- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-595-280/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00709-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos, T. G.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-842/2017 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai, T. G. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovių Molėtų rajono savivaldybės administracijos (buto savininkės) ir T. G. (buto valdytojos) 580,86 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl nesandaraus vamzdyno sujungimo su bendro naudojimo kanalizacijos stovu atsakovės bute buvo aplietas žemiau esantis butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo trečiajam asmeniui šioje byloje draudimo išmoką 610,81 Eur ir įgijo teisę į žalos atlyginimą iš atsakingų už žalą asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2017-02-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Molėtų rajono savivaldybės, ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“, naudai 580,86 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 31,7 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Molėtų rajono savivaldybei, kuri jį 2005 m. spalio 13 d. įsigijo pagal Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, o 2005 m. spalio 24 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. T4-6 išnuomojo T. G.. Iš šio buto buvo aplietas žemiau esantis butas. Padaryta 610,81 Eur žala, kurią nukentėjusiam asmeniui išmokėjo ieškovė AB „Lietuvos draudimas“.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Molėtų rajono savivaldybė butą T. G. perdavė pati jo tinkamai neįvertinusi uždengtų vamzdynų būklės, jų įrengimo tinkamumo, perduodama butą jokių galimų vamzdynų sujungimo trūkumų nenustatė ir neaptarė. Nuomininkas neturėjo ir negalėjo numatyti, kad butui priklausantis vamzdis netinkamai prijungtas prie bendro naudojimo vamzdyno, juo labiau, kad ta vieta buto perdavimo metu buvo paslėpta, užklijuota plytelėmis. Savivaldybė, pirkdama butą, matydama, kad jame vietoje vonios įrengta dušo kabina ir, kad vamzdynai uždengti, nepasidomėjo atliktų pertvarkymo darbų kokybe ir perdavė butą nuomininkei. Savivaldybė nepasidomėjo vamzdynų būkle, todėl tokios pareigos neturėjo T. G., kuri, praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nuomos pradžios, negalėjo nuspėti ar pastebėti galimus vamzdynų sujungimo trūkumus, nes, siekdama įvertinti vamzdynų būklę, būtų turėjusi šalinti apdailos plyteles. Ji pati jokių inžinierinės įrangos pertvarkymų neatlikinėjo, sanitarinių prietaisų prijungimų ar sujungimų nekeitė.Teismas konstatavo, jog atsakovas Molėtų rajono savivaldybė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo neužtikrino, kad T. G. būtų perduotas tinkamos būklės butas, kas pastarajai sudarytų sąlygas ir toliau juo tinkamai rūpintis, netikrino, kaip naudojamasi išnuomotu būstu. Esant paslėptiems buto vamzdynų sujungimo trūkumams, aplietas kitiems asmenims priklausantis butas ir padaryta žala. Molėtų rajono savivaldybė, kaip buto savininkė ir nuomotoja, pažeidė pareigą išnuomojamą daiktą perduoti be paslėptų trūkumų, sudaryti sąlygas tikrinti vamzdynų būklę, taip pat bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. nustatė visas sąlygas atsakovo Molėtų rajono savivaldybės civilinei atsakomybei kilti.Teismas atmetė atsakovės Molėtų rajono savivaldybės atstovės teiginius, kad pratekėjimas galėjo atsirasti ir dėl natūralaus nusidėvėjimo, nes nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu abejoms atsakovėms pasiūlė papildomai įrodinėti avarijos priežastis, tačiau Molėtų rajono savivaldybės atstovė šia teise pasinaudoti atsisakė, kaip netikslinga.A. T. G. nors ir nesutiko su žalos dydžiu, tačiau papildomų įrodymų dėl žalos dydžio nepateikė. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl ieškovės pateikto žalos dydžio apskaičiavimo, todėl atsakovo Molėtų rajono savivaldybės atžvilgiu ieškinį tenkino ir iš savivaldybės ieškovei priteisė 580, 86 Eur žalos atlyginimo, o atsakovės T. G. atžvilgiu ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliantė Molėtų rajono savivaldybės administracija (toliau – administracija) patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą.Apeliantė pripažįsta, kad ji yra buto savininkė, tačiau nesutinka, kad ji, kaip buto savininkė, turėjo pakeisti ar remontuoti bendrų konstrukcijų – vertikalaus vamzdžio, nes gedimas įvyko nuo horizontaliai einančios vamzdynų ar jų dalių atšakos, kurie nėra laikomi bendro naudojimo konstrukcijomis. Nustatytų gedimų pašalinimas yra laikomas einamuoju remontu, kurį pagal nuomos sutartį turėjo atlikti T. G..Pagal 2010-11-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-895 patvirtintą daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato bendro naudojimosi objektų aprašą, kuriame nustatyta, jog trečiojo asmens priežiūra vykdytina dalyje nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio pastato sienos, t.y. nuo nesandaria tapusios siūlės. Prisijungimas iš konkretaus buto prie bendrojo naudojimosi kanalizacijos stovo yra einamasis remontas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įvykis įvyko dėl galimai nekokybiškai atliktų remonto darbų. Butą savivaldybė jau įsigijo ir perdavė naudotis T. G. tinkamos būklės. Teismas nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens prielaida, kad buvo pagailėta remonto metu sandarinimo medžiagų, nes posėdžio metu trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad įvykio priežastis natūralus nusidėvėjimas, butas buvo eksploatuojamas daugelį metų ir jei būtų buvęs netinkami atliktas remontas ir butas perduotas su trūkumais, trūkumų pasekmės būtų pasimatę daug ankščiau, nei po 8 metų.Prieš įsigydama butą, administracija jį apžiūrėjo ir įvertino. Pagrindo apžiūrėti vamzdynus nebuvo, nes jų daug, požymių, kad kažkur gali būti gedimas, pralaidumas nebuvo. Gedimas yra vamzdžių sujungime, kurio nei administracijai, nei trečiajam asmeniui nepriklauso remontuoti.Vamzdynų trūkumų iki gedimo nebuvo užfiksuota, todėl administracija neturėjo pareigos įspėti nuomininkės apie trūkumus, kurių nebuvo. Ginčo vamzdynas buvo virš perdangos, jis buvo po plytelėmis, todėl jų išlupti ir atidengti vamzdyno administracija neprivalėjo. Grindų konstrukcija nėra perdanga. Įrodinėti avarijos priežastis praėjus 3 metams po įvykio, kai gedimo priežastys buvo pašalintos po įvykio ir vamzdyno prijungimas prie bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo buvo užsandarintas, nėra įmanomas. Tai, kad eilę metų jungtis buvo sandari ir funkcionavo tinkamai įrodo, kad administracija butą perdavė tinkamos būklės.Remonto patikros darbų kokybės po grindimis esančio vamzdyno prisijungimo būklei vertinti administracija neturėjo pagrindo inicijuoti. Administracijos veiksmai tiesiogiai nesąlygojo žalos atsiradimo, savaime nenulemia kaltės, nesant priežastiniam ryšiui su atsiradusiomis pasekmėmis, su įvykusia avarija, o žalos atlyginimas priteistas kaip iš kalto asmens.Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinė skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad Molėtų savivaldybei kyla civilinė atsakomybė ir kaip buto savininkei, pažeidus pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, neužtikrindama, kad jai priklausančiu turtu nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui ir kaip nuomininkei, perduodant butą su trūkumais.Savivaldybės kaltė pasireiškė neatsargumu, įsigydama butą iš privataus asmens, su pertvarkyta vonios patalpa, kurioje prieštaraujant teisės aktams buvo apdailos medžiagomis uždengti vamzdynai, neįsitikino ar pertvarkymai buvo atlikti tinkamai. A. T. G. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės.Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Administracija perdavė T. G. pati tinkamai jo neapžiūrėjusi, neįvertinusi uždengtų vamzdynų būklės, jų įrengimo tinkamumo.Perduotame bute vietoje vonios buvo įrengta dušo kabina, vamzdžiai uždengti plytelėmis. Administracijai nepasidomėjus atlikto remonto kokybe, to negalėjo padaryti T. G., kuri neturi nei tinkamo išsilavinimo, nei patirties. Administracijai keliami ir didesni atidaus ir rūpestingo elgesio reikalavimai.Administracija per visą nuomos laiką nuo 2005 m. iki 2013 m. netikrino ar išnuomotas butas naudojamas tinkamai, ar pasirūpinta einamuoju remontu. 2014-04-04 administracija patvirtino taisykles, kurios draudžia uždengti priėjimą prie vamzdynų. Tai patvirtina, kad savivaldybės specialistai, įsigydami butą, privalėjo įvertinti, jog jame vamzdžiai uždengti arba apie tai informuoti nuomininkę. T. G. jokių inžinierinių pertvarkymų neatlikinėjo, sanitarinių prietaisų prijungimu ar sujungimų nekeitė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas, 2017 m. vasario 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliantė pridėjo prie apeliacinio skundo Socialinio būsto 2005 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolą Nr.2, tačiau jo neprašo prijungti prie bylos, nenurodo priežasčių, kodėl šio įrodymo nepateikė pirmosios instancijos teismui ir, kad šio įrodymo būtinybė pateikti iškilo vėliau, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 314 str.).Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės priėmė teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo.CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovo reikalavimo teisės į už kilusią žalą atsakingus asmenis nėra, tačiau atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija nesutinka su atsakomybės taikymu jos atžvilgiu.Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aplietas žemiau esantis butas, nuosavybės teise priklauso Molėtų rajono savivaldybei, kuri jį 2005 m. spalio 13 d. įsigijo pagal Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, o 2005 m. spalio 24 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. T4-6 išnuomojo T. G.. Aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini)buvo draustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė šį įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 610,81 Eur išmoką. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nėra.Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį atsakovėms – buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkei ir valdytojai.Pagal CK 6.266 ir 6.270 str. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės ( jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo).Atsakovė pripažįsta, kad ji yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau nurodo, kad ji nėra atsakinga už padarytą žalą, nes butas yra išnuomotas T. G., kuri kaip valdytoja yra atsakinga už tai, kad buvo aplietas žemiau esantis butas. Su tokiais apeliantės argumentais negalima sutikti.A. M. rajono savivaldybė butą (duomenys neskelbtini)įsigijo iš privataus asmens ir po 11 dienų jį perdavė naudotis atsakovei T. G.. Įsigytame bute vonios kambaryje buvo atliktas remontas, vietoj vonios įrengta dušo kabina, dėl ko buvo pertvarkytas vamzdynas. Vonios patalpoje esanti kanalizacijos vamzdyno dalis buvo sandariai paslėpta po apdailos plytelėmis. Bylos rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad buto apliejimo priežastis – nesandarus buto kanalizacijos vamzdyno sujungimas su bendro naudojimosi stovu. Šis gedimas nustatytas tik specialiu prietaisu nudaužius užklijuotas plyteles. Užsandarinus jungtį vanduo nebetekėjo.Nors savivaldybė teigia, kad ji priėmė butą puikios būklės, tačiau kaip ji pati pripažįsta, ji, matydama, kad yra atliktas vonios remontas, neįsitikino nustatytomis aplinkybėmis ar tie pertvarkymai yra atlikti tinkamai. Tvirtina, kad išlupti plytelių ir atidengti vamzdyno ji neprivalėjo. Tačiau netvirtina, kad tai privalėjo daryti atsakovė T. G., kai sužinojo, kad iš buto teka vanduo ir po truputį gadina apačioje esančio buto patalpas.Trečiojo asmens UAB „Molėtų švara“ atstovas patvirtino, kad šiame bute vamzdynas buvo perjungtas ir kaip galimą avarijos priežastį nurodė nekokybiškai atliktus remonto-prijungimo darbus. Kitų duomenų apie galimas gedimo priežastis byloje nėra. Apeliantės teigimu, pratekėjimas įvyko dėl nusidėvėjimo, o tas nusidėvėjimas ir išaiškėjo dėl nekokybiškų darbų.Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti trečiojo asmens paaiškinimais, kuris dalyvavo šalinant užliejimą sukėlusios avarijos padarinius, kad vanduo prabėgo dėl nekokybiško remonto. Byloje nėra kitų duomenų ir įrodymų, paneigiančių šiuos teiginius. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima teigti, kad nuomininkei buvo perduota tinkamai sutvarkyta vandens nuotekų sistema, kad buto valdytoja T. G. neužtikrino tinkamo ir saugaus vonios patalpoje esančios santechnikos naudojimo, kai vanduo išsiliejo dėl nesandaraus buto kanalizacijos vamzdyno prijungimo prie bendro kanalizacijos stovo, kuris buvo paslėptas po apdaila ir tokios būklės perduotas buto nuomininkei. Ji pati jokių inžinerinės įrangos pertvarkymų neatlikinėjo, vandentiekio vamzdžių nekeitė, neremontavo. Nuomininkė nustatytomis aplinkybėmis negalėjo nustatyti atsiradusio vamzdžių sujungimo nesandarumo, dėl kurio įvyks žemiau esančių patalpų užliejimas. CK 6.493 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas privalo laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Ardyti ar griauti gyvenamosios patalpos įrengimų, kol nėra tam priežasčių, ji neturi teisės, už tokius veiksmus jai grėstų nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas (Nuomos sutarties 7 p.). Be to, ji turėtų nuomotojui atlyginti dėl išnuomoto buto pabloginimo atsiradusius nuostolius (CK 6.500 str.). Taigi nenustatęs T. G., buto naudotojos, kaltės dėl kito buto apliejimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos atžvilgiu ieškinį atmetė.CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė nerūpestingumu. Apeliantė, būdama buto, kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes yra užpylimo židinys, savininkė, išnuomodama butą T. G. tinkamai jo neapžiūrėjo, neįsitikino ar atliktas vonios kambario įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, neužtikrino, kad nuomininkei perduotas butas būtų tokios būklės, kad nedarytų žalos kitiems asmenims, netikrino ir nenurodė nuomininkei tikrinti vamzdynų būklės, nes ilgą laiką net nesidomėjo kaip naudojamasi išnuomotu butu. Teismo vertinimu, bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, darydamas nurodytas išvadas, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visetą, ir tokia teismo išvada atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, įvertintą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, atsakovė T. G. prašė iš apeliantės priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, kad jas turėjo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 88, 93,98 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.