- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-610-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36900-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., I. D. P., AB Nordea bank, R. B., B. Z. B., A. R. B., V. B., UAB Vilniaus energija, UAB Bitė Lietuva, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB TEO LT, AB Energijos skirstymo operatorius, AB Swedbank, AB DNB BANKAS, UAB Vilniaus vandenys, VSVFV Vilniaus skyrius, UAB General Financing, AB SEB bankas, UAB Gelvora, I. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė pripažinti neteisėtais antstolio I. G. veiksmus atsisakyti patenkinti jo teisę siūlyti turto pirkėją už ne mažesnę pinigų sumą kaip nurodyta turto arešto akte. Antstolis turėjo pareigą skirti ekspertizę naujai turto vertei nustatyti. Be to, antstolis, vykdydamas varžytines, užkirto kelią pasinaudoti teise siūlyti areštuoto turto pirkėją. Varžytinėse nustatyta turto vertė neatitinka eksperto įvertintos.Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, patvarkyme nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą. Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas, teikdamas skundą, neatsižvelgė į tai, kad turtas buvo perkainotas, atsižvelgiant į rinkos kainas bei į varžytinėse pasiūlytą didžiausią kainą. Pažymėjo, kad skolininko skundas dėl turto vertės nustatymo jau teismo buvo išnagrinėtas ir atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-15 nutartimi pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas nurodė, kad skolininko butas yra įkeistas išieškotojo naudai ir areštuotas, o varžytynės paskelbtos siekiant vykdyti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus. Antstolis, atsisakydamas patenkinti skolininko skundą, teisingai pažymėjo, kad skolininko turtas įkeistas hipoteka, todėl pirmiausia iš jo yra išieškoma.Teismas nurodė, kad skolininkui niekas netrukdė iki varžytinių paskelbimo surasti tokio turto pirkėją arba (ir) imtis veiksmų, kad apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, t. y. realizuoti skolininkui įstatyme įtvirtintą tokią diskrecijos teisę. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas būtų ėmęsis minėtų veiksmų. Teismas konstatavo, kad antstolis, perkainojęs turtą elgėsi teisėtai, be to, pardavus turtą už beveik dvigubai mažesnę sumą nei sudaro skola išieškotojui, būtų paneigti vykdymo proceso principai ir pažeistos išieškotojo teisės. Kad skolininkas būtų pasiūlęs nurodytam parduodamam turtui pirkėją už didesnę sumą nėra jokių įrodymų nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas skolininko skundas.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog varžytinės paskelbtos laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų, antstolis, nesutikęs tenkinti pareiškėjo prašymo dėl turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui už ženkliai mažesnę kainą nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo antstolio veiksmų pripažinti neteisėtais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nutartis, kuria pripažintas teisėtu antstolio 2016-09-12 patvarkymas Nr. S1-13896, kuriuo reikalaujama iš pareiškėjo atvesto pirkėjo sumokėti ženkliai didesnę pinigų sumą – 240 000 Eur, nei įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatyta parduodamo turto vertė, atitinkanti turto arešto aktu skirtos ekspertizės nustatytą turto vertę – 148 285,45 Eur, naikintina, kaip pažeidžianti CPK 704 straipsnio nuostatas.Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė, todėl nutartimi turėjo būti pripažinta, kad pareiškėjo atvestam pirkėjui turtas turėjo būti parduotas už turto arešto metu eksperto nustatytą ir galiojančią areštuoto turto vertę – 148 285,45 Eur, o skundžiamas antstolio patvarkymas turėjo būti pripažintas neteisėtu.Antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:Apeliantas vykdymo proceso metu nustatytą 148 285,45 Eur turto vertę ginčijo nuo 2013 m. Apeliantas teikė skundus dėl nustatytos turto vertės, nurodydamas, kad turto vertė ženkliai didesnė, tačiau antstoliui turtą perkainavus bei nustačius didesnę turto vertę – 240000 Eur, apeliantas pateikė prašymą turtą parduoti pasiūlytam pirkėjui už 148 285,45 Eur, t. y. sumą, kuri paties apelianto skunduose buvo įvardijama kaip per maža.Apeliantas iki turto perkainojimo, kuris atliktas 2016-05-26, nesurado ir nepasiūlė savo pirkėjo už nustatytą 148 285,45 Eur ar didesnę sumą, nebendradarbiavo su antstoliu bei naudojosi tik teise skųsti antstolio veiksmus.2016-06-13 patvarkymu, atsižvelgiant į skunde dėl antstolio veiksmų apelianto išreikštą nesutikimą su perkainojant įkeistą turtą nustatyta 240 000 Eur verte, siekiant užtikrinti apelianto teises ir teisėtus interesus, nutarta apelianto skundą dalyje patenkinti, o apeliantas įpareigotas įmokėti 242,00 Eur sumą, būtiną teismo ekspertui apmokėti už ekspertizės atlikimą. Apeliantas sumos, būtinos ekspertizės kaštams padengti, į antstolio depozitinę sąskaitą neįmokėjo. Tai tik įrodo, kad apeliantas savo skundais ir prašymais siekia vilkinti išieškojimo iš įkeisto turto procesą.Priešingai nei nurodo apeliantas, perkainojant įkeistą turtą nustatyta 240 000 Eur vertė vykdymo procese nėra nei paneigta, nei nuginčyta. Jos nepaneigia nei įsiteisėjusios teismų nutartys, nei deklaratyvūs bei abstraktūs apelianto teiginiai.Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:Skolininko siekis parduoti banko naudai įkeistą turtą (butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) už kuo mažesnę kainą prieštarauja vykdymo proceso tikslams ir yra laikytinas piktnaudžiavimu teise. Pažymėtina, kad šiandien dienai skolininko skola bankui jau viršija 590 000 Eur. 2007-06-07 kreditavimo sutartis Nr. LL 07/06/32D dėl skolininko sutarties vykdymo pažeidimų nutraukta nuo 2010-04-07, vykdomasis dokumentas išduotas dar 2011-04-18. Tačiau iki šiol nepavyko išieškoti net dalies skolos dėl skolininko piktybiško elgesio nuolat skundžiant antstolio veiksmus ir tuo pagrindu gavus laikinąsias apsaugos priemones vilkinant išieškojimo procesą. Skolininkas, nuolat trukdydamas antstoliui atlikti vykdymo veiksmus ir užkirsdamas kelią operatyviai parduoti įkeistą turtą (kuriame iki šiol gyvena ir nieko bankui nemoka), tokiu būdu tik didina skolą. Tuo pačiu skolininkas siekia, kad įkeistas turtas būtų parduotas už vos 148 285,45 Eur kainą, kuomet šiandienos rinkos situacija rodo, jog šį įkeista turtą, esantį Vilniaus senamiestyje, patrauklioje vietoje, objektyviai galima parduoti už kainą, viršijančią 200 000 Eur, ką pagrįstai nustatė antstolis.Pats skolininkas anksčiau kvestionavo 148 285,45 Eur rinkos vertę kaip nepagrįstai mažą, tačiau kai tik antstolis 2016-05-26 patvarkymu perkainavo įkeistą turtą iš 148.285,45 Eur vertės į 240 000 Eur rinkos vertę, skolininkas jau pradėjo teigti, jog tariamai 148 285,45 Eur vertė yra pagrįsta. Toks prieštaringas ir nenuoseklus skolininko elgesys yra vertintinas jo nenaudai, kadangi asmuo tuo pačiu negali ir teigti, ir neigti.148 285,45 Eur rinkos vertė buvo nustatyta 2013 m. gegužės mėn. Tuo tarpu nuo 2013 m. iki šiol nekilnojamojo turto rinkoje situacija iš esmės pasikeitė – nekilnojamojo turto kainos vėl ženkliai paaugo. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad, kaip 2016-05-26 patvarkyme nurodė antstolis, dar nesibaigusiose skolininkui priklausančio įkeisto turto varžytynėse (kurios 2016-05-03 patvarkymu buvo sustabdytos dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių skolininkui apskundus antstolio veiksmus) didžiausia pasiūlyta kaina buvo 195 000 Eur.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo sprendimą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017-10-04 suinteresuotas asmuo I. P., kuri yra skolininko kreditorė, pateikė prašymą dėl procesinių teisių perėmimo, o šiuo pasinaudodama įstatymo suteikta teise (CPK 42 str. 1 d.) teikia glaustus rašytinius paaiškinimus dėl skolininko 2017-02-21 atskirojo skundo ir jame nurodomų argumentų nepagrįstumo. Pažymi, jog skolininkas, reikšdamas skundus dėl antstolio veiksmų, siekia ne pažeistų savo teisių gynybos, o tik vilkinti skolos išieškojimo procesą. Nurodo, kad skolininko atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas. Skolininkas iki įkeisto buto perkainavimo, kuris buvo atliktas 2016-05-26, nesurado ir nepasiūlė savo surasto pirkėjo už nustatytą 148 285,45 Eur ar didesnę kainą, nebendradarbiavo su antstoliu bei naudojosi tik teise skųsti antstolio veiksmus ir taip vilkinti išieškojimo procesą. Skolininkas iki 2016-05-26 turėjo galimybę pasiūlyti savo surastam pirkėjui įsigyti butą už 148 285,45 Eur, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Dėl šios priežasties antstolis I. G. visiškai teisėtai ir pagrįstai 2016-09-12 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl buto pardavimo jo surastai pirkėjai. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-18 nutartį dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (teisių perėmėja – I. P.) naudai. Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. P. ir I. D. P.. Antstolio 2016-05-26 patvarkymu Nr. S1-11678 įkeistas butas su rūsiu buvo perkainotas, nustatant 240 000 Eur vertę. Antstolių kontoroje 2016-09-06 ir 2016-09-08 gauti skolininko A. P. prašymai kuo skubiau parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiūlytai pirkėjai R. J. už 148 285,40 Eur sumą, nustatytą atliktos ekspertizės pagrindu. Antstolis 2016-09-12 patvarkymu Nr. S1-13896 atsisakė tenkinti skolininko prašymą įkeistą turtą parduoti pasiūlytai pirkėjai už 148 285,40 Eur sumą ir išaiškino, kad skolininkas gali pasiūlyti savo pirkėją už ne mažesnę pinigų sumą kaip nustatyta 2016-05-26 patvarkymu Nr. S1-11678. 2016-10-03 antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio I. G. 2016-09-12 patvarkymą Nr. S1-13896. Antstolis 2016-10-10 patvarkymu Nr. S1-15068 pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė ir skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-15 nutartimi pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2017-02-15 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi turėjo būti pripažinta, kad pareiškėjo atvestam pirkėjui turtas turėjo būti parduotas už turto arešto metu eksperto nustatytą ir galiojančią areštuoto turto vertę – 148 285,45 Eur, o skundžiamas antstolio patvarkymas turėjo būti pripažintas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2013 m. buvo atliktas įkeisto turto vertinimas, ekspertas nustatė, kad areštuoto turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 148 285,45 Eur. Skolininkas A. P. eksperto nustatytą turto vertę ginčijo, motyvuodamas tuo, kad turto vertė yra ženkliai didesnė. Pasibaigus teisminiams ginčams, dėl kurių vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, antstolis 2016-03-31 patvarkymu Nr. S1-10928 vykdymo veiksmus atnaujino ir paskelbė pirmąsias įkeisto turto varžytines (Nr. 119347). Skolininkas 2016-04-25 pateikė skundą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-29 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė – sustabdė įkeisto turto varžytines Nr. 119347. Šios nutarties pagrindu antstolis taip pat 2016-05-03 priėmė patvarkymą, kuriuo varžytines sustabdė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Pažymėtina, jog paskutinė sustabdytose varžytinėse Nr. 119347 pasiūlyta kaina už parduodamą turtą buvo 195 000 Eur. Šiuo atveju įvertinus tai, kad įkeisto turto vertinimas, kurio metu nustatyta turto vertė – 148 285,45 Eur, su kuria pats apeliantas nesutiko, motyvuodamas, kad nustatyta vertė yra per maža, atliktas 2013 metais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad paskutinė, bet ne galutinė, sustabdytose varžytinėse potencialių pirkėjų pasiūlyta kaina už parduodamą įkeistą turtą siekė 195 000 Eur, darytina išvada, jog šiuo atveju buvo pakankamai objektyvus pagrindas manyti, jog turto vertė yra pasikeitusi, t. y. padidėjusi. Antstolis, įvertinęs minėtas aplinkybes, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, įkeistą turtą 2016-05-26 patvarkymu perkainavo. Antstolio 2016-05-26 patvarkymu nustatyta įkeisto turto vertė – 240 000 Eur, nėra nei paneigta, nei nuginčyta. CPK 704 straipsnyje nustatyta skolininko teisė surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Atkreiptinas dėmesys, jog iki įkeisto turto perkainavimo skolininkas šia savo teise nepasinaudojo. Įkeistą turtą perkainavus ir nustačius didesnę turto vertę – 240 000 Eur, skolininkas reikalauja turtą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui už buvusią 148 285,45 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto reikalavimas yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog turto pardavimas už kainą, kuri yra ženkliai didesnė, nei nurodoma pareiškėjo, skolininko interesų nepažeidžia, nes turto pardavimas už kuo didesnę kainą naudingas ne tik išieškotojui, bet ir skolininkui, nes pardavus turtą už didesnę kainą, bus padengta didesnė skolos dalis. Tuo tarpu turto pardavimas už žymiai mažesnę sumą nei sudaro skola išieškotojui, taip pat už žymiai mažesnę kainą, nei jį objektyviai galima parduoti rinkoje, prieštarautų vykdymo proceso tikslams, pažeistų kreditoriaus teises ir interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis skundžiamu patvarkymu atsisakydamas tenkinti skolininko A. P. prašymą įkeistą turtą parduoti pasiūlytai pirkėjai už 148 285,40 Eur, elgėsi pagrįstai. Skolininko teisė, numatyta CPK 704 straipsnyje, pasiūlyti įkeisto turto pirkėją, nebuvo pažeista. Skolininkui skundžiamu patvarkymu buvo išaiškinta, jog jis gali pasiūlyti savo pirkėją už ne mažesnę pinigų sumą negu nustatyta 2016-05-26 patvarkymu Nr. S1-11678. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjo A. P. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.). Atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjo A. P. suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB priteistinos 250,57 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, o suinteresuotam asmeniui I. P. – 121,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, (j. a. k. 303252632) 250,57 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš pareiškėjo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 121,00 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.