- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-20
- Bylos Nr.
- 2-830/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- K. T.
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-280-623/2009 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei K. T. , tretiesiems asmenims Vilniaus m. 10-ajam notarų biurui ir D. M. dėl dalies nustatymo palikėjo turte, šio turto atidalinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu patenkino iš dalies ieškovės R. V. ieškinį atsakovei K. T. dėl dalies nustatymo palikėjo turte, šio turto atidalinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Dėl šio Vilniaus apygardos teismo sprendimo atsakovė K. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriame ginčijama suma 663119,07 Lt. Už apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 131,20 Lt žyminio mokesčio ir pateikė prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo remiantis tuo, kad K. T. mokosi 12 klasėje ir jos vienintelės pajamos sudaro 1000 Lt kas mėnesį, mokami pagal 2006 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi prašymo netenkino ir nurodė, kad byloje nustatyta, jog R. T. palikimą, kurį paveldės apeliantė sudaro 184516 Lt piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose ir iš kurių apie 40000 Lt apeliantei ir jos įstatyminei atstovei yra išmokėta. Todėl teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir nėra aišku, kada jos turtinė padėti pagerės. Apeliantė yra bent 140000 Lt piniginių lėšų paveldėtoja, galėsianti disponuoti šiomis lėšomis po skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo, todėl pagrindo iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad netenkinus prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio, K. T. yra pagrindas kreiptis su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.), arba teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 146 str.), leidžiant apeliantei paveldėtino turto sąskaita iš R. T. (duomenys neskelbtini) sumokėti žyminį mokestį valstybinei mokesčių inspekcijai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ją nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Apeliantė šiuo metu mokosi mokykloje ir neturi savarankiškų pajamų. Vienintelės apeliantės pajamos yra 1000 Lt, kuriuos ji gauna kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl apeliantė neturi galimybės dėl sunkios finansinės padėties sumokėti 10500 Lt žyminį mokestį.
2. nepagrįstas teismo motyvas dėl 140000 Lt lėšų, kurias apeliantė paveldės, nes šiuo metu šios lėšos areštuotos ir bus apeliantei perduotos tik po sprendimo įsiteisėjimo.
3. pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, pagal kurią negalima riboti asmens teisės į apeliaciją, jeigu jis neturi pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Šioje byloje spendžiama ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išanalizuoti, ar atsakovės pateikti įrodymai iš tiesų įrodo jos sunkią turtinę padėtį.
CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė (apeliantė) teismo prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo jį sumažinant nuo 10631,20 Lt iki 131,20 Lt (t 4, b.l. 116-117).
Pažymėtina, jog atsakovės prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuotas ir tik tuo atveju, jei asmens turtinė padėtis yra sunki, asmuo gali būti iš dalies atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „ Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.
Apeliantė su prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikė pažymą, jog mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 12 klasėje bei dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Apeliantė yra niekur nedirbanti, vienintelės jos pajamos yra 1000 Lt, kuriuos ji gauna kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pateiktus į bylą duomenis, pagrindo abejoti apeliantės teiginiais, kad jos turtinė padėtis yra bloga ir ji negali sumokėti viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, nėra.
Pažymėtina, jog asmens turtinė padėtis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį negali apriboti asmens teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės K. T. turtinę padėtį, yra pagrindas daryti išvadą, jog už apeliacinį skundą mokėtina 10631,20 Lt dydžio žyminio mokesčio suma objektyviai apribotų jos teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į byloje esančius atsakovės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog K. T. turtinė padėtis sudaro pagrindą atleisti ją nuo 10500 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (LR CPK 83 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį.
Atleisti atsakovę K. T. nuo 10500 (dešimt tūkstančių penkių šimtų) Lt dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.