Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-17-843/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-08
Bylos Nr.
AN2-17-843/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02182-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Bielskė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-17-843/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02182-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-16 nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1400 EUR dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „Explainvid“ (toliau – Bendrovė) direktoriumi, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau, pažeisdamas VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

2017-12-05 Vilniaus apygardos teisme gautas VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo (toliau tekste – pareiškėjas) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-16 nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti VMI nukentėjusia ir priteisti iš A. K. 7 532,92 Eur nuostolių atlyginimą VMI naudai.

Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pareiškime, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nurodo, jog, vadovui nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, žala padaroma ne visiems kreditoriams, bet išskirtinai valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams (konkrečiu atveju administruojamiems VMI), todėl dėl neteisėtų vadovo veiksmų VMI padaryta žala, pareiškėjo teigimu, turi būti atlyginta nepriklausomai nuo to, ar įmonei yra iškelta bankroto byla ar ne, taip pat nepriklausomai nuo įmonės turtinės padėties. Kadangi nagrinėjamu atveju Bendrovės nepriemoka nėra pilnai padengta ir nėra galimybės jos atgauti, likusi nesumokėta nepriemokos (žalos) dalis turi būti priteista iš Bendrovės direktoriaus, kuris, sumokėjęs nepriemoką, įgys regreso teisę į šią dalį. Kadangi teismas pripažino, jog Bendrovės direktorius A. K. yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama įmonė, nesilaikydama atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė konkretaus kreditoriaus (VMI) teises, pareiškėjo manymu, yra visos sąlygos tiesioginio ieškinio pareiškimui ir jo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas neginčija A. K. padaryto teisės pažeidimo kvalifikacijos ir paskirtos nuobaudos dydžio, tik nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo dalimi, kuria nepriteistas VMI nuostolių atlyginimas iš A. K..

Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti VMI prašymo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ANK nuostatų nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017; Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose AN2-429-397/2017, AN2-494-485/2017; Šiaulių apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo nutartis AN2-27-616/2017 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Explainvid“ mokestinės prievolės nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. augo, 2017 m. gegužės 8 d. mokestinė nepriemoka buvo 7 985,58 EUR (b. l. 11, 20-30, 31-39).

Iš UAB „Explainvid“ kasos knygos matyti, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. įmonė vykdė mokėjimus – išmokėjo darbo užmokestį (b. l. 12-19). Nuo 2016 m. spalio 28 d. vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš banko sąskaitų. 2017 m. sausio 19 d. nurodymu nurašyta 1 292,96 EUR (b. l. 40).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 11 d. UAB „Explainvid“ yra iškelta bankroto byla.

ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir mokestinė nepriemoka nėra šio nusižengimo pasekmė ar padarinys. Be to, mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo, o ne jo vadovas ir ji yra išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka, todėl pagal formuojamą teismų praktiką negali būti tapatinama su turtine žala. Priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką nustato MAĮ 5 skirsnis, kurio 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2017 m. liepos 11 d. UAB „Explainvid“ iškėlus bankroto bylą, pagal formuojamą teismų praktiką jau pradeda veikti draudžiamosios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, tarp jų – nuostata, draudžianti įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir CK normos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. BUAB „Rastuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2013). ĮBĮ 10 straipsnio 7 punkto 3 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas. Įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant ĮBĮ nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities VMI v. LUAB „Lietuvos aidas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-308/2013).

Vienas iš klausimų, spręstinų bankroto byloje, – bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities VMI v. LUAB „Lietuvos aidas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-308/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą AB banko Snoras bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-106/2014).

Taigi, iškėlus UAB „Explainvid“ bankroto bylą, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra išnaudota VMI galimybė nesumokėtą mokestinę nepriemoką išieškoti bankroto byloje.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjas nepateikė aukštesnės instancijos teismui duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Bielskė