- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1441/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- A. G., V. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės A. G. turto areštą civilinėje byloje Nr. 2-5733-178/2009, iškeltoje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Viktosta“ ieškinį atsakovams V. G. ir A. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Viktosta“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo V.G. 840 162,46 Lt nuostolių ir procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas V. G., būdamas UAB „Viktosta“ vieninteliu akcininku ir vadovu, žinodamas, jog ši įmonė yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jai. Dėl V. G. neveikimo įmonės kreditoriai patyrė žalą, kurią turi atlyginti atsakovas. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei kitą turtą, neviršijant ieškinio sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo BUAB „Viktosta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas areštavo atsakovui V. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir/ar kitą turtą, o tokio turto trūkstant, pinigines lėšas 840 162,46 Lt sumai.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Viktosta“ patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų V.G.ir A. G. ieškovo BUAB „Viktosta“ naudai 840 162,46 Lt nuostolių atlyginimo bei procesines palūkanas. Nurodė, kad areštavus šio atsakovo turtą, paaiškėjo, jog jis turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Kadangi atsakovas V. G. ieškovo UAB „Viktosta“ kreditoriams žalą padarė būdamas santuokos metu, o atsakovo V. G. aprašyto turto neužtenka ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, prašė areštuoti atsakovei A. G. asmeninės bei jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, neviršijant ieškinio sumos. Prašyme nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, reikalavimai pareikšti fiziniams asmenims, kurių atsakomybė yra solidari, atsakovo V. G.turtui jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir aprašytas turtas už 291 000 Lt. Tačiau aprašytam butui (duomenys neskelbtini) nustatyta hipoteka, siekiant užtikrinti 97 881,75 eurų kreditorinio reikalavimo įvykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovai V. G. ir A. G. prašė teismo netenkinti ieškovo BUAB „Viktosta“ prašymo dėl atsakovės A. G. turto arešto. Nurodė, jog šioje byloje A. G. yra netinkamas atsakovas, o ieškovo reikalaujama priteisti žala iš atsakovų yra ženkliai per didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas ieškovo BUAB „Viktosta“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei A. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar jo nepakankant, pinigines lėšas 769 162,46 Lt sumai. Trūkstant ar nepakankant šio turto, nutarė areštuoti atsakovams V. G. ir A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o nepakankant ir šio turto, areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas pinigines lėšas. Teismas uždraudė areštuoti atsakovų gaunamą darbo užmokestį. Nutartyje pažymima, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo aprašytas atsakovo V. G. turtas 291 000 Lt sumai. Dalis areštuoto ir aprašyto turto, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini) dalys parkingo (duomenys neskelbtini) įkeisti AB Sampo bankui. Teismo nuomone, jei atsakovas nevykdytų savo įsipareigojimų, į įkeistą turtą pirmiausiai būtų nukreipiamas to turto hipoteka užtikrinto reikalavimo išieškojimas, todėl nurodyta turto vertė negali būti laikoma užtikrinančia ieškovo, kuris nėra įkaito turėtojas, ieškinio realų įvykdymą. Iš 2009 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto akto matyti, jog buvo aprašyti atsakovui V. G. priklausantys automobiliai (duomenys neskelbtini) bei dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 71 000 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškovo prašomą areštuoti atsakovės A. G. turto arešto mastą sumažino 71 000 Lt suma.
Šalies argumentai
Atsakovė A. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais motyvais:
Ieškovo bankroto administratorius nepateikė duomenų, kad dėl atsakovės A. G. nesąžiningų veiksmų ieškovas būtų patyręs žalą. Ieškinyje pareikšta reikalavimo suma yra didelė, o arešto mastas negali viršyti ieškinio sumos. Į šias aplinkybes taip pat turėjo atsižvelgti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjęs teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės A. G. atskirąjį skundą atsakovas V. G. prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime atsakovas V. G. nurodė analogiškus argumentus, kuriuos atskirajame skunde išdėstė apeliantė.
Ieškovas BUAB „Viktosta“ atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai areštavo atsakovės turtą, kadangi ieškinio suma yra labai didelė, o atsakovas V. G. neturi pakankamai turto, kad būtų realiai užtikrintas ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, ar reikšti turtinio, ar neturtinio pobūdžio reikalavimus, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims juos pareikšti (CPK 13 str.). Proceso įstatymas suteikia teisę ieškovui, laikantis CPK 141 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, taip pat atsakovais patraukti kitus asmenis, kurie nebuvo patraukti pagal teismui paduotą ieškinį.
Tuo atveju, kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl didelės pinigų sumos priteisimo iš atsakovo, o vėliau patikslino ieškinį ir šį reikalavimą byloje pareiškė dar vienam atsakovui, pagrįsdamas solidariąją atsakovų prievolę ieškovui (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.), gali iškilti klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrojo atsakovo turtui, nepaisant to, jog teismas jau taikė tokias priemones pirmojo atsakovo atžvilgiu ir areštavo jo turtą. Poreikis taikyti antrojo atsakovo turto areštą gali atsirasti, jeigu teismo nutartį dėl pirmojo atsakovo turto arešto įvykdęs antstolis aprašė šio atsakovo turtą, tačiau aprašyto turto vertė yra mažesnė už ieškinyje pareikštų reikalavimų dydį arba šiam turtui yra nustatyti apsunkinimai. Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl antrojo atsakovo turto arešto, turi atsižvelgti į šalių teisinę padėtį, jų skaičių, antrojo atsakovo turtinę padėtį, nustatyti, kokio pobūdžio ir kokios vertės pirmojo atsakovo turtas aprašytas, ar šiam turtui yra nustatyti apsunkinimai. Jeigu prievolių įvykdymo užtikrinimui yra taikytas šio turto įkeitimas (hipoteka), teismas turi nustatyti, kokio dydžio suma užtikrintas kreditorinių reikalavimų įvykdymas. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, galima teisingai nuspręsti, ar antstolio atliktas pirmojo atsakovo turto aprašas realiai užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, jeigu ne, kokiu mastu ir apimtimi turi būti taikomas antrojo atsakovo turto areštas.
Pažymėtina, kad tuomet, kai antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl atsakovo turto arešto, suranda tik tokį atsakovo turtą, kuris yra įkeistas kitam asmeniui arba šiam turtui nustatyta hipoteka, arba tik šeimos turtą, arba turtą, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas, jis gali aprašyti didesnės vertės to atsakovo turtą, negu teismo taikytas arešto mastas. Tokie antstolio veiksmai savaime nereikš, kad jis viršijo įgaliojimus ir nepagrįstai apsunkino atsakovo padėtį. Antstolis yra profesionalus teisininkas, valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta teisė vykdyti teismo procesinius sprendimus (Antstolių įstatymo 2 str.). Vykdydamas teismo nutartį dėl atsakovo turto arešto, jis neturėtų tik formaliai aprašyti atsakovo bet kokį turtą, neatsižvelgiant į jo režimą, apsunkinimus ir pan., o turėtų imtis priemonių, kad būtų pasiektas teismo nutarties tikslas - užtikrinti, jog įsiteisėjus ieškovui galimai palankiam sprendimui, būtų galima realiai įvykdyti šį sprendimą. Sudarydamas areštuojamo turto aprašą, antstolis, spręsdamas klausimą dėl turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertės, turi nustatyti ne tokio turto vertę apskritai, o jo vertę, atsižvelgiant į atsakovo preliminarius įsipareigojimus hipotekos kreditoriui. Iš aprašomo turto rinkos vertės atėmus atsakovo preliminarius įsipareigojimus hipotekos kreditoriui, būtų galima spręsti, kokią ieškinio reikalavimų dalį šis turtas realiai užtikrina.
Nagrinėjamoje byloje teismas nutartimi areštavo atsakovo V. G. turtą 840 162,46 Lt sumai. Teismo nutartį vykdžiusi antstolė aprašė atsakovui nuosavybės teise priklausančius du automobilius, kurių vertė 53 000 Lt, taip pat tris nekilnojamojo turto objektus, kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams ir kurių bendra vertė 238 000 Lt (b.l. 49). Dviems iš šių nekilnojamojo turto objektų –kambarių butui su terasa (duomenys neskelbtini) ir dalims parkingo (duomenys neskelbtini) nustatyta hipoteka. Turtas, kuriam nustatyta hipoteka, įvertintas 220 000 Lt (b.l. 49). Ieškovo atstovas – bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovų įsipareigojimas hipotekos kreditoriui sudaro 337 966,11 Lt. Atsakovai nepateikė šį teiginį paneigiančių įrodymų (CPK 12 str.). Esant tokioms aplinkybėms, galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas antstolės aprašytą atsakovų turtą, kuriam nustatyta hipoteka, pagrįstai nevertino kaip galintį užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo realų įvykdymą. Kadangi antstolė 71 000 Lt sumai surado atsakovo turtą, kuriam nenustatyti apsunkinimai ir į kurį galima nukreipti išieškojimą, teismas, spręsdamas dėl atsakovės A. G. turto arešto, pagrįstai šia suma sumažino šios atsakovės turtui taikomą areštą, ir teisingai nutarė, jog 769 162,46 Lt reikalavimų įvykdymas nėra užtikrintas atsakovo V. G. turto areštu.
Tuo pačiu pastebėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Atsakove patraukta A. G. atskirajame skunde nenurodė argumentų, susijusių su tuo, kad ieškovo prašoma priteisti pinigų suma - 840 162,46 Lt jai nėra didelė, lyginant ją su turimo turto verte (CPK 12 str.).
Apeliantės argumentai, kad bankroto administratorius nepateikė duomenų apie atsakove patrauktos A. G. neteisėtus veiksmus ir dėl jų ieškovo patirtą žalą, nereikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Pirma, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė priežastis, dėl kurių A. G. patraukė bendraatsakove byloje, t. y. dėl to, kad atsakovas V. G. UAB „Viktosta“ akcijas įsigijo santuokos metu, t. y. šis turtas atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, santuokos metu atsakovas V. G. ėjo ir įmonės vadovo pareigas bei padarė žalą įmonei (b.l. 29-36). Antra, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nėra sprendžiamas. Tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, bus galima konstatuoti, ar atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui už atsakovo V. G. neveikimą, einant UAB „Viktosta“, kurios vieninteliu akcininku jis yra, vadovo pareigas (CPK 2.65 str., CK 6.6 str.). Taip pat iš esmės nenagrinėtini apeliantės argumentai, kad ieškovo prašoma priteisti pinigų suma yra nepagrįstai didelė, kadangi šie argumentai susiję su pareikštų reikalavimų pagrįstumu, o šis klausimas sprendžiamas išnagrinėjus ginčą iš esmės. Kaip minėta, ieškovas laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis ir pasirenka, kokiems asmenims, kokio pobūdžio ir kokio dydžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija išaiškina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovams prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovai, vadovaudamiesi CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jiems suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).
Tuo pačiu pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties aprašomojoje, motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse neteisingai nurodė atsakovės, kurios turtą areštavo, vardą (b.l. 53-55). Iš byloje esančių duomenų bei Gyventojų registro tarnybos duomenų matyti, kad atsakovės vardas yra A., o ne A., kaip nutartyje nurodė teismas. Siekiant sudaryti sąlygas tinkamai įvykdyti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl A. G. turto arešto, rašymo apsirikimas ištaisytinas, apie tai informuojant Turto arešto aktų registro tvarkytoją (CPK 276 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 152 straipsnio trečiąja dalimi ir 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties aprašomojoje, motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse padarytus rašymo apsirikimus. Nurodyti, kad ieškovo BUAB „Viktosta“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuojamas atsakovės A. G. turtas.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.