- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 2YT-947-733/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00136-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- V. M.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Kęstutis Košys, A. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas V. M. skundžia antstolio Kęstučio Košio procesinius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0118/16/01972 ir Nr. 0118/17/01450 bei prašo: 1) panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama jo, kaip skolininko, teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; 2) tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam, kaip skolininkui, priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama jo, kaip skolininko, teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau ir - MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos - 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to, tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumų, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA (civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra iš išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Atsiliepimas
Antstolis Kęstutis Košys 2018-01-25 Patvarkymu Nr. S18-1694 atsisakė tenkinti pareiškėjo V. M. skundą, o atsiliepimu, kuriame nurodyta vadovautis patvarkymo argumentais, į skundą prašo jį atmesti. Minėtame patvarkyme nurodė, kad skolininkas skunde nurodo, jog antstolis turėtų panaikinti 2018-01-05 Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dokumento Nr. S18-391, kadangi išieškojimas iš vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA yra draudžiamas pagal CPK 668 straipsnį. Tačiau šis skolininko argumentas visiškai nepagrįstas. BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti tol, kol skolininkas nepateikia jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Antstolis atsiliepime akcentuoja ir tai, kad nors skolininko laisvė apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese. Antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo panaikinti skundžiamą patvarkymą nėra.
Taip pat antstolis nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-12-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, jog: 1) CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus (733-743 straipsniai) normos nereglamentuoja; 2) Pažymima, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą; 3) Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. Todėl skundžiamas patvarkymas, kuriame nurodyta, jog išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų turi būti atliekamos vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais, bei kuriame nurodyta, jog: „Išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydį. Šis išskaitymo apribojimas - draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA - apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas“, yra teisėtas ir pagrįstas, o jam panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo grąžinti pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko išieškotas lėšas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, nurodydama, kad pareikštų reikalavimų pagrįstumą palieką spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo A. M. per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Iš bylos ir pridėtų vykdomųjų bylų Nr. 0118/16/01972 ir Nr. 0118/17/01450 matyti, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/17/01450 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-08-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-72924 dėl skolos ir vykdymo išieškojimo iš V. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, taip pat vykdomąją bylą Nr. 0118/16/01972 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-07 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-202-164/2016 dėl 948,22 Eur skolos ir 265,60 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš V. M. išieškotojo A. M. naudai.
Antstolis, nustatęs, kad skolininkas yra laisvės atėmimo vietoje, 2018-01-05 priėmė nurodytose vykdomosiose bylose Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dokumento Nr. S18-391, kuriame nurodė, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieno MMA dydį. Šis išskaitymo apribojimas - draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA - apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas. Taip pat nurodyta, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 733 - 743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, t. y., ir davinių dalies, sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 40 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat nurodo areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. 0118/17/01450 l. 28).
Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išplėstinė teisėjų kolegija 2017-12-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Nustatyta, kad būtent nurodytą apribojimą antstolis Kęstutis Košys ir taikė, priimdamas skundžiamą patvarkymą, t. y. nurodė, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieno MMA dydį. Šis išskaitymo apribojimas - draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA - apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas. Be to, antstolis, vadovaudamasis CPK 733 - 743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, t. y., ir davinių dalies, sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 40 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.
Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas nenustatė neteisėtų antstolio veiksmų nurodytose vykdomosiose bylose, priimant skundžiamą patvarkymą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Atmesti V. M. skundą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.