- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2-423-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00006-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020m. sausio 15 d. nutarties, kuria ieškovo G. A. ieškinys atsakovei viešajai įstaigai „Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centras“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. eA2-1350-912/2020pagalieškovo G. A. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centras“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti jam iš atsakovės 2032,47 Eur žalą bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams šalinti – patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, pakeisti atsakovą, nurodyti CPK 111 straipsnyje nurodytus duomenis bei patikslinti ieškinio dalyką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovo G. A. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centras“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu, nes per teismo nustatytą terminą ieškovas jokių veiksmų neatliko, nustatytų trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundoargumentai
4. Ieškovas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020m. sausio 15d. nutartį panaikinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teismas neatsižvelgė į normų kaitą rengiant dokumentą ir gavus jį teismui.Ieškinys buvo parengtas 2019 metais gruodžio 31 d., t.y. dar galiojant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 2019m. rugpjūčio 3 d. redakcijai, tačiau ieškinys dėl nežinomų priežasčių buvo užfiksuotas 2020 m. sausio 1 d. 02:05:52 įsigaliojus naujai minėto įstatymo redakcijai. Apeliantas sutinka, kad teismas turėjo teisę siūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, nes pagal naują įstatymo redakciją atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o ne sveikatos priežiūros įstaiga. Tačiau apeliantas nesutinka, kad ieškovui nepakeitus atsakovo pagal teismo siūlymą, atsirado pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Netinkamo atsakovo faktas galėjo būti panaudotas atsakovo atsikirtime, ar teismui atmetant ieškinį, tačiau ne atsisakant ieškinį priimti.
4.2. Apeliantas taip pat nesutinka su kitais teismo nurodytais trūkumais, nes pateikė teismui visus žinomus ieškinio rengimo momentu duomenis apie šalis ir nurodė konkretų ieškinio dalyką. Esminių kitų pateikto ieškinio trūkumų, trukdančių tolimesnei proceso eigai, nebuvo, todėl jie taip pat negalėjo sudaryti pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Ieškinio pagrindas ir dalykas buvo pakankamai suformuluoti, todėl kiti trūkumai galėjo būti pašalinti parengiamojo proceso metu gavus atsikirtimus.
4.3. Pažymi, kad skundžiant nutartį, kuria ieškinys grąžintas nepašalinus jo trūkumų, aplinkybė, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo nebuvo apskųsta, nekliudo ieškovui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su nepagrįstų ieškinio trūkumų šalinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieškovo pateiktą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti –patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, pakeisti atsakovą, nurodyti CPK 111 straipsnyje nurodytus duomenis bei patikslinti ieškinio dalyką. Ieškovui trūkumų nepašalinus, 2020 m. sausio 15 d. nutartimi ieškinys grąžintas ieškovui.
8. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka, jog ieškovui nepakeitus atsakovo pagal teismo siūlymą, atsirado pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Netinkamo atsakovo faktas galėjo būti panaudotas atsakovo atsikirtime, ar teismui atmetant ieškinį, tačiau ne atsisakant ieškinį priimti. Su šiuo ieškovo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
9. CPK 111 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, (...). Taigi, įstatymas pareigą nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis numato procesinį dokumentą teikiančiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai ir tuo atveju, jeigu procesinio dokumento netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, o netikslumus galima pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimo metu.
10. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei teismų praktika, sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, kreipdamasis į teismą, aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė ginčo faktinės aplinkybes, nurodė atsakovo, kuris, ieškovo nuomone, atsakingas už ieškovo patirtą žalą, rekvizitus ir pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad teisė pasirinkti asmenį, kuris turėtų atsakyti pagal ieškinį, yra viena iš dispozityvumo principo įgyvendinimo sąlygų (CPK 13 straipsnis), todėl ieškovui ieškinyje nurodžius atsakovą ir suformulavus šiam atsakovui reiškiamą reikalavimą (net jeigu pagal įstatymą atsakovu turėtų būti kitas subjektas), toks netinkamas atsakovo nurodymas ieškinyje negali būti pagrindu nepriimti ieškinio. Dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama (CPK 45 straipsnis) ar įtraukdamas trečiuosius asmenis į procesą (CPK 47 straipsnis). Taigi, teismo argumentas, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį atsakovu byloje turėtų būti valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, nėra trūkumas, dėl kurioieškinys negalėtų būti priimtas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, išanalizavęs pateiktame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamus reikalavimus, konstatuoja, kad tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatėpirmosios instancijos teismas, neįvykdymas negali suteikti teismui teisės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui (ieškovui) CPK115 straipsnio 3 dalies pagrindu.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis naikintina, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.