- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- 2S-1617-936/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19605-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Gilių slėnis“, K. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Gilių slėnis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kurioje tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės Neringos Lipeikienės pareiškimą patvirtinti suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Gilių slėnis“ ir K. B. 2019 m. birželio 20 d. sudarytą taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Neringa Lipeikienė kreipėsi į teismą su pareiškimu patvirtinti 2019 m. birželio 20 d. taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyta tarp suinteresuotų asmenų (skolininko) K. B. ir (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gilių slėnis“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtino suinteresuotų asmenų UAB „Gilių slėnis“ ir K. B. 2019 m. birželio 20 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).
Šalies argumentai
3. UAB „Gilių slėnis“ pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą byloje Nr. 2VP-25583-631/2019. Prašyme nurodė, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) K. B. atliko tik pirmus 7 mokėjimus po 100 Eur, kitų mokėjimų nevykdė, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) K. B. atsiliepime į prašymą nurodė, kad 2019 metais jam buvo diagnozuota onkologinė liga. Gydymo proceso metu jis gaudavo išmokas, todėl taikos sutartį vykdė. 2019 m. jam buvo nustatytas 30 proc. darbingumas, buvo paskirta 205 Eur neįgalumo pašalpa vienerių metų laikotarpiui. Apie tai buvo informuotas UAB „Gilių slėnis“ direktorius. Jis sutiko atidėti taikos sutarties vykdymą vieneriems metams. 2020 metais jam buvo nustatytas neterminuotas neįgalumas. Apie tai buvo informuotas UAB „Gilių slėnis“ direktorius. Jis paaiškino, kad supranta sunkią jo padėtį, ir pažadėjo nesiimti jokių priemonių nevykdant taikos sutarties. 2021 metais įmonės direktorius paprašė neįgalumą patvirtinančių dokumentų ir išrašą iš Sodros apie jo gaunamas pajamas. Šie dokumentai jam buvo pateikti. 2021 metais dar kelis kartus bendravo su juo telefonu. 2022 metais jis negavo jokių pretenzijų iš direktoriaus. Gavęs teismo dokumentus apie tai, kad buvo kreiptasi su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, jis bandė susisiekti su UAB „Gilių slėnis“, tačiau jam nepavyko. Suinteresuoto asmens nuomone, tai, kad suinteresuotas asmuo (išieškotoja) kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo tik po 4 metų, patvirtina, kad nurodytos aplinkybės yra teisingos, todėl prašo teismo praleistą pagal taikos sutartį mokėjimo laikotarpį pripažinti kaip taikos sutarties vykdymo atidėjimą šalių susitarimu ir leisti jam vėl vykdyti taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi išdavė suinteresuotam asmeniui UAB „Gilių slėnis“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-25583-631/2019 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp suinteresuotų asmenų UAB „Gilių slėnis“ ir K. B., dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, nurodant vykdomajame rašte, kad iš suinteresuoto asmens K. B. suinteresuoto asmens UAB „Gilių slėnis“ naudai priteisiama 6 400 Eur skolos.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 20 d. taikos sutarties 2 punkte sutarta, kad skolininkas įsipareigoja sumokėti išieškotojui 7 200 Eur dydžio dalį skolos. Taikos sutarties 3 punktu sutarta, kad mokėjimai išieškotojai turi būti atliekami pagal lentelę Nr. 1. Iš lentelės matyti, kad skolininkas turėjo išieškotojai nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2025 m. birželio 30 d. mokėti kas mėnesį po 100 Eur. Taikos sutartyje šalys taip pat numatė, kad neįvykdžius 3 punkto išieškotojas turi teisę per 5 (penkias) darbo dienas nuo neįvykdyto mokėjimo dienos kreiptis dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo bei į antstolį dėl skolos išieškojimo pilna apimti (Taikos sutarties 5.2 punktas).
Atsiliepimas
5.2. Suinteresuotas asmuo UAB „Gilių slėnis“ patvirtino, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) K. B. atliko tik pirmus 7 mokėjimus po 100 Eur. Skolininkas kartu su atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė įrodymą, patvirtinantį, jog jis suinteresuotam asmeniui UAB „Gilių slėnis“ į Taikos sutartyje nurodytą sąskaitą 2023 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymu atliko 100,00 Eur sumos pavedimą.
5.3. Skolininkas K. B. atsiliepime neneigia, kad jis su suinteresuotu asmeniu UAB „Gilių slėnis“ neatsiskaitė taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas K. B. būtų sumokėjęs kitus lentelėje nurodyto dydžio nurodytais terminais mokėjimus (CPK 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkas K. B. pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, todėl yra pagrindas suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) UAB „Gilių slėnis“ išduoti vykdomąjį raštą pagal Taikos sutartį. Teismas pažymėjo, kad skolininko atsiliepime nurodyti argumentai, kad tarp jo ir UAB „Gilių slėnis“ direktoriaus buvo susitarimas atidėti mokėjimus pagal Taikos sutartį, aptariamu atveju vertinant, ar buvo tinkamai vykdoma Taikos sutartis, neturi reikšmės. Kaip minėta, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, taigi, yra privaloma taikos sutarties šalims ir vykdoma tokiomis sąlygomis ir tokia apimtimi, kaip yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Šiuo atveju pats skolininkas patvirtino, kad nebuvo atliekami mokėjimai pagal teismo patvirtintą Taikos sutartis. Kita vertus, skolininkas šią aplinkybę grindžia tik deklaratyviais teiginiais.
5.4. Kadangi suinteresuotas asmuo (skolininkas) K. B. su suinteresuotu asmeniu (išieškotoja) UAB „Gilių slėnis“ atsiskaitė 800 Eur sumoje, suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) UAB „Gilių slėnis“, remiantis Taikos sutarties 5.2 punktu ir CPK 646 straipsnio 3 dalimi, išduotinas vykdomasis raštas dėl likusios 6 400 Eur dydžio skolos (7 200 Eur – 800 Eur) priteisimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Gilių slėnis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, kad pagal patvirtintos 2019 m. birželio 20 d. taikos sutarties 5.2 punktą kreditorius turi teisę į skolą pilna apimtimi, t. y. į 23 688,46 Eur (taikos sutarties 1 punktas), atskaičius gautus mokėjimus ir išieškojimą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria tenkintas suinteresuotas asmens prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuri neatitinka šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygų, kadangi buvo susitarta dėl visos skolos grąžinimo, kuris nurodytas Taikos sutarties 1 punkte, todėl prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
12. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
13. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
14. UAB „Gilių slėnis“ ir K. B. sudarytos Taikos sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad neįvykdžius 3 punkto išieškotojas turi teisę per 5 (penkias) darbo dienas nuo neįvykdyto mokėjimo dienos kreiptis dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo bei į antstolį dėl skolos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo pilna apimtimi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkas nevykdė Taikos sutarties 3 punkto, ir yra sumokėjęs tik 800 Eur, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas likusią skolos sumą, kurią nurodė įrašyti į vykdomąjį raštą, neįvertino Taikos sutarties 1, 2, 3, 5.2, 5.3 punktų turinio.
15. Taikos sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad išieškotojas turi teisę kreiptis dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo bei į antstolį dėl skolos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo pilna apimtimi. Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad skolininkas K. B. ir išieškotojas UAB „Gilių slėnis“ konstatuoja, kad pagal 2019 m. vasario 26 d. duomenis skolininko skola pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui sudaro 23 688,46 Eur. Taikos sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad skolininkui tinkamai įvykužius 3 punktą, išieškotojas atleidžia skolininką ir E. B. nuo skolų, išieškomų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, likusios po 3 punkto įvykdymo ir nereikalaus iš skolininko ir E. B. jokių mokėjimų. Taikos sutarties 2 punkte nurodoma, kad skolininkas įsipareigoja sumokėti išieškotojui 7 200 Eur dydžio dalį skolos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant šias Taikos sutarties sąlygas, galima daryti išvadą, kad sutarties šalys susitarė Taikos sutarties neįvykdymo atveju dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) visa apimtimi (23 688,46 Eur), ir tik, jei skolininkas būtų įvykdęs tinkamai Taikos sutarties 3 punktą, tuomet būtų buvęs atleistas nuo likusios skolos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi sutiktina su atskirojo skundo argumentais ir darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė išieškotiną sumą.
16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atžvelgęs į CPK 646 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas, taip pat į tai, kad iš naujo turėtų būti įvertinta, kokia apimtimi skolininkas padengė skolą ir atitinkamai pagal tai turėtų būti išduotas vykdomasis raštas, atskirąjį skundą tenkina ir nutaria skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.