- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- eI-3099-342/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00008-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- B. G., A. J., R. T., K. J., J. E., V. J., E. A., R. M., K. T., Š. T., R. B., D. P., M. B., G. N.
- Trečiasis asmuo
- R. G., A. Ž., L. P., J. I., V. S., J. J., K. J., G. M., V. D., A. V., V. N., A. C., R. B., uždarajai akcinei bendrovei „TURTONA”, S. R.E., S.V.V., I.V., K.L., V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario Vija”, N. H., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Sigita Klimkienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti, pranešėja),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei
2019 m. birželio 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J., B. G., R. T., K. J., J. E., V. J., E. A., R. M., K. T., Š. T., R. B., D. P., M. B. (M. B.), G. N. (G. N.) skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P., J. I., V. S., J. J., K. J., G. M., R. G., V. D., A. Ž., A. V., V. N. (V. N.), A. C., R. B., uždarajai akcinei bendrovei „TURTONA”, S. R.E., S.V.V., I.V., K.L.(K. L.), V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario Vija”, N. H., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centas, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas”, uždarajai akcinei bendrovei „Stamela” dėl individualių administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjai A. J., B. G., R. T., K. J., J. E., V. J., E. A., R. M., K. T., Š. T., R. B., D. P., M. B., G. N. (toliau – ir pareiškėjai) prašo:
1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovė) 2018-12-07 raštą Nr. (11.3) 103-1106 „Dėl požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengimo”;
2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2018-12-11 įsakymo Nr. AD1-2890 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir ginčijamas įsakymas) 1 punktą dalyje, kuria buvo pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos 31 dalis;
3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad gyvena ir nuosavybės teise valdo butus (patalpas), esančias (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Teigia, kad 2018 m. lapkričio pabaigoje visiškai atsitiktinai tapo žinoma, kad priešais daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei šalia kitų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), yra numatyta įrengti požeminę komunalinių atliekų konteinerių aikštelę. Pažymi, kad 2018-11-23 kartu su kitais kvartalo gyventojais kreipėsi į Administraciją su prašymu, kad požeminė komunalinių atliekų konteinerių aikštelė ties (duomenys neskelbtini) namu nebūtų projektuojama ir statoma. Pažymi, jog minėtą prašymą pasirašė iš viso 25 patalpų (butų), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai, valdytojai ar naudotojai. Nurodo, kad atsakovė 2018-12-07 raštu Nr. (11.3)103-1160 atsakė, kad pareiškėjai teikti pastabas bei pasiūlymus dėl požeminės komunalinių atliekų aikštelės vietos galėjo nuo spalio 30 d. iki lapkričio 6 d. (imtinai). Pažymi, jog 2018-12-11 Administracijos direktorius priėmė ginčijamą įsakymą, kurio 1 punktu pakeitė Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemą (toliau – ir Schema), ir Schemos 20, 21, 24, 30 ir 31 dalis išdėstė nauja redakcija. Nurodo, kad iš Įsakymu patvirtintos Schemos 31 dalies matyti, jog Klaipėdos senamiesčio gyvenamajame rajone ties (duomenys neskelbtini) namu yra numatyta įrengti požeminę komunalinių atliekų surinkimo aikštelę Nr. 7. Laikosi pozicijos, kad atsakovė, ginčijamu įsakymu patvirtindama Schemos 31 dalį, tinkamai nevykdė visuomenės (gyventojų) informavimo procedūrų, todėl grubiai pažeidė Vietos savivaldos įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Mano, kad atsakovė 2018-12-07 raštu pareiškėjų prašymą atmetusi dėl to, kad terminas pasiūlymams dėl požeminės konteinerių aikštelės vietos teikti pasibaigė 2018-11-06, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl 2018-12-07 raštas Nr. (11.3)103-1160 turi būti panaikintas.
Paaiškina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjų teisė pateikti prašymą dėl komunalinių atliekų konteinerių vietos pakeitimo neribojama jokiais terminais. Nurodytą aplinkybę grindžia Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio nuostatomis bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-370 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 25.5, 25.7., 56.3. punktais. Argumentuoja, kad atsakovė 2018-11-23 prašymą privalėjo išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, laikydamasi Viešojo administravimo įstatyme nustatytos procedūros ir reikalavimų administraciniam spendimui, nepaisant to, kad atsakovės vienašališkai nustatytas terminas siūlymams teikti buvo formaliai jau pasibaigęs. Daro išvadą, kad atsakovės 2017-12-07 rašte jokių kitų išsamių ar motyvuotų argumentų, dėl ko yra atmetamas gyventojų 2018-11-23 prašymas, išskyrus tai, kad praleistas terminas pasiūlymams teikti, nenurodyta, todėl, priimant skundžiamą 2018-12-07 raštą, pažeistas įstatymų viršenybės principas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), t. y. atsakovė veikė neteisėtai, todėl skundas turi būti tenkinamas ir raštas Nr. (11.3)103-1160 panaikintas.
Cituoja Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p. ir 5 str. 1 d. 1 p. ir teigia, kad atsakovė, vykdydama savarankišką funkciją negali elgtis neteisėtai, ar veikti kitokiu nei įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytu būdu. Pažymi, jog mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo kolektyvinių konteinerių išdėstymas yra nustatomas schemoje, kurią pagal kompetenciją tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Mano, kad nors teisės aktai nereglamentuoja komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos tvirtinimo procedūrų, tačiau tvirtinant tokią schemą, turi būti vadovaujamasi tiek Vietos savivaldos, tiek Viešojo administravimo įstatymų nuostatomis. Cituoja Pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6, 9, 10, 12 punktus bei Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 10 punktus ir 7 str. 1 d., ir laikosi pozicijos, kad atsakovė, prieš priimdama ginčijamą įsakymą ir patvirtindama Schemos 31 dalį, minėtų įstatymų nuostatų ir principų nesilaikė, todėl yra pagrindas atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais.
Teigia, kad atsakovė apie parengtą Schemą ir jos 31 dalį pareiškėjų neinformavo. Pažymi, kad vėliau paaiškėjo, jog informacija apie tai, kad yra parengta požeminių komunalinių atliekų aikštelių schema, ir kad yra galimybė teikti pasiūlymus dėl aikštelės vietos, buvo skelbiama tik Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje. Pabrėžia, kad gyventojams net tikslingai ieškant informacijos apie parengtą schemą, tokia informacija buvo sunkiai surandama (interneto svetainės „Naujienų” skiltis yra nuolatos pildoma naujomis miesto žiniomis, todėl šis pranešimas buvo matomas tik trumpą laiką; pranešimas buvo paskelbtas tik 2018-10-30, t. y. ne iš anksto, o jau prasidėjus terminui susipažinti su Schema ir teikti siūlymus). Pažymi, jog pasiūlymų teikimo termino pabaiga buvo nustatyta lapkričio 6 d. Atkreipia dėmesį, kad į nustatytą laikotarpį nuo spalio 30 iki lapkričio 6 d. įėjo net 3 nedarbo dienos (t. y. lapkričio 1, 3 ir 4 dienos), o lapkričio 2 diena pateko tarp dviejų nedarbo dienų. Daro išvadą, jog ne tik pareiškėjai, bet ir kiti Klaipėdos miesto senamiesčio gyventojai, susipažinti su parengta Schema ir pateikti pasiūlymus dėl aikštelių vietos faktiškai galėjo tik per tris darbo dienas, t. y. spalio 31 d. arba jau po valstybinių švenčių, t. y. lapkričio 5 ar 6 dienomis. Mano, jog toks planuojamos tvirtinti Schemos viešinimo terminas buvo akivaizdžiai per trumpas ir nepakankamas, kad gyventojai realiai galėtų susipažinti su Schema ir išreikšti savo pagrįstą nuomonę bei pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl požeminės komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengimo vietos.
Mano, kad šiuo atveju pagal įstatymo analogiją turėtų būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo VI skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūras: 1) informacijos teikimą visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus; 2) susipažinimą su parengtais teritorijų planavimo dokumentais; 3) konsultavimąsi; 4) pasiūlymų teikimą ir nagrinėjimą ir 5) viešą svarstymą. Taikant įstatymo analogiją, turėjo būti suteiktas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis susipažinti su parengta Schema. Akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, bei žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai ir valdytojai, kurių teisėms tiesiogiai turės įtakos planuojama įrengti požeminė komunalinių atliekų konteinerių aikštelė, apie parengtos Schemos 31 dalį turėjo būti informuoti ir registruotais laiškais, nes jų valdomiems žemės sklypams bus nustatytos naujos sanitarinės apsaugos zonos be jų sutikimo, kas apribos pastarųjų teisėtus ir teisėtus interesus bei lūkesčius bei žemės sklypų disponavimo sąlygas (Teritorijų planavimo įstatymo 35 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.). Teigia, kad turėjo būti sudaryta galimybė ne vos 3 dienas, o per visą Schemos rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos teikti pasiūlymus dėl aikštelių parinkimo vietos. Mano, kad atsakovės gyventojų pateiktus pasiūlymus turėjo išsamiai nagrinėti ir parengti priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę (Teritorijų planavimo įstatymo 37 str. 2 d.). Pasibaigus susipažinimo su parengta Schema terminui, turėjo būti surengtas Schemos viešas svarstymas, tikslu aptarti gautus iki viešo svarstymo pasiūlymus, padarytas pataisas, taip pat galimas naujas pataisas pagal viešo svarstymo metu gautus pasiūlymus ir paaiškinti visuomenei, kodėl ir kokie pasiūlymai yra nepriimtini.
Teigia, jog faktą, kad informavimas apie parengtą Schemą ir galimybę teikti pasiūlymus nebuvo tinkamas, patvirtina ir tai, kad atsakovė, atsakydama į 2018-11-23 prašymą, 2018-12-07 rašte informavo, kad UAB „Kelprojektas” dar 2018 m. spalį parengė aikštelės projektą, ir pareiškėjams pateikė jo kopiją. Daro išvadą, kad aikštelę buvo pradėta projektuoti dar nepatvirtinus ir nenustačius jos įrengimo vietos, t. y. nesibaigus terminui visuomenei teikti pasiūlymus dėl aikštelės įrengimo vietos, kas rodo, jog atsakovė realiai neturėjo ketinimų gyventojus supažindinti su Schema ar realiai tartis su gyventojais dėl aikštelės įrengimo vietos.
Pažymi, kad pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 4 priedą visų paskirčių naujai statomi statiniai, kurių projektavimas ir statyba finansuojama ES lėšomis ar savivaldybės biudžeto lėšomis yra laikomi visuomenei svarbiu statiniu, todėl pagal Statybos įstatymo 37 str. 1 d. savivaldybės administracijos direktorius privalėjo informuoti visuomenę apie planuojamą aikštelės kaip visuomenei svarbaus statinio projektavimą. Cituoja STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 60 ir 61 p. ir daro išvadą, kad apie požeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės Nr. 7, esančios (duomenys neskelbtini), planuojamą projektavimą ir projektinius pasiūlymus turėjo būti atskirai informuoti jiems atsiunčiant teisės aktų numatyto turinio pranešimus, ar įrengiant statybvietėje stendą. Teigia, kad nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos dalyvauti rengiant ir svarstant administracinio sprendimo, tiesiogiai įtakojančio jų interesus, projektą bei gauti susijusią informaciją ir paaiškinimus.
Pažymi, kad ginčijamu įsakymu tvirtinant Schemos 31 dalį, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad įrengiant požeminę aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), bus pažeisti normatyvinių statybos dokumentų reikalavimai bei asmenų teisės ir teisėti interesai. Teigia, kad šiuo atveju požeminė komunalinių atliekų konteinerių aikštelė Nr. 7 yra numatyta mažesniu nei 10 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo šoninės sienos, kurioje yra pastato durys ir langai, tačiau atsakovė iki šiol iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų jokių sutikimų nėra nei prašęs, nei gavęs. Akcentuoja, jog 2018-11-23 prašymas aiškiai rodo, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai ir patalpų savininkai nesutinka ne tik su 10 metrų atstumo sumažinimu, bet ir iš esmės prieštarauja pačios aikštelės įrengimui šioje vietoje. Mano, kad tokiu būdu apsunkinama disponavimo žemės sklypų galimybė, todėl ginčijamu įsakymu patvirtinta Schemos 31 dalis, pažeidžia pamatinį Konstitucijos 23 str. įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principą. Pabrėžia, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jis nėra tinkamai motyvuotas ir nepagrįstas objektyviu visų aplinkybių įvertinimu. Pažymi, kad nė vienas iš ginčijamo įsakymo preambulėje nurodytų teisės aktų nenumato atsakovei pareigos įrengti požeminę komunalinių atliekų aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai, Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 - 2020 m. atliekų tvarkymo plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T2-130, nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė pilnai įvykdo Valstybinio atliekų tvarkymo plano uždavinius. Daro išvadą, jog neaišku, kokiais objektyviais duomenis remiantis atsakovė nusprendė šalia gyvenamųjų namų, t.y. (duomenys neskelbtini), įrengti požeminę komunalinių atliekų aikštelę. Pažymi, jog Klaipėdos senamiesčio gyventojai, įskaitant ir pareiškėjus, nepageidauja, kad jų gyvenamoje teritorijoje (kieme) būtų įrengta tokia aikštelė; esami konteineriai, kurie pastatyti ties (duomenys neskelbtini) namu, pilnai tenkina pareiškėjų poreikius ir būtinybės keisti konteinerių stovėjimo vietą (schemą) nėra. Akcentuoja, kad vienas iš tikslų, įtvirtintų Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo 2013-2020 metus plane yra būtent užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad požeminę komunalinių atliekų aikštelę Nr. 7 siekiama įrengti Klaipėdos senamiestyje, t.y. kultūros paveldo teritorijoje (unikalus objekto kodas 27077 ir 16075), tuo tarpu Atliekų tvarkymo įstatymo 41 str. numato, kad atliekas būtina tvarkyti nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.
Pareiškėja B. G. ir pareiškėjų atstovė advokatė teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Mano, kad ginčijamas įsakymas yra individualus administracinis aktas. Prašo patikslintą skundą laikyti paaiškinimais ir atsisako prašymo tirti norminį aktą.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjų skundo reikalavimais ir prašo pareiškėjų skundo netenkinti.
Atsakovė atsižvelgia į aplinkybę, jog ginčijamas įsakymas atitinka norminiam administraciniam aktui būdingus požymius, o pareiškėjai reikšdami šį reikalavimą nesilaikė ABTĮ nurodytų šios kategorijos byloms taikomų specialiųjų nagrinėjimo taisyklių, ir mano, jog dėl šio reikalavimo byla nutrauktina. Teigia, kad reikalavimas panaikinti 2018-12-07 raštą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Schemos dalį, todėl negali būti tenkinamas, esant galiojančiai Schemai. Pabrėžia, jog Schemos viešinimas buvo atliktas du kartus: nuo 2018-10-05 iki 2018-10-11 (imtinai) ir nuo 2018-10-30 iki 2018-11-06 (imtinai); dėl požeminės atliekų surinkimo konteinerių aikštelės Nr. 7 pirmo viešinimo metu gyventojų skundų nebuvo gauta; skundas pateiktas tik po antro viešinimo.
Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T2-130 „Dėl Klaipėdos m. savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2013-2020 patvirtinimo” yra patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 m. atliekų tvarkymo įgyvendinimo priemonės (17 lentelė), o 2.1.3. priemonė įpareigoja įrengti antrinių žaliavų ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyviniais konteineriais aikšteles (įrengiant pusiau požeminius ar požeminius konteinerius). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-10-23 įsakymo Nr. Dl-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo” 91 punkte yra nurodyti reikalavimai, kaip turi būti įrengtos aikštelės. Atkreipia dėmesį, jog aikštelė, kuria šiuo metu naudojasi pareiškėjai neatitinka minėto teisės akto.
Abejoja, ar ginčijamas raštas yra individualus teisės aktas, kadangi, jame pateikiama konkreti informacija iš Schemos, kuri yra galiojanti, todėl teisėta ir pagrįsta. Teigia, kad vertinant ginčijamo rašto turinį matyti, kad juo nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjams, jame konstatuoti faktai dėl požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengimo (duomenys neskelbtini) tiesiogiai nesukūrė pareiškėjams ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, todėl galimai ginčijamas dokumentas yra konstatuojamojo pobūdžio ir nesukelia pareiškėjams konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Mano, kad atsižvelgiant į visa tai, ginčijamo rašto, kaip individualaus akto, panaikinimas yra negalimas, nes jis, įvertinus jo turinį, nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Pabrėžia, jog tokio vertinimo niekaip neturėtų keisti faktas, jog ginčijamo rašto pabaigoje išaiškintos teisės ginčyti minėtą dokumentą kreipiantis į administracinį teismą. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (LVAT 2012-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjų skundu nesutinka iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Mano, kad ginčijamas įsakymas yra norminis administracinis aktas, todėl administracinė byla turi būti nutraukta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kelprojektas” atsiliepimu nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašo administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčijamas raštas yra konstatuojamojo pobūdžio ir nesukuria pareiškėjams teisių ir pareigų bei nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu individualiu administraciniu aktu. Daro išvadą, kad pareiškėjų skundo dalis, kuria reikalaujama panaikinti raštą, negali būti tenkinama, o šioje dalyje administracinė byla nutrauktina, kadangi raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teigia, kad ginčijamas įsakymas atitinka norminiam administraciniam aktui būdingus požymius, t. y. nustato elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, jis yra visuotinai privalomas, orientuojamas į ateitį (skirtas taikyti daug kartų, veikia toliau po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje), išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, Įsakymas buvo paskelbtas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo tvarkos. Daro išvadą, kad skundo argumentas, jog Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos pagal analogiją šioje situacijoje turi būti taikomos, yra nepagrįstos, o ir pagrindo išvadai, jog Schemos viešinimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, šiuo atveju nėra, kadangi Schemos viešinimas buvo atliktas net du kartus, t. y. nuo 2018-10-05 iki 2018-10-11 (imtinai) ir nuo 2018-10-30 iki 2018-11-06 (imtinai).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stamela” atsiliepimu nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašo administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Patvirtina, kad nėra atsakinga už skunde nurodytas viešinimo procedūras. Pritaria UAB „Kelprojektas” atsiliepime išdėstytiems argumentams ir motyvams.
Tretieji suinteresuoti asmenys K. J., V.N., V. D., G. M., J. I., L. P., R. G., A. Ž., V. S. atsiliepimais (pateiktų atsiliepimų turinys iš esmės identiškas) palaiko pareiškėjų skundą ir prašo jį tenkinti.
Mano, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas, o ginčijami sprendimai naikintini. Laikosi pozicijos, kad atsakovė, ginčijamu įsakymu patvirtindama Schemos 31 dalį, tinkamai nevykdė visuomenės (gyventojų) informavimo procedūrų, todėl grubiai pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6, 9, 10, 12 punktus bei Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 10 punktus, 7 str. 1 dalį bei 8 str. 1 dalį. Mano, kad atsakovė 2018-12-07 rašte nurodytu pagrindu atmetusi pareiškėjų prašymą pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. bei 8 str. 1 d., todėl 2018-12-07 raštas turi būti panaikintas. Laikosi pozicijos, kad atsakovė, prieš priimdama įsakymą ir patvirtindamas Schemos 31 dalį, nesilaikė atsiliepime nurodytų įstatymų nuostatų ir principų, todėl yra pagrindas atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais ir tenkinti pareiškėjų skundą.
Teigia, kad atsakovė apie parengtą Schemą ir jos 31 dalį neinformavo; apie ją tapo žinoma atsitiktinai. Vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir teigia, kad apie požeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės Nr. 7. esančios ties (duomenys neskelbtini) planuojamą projektavimą ir projektinius pasiūlymus turėjo būti atskirai informuoti jiems atsiunčiant teisės aktų numatyto turinio pranešimus, ar įrengiant statybvietėje stendą.
Pažymi, kad šiuo atveju požeminė komunalinių atliekų konteinerių aikštelė Nr. 7 yra numatyta mažesniu nei 10 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo šoninės sienos, kurioje yra pastato durys ir langai. Pamini ir tai, kad Schemos 31 dalyje numatytos konteinerių aikštelės Nr. 7 10 m apsauginė zona dalinai dengia ir apriboja savininkų teisėtus interesus.
Akcentuoja, jog ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos gyventojų informavimo procedūros, turėjusios užtikrinti esminių vietos savivaldos principų realizavimą, reikia pabrėžti ir tai, kad Įsakymas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jis nėra tinkamai motyvuotas ir nepagrįstas objektyviu visų aplinkybių įvertinimu. Pažymi, kad nė vienas iš skundžiamo Įsakymo preambulėje nurodytų teisės aktų nenumato pareigos įrengti požeminę komunalinių atliekų aikštelę ties (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad požeminę komunalinių atliekų aikštelę Nr. 7 siekiama įrengti Klaipėdos senamiestyje, t.y. kultūros paveldo teritorijoje (unikalus objekto kodas 27077 ir 16075).
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir A. Ž. teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Mano, kad ginčijamas įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuris taikomas plačiai visuomenei.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla išnagrinėta neatvykusioms šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir Administracija, atsakovė) 2018-12-07 rašto Nr. (11.3)103-1106 „Dėl požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengimo” (toliau – ir ginčijamas raštas) bei Administracijos direktoriaus 2018-12-11 įsakymo Nr. AD1-2890 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo” pakeitimo” (minėta, toliau – ir ginčijamas įsakymas) 1 punkto dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl Administracijos direktoriaus 2018-12-11 įsakymo teisinės prigimties ir bylos dalies nutraukimo
Ginčijamu 2018-12-11 įsakymo 1 punktu pakeista Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schema (minėta, toliau – ir Schema), ir Schemos 20, 21, 24, 30 ir 31 dalis išdėstyta nauja redakcija. Iš Schemos 31 dalies matyti, jog Klaipėdos senamiesčio gyvenamajame rajone ties (duomenys neskelbtini), namu yra numatyta įrengti požeminę komunalinių atliekų surinkimo aikštelę Nr. 7 (toliau – ir Aikštelė Nr. 7).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad: viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (1 dalis); administracinis reglamentavimas – viešojo administravimo subjekto veikla, apimanti norminių administracinių aktų priėmimą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (2 dalis); administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas (8 dalis); individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (9 dalis); norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (10 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas VAĮ nuostatas, konstatuotina, kad administraciniai aktai, atsižvelgiant į jų turinio pobūdį, skirstomi į individualius administracinius aktus ir norminius administracinius aktus.
Teisės doktrinoje bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., LVAT 2003-03-24 plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, 2013-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I858-7/2013). Savo ruožtu individualiu teisės aktu nustatomos konkrečios teisės ir pareigos konkretiems subjektams, jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą ir pasižymi vienkartinio taikymo pobūdžiu. Pažymėtina, kad teisės akto pobūdžio ir teisinės prigimties nustatymas lemia, be kita ko, išvadą dėl taikytinos tokio akto teisėtumo tyrimo procesinės tvarkos, pasireiškiančios tuo, jog skiriasi subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, siekiant ginčyti atitinkamą teisės aktą (prašant ištirti jo teisėtumą), ratas, tokios teisės įgyvendinimo forma, akto panaikinimo (pripažinimo neteisėtu) teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., LVAT 2007-02-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, 2010-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010, 2014-06-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-451/2014).
LVAT, aiškindamas minėtus individualaus teisės akto bei norminio teisės akto požymius, savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog daugelis jų yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų, kuriems taikomas aktas, ratą, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr., pvz., 2006-03-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007-02-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007, 2011-03-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Aptariamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina; įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų; įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą; administruoja viešųjų paslaugų teikimą; rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus; atlieka sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad atliekų tvarkymas – tai atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal aptariamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius - ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 25.7. punkte nustatyta, jog savivaldybės administracija, organizuodama ir administruodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, nustato ir keičia kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietas bei kolektyvių konteinerių kiekį.
Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2010-11-12 įsakymo Nr. AD1-2011 1 punktu patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schema. Šio Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad Schema galioja iki kol bus parengtas Komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo specialusis planas, bet ne ilgiau nei iki 2012-12-31. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schema nuo 2010-11-12 buvo ne kartą keista Administracijos direktoriaus įsakymais. Administracijos direktoriaus 2012-08-02 įsakymo Nr. AD1-1793 1 punktu pakeistos tam tikros Administracijos direktoriaus 2010-11-12 įsakymu patvirtintos Schemos dalys bei 1.2 punktu pripažintas netekusiu galios anksčiau minėtas Administracijos direktoriaus 2010-11-12 įsakymo Nr. AD1-2011 2 punktas. Ginčijamu 2018-12-11 įsakymo Nr. AD1-2890 1 punktu pakeista Schema ir 20, 21, 24, 30, 31 dalys išdėstytos nauja redakcija. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Valstybinių atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-16 nutarimu Nr. 366 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo”, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-07-29 sprendimu Nr. T2-230 „Dėl įgaliojimo suteikimo Savivaldybės administracijos direktoriui” bei vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 m. atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T2-130 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 m. atliekų tvarkymo plano patvirtinimo”.
Ginčijamo Administracijos direktoriaus 2018-12-11 įsakymo Nr. AD1-2890 turinį įvertinus nurodyto teisinio reguliavimo bei LVAT praktikos kontekste, konstatuotina, kad šis sprendimas turi norminiam administraciniam aktui būdingus požymius, todėl yra laikytinas norminiu administraciniu aktu. Pareiškėjų ginčijamas Įsakymas nėra vienkartis teisės taikymo aktas. Šio administracinio akto paskirtis – patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemą. Matyti, jog akte įvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, normos, o įsakyme įtvirtintas teisinis reguliavimas yra adresuotas ne tik pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, bet daro tiesioginę įtaką ir kitiems subjektams – komunalinių atliekų turėtojams, Klaipėdos miesto gyventojams ir pan. Tai reiškia, jog sprendimas nėra skirtas konkretiems subjektams ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, juo taip pat nėra įtvirtintos konkrečios teisės ar pareigos konkretiems subjektams. Aptariamas aktas, be kita ko, yra abstraktus, veikia į ateitį - skirtas taikyti daug kartų bei veikia toliau po realizavimo. 2018-12-11 įsakymą Nr. AD1-2890 priėmė Administracijos direktorius, kuris savo kompetencijos ribose turi įgaliojimus priimti norminius teisės aktus (žr., Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį; 30 straipsnio 2 dalis). Įsakymas Nr. AD1-2890 yra paskelbtas Savivaldybės tinklalapyje ir teisės aktų registre (žr. Įsakymo Nr. AD1-2890 2 punktą).
Pagal ABTĮ 110 straipsnį su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Pareiškėjai į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų ratą nepatenka ir jiems nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenims turi būti suteikta galimybė naudotis veiksminga jiems suteiktų teisių teismine gynyba. Nagrinėjamu atveju nėra neigiama, kad Įsakymo dalis galėtų turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjai šiuo atveju netinkamai naudojasi teisinės gynybos priemonėmis. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad pareiškėjai – fiziniai asmenys, ir nepatenka tarp ABTĮ 112 straipsnio, kuriame reglamentuojama abstraktaus pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, 1 dalyje nurodytų asmenų, sprendžia, jog bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti 2018-12-11 įsakymo Nr. AD1-2890 dalį nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Dėl norminio administracinio akto tyrimo
Pareiškėjai 2019-04-17 prašymu prašė priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo ir pradėti ginčijamo 2018-12-11 įsakymo Nr. AD1-2890 dalies teisėtumo tyrimą bei sustabdyti administracinę bylą Nr. eI-3099-342/2019. Teismo posėdžio metu pareiškėjai minėto reikalavimo iš esmės atsisakė ir laikėsi pozicijos, kad ginčijamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas bei prašė bylą nagrinėti pagal pateiktą skundą - t. y. panaikinti ginčijamą 2018-12-11 įsakymą, kaip individualų administracinę aktą.
Ginčas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine byla, gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis).
LVAT yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., LVAT 2013-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu. Abejonė, be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (žr., pvz., LVAT 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). Taigi, norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.).
LVAT taip pat yra nurodęs, kad sprendimas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo ryšium su individualia byla nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Aptariamais atvejais administraciniams teismams nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, be kita ko, reiškia, kad byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo negali būti inicijuojama, jei tokios bylos išsprendimas neturės jokios reikšmės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (žr., pvz., LVAT 2009-02-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. I575–3/2009, 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-355-14 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo bei teiktų paaiškinimų argumentus, taip pat administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad išdėstyti pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teiginiai nesudaro pagrindo abejoti ginčijamo įsakymo 1 punkto dalies, kuria buvo pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos 31 dalis „Senamiesčio gyvenamasis rajonas”, numatanti Aikštelės Nr. 7 vietą adresu (duomenys neskelbtini), atitiktimi pareiškėjų nurodytiems Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4¹ straipsnio 1 ir 3 punktams bei 8 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 „Dėl valstybinio atliekų tvarkymo 2014 2020 metų plano patvirtinimo” patvirtinto Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano 246.2.1., 246.3. ir 255.3. punktams bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktams. Įvertinus nagrinėjamoje byloje taikytinas teisės aktų nuostatas ir nustatytas ginčo aplinkybes, taip pat skunde nurodytas aplinkybes dėl Įsakymo atitikimo anksčiau minėtiems teisės aktams, konstatuotina, kad minėti teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ex officio (liet. savo iniciatyva) pradėti ginčijamo įsakymo dalies teisėtumo tyrimą.
Dėl 2018-12-07 rašto Nr. (11.3)103-1106 teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėjai ginčija 2018-12-07 raštą, kuriuo atsakovė atmetė pareiškėjų 2018-11-23 prašymą.
Nustatyta, kad pareiškėjai kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje 2018-11-23 prašymu kreipėsi į Administraciją, kad požeminė komunalinių atliekų konteinerių aikštelė ties (duomenys neskelbtini), namu nebūtų projektuojama ir statoma. Administracija ginčijamu 2018-12-07 raštu anksčiau minėtą 2018-11-23 prašymą atmetė. Ginčijamu 2018-12-07 raštu, Administracija informavo apie tai, kad susipažinti ir teikti pasiūlymus bei pastabas, susijusius su komunalinių atliekų aikštelių vietomis, buvo galima nuo 2018-10-30 iki 2018-11-06 (imtinai). Be kita ko, pareiškėjai informuoti, kad pasibaigus minėtam terminui, požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelė Nr. 7 yra suprojektuota atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-370 patvirtintų Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 35 punktą. Pažymėta, kad kitos potencialios vietos, kuri atitiktų minėtame punkte išvardintus kriterijus aikštelei įrengti, (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) nėra.
Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad 2018-10-05 Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje buvo pateikta informacija apie tai, jog parengta Schema bei, kad susipažinti su parengta Schema galima paspaudus nuorodą, virtualiame Klaipėdos miesto žemėlapyje, doc formatu, bei skelbimų lentoje, adresu Liepų g. 11, Klaipėda; teikti pastabas ir pasiūlymus galima nuo 2018-10-05 iki 2018-10-11 (imtinai). 2018-10-30 Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje buvo pateikta informacija apie tai, jog parengta Schema bei, kad susipažinti su parengta Schema galima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos interneto svetainėje, paspaudus projektuojamų požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių sluoksnį (varnelę); teikti pastabas ir pasiūlymus galima nuo 2018-10-30 iki 2018-11-06 (imtinai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad 2018-10-05 viešai paskelbus informaciją apie parengtą Schemą, nustatytu terminu nebuvo įmanoma susipažinti su parengta Schema, patekti pastabas ir pasiūlymus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad parengtos Schemos viešinimas vyko du kartus, teikti pastabas ir pasiūlymus buvo galima nuo 2018-10-05 iki 2018-10-11 (imtinai) ir nuo 2018-10-30 iki 2018-11-06 (imtinai). Teisėjų kolegija vertina, kad iš esmės parengtos Schemos viešinimas buvo pradėtas 2018-10-05, o galutinis terminas pastaboms ir pasiūlymams pateikti nustatytas – 2018-11-06. Darytina išvada, kad buvo sudarytos visos galimybės 2018-10-05 susipažinus su parengta Schema, iki 2018-11-06 pateikti pastabas ir pasiūlymus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai į Administraciją su pastabomis ir pasiūlymais kreipėsi tik 2018-11-23 prašymu, t. y. praėjus daugiau kaip 1,5 mėn. nuo parengtos Schemos pirmojo viešinimo (2018-10-06). Pareiškėjai iš esmės neįrodė, kad atsakovės pasirinkta parengtos Schemos viešinimo procedūra neatitiko teisės aktų nuostatų, teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjai tik deklaratyviai nurodo, kad šiuo atveju turėjo būti taikyta Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau neteikia pagrįstų argumentų ir įrodymų, kodėl nesilaikė Administracijos nustatyto termino pasiūlymams ir pastaboms pateikti, t. y., neteikia pagrįstų argumentų, kad per Administracijos nustatytą terminą nebuvo objektyvių galimybių susipažinti su parengta Schema, pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl parengtos Schemos.
Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą joks atskiras teisės aktas ar teisės akto dalis nenustato Schemos rengimo procedūrinių reikalavimų. Tačiau pareiškėjai mano, kad šiuo atveju pagal įstatymo analogiją turėjo būti taikomas Teritorijų planavimo įstatymo VI skirsnio nuostatos, reglamentuojančios teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūras, ir turėjo būti suteiktas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis susipažinti su parengta Schema.
Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato aptariamo įstatymo reglamentavimo sritį – įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Be kita ko, tame pačiame straipsnyje nustatytas Teritorijų planavimo įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Aptariamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti teritorijų planavimo tikslai, o 4 straipsnyje – teritorijų planavimo lygmenys. Viešojo svarstymo procedūras nustato Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 2 ir 4 punktus viešasis svarstymas yra privaloma sudėtinė teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo proceso dalis, užtikrinanti jos atvirumą, sudaranti galimybę visuomenės nariams dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projektus, veikti siekiant Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų teritorijų planavimo tikslų.
Pareiškėjai nuosavybės teise valdo butus (patalpas), esančius adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Priešais daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei šalia kitų gyvenamųjų namų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra numatyta įrengti požeminę komunalinių atliekų konteinerių aikštelę. Ginčijamu Administracijos direktoriaus Įsakymu buvo patvirtinta Schema. Darytina išvada, kad šiuo atveju buvo rengiama Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo techninė dokumentacija, kurios pagrindu ateityje bus įrengtos mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietos ir aikštelės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia procedūra negali būti laikoma teritorijos plėtros procedūra, todėl šiuo atveju taikyti Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kaip analogiją, nėra teisinio pagrindo.
Atsakovė, įgyvendinanti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. LVAT yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2741-575/2016 ir kt.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-745/2013 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2019-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-738-556/2019 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016, 2019-04-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019 ir kt.). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
Apibendrinus, pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Tai reiškia, kad ne tik viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, bet ir jo priėmimo procedūros turi būti pagrįstos teisės aktų nuostatomis.
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog ginčijamu Įsakymu patvirtinta Schema nėra nuginčyta ir yra galiojanti, todėl ginčijamame rašte nurodyti duomenys iš galiojančios Schemos, negali būti laikomi neteisėtais ir nepagrįstais. Be kita ko, pareiškėjai nagrinėjamoje byloje nepaneigė aplinkybės, kad pastabas ir pasiūlymus teikė pasibaigus atsakovės nustatytam terminui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasibaigus atsakovės nustatytam terminui, atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų po šio termino teiktus siūlymus ir pastabas. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad ginčijamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Kaip matyti iš nurodyto dokumento turinio, Administracija įvertino pareiškėjų prašymą, o jo netenkindama, atsakymą motyvavo ir argumentavo, t. y. nurodė, kad Administracijos direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Schema, su kuria susipažinti ir teikti pasiūlymus bei pastabas buvo galima nuo 2018-10-30 iki 2018-11-06 (imtinai), bei pateikė konkrečią informaciją iš patvirtintos Schemos, kuri yra galiojanti. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų ginčijamas raštas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi pareiškėjų skundas dalyje dėl 2018-12-07 rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be kita ko, pažymėtina tai, kad realizuojant sprendinius dėl statybos leidimo išdavimo, pareiškėjai, kaip suinteresuoti asmenys, turės galimybę nesutikti su statybos leidime numatyta aikštelės įrengimo vieta.
Likusieji pareiškėjų, atsakovės, trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
Regionų apygardos administracinio teismo 2019-01-09 nutartimi patenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei sustabdytas 2018-12-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2890 patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos 31 dalies galiojimas ir uždrausta atsakovei pradėti ir/arba toliau vykdyti bet kokias administracines procedūras, susijusias su požeminės komunalinių atliekų aikštele Nr. 7.
ABTĮ 70 straipsnis reglamentuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Pagal minėto straipsnio 6 dalies nuostatas nutartis panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę vykdoma pasibaigus terminui nutarčiai apskųsti.
Nagrinėjama administracinė byla dalyje dėl Administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo nutrauktina, todėl sprendžiama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė tapo nereikalinga ir turi būti panaikinta sprendimui įsiteisėjus. Taigi, įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinama Regionų apygardos administracinio teismo 2019-01-09 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria sustabdytas ginčijamo įsakymo dalies galiojimas ir uždrausta atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Administracinės bylos dalį dėl prašymo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-11 įsakymo Nr. AD1-2890 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo” pakeitimo” 1 punktą dalyje, kuria buvo pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos 31 dalis, nutraukti.
Kitą pareiškėjų A. J., B. G., R. T., K. J., J. E., V. J., E. A., R. M., K. T., Š. T., R. B., D. P., M. B. (M. B.), G. N. (G. N.) skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P., J. I., V. S., J. J., K. J., G. M., R. G., V. D., A. Ž., A. V., V. N. (V. N.), A. C., R. B., uždarajai akcinei bendrovei „TURTONA”, S. R.E., S.V.V., I.V., K.L.(K. L.), V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario Vija”, N. H., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centas, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas”, uždarajai akcinei bendrovei „Stamela” dėl individualių administracinių aktų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019-01-09 nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria sustabdytas 2018-12-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2890 patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos 31 dalies galiojimas ir uždrausta atsakovei pradėti ir/arba toliau vykdyti bet kokias administracines procedūras, susijusias su požeminės komunalinių atliekų aikštele Nr. 7.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.