turto, išskyrus dalijamą butą, neturi. Konstatavo, kad ieškovė neturi galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimą dėl 20 000 Eur kompensacijos atsakovui sumokėjimo. Buto pardavimui ir naujos gyvenamosios vietos suradimui ieškovei yra reikalingas tam tikras laikas. Atsakovas yra darbingas, sveikatos sutrikimų neturi, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Atsakovas butu nesinaudoja. Konstatavo, kad ieškovės prašymas išdėstyti kompensacijos už buto dalį sumokėjimą atsakovui 1 metų laikotarpiui yra pagrįstas.Dėl automobilių padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo automobilius, kuriuos įvertina skirtingai: 1996 m. automobilį „Hyundai“ ieškovė vertina 150 Eur, o atsakovas – 280 Eur; 2008 m. gamybos automobilį „Opel“ ieškovė vertina 4 500 Eur, o atsakovas – 1 062,72 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovės pateikta automobilio „Hyundai“ UAB „Klasera“ vertinimo ataskaita, kurioje automobilis įvertintas 150 Eur, yra individuali ir geriau atspindi turto rinkos vertę, todėl yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad atsakovo pateiktais į bylą interneto skelbimais, kuriais remdamasis jis aoskaičiuoja automobilio „Opel“ vertę, negali būti remiamasi sprendžiant dėl minėto automobilio vertės, nes pateiktuose interneto skelbimuose automobilių „Opel Vectra“ pagaminimo metai yra daug senesni (1995–2004) nei atsakovo vardu registruoto automobilio pagaminimo metai (2008 m.). Iš ieškovės pateiktų įrodymų (interneto skelbimų) apie automobilio „Opel“ kainą nustatyta, jog parduodami „Opel Vectra“ automobiliai, 2008 m. gamybos, jų kainos yra artimos ieškovės nurodytai vertei, todėl konstatavo, jog automobilio „Opel“ vertė yra 4 500 Eur. Atsakovas neįrodė, jog automobilio „Opel“ vertė yra 1 062,72 Eur.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo dėl transporto priemonių padalijimo nėra, todėl ieškovei priteisė automobilį „Hyundai“, kurio vertė 150 Eur, o atsakovui – automobilį „Opel“, 4 500 Eur vertės, iš atsakovo ieškovei priteisė 4 350 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.Dėl išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje, gauna 168,19 Eur netekto darbingumo pensiją, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių dažnai būna nedarbinga. Ieškovės vardu registruotas butas ir automobilis „Hyundai Accent“. Teismas, padalydamas santuokoje šalių įgytą turtą, priteisė ieškovei šį turtą ir iš jos atsakovui priteisė 20 000 Eur dydžio kompensaciją už buto dalį. Ieškovė nurodė, kad dėl blogos turtinės padėties ji skolinosi piniginių lėšų pragyvenimui. Konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra pakankama save išlaikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Šalių santuoka truko 22 metus. Atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos sutrikimų ir išlaikytinių, dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1 000–1 500 Eur. Konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės. Dėl šių priežasčių ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo teikti išlaikymą, nors šalių santuoka nutraukta pagal 1964 m. CK nuostatas įregistruojant ištuoką Civilinės metrikacijos skyriuje 2014-06-20, nes priešingu atveju išlaikymo reikalingas buvęs sutuoktinis prarastų teisę reikšti reikalavimą kitam sutuoktiniui dėl išlaikymo jam priteisimo. Priteisė ieškovei iš atsakovo 100 Eur išlaikymą nuo ieškinio priėmimo dienos (bylos iškėlimo dienos) – 2015-08-17 iki ieškovės gyvos galvos. Nurodė šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.Dėl nuostolių ieškovei priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog nuostolių suma bus tikslinama, tačiau patikslinto ieškinio nepateikė. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl teismas nagrinėja pareikštą ieškinio reikalavimą dėl 1 182,34 Eur dydžio nuostolių už buto išlaikymą priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių šeiminiai santykiai nutrūko nuo ištuokos įregistravimo, t. y. nuo 2014-06-20, todėl šalims būnant santuokoje prievolė dėl buto išlaikymo turėjo būti vykdoma iš abiejų šalių bendro turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pripažino kad ieškovė nepagrįstai reikalavo iš atsakovo atlyginti nuostolius už minėto buto išlaikymą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-06-19. Konstatavo ir tai, kad atsakovas mokėjo ieškovei pinigines lėšas, skirtas butui išlaikyti, ir pateikė 2012 m mokėjimo kvitus.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, jog atsakovas turi sumokėti už butą mokėtų mokesčių dalis pagal pateiktas sąskaitas: UAB „Lietuvos dujų teikimas“ – 3,66 Eur; UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro – 22,90 Eur; AB „Klaipėdos vanduo“ – 12,21 Eur; UAB „Laukininkų valda“ – 90,86 Eur; AB „Lesto“ – 15,86 Eur, todėl priteisė 145,49 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų pažymų negalima nustatyti, kiek ieškovė per laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. liepos mėn. sumokėjo AB „Klaipėdos energija“ už buto šildymą, todėl neįrodžius, kokias išlaidas patyrė ieškovė, jų nepriteisė. Dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1893-642/2016 nustatė, kad ieškovė šalių santuokos metu, t. y. 2010–2012 metais, paskolino L. B. 2 890 Eur (10 000 Lt), kuri jai dalį lėšų – 347,54 Eur (1 200 Lt) grąžino 2013 m. rugpjūtį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, esant nenutrauktai šalių santuokai, panaudojo šeimos pinigines lėšas suteikdama kitam asmeniui paskolą. Ieškovės argumentus, kad L. B. ieškovės paskolinti pinigai buvo ieškovės paskolinti iš kitų asmenų, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji skolinosi pinigus iš V. Š., R. K., S. P., Z. S., A. Netalimovo, N. B., neįrodo, jog šios pasiskolintos pinigines sumos ir buvo paskolintos L. B.. Pinigus ieškovė skolinosi ir santuokos metu, ir jai pasibaigus (2012–2016 m.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu priteista piniginė suma nebuvo bendros šalių piniginės lėšos, todėl tenkino priešieškinio reikalavimą ir priteisė atsakovui iš ieškovės 1 376,48 Eur. Dėl šalių prašymų skirti baudas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė teismo įpareigojimų dėl įrodymų apie jo turtinę padėtį pateikimo, nepateikė: 1) Bankų Barclays Bank PLC ir Ant West Bank sąskaitų, atidarytų jo vardu Anglijoje, išrašų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-06-20; 2) Jungtinės Karalystės transporto priemonių registro (Driver and Vehicle Licensing Agency (DVLA) duomenų apie visas atsakovo vardu registruotas transporto priemones laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-20; 3) Žemės registro (Land Registry) duomenų apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butus, gyvenamuosius namus. 2016-06-29 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas sutinka pateikti įrodymus apie jo turtinę padėtį, atsakovas teikė teismui prašymą pratęsti terminą rašytiniams įrodymams pateikti, teismas šį prašymą tenkino ir terminą pratęsė. Tačiau atsakovas tinkamai neįvykdė teismo 2016-07-19 nutarties – nepateikė teismui duomenų iš Jungtinės Karalystės žemės registro (Land Registry) apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butą, gyvenamuosius namus. Pateiktos pažymos apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones yra tik dėl konkrečių automobilių, o ne per visą laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-06-20 atsakovo vardu registruotų transporto priemonių. Atsakovas pateikė raštą tik iš banko NatWest apie jo vardu atidarytas sąskaitas ne visu laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-20. 2016-09-30 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį neteiks, 2016-07-19 nutarties nevykdys, nes tai prieštarauja atsakovo teisei atsisakyti duoti prieš save parodymus ir rinkti įrodymus, kurie nenaudingi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovo nurodytus veiksmus pripažinti nesąžiningu naudojimusi procesu, piktnaudžiavimu procesine teise. Pripažino, kad tokie atsakovo, atstovaujamo advokato, veiksmai vilkino bylos nagrinėjimą. Konstatavo, kad rašytinių įrodymų iš Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų nepateikimas apie savo turtinę padėtį negali būti suprantamas kaip įrodymų rinkimas prieš save. Konstatavo ir tai, kad atsakovas, nepateikdamas teismui visų prašomų įrodymų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, slepia savo turtinę padėtį. Atsakovui už piktnaudžiavimą procesu paskyrė 289 Eur baudą.Dėl ieškovės argumentų, susijusių su ieškinio tikslinimu, bei prašymų išreikalauti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl nekilnojamojo turto, kuris yra registruotas Lietuvoje, padalijimo, t. y. dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, teismas šį ginčą tarp šalių nagrinėja. Atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą dėl santuokos metu įgytų automobilių padalijimo. Automobilis, registruotas ieškovės vardu, yra registruotas Lietuvoje, o dėl automobilio, registruoto atsakovo vardu, padalijimo abi šalys sutinka ir prašo, kad būtų padalijamas nagrinėjamoje byloje, todėl teismas nagrinėja šiuos priešieškinio reikalavimus. Nurodė ir tai, kad ieškovė, manydama, jog atsakovas santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje, turi teisę kreiptis pagal Jungtinės Karalystės bylų teismingumo taisykles į atitinkamą Jungtinės Karalystės teismą. Pažymėjo, kad nėra nagrinėjama byla dėl šalių santuokos nutraukimo, kurioje būtų pareiga padalyti visą šalių santuokos metu įgytą turtą. Tarp šalių kilęs turtinis ginčas yra tik dėl konkretaus turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė teise tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą tinkamai nepasinaudojo.Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas, ir į patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, konstatavo, kad kiekviena šalis paliktina prie savo bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatydamas buto vertę vadovavosi atliktos ekspertizės išvadomis, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovui 300 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 1 376,48 Eur kompensacijos priteisimo, iš ieškovės atsakovui priteisė 31 Eur dydžio žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas atsakovo patirtas 17,79 Eur išlaidas už AB SEB banko pažymos gavimą priteisė iš ieškovės, kadangi jos susidarė dėl ieškovės pareikštų prašymų tenkinimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovo patirtas 17,81 Eur išlaidas už duomenų gavimą iš Jungtinės Karalystės transporto priemonių registro atlygino iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos užstato, nes šios išlaidos susidarė dėl ieškovės pareikštų prašymų. Likusią (176,19 Eur) užstato dalį grąžino. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš ieškovės atsakovui jo patirtų 19,44 Eur išlaidų už dokumentų – automobilio „Opel“ pažymėjimo bei mokėjimo kvitų – vertimą, nes atsakovas šiais dokumentais byloje grindė savo reikalavimą bei atsikirtimus. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo valstybei iš viso priteisė 569 Eur žyminio mokesčio, nes ieškinio reikalavimai dėl buto, automobilio padalijimo, išlaikymo priteisimo ieškovei bei nuostolių atlyginimo yra pagrįsti, o ieškovei teikiama 100 procentų mokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.Ieškovė nurodė, kad teismo sprendimu padalytas ne visas šalių santuokos metu įgytas turtas. Kasacinės instancijos teismas yra pasakęs, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinio turto padalijimo, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga. Šalių santuoka buvo nutraukta 2014-06-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravus ištuoką. Iki ištuokos įregistravimo šalys vedė bendrą ūkį. Nurodė ir tai, kad ieškovė yra įsitikinusi, jog atsakovas turi Anglijoje turto. Atsakovas turėjo 2 automobilius, planavo įsigyti būstą, atsakovo darbo užmokestis sudarė 2000 svarų per mėnesį. Atsakovas santuokos nutraukimo dieną turėjo banke šeimos santaupų. Atsakovas nepaisė teismo reikalavimų ir nepateikė visų duomenų apie jo vardu registruotą turtą ir pinigines lėšas. Jo atstovas pareiškė, kad atsakovas neprivalo teikti duomenų, kurie prieštarauja jo interesams. Ieškovė nurodė, kad teismas nesuteikė galimybės patikslinti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neturėjo galimybės patikslinti ieškinį dėl to, kad byloje nebuvo visų būtinų bylos nagrinėjimui duomenų.Ieškovė nurodė, kad, pagal atsakovo pateiktus duomenis, santuokos nutraukimo dieną, t. y. 2014-06-20, atsakovo vardu Anglijoje buvo įregistruoti 2 automobiliai: automobilis „Vectra Club“, įsigytas 2012-06-09 ir atsakovo parduotas 2015-03-31; automobilis „Opel“, įsigytas 2012-09-29 (pirmosios instancijos teismo padalytas). Vidutinė nepadalyto automobilio „Vectra Club“ rinkos vertė sudaro 4000 Eur, ieškovė turi teisę į piniginę kompensaciją – 2 000 Eur. Ieškovei kompensacija nebuvo priteista už atsakovo parduotą automobilį „Vectra Club“ ir apie jo padalijimą teismas nepasisakė. Nurodė ir tai, kad atsakovas pateikė banko HSBC išrašus. Iš laikotarpio nuo 2014-05-24 iki 2014-06-24 išrašo nustatyta, kad santuokos nutraukimo dieną (2014-06-20) atsakovo sąskaitoje buvo 1 082,23 svaro (1 222,80 Eur). Šie pinigai yra šeimos pinigai ir ieškovė turi teisę į jų 1/2 dalį, t. y. 611,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas apie tai nieko nepasisakė ir pinigų ieškovei nepriteisė. Nurodė, kad ieškovė reikalavimų dėl automobilio „Vectra Club“ padalijimo ir 611,40 Eur piniginių lėšų priteisimo nebuvo pareiškusi, bet šie duomenys yra byloje, todėl teismas turėjo teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priteisti ieškovei 2000 Eur kompensaciją už automobilį ir 1/2 dalį piniginių lėšų, t. y. 611,40 Eur, esančių atsakovo sąskaitoje. Nurodė ir tai, kad iš ieškovės SEB banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog atsakovas ieškovei pinigus siuntė per tarpininkę OPAL TRANSFER LTD. Ši įmonė operacijų grynaisiais neatlieka, pinigus tarpininkui atsakovas pervedinėjo iš savo banko sąskaitos. Iš banko HSBC atsakovas tokių pavedimų neatliko, todėl Jungtinėje Karalystėje jis turi dar vieną banko sąskaitą, kurią slepia. Prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie sąskaitas, iš kurių laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-01-01 OPER TRANSFER LTD, kaip tarpininkė, nuskaitydavo lėšas, atliekant jo vardu pavedimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino ir bylą išnagrinėjo nesurinkęs duomenų apie atsakovo pinigines lėšas Jungtinėje Karalystėje.Ieškovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta buto verte, nes butą teismas turėjo dalyti pagal jo vertę santuokos nutraukimo dieną, t. y. 36 100 Eur, o ne 40 000 Eur.Ieškovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma. Santuokoje su atsakovu pragyveno 22 metus. Nuo 2011-03-08 jai nustatytas neįgalumas, jos darbingumo lygis sudaro tik 40 procentų, ieškovė gyvena iš netekto darbingumo pensijos, kuri sudaro 168,19 Eur. Iš atsakovo ieškovė materialinės paramos negauna nuo 2013 m. sausio. Teismui pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę ir apie išlaidas, susijusias su gydymu, vaistų pirkimu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad po ieškinio pateikimo padidėjo Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, atitinkamai padidėjo maisto ir vaistų kainos. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pajamas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovo teigimu, kad jo pajamos sudaro 1000–1500 svarų per mėnesį. Tuo metu, kai šalys vedė bendrą ūkį, atsakovo darbo užmokestis sudarė virš 2 000 svarų per mėnesį. Šiuo metu atsakovas dirba tą patį darbą ir toje pačioje darbovietėje ir jo pajamos nėra mažesnės. Atsakovas turi galimybę mokėti ieškovės prašomą priteisti 150 Eur išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad jai trūksta lėšų pragyventi, ji skolinasi pinigų pragyvenimui iš savo giminių ir draugų. Ieškovė nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 145,49 Eur nuostolių suma. Ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 182,34 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-07-31. Vėliau ieškinio reikalavimo netikslino, bet pateikė teismui patikslintą išlaidų (nuostolių) apskaičiavimą, kurio laikotarpis nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31. Bendra išlaidų (nuostolių) suma laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 sudaro 1 211,89 Eur. Kartu su patikslintu apskaičiavimu buvo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista 1 211,89 Eur suma.Ieškovė nurodė, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui 1 376,48 Eur kompensaciją pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu jai priteistą sumą už santuokos metu įgytų piniginių lėšų paskolinimą, nes tai buvo ne šeimos pinigai. Šias aplinkybes patvirtina kreditorių paskolos dokumentai ir pakvitavimai, tačiau teismas jų nevertino.Ieškovė nurodė, kad atsakovo sumokėti 300 Eur už ekspertizės atlikimą, 17,79 Eur išlaidos dėl įrodymų rinkimo, išlaidos advokatui, sumokėtas byloje žyminis mokestis yra atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl teismui nusprendus, jog kiekviena šalis paliktina prie savo bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovės.Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui iš banko Barclays Bank PLC bei Žemės registro (Land Registry) duomenų, o pateikti duomenys iš Jungtinės Karalystės transporto priemonių registro apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones bei iš banko apie jo vardu atidarytas sąskaitas ne visu laikotarpiu. Dėl atsakovo atstovo sutikimo, o vėliau atsisakymo teikti duomenis užsitęsė bylos nagrinėjimas teisme. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į tai, kad dėl atsakovo kaltės byla teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip 1,5 metų, už piktnaudžiavimą procesu ir procesinėmis teisėmis atsakovui turi būti paskirta maksimali CPK 95 straipsnyje numatyta bauda.Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašė: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimo dalį dėl 100 Eur išlaikymo ieškovei iki gyvos galvos skyrimo panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies – atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai išlaikymą iki gyvos galvos iš atsakovo; palikti nenagrinėtą ieškovės reikalavimą padalyti Jungtinėje Karalystėje esantį ir registruotą atsakovo privalomai registruotiną turtą; arba pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl automobilio „Opel“ kompensacijos – 4 350 Eur priteisimo pakeisti ir nustatyti, jog priteistina kompensacijos suma yra 362,84 Eur; arba sprendimo dalį dėl automobilio „Opel“ kompensacijos priteisimo pakeisti ir nustatyti, jog priteistina kompensacijos suma yra 2 175 Eur; sprendimo dalį dėl 289 Eur baudos skyrimo atsakovui panaikinti; sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstant pagal patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimo dalių proporciją – priteisiant iš ieškovės atsakovui; priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 115 Eur žyminį mokestį.Atsakovas nurodė, kad tiek automobilis „Opel“, tiek nekilnojamasis turtas (kurio atsakovas Jungtinėje Karalystėje neturi) yra ir būtų registruotas Jungtinės Karalystės nustatyta tvarka, taigi, pagal skundžiamo teismo sprendimo argumentaciją, abu šie privalomi registruoti objektai priklauso Jungtinės Karalystės jurisdikcijai ir ginčai dėl šio turto padalijimo privalo būti sprendžiami būtent pagal šios šalies teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės dalyti automobilio „Opel“, nes šis turtas visuomet buvo ir yra Jungtinės Karalystės jurisdikcija.Atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą dalyti Jungtinėje Karalystėje esantį automobilį „Opel“, nesutinka su šio automobilio vertės nustatymu. Atsakovas su 2017-01-18 prašymu dėl papildomų dokumentų pridėjimo pateikė įrodymus apie ginčo automobilio vertę, nurodydamas, jog ginčo automobilio kaina yra 760 svarų sterlingų (875,67 Eur). Teismui pateiktas individualus vertinimas pagal automobilio registracijos numerį, tačiau teismas to neįvertino. Pateikti įrodymai yra didesnės įrodomosios galios, nes nustatyta konkretaus automobilio vertė, o ne lygintos panašių automobilių rinkos vertės. Nurodė ir tai, kad negalima vertinti vienoje šalyje registruoto automobilio kitos šalies rinkos kainomis, tačiau pirmosios instancijos teismas Jungtinėje Karalystėje registruoto automobilio vertę nustatė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos automobilių rinkos vertėmis.Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atliko klaidingą vienarūšių reikalavimų užskaitą. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio vertė – 150 Eur, taigi pusė šios vertės – 75 Eur priklauso atsakovui. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio vertė 4 500 Eur, taigi pusė šios vertės – 2 250 Eur priklauso ieškovei. Atlikus vienarūšių reikalavimų užskaitą, atsakovas turėtų sumokėti ne 4 350 Eur dydžio kompensaciją, o 2 175,00 Eur dydžio kompensaciją (2 250 – 75 = 2 175), jei būtų nuspręsta, jog automobilio „Opel“ vertė yra 4 500 Eur.Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė atitinkanti įstatymų nustatytas sąlygas dėl galimybės gauti išlaikymą iš buvusio sutuoktinio dėl šių priežasčių: reikalavimas dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo turi būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje; asmuo, prašantis gauti išlaikymą, turi auginti bendrą šalių nepilnametį vaiką; arba asmuo, prašantis gauti išlaikymą, turi būti nedarbingas dėl amžiaus; arba asmuo, prašantis gauti išlaikymą, turi būti nedarbingas dėl sveikatos būklės. Atsakovas nurodė, kad nors ir nustačius bent vieną iš keturių išvardytų aplinkybių, privaloma atsižvelgti į aktyvius ieškovės veiksmus racionaliai išnaudoti turimą turtą arba gauti pajamų iš kitų šaltinių (kreipimasis dėl socialinės ar kitokios paramos į valstybės ar savivaldybės institucijas). Ieškovė privalo siekti savarankiškai gauti pajamų iš visų įmanomų teisėtų pajamų gavimo šaltinių, o tik tada kreiptis dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, tinkamai įrodydama reikalingumą gauti išlaikymą iš buvusio sutuoktinio. Nurodė, jog ieškovė, būdama santuokoje ir po jos nutraukimo, 2012–2016 metų laikotarpiu skolino bendras šalių pinigines lėšas, tai įrodo, jog ieškovė turėjo pinigų savo poreikiams tenkinti, t. y. ne tik pragyventi ir bendram šalių turtui išlaikyti, bet ir turėjo galimybę skolinti pinigų kitiems asmenims. Taip pat neįrodyta, jog ieškovės turtinė padėtis nuo 2012 metų iki šios dienos būtų pasikeitusi, taigi ieškovei nėra poreikio gauti išlaikymą iš buvusio sutuoktinio – atsakovo.Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo skirta bauda dėl šių priežasčių: baudos skyrimas negalimas teismo sprendimu (o ne nutartimi); bauda skirta nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė baudos skyrimo tvarkos – bauda privalėjo būti paskirta teismo nutartimi, o ne sprendimu. Iš atsakovo atimta galimybė prašyti baudą panaikinti arba ją sumažinti LR CPK 107 str. nustatyta tvarka. Teisės normos nesilaikymas skiriant teismo nuobaudą yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudos skyrimo atsakovui. Nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad atsakovas turėjo kokio nors nekilnojamojo ar kilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje bei piniginių lėšų bankų, kurie vykdo veiklą Jungtinėje Karalystėje, sąskaitose, tenka ieškovei – ji privalo įrodyti minėtas aplinkybes, nes ieškovė tokį reikalavimą reiškė ieškinyje. Atsakovas pateikė visus turimus ir galimus pateikti dokumentus pirmosios instancijos teismui. Atkreipė dėmesį, kad pažymų išdavimas nurodant konkrečius faktus priklauso ir nuo įstaigos, kuri išduoda prašomus dokumentus. Neįmanoma bausti atsakovo už tai, jog jis neturi galimybės gauti pažymos, kuri yra priimtina Lietuvos Respublikos teismams, pagal Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių institucijų dokumentų pavyzdžius, taip pat ir tokios, kurioje būtų nurodyti laikotarpiai. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos apie savo turtinę padėtį, teikė paaiškinimus teisme tiek asmeniškai, tiek per atstovus, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino. Pažymėjo, kad atsakovo paaiškinimai apie turtinę padėtį liko nenuginčyti, nebuvo pagrįsta, kad atsakovas turi prašomus pateikti rašytinius įrodymus. Neįmanoma reikalauti iš asmens pateikti rašytinius įrodymus, kurių asmuo neturi, nes taip asmuo yra įpareigojamas rinkti įrodymus, kuriais nori pasinaudoti priešinga šalis. Tai prieštarauja įstatymui. Nagrinėjamu atveju buvo reikalaujama gauti dokumentus iš tam tikrų institucijų ir gautus dokumentus pateikti teismui. Nurodė, kad atsakovo dokumentų pateikimas ar nepateikimas visiškai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl turto, esančio ir registruoto Jungtinėje Karalystėje, padalijimo. Pirmosios instancijos teismas baudą atsakovui paskyrė teismo sprendimu, išnagrinėjęs bylą, todėl yra pagrindas teigti, kad dokumentų nepateikimas nesukliudė priimti teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti dokumentus yra beprasmis ir betikslis.Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas patyrė 5 615,39 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nors viso proceso metu atsakovas patyrė tik 1 497,90 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio.Atsakovas nurodė, kad visada sutiko su buto padalijimo būdu, atsiliepime sutiko su buto kaina, siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovė nėjo į derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Atsakovas pateikė prašymą dėl ekspertizės paskyrimo siekdamas nustatyti to meto buto rinkos vertę, tačiau tik po to, kai byla tęsėsi daugiau nei metus laiko ir nekilnojamojo turto rinkos kainos kilo. Atsakovas prašė teismo butą padalyti pagal vertę, kuri nustatyta ir galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžio ir mokėjimo taisyklių 26 p. nurodyta, jog jeigu ginčo teisena nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas pripažįsta ieškovo reikalavimus ir advokatas nepateikia tarnybai įrodymų, kad ėmėsi veiksmų ginčą išspręsti taikiai prieš kreipimąsi į teismą, už tokią bylą užmokestis advokatui nemokamas. Byloje nėra duomenų apie ieškovės ar jos atstovės pastangas ginčą išspręsti taikiai, todėl iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su tenkintų reikalavimų dalimi dėl nekilnojamojo turto padalijimo, negali būti priteisiamos.Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, nes bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgai, abi šalys turėjo atstovus, ieškinys ir priešieškinis buvo tikslinami, abi šalys mokėjo už ekspertizių atlikimą bei ekspertų atvykimą į teismo posėdžius. Nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo netinkamas vien dėl to, kad šalys tikslino reikalavimus, turėjo atstovus ir kvietė į teismo posėdžius ekspertus. Ilgas bylos nagrinėjimo laikotarpis įstatyme nenumatytas kaip priežastis, dėl kurios bylinėjimosi išlaidos gali būti neskirstomos. Iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį bei atsakovo priešieškinį, būtina paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nurodė ir tai, kad apskaičiavus ieškovės ir atsakovo teiktų ir patenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies – dėl 19 620,49 Eur sumos arba 76,55 proc., atsakovas reiškė 22 047,84 Eur vertės reikalavimus, kurie patenkinti iš dalies – dėl 19,807,84 Eur sumos arba 89,84 proc, todėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 312,12 Eur kompensuotina 76,55 proc. arba 1 004,42 Eur; atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 497,90 Eur kompensuotina 89,84 proc. arba 1 345,71 Eur. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr.364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžio mokėjimo taisyklių 24.3.6 punkte nurodyta, jog už kitas ginčo teisena nagrinėjamas civilines bylas mokama 21 UBD, kuris, pagal to paties nutarimo 2 p. lygus 11,58 Eur, taigi ieškovei suteiktos teisinės pagalbos vertė negali būti didesnė nei 243,18 Eur. Nurodė, kad, pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiama ne tik į patenkintų ar atmestų reikalavimų proporcijas, bet ir į šalių elgesį proceso metu. Atsakovas mano, kad šiuo atveju ieškovė elgėsi netinkamai, nes nuslėpė savo turtą (automobilį bei reikalavimo teisę), nors pateikti šiuos duomenis privalėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės nebaudė už viso turto nenurodymą, bylos vilkinimą ar galimų pateikti dokumentų nepateikimą.Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad ieškovės prašymas paskirti atsakovui maksimalią baudą yra tik keršto siekis ir bandymas pakenkti atsakovui. Ieškovė neargumentuoja, kodėl prašo skirti maksimalią baudą, nepagrindžia, kaip atsakovo veiksmai tariamai užvilkino bylos nagrinėjimą, nors pati atsakovė ne kartą prašė atidėti bylos nagrinėjimą neva ruošdamasi pateikti patikslintą ieškinį, tačiau jo taip ir nepateikė. Atsakovas palaikė pirmosios instancijos teismo argumentus, jog atlikus turto vertinimo ekspertizę nustatyta 40 000 Eur buto vertė labiau atspindi realią turto kainą. Nurodė ir tai, kad ieškovė skunde teigia, jog neišspręstas klausimas dėl kompensacijos iš atsakovo priteisimo už santuokos metu įgyto turto masės sumažinimą – automobilio „Vectra Club“ pardavimą. Ieškovė skunde teigia, kad šio automobilio vertė 4 000 Eur, tačiau duomenų apie šio automobilio vertę byloje nėra, kaip nėra ir reikalavimo priteisti kompensaciją. Skundu ieškovė reiškia reikalavimą dėl piniginių lėšų, buvusių atsakovo banko sąskaitoje santuokos nutraukimo dieną, padalijimo, tačiau patikslinto ieškinio, pareikšdama reikalavimą dėl šio turto padalijimo, neteikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą tik dėl tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti. Nurodė, jog ieškovė ydingai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-l86/2010 ir kt.), nes šiose bylose kasacinis teismas sprendė dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose. Nagrinėjamoje byloje nors ir turėjo būti išspręstas turto, įgyto santuokos metu, padalijimo klausimas, tačiau šis turtas dalytinas vadovaujantis ne CK 3 knygos, o CK 4 knygos nuostatomis, kadangi ieškovei įregistravus ištuoką su atsakovu, pagal šį teismo sprendimą visas jų bendras turtas transformavosi iš bendrosios jungtinės nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę ir pirmosios instancijos teismas šį turtą padalijo tarp buvusių sutuoktinių ir bendraturčių lygiomis dalimis, nes to reikalavo ir ieškovė, ir atsakovas. Nurodė ir tai, kad pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų paaiškėję, jog atsakovas savo vardu turi nekilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje, teismas neturėtų jurisdikcijos spręsti tokį reikalavimą. Nagrinėjama byla nėra šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje būtų pareiga padalyti visą šalių santuokos metu įgytą turtą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktus kreditorių raštelius ir jų pasirašytus pakvitavimus ir padarė pagrįstas išvadas. Nurodė ir tai, kad yra pervedęs ieškovei 3 704,92 Eur (12 792,35 Lt), t. y. išlaikydamas bendrą turtą sumokėjo ne tik savo, bet ir ieškovės dalį už tas paslaugas, kurias privalu apmokėti, nežiūrint į tai, ar asmuo realiai naudojosi butu. Ieškovė sumokėjo 2 364,68 Eur, o atsakovas perdavė jai 3 704,92 Eur arba 2 522,58 Eur daugiau, kuriuos elgdamasi sąžiningai turėtų grąžinti atsakovui. Ieškovė neįrodė, kad iš savo asmeninių lėšų išlaikė šalims priklausantį butą. Ieškovė nepaneigė aplinkybių, kad atsakovas jai pervedė 3 704,92 Eur. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 88 str. 1 d, 1 ir 8 p., pagrįstai iš ieškovės atsakovui priteisė išlaidas už ekspertizės atlikimą, pažymų gavimą ir žyminį mokestį. Dėl ieškovės nesutikimo su buto verte atsakovas patyrė turto vertinimo išlaidų, kurias ieškovė privalo atlyginti atsakovui. Kiti atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai tapatūs nurodytiems apeliaciniame skunde, todėl jie nekartojami.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nagrinėjama byla yra šeimos teisinių santykių byla. Reikalavimas dėl bendro turto padalijimo nutraukiant santuoką atsirado tik įsigaliojus 2000-07-18 Civiliniam kodeksui nuo 2001-07-01 (CK 3.59 str.), todėl ieškovės su atsakovu bendras turtas teismo sprendimu padalytas nebuvo. Ieškinio reikalavimas dėl bendro turto padalijimo ir kiti ieškinio reikalavimai kilo iš santuokos nutraukimo ir tiesiogiai su tuo susiję ir byla turi būti nagrinėjama, vadovaujantis CPK IV dalies XIX skyriuje nustatytais šeimos bylų ypatumais bei LR CK III dalies nuostatomis. Tas faktas, kad santuokos metu įsigytas turtas registruotas atsakovo vardu Jungtinėje Karalystėje, negali būti pagrindas šio turto nedalyti. Visas turtas, įgytas santuokos metu, kur jis bebūtų, yra šeimos turtas ir jis turi būti dalijamas. Pirmosios instancijos teismas padalijo ne visą santuokos metu įgytą turtą. Nurodė ir tai, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo kilo iš santuokos nutraukimo ir tiesiogiai su tuo susijęs. Spręsti klausimą dėl išlaikymo priteisimo santuokos nutraukimo metu atsižvelgiant į tai, kad ji buvo nutraukta 2014-06-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravus ištuoką, nebuvo galimybės. Pakartotinai kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo teismo sprendimu pagal 2000-07-14 Civilinio kodekso nuostatas nebuvo pagrindo. Nurodė, kad butas, kuriame ieškovė gyvena, kol nepadalytas, yra ieškovės ir atsakovo bendra nuosavybė, todėl disponuoti bendru turtu savo nuožiūra ieškovė neturi teisės. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės ir jos atstovė nesikreipė į atsakovą dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas suteikė šalims galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, tačiau su atsakovu pasitarti ieškovei nepavyko, nes tam sutrukdė atsakovo atstovas, nepaliko ieškovės ir atsakovo vienų. Atsakovo atstovo taikos sutarties sąlygos ieškovei buvo nepriimtinos. Kiti ieškovės atsiliepime nurodyti argumentai tapatūs nurodytiems apeliaciniame skunde, todėl jie nekartojami.Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė, jos atstovė savo apeliacinį skundą palaikė, o atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad negyvena su atsakovu nuo 2014-06-20. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo paaiškinimai teisme, patvirtina ir tai, kad atsakovas siųsdavo pinigų sūnaus ir buto išlaikymui. Ieškinyje nurodyta, kad 2012-01-01 iširo bendras gyvenimas, nes suklysta. Patvirtino, kad dėl pinigų skolinimo su atsakovu nekalbėjo, nesitarė. Ieškovė yra nedarbinga, nes sukako senatvės pensijos amžius.Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas atsakovo apeliacinį skundą palaikė, o ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovas sutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, jog šalių santykiai nutrūko 2012-01-01. 2014-06-20 buvo nutraukta santuoka, bendrą ūkį šalys nustojo vesti anksčiau. Atsakovas, ką galėjo, tai ir pateikė. Atsakovas dirba gamykloje darbininku, nuomojasi butą, nekilnojamojo turto, automobilių neturi. Atsakovas nežinojo, kad ieškovė skolinosi pinigų. Atsakovas nutraukė visus ryšius su ieškove ir nustojo mokėti, nes buvo permoka už buto išlaikymą. Atsakovas turi galimybę teikti ieškovei prašomą išlaikymą, tačiau neprivalo mokėti. Atsakovas neturi automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, už kiek buvo parduotas automobilis, neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės, atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimų teisinių padarinių

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-08-17 sprendimu, ieškovė ištuoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo 2014-06-20. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nenagrinėti. Nurodyto teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių yra sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi nurodyta išlyga susijusi su CK 3.87–3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą, kartu tai reiškia ir tai, kad turi būti įgyvendintas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.59 straipsnyje įtvirtintas principas, jog nutraukiant santuoką kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-04 nutartis Nr. 3K-3-258/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad santuoka nagrinėjamu atveju nutraukta 2014-06-20, nes pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 23 straipsnyje reglamentuojama, jog iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis teismų praktika bei išaiškinimu santuokos metu bendras įgytas turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dalytinas pagal CK 3 knygos normas, o ne, kaip teigia atsakovas, remiantis CK 4 knygos nuostatomis. Todėl atsakovo argumentas, jog turtas turėjo būti pripažintas kaip bendraturčių ir padalytas vadovaujantis CK 4 knygos nuostatomis, yra nepagrįstas.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo dalyti turto, registruoto Jungtinėje Karalystėje, nes neturi jurisdikcijos spręsti tokį reikalavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Tačiau bet kuriuo atveju, nutraukus santuoką, neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis Nr. 3K-3-529/2011). Pažymėtina, kad CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Kaip nurodė atsakovas, nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas – registruota transporto priemonė ar kitas galimas turtas – yra susijęs su ES valstybe nare – Jungtine Karalyste. 2003-11-27 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamentas „Briuselis II a“)“ yra taikomas civilinėms byloms, susijusioms su santuoka ir tėvų pareigomis (Reglamento „Briuselis II a“ 1 straipsnio 1 dalis). Tačiau Reglamentas „Briuselis II a“ nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų, todėl ieškinio reikalavimų dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo (išskyrus nekilnojamąjį turtą) jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, atsižvelgiant į tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo bei pagarbos principus, Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis Nr. 3K-3-515-687/2015). Teisėjų kolegija pažymi, jog nenustačius, jog yra kito dalytino bendrosios jungtinės nuosavybės nekilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje, toks išaiškinimas nėra aktualus nagrinėjamam atvejui, tačiau kito registruoto ar neregistruoto turto, nesant išimčių, padalijimo klausimas, kaip jau minėta anksčiau, spręstinas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas.Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, nuo kada šalys nebeveda bendro ūkio. Ieškovė nurodė, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo ištuokos liudijimo gavimo, t. y. 2014-06-20. Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2012 m. sausio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2014-06-20. Visų pirma, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad nuo 2012 m. sausio su atsakovu negyvena kartu, neveda bendro ūkio, atsakovas išvažiavo dirbti į užsienį ir nuo 2012 m. sausio nutraukė su ieškove santykius, gyvena savo gyvenimą, neteikia moralinės ir materialinės paramos, niekuo nepadeda, neprisideda prie buto išlaikymo, paneigia pirmosios instancijos išvadą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė, jos atstovė nurodė, kad ieškinyje suklydo (ieškovės atstovė ne taip suprato ieškovės nurodytas faktines aplinkybes) nurodydamos datą, nuo kada šalys nebeveda bendro ūkio. Tačiau su šiais ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais sutikti negalima, nes ieškovė ne tik ieškinyje detaliai aprašė aplinkybes, nuo kada šalys nebeveda bendro ūkio, bet ir šiuo argumentu grindė kitus reikalavimus. Su ieškiniu teikė įrodymus apie buto išlaikymą nuo 2012 m. sausio – mokėjo už dujas, vietinę rinkliavą, elektros energiją, vandenį. Antra, atsakovas 2012 metais mokėjo ieškovei pinigines lėšas, skirtas butui išlaikyti. Trečia, ieškovė veiksmų, kuriais skolinosi ir skolino pinigines lėšas, nederino su atsakovu, jo apie tai neinformavo. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pirmosios instancijos teisme pateiktų paaiškinimų visumą, konstatuoja, kad atsakovas nurodė, jog šalių santuoka (o ne bendras ūkis) nutrūko 2014-06-20. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalys nebeveda bendro ūkio nuo 2012 m. sausio (CPK 178, 185 str.).

Dėl dalijamo bendro turto kiekio ir vertės nustatymo

Ieškovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta buto verte, nes butą teismas turėjo dalyti pagal jo vertę santuokos nutraukimo dieną (2014-06-20), t. y. 36 100 Eur, o ne 40 000 Eur. Šie ieškovės argumentai nepagrįsti. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atlikta turto vertinimo ekspertizė yra individuali, geriau atspindi turto rinkos vertę, be to, ji yra artimesnė (laiko atžvilgiu) ieškinio pareiškimui dėl turto padalijimo dalijamo turto kainų pokyčiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remdamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis jų visuma, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė dalytino turto buto rinkos vertę – 40 000 Eur, todėl ieškovės argumentai, jog butas turėjo būti padalytas pagal jo vertę santuokos nutraukimo dieną, atmestini kaip nepagrįsti.Atsakovas nurodė, kad nesutinka su automobilio „Opel“ vertės nustatymu. Atsakovas su 2017-01-18 prašymu (t. 4 b. l. 107–111) dėl papildomų dokumentų pridėjimo pateikė įrodymus apie ginčo automobilio vertę, nurodydamas, jog ginčo automobilio kaina yra 760 svarų sterlingų (875,67 Eur). Teismui pateiktas individualus vertinimas pagal automobilio registracijos numerį, tačiau teismas to neįvertino. Pateikti įrodymai yra didesnės įrodomosios galios, nes nustatyta konkretaus automobilio vertė, o ne lygintos panašių automobilių rinkos vertės. Nurodė ir tai, kad negalima vertinti vienoje šalyje registruoto automobilio kitos šalies rinkos kainomis, tačiau pirmosios instancijos teismas Jungtinėje Karalystėje registruoto automobilio vertę nustatė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos automobilių rinkos vertėmis. Šie atsakovo argumentai yra pagrįsti, nes atsakovo pateiktas individualus vertinimas pagal automobilio registracijos numerį geriau atspindi dalijamo automobilio rinkos vertę nei ieškovės pateikti duomenys apie panašių automobilių rinkos vertes Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateikto individualaus vertinimo pagal automobilio registracijos numerį nevertino, rėmėsi ankstesniais byloje atsakovo pateiktais duomenimis apie automobilio „Opel“ vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netinkamo procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo keistina ir nustatytina, kad dalytino automobilio vertė yra 875,67 Eur (760 svarų), o ne 4 500 Eur.Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas atliko klaidingą vienarūšių reikalavimų užskaitą. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio vertė – 150 Eur, taigi pusė šios vertės – 75 Eur priklauso atsakovui. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio vertė – 875,67 Eur (po pakeitimo), taigi pusė šios vertės – 437,84 Eur priklauso ieškovei. Atlikus vienarūšių reikalavimų užskaitą, atsakovas ieškovei turi sumokėti 362,84 Eur (437,84 – 75) dydžio kompensaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netinkamo procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo keistina ir ieškovei iš atsakovo priteistina 362,84 Eur kompensacija už tenkantį didesnės vertės turtą (automobilį „Opel“).Apeliacinės instancijos teismas anksčiau nutartyje (49 p.) konstatavo, kad šalys nebeveda bendro ūkio nuo 2012 m. sausio. Esant nurodytoms aplinkybėms nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo padalyti: atsakovo 2012-06-09 įsigytą ir 2015-05-31 parduotą automobilį „Vectra Club“; santuokos nutraukimo dieną (2014-06-20) atsakovo sąskaitoje buvusią pinigų sumą, t. y. 1 082,23 svaro (1 222,80 Eur). Minėtas automobilis ir pinigų suma yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su automobilio „Vectra Club“ ir pinigų padalijimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nurodė, jog pateikė visus turimus ir galimus pateikti dokumentus apie turimą turtą, nesant byloje duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, konstatuoja, jog nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas bylą išnagrinėjo negavęs visų būtinų bylos nagrinėjimui duomenų. Ieškovės įsitikinimas, kad atsakovas turi daugiau turto, nėra pakankamas daryti tokią išvadą (CPK 178, 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau padarytą išvadą, jog nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas bylą išnagrinėjo negavęs visų būtinų bylos nagrinėjimui duomenų, nepagrįstais laiko ir ieškovės argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė jai galimybės patikslinti ieškinį. Juolab kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko ilgiau nei 22 mėnesius.Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo įpareigoti pateikti visą dalytiną sutuoktinių turtą, be to, ir pats teismas ėmėsi priemonių, jog toks turtas būtų nustatytas, tačiau duomenų apie Jungtinėje Karalystėje atsakovo vardu registruotą ar esantį dalytiną turtą (išskyrus byloje esančius duomenis) nei atsakovas, nei ieškovė nepateikė, tokių duomenų negavo ir teismas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad CPK 376 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Taigi, remdamasi anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą įtraukė realiai egzistuojantį turtą ir jį padalijo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos metu įgyto ir dalijamo turto kiekio yra pagrįsta.

Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo

Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą, nes išlaikymo sutuoktiniui priteisimo klausimas turėjo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo metu. Kaip jau minėta anksčiau (47 punktas), teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą, kartu tai reiškia ir tai, kad turi būti įgyvendintas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.59 straipsnyje įtvirtintas principas, jog nutraukiant santuoką kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-04 nutartis Nr. 3K-3-258/2010). Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu bei anksčiau paminėtomis teisės normomis, pagrįstai šioje byloje sprendė dėl išlaikymo ieškovei priteisimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso teisės normomis teismas įgalinamas ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010).Nagrinėju atveju ieškovė teisę į išlaikymą įrodinėjo pateikdama rašytinius įrodymus: nustatyto nedarbingumo lygio pažymas; duomenis iš darbo biržos; pažymas apie sveikatos sutrikimus; duomenis apie gaunamas pajamas ir išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės vardu registruotas butas ir automobilis, tačiau teismas padalydamas santuokoje šalių įgytą turtą priteisė ieškovei šiuos daiktus ir iš jos atsakovui priteisė 20 000 Eur dydžio kompensaciją už buto dalį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patikslinta, kad gaunamos ieškovės pajamos – netekto darbingumo pensija – iki 2015-06-30 buvo 168,19 Eur, 171,80 Eur – nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31, 177,52 Eur – nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, 190,10 Eur – nuo 2017-01-01 iki 2017-09-30 ir 200,87 Eur – nuo 2017-10-01. Ieškovė pateikė duomenis, kad dėl sunkios finansinės padėties skolinasi lėšų pragyvenimui. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba Jungtinėje Karalystėje. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės ir atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad deklaratyvus atsakovo teigimas, kad ieškovė gali dirbti ir gauti pajamų, nėra pakankamas daryti tokią išvadą. Ieškovei ieškinio pateikimo teismui metu buvo 60 metų, jos netektas darbingumas 60 proc., ieškovė turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių dažnai serga, ieškovė registruota darbo biržoje, duomenų, kad ieškovė turėjo galimybę dirbti ir ja nesinaudojo, byloje nėra. Todėl atsakovo argumentas, jog ieškovė gali dirbti ir taip gauti pajamų, atmestinas kaip nepagrįstas. Juolab kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. 2017 m. rugpjūtį, ieškovei sukako pensijinis amžius, ieškovė tapo nedarbinga dėl savo amžiaus (CPK 178, 185 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad deklaratyvūs atsakovo teiginiai, jog ieškovė galėjo nuomoti dalį buto ir gauti pajamų ar kreiptis paramos į valstybės institucijas, nėra pakankami teigti, kad egzistuoja realios galimybės ieškovei gauti daugiau pajamų, tačiau ieškovė jomis nesinaudoja (CPK 178, 185 str.). Aplinkybė, jog ieškovė L. B. 2010–2012 metais paskolino 2 896,20 Eur, taip pat nėra pakankama daryti priešingą išvadą. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei reikalinga buvusio sutuoktinio materialinė parama – išlaikymas.Ieškovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog po ieškinio pateikimo padidėjo Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, atitinkamai padidėjo maisto ir vaistų kainos. Su šiais ieškovės argumentais sutikti negalima. Visų pirma dėl to, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patikslinti duomenys apie ieškovės gaunamą netekto darbingumo senatvės pensiją (nutarties 60 p.) patvirtina, jog ieškovės netekto darbingumo pensija didėjo. Antra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistino išlaikymo dydį nustatė tinkamai atsižvelgdamas į CK 3.72 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Bylos duomenys ir šalių skundų, atsiliepimų argumentai nesudaro pagrindo padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį. Todėl šalių argumentai dėl išlaikymo ir jo dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nuostolių priteisimo

Ieškovė nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 145,49 Eur nuostolių suma. Ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 182,34 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31. Vėliau ieškinio reikalavimo netikslino, bet pateikė teismui patikslintą išlaidų (nuostolių) apskaičiavimą, kurio laikotarpis nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31. Bendra išlaidų (nuostolių) suma laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 sudaro 1 211,89 Eur. Nurodė, kad iš atsakovo turėjo būti priteista 1 211,89 Eur suma. Šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ieškovės pareikštą reikalavimą (o ne pateiktus patikslintus išlaidų apskaičiavimus), kurio laikotarpis nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31. Apeliacinės instancijos teismas anksčiau nutartyje (49 p.) konstatavo, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2012 m. sausio. Vadinasi, atsakovas nuo 2012 m. sausio turėjo pareigą prisidėti prie buto išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas mokėjo pinigines lėšas, skirtas butui išlaikyti. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas ieškovei pervedė 2012-02-11 – 2 255 Lt (653,09 Eur), 2012-03-27 – 2 482 Lt (718,84 Eur), 2012-05-24 – 2 525 Lt (731,29 Eur), 2012-09-12 – 2 969 Lt (859,88 Eur), 2012-11-16 – 2 107 Lt (610,23 Eur), 2013-08-21 – 545,26 Lt (157,92 Eur), iš viso 3 731,25 Eur (t. 4 b. l. 197–198). Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė nepaneigė, jog šie atsakovo atsiųsti pinigai buvo panaudoti ar turėjo būti panaudoti kitiems tikslams nei butui išlaikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovei nepaneigus anksčiau nurodytos aplinkybės, atsakovo atsiųsti ieškovei pinigai laikytini kompensacija už buto išlaikymą, kuri yra didesnė nei ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma. Atsakovas apeliaciniu skundu neprašė panaikinti sprendimo dalies dėl priteistos 145,49 Eur kompensacijos, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista, o ši ieškovės skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl atsakovui priteistos 1 376,48 Eur kompensacijos

Ieškovė nurodė, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui 1 376,48 Eur kompensaciją pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu jai priteistą sumą už santuokos metu įgytų piniginių lėšų paskolinimą, nes tai buvo ne šeimos pinigai. Šias aplinkybes patvirtina kreditorių paskolos dokumentai ir pakvitavimai, tačiau teismas jų nevertino. Šie ieškovės argumentai pagrįsti iš dalies. Teisėjų kolegija anksčiau nutartyje (49 p.) konstatavo, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2012 m. sausio. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimo civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė L. B. paskolino: 2010-02-27 – 289,62 Eur; po mėnesio (2010 m. kovą–balandį) – 579,24 Eur; 2012-01-18 – 1 737,72 Eur; 2012-09-18 – 289,62 Eur, iš viso – 2 896,20 Eur. 2013 metų rugpjūčio pradžioje L. B. ieškovei per du kartus grąžino dalį skolos, t. y. 347,54 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog po 2012 metų ieškovės L. B. paskolinti pinigai nebuvo šeimos pinigai, nes šalys bendro ūkio nevedė. Minėti pinigai yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu priteista piniginė suma, kuri buvo paskolinta iki 2012 m. sausio, nebuvo bendros šalių piniginės lėšos (CPK 178 str.). Ieškovės pateikti paskolos rašteliai neįrodo, jog būtent paskolos rašteliuose nurodytos sumos buvo paskolintos L. B. iki 2012 metų. Juolab kad ieškovės pateikti paskolos rašteliai yra vėlesnių datų (nuo 2012 metų). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovui priteisė 1/2 dalį pinigų, paskolintų po 2012 m. sausio. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo iš L. B. kreipėsi po to, kai šalys nebevedė bendro ūkio, buvo nutraukta šalių santuoka (2014-08-29), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinėje byloje Nr. 2-1893-642/2016 ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas laikė šeimos pinigais ir jų 1/2 dalį priteisė iš ieškovės atsakovui. Dėl nurodytų priežasčių ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant iš ieškovės atsakovui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1893-642/2016 priteistą sumą iki 434,43 Eur (868,86 Eur : 2).

Dėl baudos atsakovui paskyrimo

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bauda, teigia, kad bauda paskirta nepagrįstai. Šie atsakovo argumentai yra pagrįsti. Visų pirma, nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis pateikė pirmosios instancijos teismui visus turimus ir galimus pateikti dokumentus apie turimą turtą. Antra, atsakovas teigia, kad kito turto neturi. Ieškovė su tuo nesutinka, teigia, jog atsakovas nepateikė visų duomenų apie turimą turtą, jį slepia. Pagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovė (o ne atsakovas), teigdama apie slepiamą atsakovo turtą, turi pareigą įrodyti, kad toks turtas egzistuoja. Atsakovas neturi pareigos rinkti (gauti) dokumentus iš tam tikrų institucijų ir surinktus dokumentus pateikti teismui, paneigdamas ar patvirtindamas ieškovės nurodytas aplinkybes apie galbūt jo slepiamą turtą (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo nurodytus veiksmus (plačiau nutarties 20 p.) pripažino nesąžiningu naudojimus procesu, piktnaudžiavimu procesine teise, bylos nagrinėjimo vilkinimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad atsakovas (o ne ieškovė) turėjo pareigą rinkti (gauti) dokumentus iš tam tikrų institucijų ir surinktus dokumentus pateikti teismui, paneigdamas ar patvirtindamas ieškovės nurodytas aplinkybes apie galbūt jo slepiamą turtą. Nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas slepia savo turtinę padėtį. Dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, taikymo pirmosios instancijos teismo atsakovui už piktnaudžiavimą procesu paskirta 289 Eur bauda naikintina (CPK 95 str.). Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su šalių prašymais skirti baudas, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes tai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Pagrįsti atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 5 615,39 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2017-02-23 pažyma dėl atstovavimo išlaidų ir kitų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtina, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 497,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio.Atsakovas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės ar jos atstovės pastangas ginčą išspręsti taikiai, todėl iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su tenkintų reikalavimų dalimi dėl nekilnojamojo turto padalijimo, negali būti priteisiamos. Su šiais atsakovo argumentais galima sutikti iš dalies. Byloje tarp šalių kilo ginčas tik dėl buto vidutinės rinkos vertės, todėl tik ši aplinkybė, susijusi su buto padalijimu ir atidalijimu, yra reikšminga sprendžiant dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 4 d.).Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskirstė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kiekvieną šalį paliko prie savo bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šie atsakovo argumentai yra pagrįsti. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį ir priešieškinį, turėjo proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti šalių turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.CPK 93 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.2017-02-23 pažyma dėl atstovavimo išlaidų ir kitų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtina, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 497,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 19,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atliekant dokumentų vertimus, 17,19 Eur už SEB banko pažymą, 17,81 Eur už gautus duomenis iš Jungtinės Karalystės transporto priemonių registro (pirmosios instancijos teismas nurodė jas apmokėti iš teismo depozitinėje sąskaitoje esančio įnešto antrinės teisinės pagalbos užstato, ši teismo sprendimo dalis neskundžiama), 55 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už ekspertizės atlikimą, iš viso 1 889,53 Eur (be 17,81 Eur).2017-03-21 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 1 013,25 Eur advokato užmokestis ir 298,87 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, iš viso 1312,12 Eur.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas buto vertę, vadovavosi atliktos ekspertizės išvadomis, todėl atsakovo patirtos 300 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti paskirstytos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija ieškovės argumentus, jog šios išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovės, atmeta kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija vadovaudamasi tais pačiais argumentais konstatuoja, kad 17,79 Eur išlaidos už AB SEB banko pažymą yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti paskirstytos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija ieškovės argumentus, jog šios išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovės, atmeta kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo patirtos 19,44 Eur išlaidos už dokumentų – automobilio „Opel Vectra“ registracijos pažymėjimo bei mokėjimo kvitų – vertimą nėra bylinėjimosi išlaidos, nes atsakovas šiais dokumentais byloje grindė savo reikalavimą bei atsikirtimus. Minėtais dokumentais (jų vertimais) teismas vadovavosi dalydamas automobilį „Opel“ ir nustatydamas jo vertę, todėl šios išlaidos turi būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, o jų atlyginimo klausimas spręstinas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžio mokėjimo taisyklių 24.3.6 p. ieškovei suteiktos teisinės pagalbos vertė negali būti didesnė nei 243,18 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“. CPK 99 straipsnyje numatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei: šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Įstatymas nenumato, jog išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atlyginimą turi būti atlyginamos kita nei įstatymu numatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Byloje šalys pareiškė šiuos reikalavimus, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas: dėl piniginės kompensacijos už butą dydžio, ginčo suma 1 950 (20 000 – 18 050), atsakovo reikalavimas dėl ginčo sumos patenkintas visiškai (100 proc.), o ieškovės atmestas (0 proc.); dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo 1 metams, ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai (100 proc.), o atsakovo atmestas (0 proc.); dėl automobilio „Hyundai“ vertės, ginčo suma 130 Eur (280 – 150), ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai (100 proc.), o atsakovo atmestas (0 proc.); dėl automobilio „Opel“ vertės, ginčo suma 3 624,33 (4 500 – 875,67), atsakovo reikalavimas patenkintas visiškai (100 proc.), o ieškovės atmestas; dėl išlaikymo, ginčo suma 150 Eur, ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. 66,67 proc. (100 Eur (priteista suma) x 100 proc. : 150 Eur (prašoma priteisti suma), atsakovo reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. 33,33 proc.; dėl patirtų nuostolių dėl buto išlaikymo, ginčo suma 1182,34 Eur, ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. 12,31 proc. (145,49 Eur (priteista suma) x 100 proc. : 1 182,34 Eur (prašoma priteisti suma), atsakovo reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. 87,69 proc.; dėl kompensacijos pagal sprendimą, ginčo suma 1 376,48 Eur, atsakovo reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. 31,56 proc. (434,43 Eur (priteista suma) x 100 proc. : 1 376,48 (prašoma priteisti suma), ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. 68,44 proc. Taigi iš viso patenkinta 41,24 proc. ieškovės reikalavimų, o atsakovo – 58,76 proc.Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms iš ieškovės atsakovui priteistina 1 110,29 Eur (1 889,53 Eur x 58,76 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, o iš atsakovo valstybei priteistinas 541,12 Eur (1312,12 Eur x 41,24 proc.) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, nes jai suteikta antrinė valstybės garantuojama pagalba. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Reikalavimą dėl buto padalijimo ir kompensacijos priteisimo buvo pareiškusi tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ginčo tarp šalių dėl buto padalijimo ir atidalijimo nebuvo. Ginčas kilo dėl buto vertės, ji buvo nustatyta pagal atsakovo prašymu atliktą ekspertizę. Atsakovas žyminį mokestį už priešieškinį sumokėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo už šį reikalavimą žyminį mokestį priteisti iš atsakovo valstybei. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei už šį reikalavimą priteistinas 27 Eur (36 Eur (100 Eur x 3 proc. x 12 mėn.) x 75 proc.) žyminis mokestis. Ieškovės reikalavimas dėl 1 182,34 Eur patirtų nuostolių dėl bendro buto išlaikymo patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei už šį reikalavimą priteistinas 15 Eur (20 Eur (145,49 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) žyminis mokestis. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 42 Eur žyminis mokestis, mokėtinas pirmosios instancijos teisme.Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies. Sumažintina atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio „Opel“ vertė nuo 4500 Eur iki 875,67 Eur. Sumažintina ieškovei iš atsakovo priteista kompensacija už tenkantį didesnės vertės turtą (automobilį) nuo 4 350 Eur iki 362,84 Eur. Sumažintina atsakovui iš ieškovės priteista kompensacija pagal sprendimą nuo 1376,48 Eur iki 434,43 Eur. Panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui paskirta 289 Eur bauda. Sumažintina iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma nuo 569 Eur iki 42 Eur. Panaikintinos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis iš ieškovės atsakovui priteistas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir iš ieškovės atsakovui priteistinas 1 110,29 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, o iš atsakovo valstybei priteistinas 541,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

2017-11-23 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijis teisme sudaro 472,21 Eur advokato užmokestis.Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 115 Eur žyminį mokestį.Atsakovas apeliaciniu skundu prašė: panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, šis atsakovo reikalavimas atmestas (0 proc.), pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta automobilio „Opel“ vertė, šis atsakovo reikalavimas patenkintas visiškai (100 proc.). Taigi iš viso patenkinta 50 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų.Ieškovė apeliaciniu skundu nesutiko: su sprendimo dalimi, kuria nustatyta buto vertė, šis ieškovės reikalalavimas atmestas (0 proc.); su sprendimo dalimi, kuria nustatytas išlaikymo dydis, šis ieškovės reikalavimas atmestas (0 proc.); su sprendimo dalimi, kuria priteista nuostolių suma dėl buto išlaikymo, šis ieškovės reikalavimas atmestas (0 proc.); su sprendimo dalimi, kuria atsakovui priteista kompensacija pagal sprendimą, šis ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies – 68,44 proc. (942,05 Eur (sumažinta suma (1376,48 Eur (prašoma priteisti suma) – 434,43 Eur (priteista suma )) x 100 proc. : 1 376,48 (prašoma priteisti suma). Taigi iš viso patenkinta 17,11 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų.Įvertinus šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad iš viso patenkinta 66,45 proc. ((50 + 82,89) : 2) atsakovo ir 33,55 proc. ((17,11 + 50) : 2) ieškovės apeliacinės instancijos teisme pareikštų reikalavimų.Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms iš ieškovės atsakovui priteistinas 76,41 Eur (115 Eur x 66,45 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, o iš atsakovo valstybei priteistinas 158,43 Eur (472,21 Eur x 33,55 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, nes jai suteikta antrinė valstybės garantuojama pagalba. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo pagal sprendimą patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei už šį reikalavimą priteistinas 21 Eur (20 Eur (942,05 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimą pakeisti iš dalies.

Sumažinti atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio „Opel“ vertę nuo 4500 Eur iki 875,67 Eur.

Sumažinti ieškovei G. V. iš atsakovo V. V. (V. V.) priteistą kompensaciją už tenkantį didesnės vertės turtą (automobilį) nuo 4 350 Eur iki 362,84 Eur.

Sumažinti atsakovui V. V. iš ieškovės G. V. priteistą kompensaciją pagal sprendimą nuo 1376,48 Eur iki 434,43 Eur.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui V. V. paskirta 289 Eur bauda.

Sumažinti iš atsakovo V. V. valstybei priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 569 Eur iki 42 Eur.

Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovės G. V. atsakovui priteistas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir iš ieškovės G. V. atsakovui V. V. priteisti 1 110,29 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Iš atsakovo V. V. valstybei priteisti 541,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Iš ieškovės G. V. atsakovui V. V. priteisti 76,41 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Iš atsakovo V. V. valstybei prietisti 158,43 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Iš atsakovo V. V. valstybei priteisti 21 Eur žyminį mokestį, mokėtiną apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė