- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2-144/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas
- Skolininkas
- D. R., D., D. K., M. G.
- Ieškovas
- DnB NORD bankas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų D. R., D. K., M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria teismas tenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-7533-560/2009, iškeltoje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš skolininkų D. R., D. K., M. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB DnB NORD bankas pareiškimu prašė teismo išduoti teismo įsakymą dėl 859 877,26 JAV dolerių (840 229,15 JAV dolerių skolos, 5 750,72 JAV dolerių delspinigių, 13 897,39 JAV dolerių palūkanų) bei procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš skolininkų D. R., D. K., M. G. Taip pat prašė priteisti iš skolininkų lygiomis dalimis 6 034 Lt sumokėtą žyminį mokestį. Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkų pinigines lėšas ir turtą, esantį pas skolininkus ir trečiuosius asmenis. Prašymą motyvavo tuo, kad skolininkai gera valia nevykdo savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Be to, per laikotarpį, per kurį susidarė skola, skolininkas M. G. perleido jam nuosavybės teise priklausantį turtą, o tai gali apsunkinti ar padaryti neįmanomą kreditoriui galimai palankaus procesinio sprendimo įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priėmė. Teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimų užtikrinimui areštavo skolininkams D. R., D. K., M. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, neviršijant kreditoriaus reikalavimų sumos (859 877,26 JAV dolerių), uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Nesant ar nepakankant šio turto pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas areštavo skolininkų pinigines lėšas, esančias pas juos ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant kreditoriaus reikalavimų sumos.
Skolininkai D. R., D. K., M. G. dėl teismo išduoto įsakymo pateikė prieštaravimus. Gavęs prieštaravimus, kreditorius padavė ieškinį, kuris nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Šalies argumentai
Skolininkai D. R., D. K., M. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti, o kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) Kreditorius teisme reikalavimus pareiškė net nesikreipęs į skolininkus dėl sutarties nutraukimo, nors prievolės įvykdymo terminas pagal kreditavimo sutartį baigiasi 2021 m. vasario 28 d. Be to, kreditorius nepagrįstai atmesdavo skolininkų siūlymus nesunkinti jų turtinės padėties dėl susidariusių sudėtingų ekonominių aplinkybių.
2) Skolininkai kreditoriui pagal sutartines prievoles, už kurių nevykdymą ir pareikšti reikalavimai byloje, yra įkeitę UAB „DMD Investment“ nekilnojamąjį turtą, kurio vertė pagal 2009 m. balandžio 7 d. UAB „Ober-Haus“ atliktą įkeisto turto įvertinimą siekia nuo 3 000 000 Lt iki 3 500 000 Lt. Todėl kreditorius pirmiausia turėtų reikšti reikalavimus dėl priverstinės hipotekos nustatymo, o ne reikšti reikalavimus dėl piniginių sumų priteisimo.
3) Kreditorius klaidina teismą, įrodinėdamas skolininko M. G. nesąžiningumą. Šis skolininkas savo motinai V. G. iš tiesų perleido nekilnojamąjį turtą, tačiau šis turtas dėl savo sudėties (3/16 dalys sklypo ir 3/8 dalys ant žemės esančių pastatų) nėra didelės vertės.
4) Teismas nepagrįstai areštavo skolininkų, kurie yra fiziniai asmenys, minimalų darbo užmokestį, kuris reikalingas pragyvenimui (CPK 668 str.).
5) Teismas nepagrįstai areštavo skolininkų turtą, nors kreditorius nepateikė įrodymų apie poreikį taikyti tokias priemones. Tai reiškia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, o vadovavosi vien tik reikalavimo didelės sumos kriterijumi.
6) Teismas nepagrįstai apie kreditoriaus prašymo nagrinėjimą neinformavo skolininkų, nors kreditorius nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad neinformavus skolininkų, jie galėtų imtis priemonių perleisti turimą turtą. Teismo nutartis, priimta išklausius tik vieną proceso šalį, turi būti panaikinta (CPK 329 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepime į skolininkų atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Tai, kad skolininkų prievolių įvykdymas yra užtikrintas jų turto hipoteka, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2) Turto, kuriam nustatyta hipoteka pagal pareikštus reikalavimus byloje, vertė 2009 m. balandžio 17 d. duomenimis sudarė 1 338 000 Lt, o dar labiau nukritus žemės kainai rinkoje, šiuo metu galėtų siekti iki 1 003 500 Lt. Tokio turto likvidacinė vertė - 615 000 Lt. Todėl apeliantų argumentai dėl hipoteka įkeisto turto didelės vertės nepagrįsti.
3) Pagal galiojančius įstatymus kreditorius neturi pareigos pirmiausia kreiptis dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, o turi teisę pasirinkti galimai pažeistų teisių gynybos būdą.
4) Teismas pagrįstai areštavo skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą. CPK 668 straipsnio nuostatos neriboja arešto masto, o tik draudžia vykdyti išieškojimą iš tam tikro turto.
5) Teismas nutartyje argumentavo, dėl kokių priežasčių apie prašymo nagrinėjimą neinformavo skolininkų, o areštuojamą turtą nustatė nepažeisdamas šalių interesų pusiausvyros.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Jeigu ieškovas pareiškė reikalavimą dėl pinigų sumos priteisimo, sprendžiant dėl šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, paprastai pirmiausia išsiaiškinama, ar prašoma priteisti suma yra didelė. Kai turtinio pobūdžio reikalavimai dėl pinigų sumos priteisimo pareiškiami keliems atsakovams, turi būti aiškinamasi, ar ieškovas ieškinį pareiškė atsakovams, kaip solidariems bendraskoliams, ar įrodinėja atsakovų asmeninę, ar subsidiarią civilinę atsakomybę. Kai ieškovas ieškinį grindžia solidariąja atsakovų pareiga, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CPK 13 str., CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1034/2009). Taigi, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis gali pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, taip pat turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismą saisto ieškovo pareikštas prašymas (CPK 13 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-830/2009). Jeigu ieškovas prašo taikyti visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele. Tokiu atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali nurodyti, kad jos taikomos visų atsakovų turtui.
Tačiau ieškinio sumos dydžio klausimas nėra aktualus, kai pats procesas negali vykti neužbaigus kitame procese pradėtų vykdyti procedūrų. Tuo atveju, kai ieškovas yra hipotekos kreditorius, kuris reiškia reikalavimą bendraskoliams dėl skolos priteisimo ir šį reikalavimą grindžia kredito, paskolos ar kitais teisiniais santykiais, o prievolių įvykdymo užtikrinimui yra nustatyta hipoteka kredito davėjo naudai, kredito davėjas visų pirma turi užbaigti įkeisto turto, pardavimo procedūras ir tik jas užbaigus, reikšti reikalavimus skolininkams bendra ginčo teisenos tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-3-435/2008, nurodė, kad tuo atveju, „jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis, 4.212 straipsnio 1, 6 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad skolininko teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto turto, atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. Baniulis, bylos Nr. 3K-3-573/2004).“ Toks išaiškinimas nepaneigia hipotekos kreditoriaus teisės inicijuoti atskirą procesą, neužbaigus turto priverstinio pardavimo procedūrų, nes procesine prasme teisė į teisminę gynybą yra absoliuti. Tačiau, kaip minėta, hipotekos kreditorius gali nukreipti išieškojimą į skolininko (skolininkų) turtą, t. y. įgyja teisę į teisminę gynybą materialiąja prasme tik tuomet, jeigu jo reikalavimų patenkinimui neužtenka įkeisto turto. Todėl tik išsiaiškinus, ar turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertė viršija pareikšto reikalavimo dydį, galima spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas. Pagal vyraujančią praktiką reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pareikšto reikalavimo ribose gali būti taikomas atsakovo (atsakovų) turto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, tik tuomet, jeigu šiam turtui nenustatyti apsunkinimai kreditoriaus naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1441/2009). Tuo atveju, jeigu turtui nustatyta hipoteka, teismas, neturėdamas duomenų apie tokio turto vertę, negali taikyti ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo turto arešto. Todėl tik ieškovui pateikus duomenis apie turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertę, galima spręsti klausimą dėl tikslingumo užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą. Pagal civiliniame procese vyraujantį rungimosi principą pareigą įrodyti, kad turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertės neužtenka įvykdyti iš paskolos, kredito, ar kitokios sutarties atsiradusių prievolių, kurių užtikrinimui buvo nustatyta hipoteka, turi šalis, kuri pareiškė tokius reikalavimus, t. y. hipotekos kreditorius (CPK 13 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas – hipotekos kreditorius, kurio naudai pradėtos vykdyti priverstinio pardavimo iš hipotekos turto procedūros, pareiškė teisme reikalavimus trims bendraskoliams dėl skolos priteisimo. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie įkeisto turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertę. Ieškovui neįrodžius, kad įkeisto turto vertės nepakanka užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovų turto areštą pagal pareikštus reikalavimus, nors ieškovas nepateikė duomenų apie hipoteka užtikrinto turto vertę. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis, kuria areštuotas atsakovų turtas pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, naikintina dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo (CPK 144 str. 1 d., 329 str. 1 d.).
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, šioje byloje taikytos atsakovų turto atžvilgiu (CPK 152 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 152 straipsnio trečiąja dalimi ir 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.