Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8115-347/2020 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Beržų ūkis“ ir J. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui, nepašalinus teismo nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo konstatuotos 2020 m. kovo 12 d. nutarties neįvykdymo pasekmės, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl 2020 m. kovo 12 d. nutarties turinio.

10. Nustatyta, kad apeliantas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo A. K. nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav.

11. 2020 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje pacitavo CK 4.70 straipsnio 1 dalies ir 4.71 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė CPK 135 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Nurodė, kad iš pateiktų prie pareiškimo įrodymų ir pareiškimo turinio matyti, jog pareiškimo turinys prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams, ypač dėl aplinkybių, kurios yra nurodytos CK 4.70 ir 4.71 straipsniuose. Sprendė, kad pareiškimas neatitinka CPK 135 straipsnyje keliamų reikalavimų ir nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

12. Šalindamas nutartimi nustatytus trūkumus, apeliantas pateikė patikslintą pareiškimą ir papildomai pateikė LESTO atsiskaitymo knygelės bei 19 mokėjimo kvitų nuorašus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjas nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų, todėl pareiškimą laikė nepaduotu.

13. Teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115straipsnio 3 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2020 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą pašalinti pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo trūkumus. Nurodė, kad iš pateiktų prie pareiškimo įrodymų ir pareiškimo turinio matyti, jog pareiškimo turinys prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams, ypač dėl aplinkybių, kurios yra nurodytos CK 4.70 ir 4.71 straipsniuose. Sprendė, kad pareiškimas neatitinka CPK 135 straipsnyje keliamų reikalavimų ir nustatė terminą pareiškimo trūkumams šalinti.

15. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškimo padavimo ir nagrinėjimo tvarką reguliuoja CPK V dalies XXXIV skyriaus trečiasis skirsnis. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo taip pat turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus, nurodytus CPK 531 straipsnyje. Minėtoje nuostatoje numatyti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas; daikto valdymo terminas; kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; kad nėra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (2019 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-37-232/2019).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

17. 2020 m. kovo 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškimo turinys prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams, ypač dėl aplinkybių, kurios yra nurodytos CK 4.70 ir 4.71 straipsniuose. Tačiau teismas konkrečiai neįvardijo, kokių pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių negalima nustatyti iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų, kokių teisiškai reikšmingų faktų, numatytų CK 4.70 ir 4.71 straipsniuose, sudėčiai nustatyti trūksta rašytinių įrodymų arba nurodytos faktinės aplinkybės yra nepakankamai išsamios ir aiškios, nepatvirtina šių faktų sudėties.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai ir tuo atveju, jeigu procesinio dokumento netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, o netikslumus galima pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-516/2020).

19. Konstatuotina, kad 2020 m. kovo 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas aiškiai nesuformulavo, kokius konkrečiai pareiškimo trūkumus nurodė pašalinti, nurodymas pašalinti pareiškimo trūkumus buvo neišsamus ir formalus, apsunkino apeliantui galimybę tiksliai pagal teismo nurodymus pašalinti pareiškimo trūkumus. Konstatuotina, kad tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvykdymas negali suteikti teismui teisės pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui (pareiškėjui) CPK115 straipsnio 3 dalies pagrindu.

20. Skundžiama 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas savo išvadą, jog apeliantas nepašalino pareiškimo trūkumų pagrindė tik tuo, jog iki nustatyto termino pareiškėjas teismui pateikė tik dokumentų, patvirtinančių mokesčių mokėjimą, kopijas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie aplinkybes, kurias teismas buvo nurodęs nutartyje. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi detaliau nenurodė, kokių konkrečiai aplinkybių apeliantas nepagrindė papildomai teiktais rašytiniais įrodymais, kokių pareiškimo netikslumų negalima pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimo metu.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškimą laikęs nepaduotu, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškėjo A. K. pareiškimo priėmimo klausimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.