- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- e2-81-842/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00709-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Molėtų rajono savivaldybės, T. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Molėtų švara“
- Kategorijos
- 2.6.10.0Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Preliminarus sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB Lietuvos draudimas ieškinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybei ir T. G. (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB ,,Molėtų švara“) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų buto savininkės Molėtų rajono savivaldybės ir buto nuomininkės T. G. 580,86 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas žemiau esantis butas (duomenys neskelbtini), apdraustas AB ,,Lietuvos draudimas“. Apliejimas pastebėtas 2013-09-18. Ieškovas išmokėjo 610,81 Eur išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis. AB ,,Lietuvos draudimas“ draustas butas aplietas dėl nesandaraus viršutinio buto grindyse esančio vamzdyno sujungimo su bendro naudojimo kanalizacijos stovu. Buto savininkė nesirūpino savo turtu, netikrino, kaip jos butas yra įrengtas ir naudojamas, ilgą laiką neatliko kapitalinio vamzdynų remonto (renovacijos). Buto nuomininkė taip pat nesiėmė jokių priemonių užpylimui išvengti, buto tinkamai neprižiūrėjo, neįsitikino, jog vamzdynų eksploatavimas yra saugus.
Atsiliepimas
Atsakovė Molėtų rajono savivaldybė ieškinį jos atžvilgiu prašė atmesti. Teigė, kad nesandaraus buto grindyse tapusio vamzdyno sujungimo su bendro naudojimo kanalizacijos stovu remonto darbai yra laikytini einamuoju (paprastuoju) remontu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1 priedas). Be to, vamzdynai ir šiai dienai nepakeisti, nes tam nėra poreikio. Ginčo atveju buvo gedimas, už kurio pašalinimą, vadovaujantis tarp savivaldybės ir T. G. 2005-10-24 sudarytos Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. T4-6 (toliau – ir Nuomos sutartis) 1.4 punktu, atsakinga T. G..
Atsakovė T. G. ieškinį jos atžvilgiu prašė atmesti, tačiau, teismui manant, kad už žalą atsakinga ir ji, jos atžvilgiu priteisiamos žalos dydį mažinti, kadangi atsakovė – našlė, jos sunki materialinė padėtis. Nurodė, kad ginčo butas priklauso savivaldybei, išnuomojant butą vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynas buvo paslėptas po apdailos plytelėmis, kas prijungė buto kanalizacijos vamzdį prie bendro naudojimo stovo duomenų neturi. Be to, atsakovės teigimu, daugiabutį, kuriame yra butas, valdo Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB ,,Molėtų švara“, kuris ir turėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo kanalizacijos įrangą.
Trečiasis asmuo UAB ,,Molėtų švara“ sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl viršuje esančio buto nesandaraus kanalizacijos vamzdyno prijungimo prie bendro naudojimo kanalizacijos stovo keturšakio, kuris atliktas buto savininko iniciatyva ir nepranešant ar kitaip neinformuojant administratoriaus. Ši jungtis nėra bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno dalis, ji skirta konkrečiam butui. Prijungimo darbai prie bendro naudojimo vamzdyno atlikti nekokybiškai, buto savininko iniciatyva, nepranešant ar kitaip neinformuojant administratoriaus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) esančio buto vandeniu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis R. ir M. P. bei draustas AB ,,Lietuvos draudimas“. Apliejimas pastebėtas 2013 m. rugsėjo 18 d. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Molėtų rajono savivaldybei (t. I., b.l. 6), kuri jį 2005 m. spalio 13 d. įsigijo pagal Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį (t. I, b.l. 7-9), o 2005 m. spalio 24 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. T4-6 išnuomojo T. G. (t. I, b.l. 12, 13).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).
Vadovaujantis CK 6.483 straipsnio 1 dalimi, nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo (CK 6.483 straipsnio 2 dalis, 6.485 straipsnio 5 dalis).
Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad Molėtų rajono savivaldybė butą T. G. perdavė pati jo tinkamai neapžiūrėjusi, neįvertinusi uždengtų vamzdynų būklės, jų įrengimo tinkamumo, jokių galimų vamzdynų sujungimo trūkumų neaptarė. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad nuomininkas turėjo ar galėjo numanyti, kad butui priklausantis vamzdis netinkamai prijungtas prie bendro naudojimo vamzdyno, juo labiau, kad ta vieta buto perdavimo metu buvo paslėpta. Einamasis remontas suprantamas, kaip darbai, susiję su daikto būklės, pablogėjusios dėl natūralaus susidėvėjimo, normaliai naudojantis daiktu, atnaujinimu, atstatymu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002). Kadangi tiek butui priklausanti, tiek bendro naudojimo vamzdyno dalis buvo uždengta apdailos plytelėmis, kurių pašalinimas galimas tik su specialiu prietaisu, buto nuomininkei nematant, kad tekėtų vanduo, nesant kitų plytelių nusidėvėjimo, vamzdynų gedimo požymių, nebuvo pagrindo šalinti plytelių, ardyti, gadinti ne jai priklausančio turto.
Teismo vertinimu, pati savivaldybė pirkdama butą, matydama, kad jame vietoje vonios įrengta dušo kabina, privalėjo pasidomėti atliktų pertvarkymo darbų kokybe ir tik tada perduoti butą nuomininkui. Tai padaryta nebuvo. Perduodant butą nuomininkei vamzdynai buvo uždengti. Teismo vertinimu, jei savivaldybė, kaip juridinis asmuo, nepasidomėjo vamzdynų būkle, nėra pagrindo išvadai, kad tai turėjo padaryti T. G., kad pastaroji, praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nuomos pradžios, turėjo nuspėti ar pastebėti galimus vamzdynų sujungimo trūkumus, siekdama įvertinti vamzdynų būklę šalinti apdailos plyteles. Savivaldybė būstą nuomoja labiau socialiai pažeidžiamiems asmenims, jos žinioje yra ne vienas toks būstas, už šios paskirties būsto pirkimą, nuomą atsakingi atitinkamą išsilavinimą bei reikiamos patirties turintys asmenys, taigi savivaldybei keliamai ir didesni atidaus ir rūpestingo elgesio reikalavimai.
Molėtų rajono savivaldybės atstovė teismo posėdyje nurodė ir tai, kad savivaldybė 2014 m. balandžio 24 d. patvirtino Molėtų rajono savivaldybės gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinierinių įrengimų naudojimo taisykles, pagal kurias negalima uždengti priėjimų prie vamzdynų. Teismo vertinimu, nors taisyklės priimtos vėliau, tačiau savivaldybės specialistai, jau įgydami butą, privalėjo įvertinti tai, kad jame vamzdynai uždengti ir arba patys pašalinti uždengimus prieš perduodami butą nuomininkei, arba jai duoti atitinkamus nurodymus, įspėti apie galimai paslėptus vamzdynų trūkumus. Be to, net ir vertinant šiose taisyklėse įtvirtintas pareigas buto naudotojui (9.8 punktas), draudimus (12.7 punktas), jie T. G. atžvilgiu negalėtų būti taikomi, kadangi, kaip nustatyta byloje, ji pati jokių inžinierinės įrangos pertvarkymų neatlikinėjo, sanitarinių prietaisų prijungimų ar sujungimų nekeitė.
Teismas daro išvadą, jog atsakovas Molėtų rajono savivaldybė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo neužtikrino, kad T. G. būtų perduotas tinkamos būklės butas, kas pastarajai sudarytų sąlygas ir toliau juo tinkamai rūpintis, netikrino, kaip naudojamasi išnuomotu būstu. Esant paslėptiems buto vamzdynų trūkumams aplietas kitiems asmenims priklausantis butas ir padaryta žala. Molėtų rajono savivaldybė, kaip buto savininkė ir nuomotoja, pažeidė pareigą išnuomojamą daiktą perduoti be paslėptų trūkumų, taip pat bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustatytos visos sąlygos atsakovo Molėtų rajono savivaldybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Neginčydama trečiojo asmens nustatytų avarijos priežasčių, atsakovo atstovė išsakė mintį, kad pratekėjimas galėjo atsirasti ir dėl natūralaus nusidėvėjimo, tačiau šių teiginių niekuo nepagrindė, nors teismo posėdžio metu abiems atsakovėms buvo pasiūlyta papildomai įrodinėti avarijos priežastis, taip pat ir ekspertizės pagalba. Molėtų rajono savivaldybės atstovė šia teise pasinaudoti atsisakė, nurodydama, kad toks įrodinėjimas šiuo metu jau būtų netikslingas.
Žalos dydį ginčijo atsakovė T. G. bei jos atstovė, tačiau vėlgi tiek vienai, tiek kitai atsakovei pasiūlius teikti papildomus įrodymus dėl žalos dydžio, nei viena iš atsakovių neišreiškė noro pasinaudoti šia teise. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais žalos skaičiavimais, sutiktina su ieškovės atstovės paaiškinimais, kad užliejus net ir nedidelį lubos/sienų plotą, siekiant, kad būtų atkurta iki užliejimo buvusi padėtis, nesiskirtų atspalviai, būtina dažyti visas užlietos patalpos (kambario) sienas/lubas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškinys atsakovo Molėtų rajono savivaldybės atžvilgiu tenkintinas ir iš savivaldybės ieškovui priteistina 580, 86 EUR žalos atlyginimo, o atsakovės T. G. atžvilgiu atmestinas.
Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir ieškovo atstovės vykimo į teismo posėdį išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Molėtų rajono savivaldybės, kodas 188712799, ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, naudai 580, 86 EUR (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 86 centus) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 31,7 EUR (trisdešimt vieną eurą ir 70 ct) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.