Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui A. B. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo, trečiasis asmuo D. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. N. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. B. (toliau – ir atsakovas), prašydamas atmesti atsakovo A. B. reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus 3 925 Eur, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, atlyginti 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą bei 169,40 Eur advokato išlaidų ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį D. B. (toliau – ir trečiasis asmuo) su pasiūlymu sudaryti barterinių mainų sutartį – mainais už perduodamas ir pasodinamas palmes sulaukti D. B. reklamos jos socialinės medijos paskyroje „Instagram“. Kartu su pasiūlymu pateikė nuorodą į internetinį tinklalapį www.palme.lt, kurį ir prašė reklamuoti. Šiame tinklalapyje išdėstyta išsami informacija apie egzotinių augalų priežiūrą ir auginimo instrukcija Lietuvos klimate. Prie palmių aprašo aiškiai nurodyta, kad visa itin svarbi ir reikalinga auginimo ir priežiūros instrukcija pateikta skiltyje „Priedai – Palmių apsauga žiemai“. Priežiūros instrukcijoje dėl Palmių apsaugos žiemos metu konkrečiai nurodyta, kad „Siekiant, kad palmių lapai kuo mažiau nukentėtų temperatūrai nukritus -8°C (trumpalaikių šalčių) dedame likusias dalis apsiaustų. Prieš tai sukam šildymo laidus ant kamieno ir lapų iki pat viršaus, dėl patogumo, kad reikalui esant galima būtų įjungti nenusukant apdengimo“. Tik susipažinusi su internetinio tinklalapio turiniu, tame tarpe ir palmių auginimo ir priežiūros instrukcijomis, D. B. nusprendė sutikti su barterinių mainų sutartimi ir papildomai įsigyti kelias palmes. Ieškovas teigia, kad taip pat pateikė rašytinę spausdintą Palmių auginimo ir priežiūros instrukciją kartu su pristatytomis palmėmis. D. B. įvykdė savo įsipareigojimą pagal mainų sutartį ir reklamavo internetinį ieškovo tinklalapį www.palme.lt, pati pateikdama nuorodas į nurodytą interneto tinklalapį savo paskyros socialinėje medijoje sekėjams. Ieškovas mano, kad D. B. veikė kaip ūkio subjektas ir tarp ieškovo ir D. B. susiformavo verslo mainų sutartis, kuri ilgainiui buvo papildyta pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau iš esmės sutarties sudarymo tikslas buvo grįstas verslo tikslais – pareklamuoti internetinį ieškovo tinklalapį ir dėl to gauti naudos (pelną).

3. Ieškinyje teigiama, kad D. B. 2021 m. gegužės 25 d. kreipėsi į ieškovą dėl to, kad Palmės po žiemos „neišgyveno“. Pretenzijoje teigiama, kad perduoti augalai buvo nekokybiški ir pražuvo. Ieškovas 2021 m. birželio 3 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad D. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo pristatytos, pasodintos palmės, užsitęsusi žiema bei ilgas ir vėsus pavasaris neabejotinai prailgino vegetacinę palmių būseną. Ieškovas ragino neskubėti naikinti palmių ir palaukti bei tik visiškai atšilus orams vertinti, ar įsigytos ir pasodintos palmės iš tiesų neišgyveno. Nepaisant to, A. B. 2021 m. liepos 14 d. pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl pardavėjo veiksmų, galimai pažeidžiančių vartotojo teises ir teisėtus interesus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu dėl A. B. prašymo Nr. 10E nutarė A. B. prašymą tenkinti visa apimtimi. Ieškovo įsitikinimu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Ieškovas teigia, kad atsakovas ir trečiasis asmuo buvo supažindinti su palmių auginimo ir priežiūros instrukcija. Aplinkybė, kad pastarieji iš ieškovo įsigijo papildomas priemones palmių priežiūrai ir auginimui („palteliai“ ir pan.), suponuoja išvadą, jog ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti apie palmių auginimą ir priežiūrą. Be to, jie turėjo pareigą domėtis įgyjamų augalų priežiūra bei auginimu. Palmių reakciją į aplinkos poveikį, kurią atsakovas ir trečiasis asmuo vertina, kaip šių augalų žūtį, galimai sąlygojo jų pačių netinkami ir nepakankami veiksmai vykdant šių augalų priežiūrą ir paruošimą žiemai. Viešais pasisakymais ir pareiškimais socialiniuose tinkluose D. B. ne kartą pripažino, kad šiems augalams nebuvo skirta pakankamai dėmesio, jie nebuvo tinkamai paruošti peržiemojimui (vietoje kompleksinių priemonių visumos, buvo naudota tik viena palmių apsaugai nuo šalčio skirtų dedamųjų – vadinamieji paltukai). Tokia selektyvi šių augalų priežiūra ir apsauga šaltuoju metų laiku laikytina nepakankama ir neatitinka ieškovo rekomenduotos gerosios palmių paruošimo žiemojimui ir jų priežiūros praktikos. Būtent šie veiksniai tikėtina ir buvo palmių lapų reakcijos į aplinkos poveikį priežastis. Pats atsakovas ir trečiasis asmuo dėl savo neapdairumo ir lengvabūdiškumo nesiėmė visų reikalingų priemonių tinkamai prižiūrėti palmes šaltuoju metų laiku, nors visa informacija jiems ir buvo pateikta.

4. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas perdavė tinkamas ir kokybiškas prekes – palmes. Palmės buvo perduotos ir pasodintos 2020 m. rugsėjį, o pretenzijos ieškovas sulaukė 2021 m. gegužės 25 d.. Palmės, kaip ir bet kuris kitas gyvas augalas, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių bei klimatinių sąlygų. Todėl užsitęsusi žiema bei ilgas ir vėsus pavasaris neabejotinai prailgino vegetacinę palmių būseną. Tais metais net ir Lietuvoje vyraujančiose gamtinėse sąlygose klestintys augalai ir medžiai žiemojimo stadiją užbaigė labai vėlai, t. y. skleisti lapus ir vešėti pradėjo tik gegužės mėnesį. Palmės pasižymi regeneracinėmis savybėmis, todėl tai, kad peržiemojus palmių lapai nudžiūvo, gali reikšti natūralius šio augalo atsinaujinimo ir prisitaikymo procesus, kurie yra įprasti ir tendencingi. Palmių lapų trūkumai, vėlesnis šių lapų išsiskleidimas dar nepatvirtina fakto, kad augalas po žiemos neišgyveno. Atsakovas ir trečiasis asmuo jokių palmių trūkumų perdavimo metu, jų prigijimo ir prisitaikymo sklype periodu neišskyrė ir apie šių augalų adaptacijos ir vystymosi problemas neinformavo bei į ieškovą nesikreipė, jokių pretenzijų dėl to ieškovas nebuvo gavęs. Ieškovas daro išvadą, kad palmės perdavimo momentu buvo tinkamos kokybės ir atitinkamai prigijo atsakovo sklype. Kadangi ieškovas, parduodamas palmes, suteikė visą reikiamą informaciją ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

5. Atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo D. B. atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė ieškinį atmesti, pripažinti pagrįstu atsakovo reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus pinigus (3 925 Eur) bei atlyginti nuostolius (880 Eur už palmių apsiaustus, 514,20 Eur už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą) ir advokato išlaidas (169,40 Eur) ir įpareigoti ieškovą įvykdyti šį reikalavimą bei priteisti iš ieškovo A. N. atsakovams A. B. ir D. B. šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas atsiuntė D. B. pasiūlymą atvežti ir pasodinti jos namų kieme palmę mainais už tai, kad ji pasidalintų šia žinia savo „Instagram“ paskyroje. Vėliau buvo sulygta, kad mainais už pasidalinimą informacija ieškovas pasodins D. B. kieme dvi palmes. Dar šešias palmes atsakovas ir trečiasis asmuo nusprendė nusipirkti iš ieškovo papildomai. Tokiu būdu namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kieme buvo pasodintos aštuonios palmės. Palmių transportavimą, senų medžių iškasimą ir išvežimą, žemės palmėms sodinti paruošimą ir palmių pasodinimą atliko ieškovas. Už šiuos darbus ir palmes bei specialius žemės ruošinius joms pasodinti, o taip pat trąšas visoms aštuonioms palmėms A. B. 2020 m. rugsėjo 26 d. sumokėjo ieškovui 3 925 Eur. 2020 m. spalio 6 d. papildomai iš ieškovo nusipirko aštuonis žieminius apsiaustus palmėms. 2020 m. spalio 26 d. atsakovas A. B. sumokėjo ieškovui už juos 880 Eur. Ieškovas neužsiminė, kad vien apsiaustų žiemą palmėms nepakaks, kad jas bus būtina šildyti, sukant ant kamienų šildymo laidus. Priešingai, prieš įsigyjant palmes, ieškovas buvo nurodęs, kad palmės žiemoja mūsų klimate, kad šios rūšies palmės yra nelepios ir atsparios žemoms temperatūroms ir kad gali žiemoti nedengtos net iki -18° C, kad jos yra kilusios iš Kinijos, Šiaurės Nepalo, kur auga 2 500 m aukštumose, todėl yra pratusios prie šalnų. Kaip ieškovas buvo rekomendavęs, atšalus orams, apsiautė palmes apsiaustais, taip pat A. B. buvo apmulčiavęs ir apdengęs palmių šaknis agroplėvele. Nepaisant šių priemonių ir ieškovo patvirtinimų, kad palmės yra atsparios šalčiams, palmės per žiemą nušalo. 2021 m. vasario 7 d. D. B. parašė užklausimą ieškovui. Atsakydamas į šį užklausimą, ieškovas nurodė, kad palmės išgyvens, svarbiausia palaikyti šildymą laidais, uždengti agroplėvele. Tai buvo naujiena atsakovui ir trečiajam asmeniui.

7. Atsiliepime į ieškinį teigiama, jog Palmes iš ieškovo įsigijo fiziniai asmenys. Jos buvo įgytos asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o konkrečiai – auginti gyvenamojo namo kieme. Palmes pardavė ieškovas, kuris verčiasi palmių tiekimo ir pardavimo Lietuvoje veikla. Taigi, šalis akivaizdžiai siejo vartojimo teisiniai santykiai. Aplinkybė, kad D. B. įsipareigojo pasidalinti žinia apie tai, kad jos namų kieme auga palmės savo „Instagram“ paskyroje, įtakos, vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius, neturi. Palmes apsisprendė įsigyti iš ieškovo remdamiesi būtent ieškovo žinutėse asmeniškai D. B. suteikta informacija. Apie tai, kad esant šalčiams palmes dar reikia ir šildyti laidais, ieškovas savo žinutėse nebuvo nurodęs. Nuorodą į internetinį puslapį www.palme.lt/apsauga-ziemai/ ir informaciją apie tai, kad palmes dar papildomai reikia ir šildyti laidais, ieškovas atsiuntė tik 2021 m. vasario 7 d. po to, kai D. B. pati ėmė teirautis, ar palmės išgyvens per šalčius. Jei tokia informacija būtų suteikta iki palmių įsigijimo, kaip tai padaryti nurodo įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2286 straipsnio 1 dalis), nebūtų įsigiję palmių iš ieškovo, nes neturi techninių galimybių įsirengti savo namo kieme palmių šildymo infrastruktūros. Kaip matyti iš ieškovo internetinio puslapio dizaino, informacija apie palmių priežiūrą ir ypač jų priežiūrą žiemą nėra lengvai randama. Puslapyje nėra atskiros vartotojui aiškiai matomos skilties apie augalų priežiūrą. Skiltyje „Svarbi informacija“ pateikiama tik informacija apie tai, kad avansai ir kokybiški augalai negrąžinami. Informacija apie palmių priežiūrą pateikta tik pasirinkus konkrečią palmę ir nuėjus į jos užsakymo puslapio pačią apačią. Tokia informacija nėra aiškiai matoma palmės aprašyme prieš paspaudžiant užsakymo mygtuką „Pridėti į krepšelį“. Ji yra žemiau jo – nematomoje užsakymo puslapio dalyje. Internetinėse parduotuvėse įprasta, kad visa svarbi informacija apie prekę būna pateikiama aukščiau užsakymo mygtuko „Pridėti į krepšelį“, kad vartotojas, prieš pirkdamas prekę, gautų visą reikalingą informaciją apie prekę. Tuo tarpu ieškovo puslapyje to nėra, informacija yra žemiau užsakymo mygtuko „Pridėti į krepšelį“, todėl vartotojas gali ir nežinoti, kad apie palmę daugiau informacijos yra nematomoje palmės užsakymo lango dalyje. Toks informacijos pateikimas negali būti laikomas aiškiu ir tinkamu. Be to, yra pagrindo įtarti, kad dabartinė informacija apie palmių priežiūrą žiemą patalpinta ieškovo internetiniame puslapyje tik po to, kai pareiškė ieškovui pretenziją dėl nesuteiktos išsamios informacijos, kad anksčiau tokios informacijos išvis nebuvo. Tokį įtarimą sustiprina aplinkybė, kad ieškovo su ieškiniu pateiktas išrašas iš internetinio puslapio Palmių apsauga žiemą datuotas 2021 m. rugpjūčio 9 d., pati puslapio versija sukurta 2021 metais, o palmes įsigijo 2020 metais. Jokios spausdintos instrukcijos iš ieškovo negavo.

8. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas ir trečiasis asmuo rūpinosi palmėmis ir jas prižiūrėjo tinkamai, pagal ieškovo pateiktą jiems informaciją, kuri apsiribojo lapų surišimu ir apsiaustų uždengimu, tačiau apie palmių šildymą informacijos suteikta nebuvo. Tik 2021 m. vasario mėn., po to kai D. B. kreipėsi į ieškovą žinute dėl prastos palmių būklės, pasikeitusios lapų spalvos, ieškovas atsakovus informavo, kad oro temperatūrai nukritus iki – 20°C palmes reikia šildyti laidais, uždengti agroplėvele, o esant pliusinei temperatūrai – apsiaustus reikia kartais prasegti, kad augalai gautų daugiau oro ir šviesos. Pretenzijų ieškovui dėl palmių kokybės nereiškia. Pretenziją reiškia kitu pagrindu – kad ieškovas nesuteikė atsakovams informacijos apie tai, kad palmes žiemą dar reikės ir šildyti. Dėl ieškovo veiksmų, t. y. informacijos apie tai, kad palmes žiemą reikia šildyti, nesuteikimo atsakovų iš ieškovo įgytos palmės nušalo ir todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo nutarime pagrįstai pripažino, kad A. B. reikalavimas, kad ieškovas grąžintų jam 3 925 Eur už įsigytas palmes, 880 Eur už palmių apsiaustus ir atlygintų 541,20 Eur išlaidas už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą, taip pat 169,40 Eur už advokato išlaidas, buvo pagrįstas.

9. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad D. B., vykdydama reklamos verslą, savo „Instagram“ ir „Facebook“ paskyrose reklaminius pranešimus žymi „#reklama“ arba „reklama“ žymomis. Būtent dėl vykdomo verslo modelio ieškovas su barterinių mainų pasiūlymu kreipėsi tiesiogiai į D. B. D. B. filmavo ir savo internetinėje platformoje reklamavo visas palmes, kurias ieškovas pristatė ir pasodino D. B. nurodytu adresu. Egzistuoja pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas, kad tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai turėtų būti vertinami kaip verslo teisiniai santykiai. Internetinė svetainė buvo sukurta ir veikė nuo 2019 m. Pavasarį internetinio tinklalapio dizainas buvo keičiamas, bet informacija apie palmių ir kitų augalų priežiūrą liko nepakitusi. 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškovo internetinėje svetainėje www.palme.lt neabejotinai tinkamai buvo teikiama informacija apie ginčo augalus bei jų priežiūrą šaltuoju metų laiku. Nepaisant visos virtualiai teiktos informacijos (interneto parduotuvėje www.palme.lt, „Facebook“ ar kitose socialinėse medijose), ieškovas rašytinę instrukciją su palmių priežiūra bei auginimu teikia pakartotinai kartu su pristatomais augalais. Dėl patogumo rašytinės instrukcijos yra prikabinamos (aprišamos) prie augalų pakuočių. Visa reikalinga informacija buvo suteikta ne tik virtualiai bendraujant internete, tačiau ir realiai pridedant rašytinę instrukciją kartu prie pristatomų augalų. Be to, ieškovas pažymėjo, kad palmių savybes ieškovui nurodė kiti oficialūs Europos medelynai. Instrukcijos yra nurodytos ir internetiniame tinklalapyje www.palme.lt, todėl tokią informaciją pateikus B. ji atitiko kitų augintojų ir platintojų teikiamą informaciją apie konkrečias palmes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovo A. N. ieškinį atmetė ir išspendė ginčą iš esmės – įpareigojo ieškovą A. N. atsakovui A. B. grąžinti sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą bei 169,40 Eur advokato išlaidų už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, taip pat priteisė atsakovui A. B. iš ieškovo A. N. 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju palmes įsigijo atsakovas – fizinis asmuo. Atsakovas palmes įsigijo, siekdamas jas auginti savo gyvenamojo namo kieme, t. y. asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Tarp šalių nėra ginčo ir prieštaravimų, jog ieškovas šiuose teisiniuose santykiuose užima verslininko poziciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalis siejo vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo yra verslininkai, nesudaro pagrindo priešingai išvadai padaryti, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovas palmes įsigijo asmeniniais tikslais, o ne dėl savo ūkinės komercinės veiklos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas įsigydamas palmes siekė pastarąsias naudoti su verslu susijusiu tikslu. Pats ieškovas 2021 m. birželio 3 d. atsakymu į pretenziją nurodė atsakovui nesutikimo su pateiktu atsakymu atveju kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo matyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba tarp šalių kilusį ginčą pripažino, kaip kilusį iš vartojimo sutartinių teisinių santykių. Tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavus vartojimo, taikytinos vartojimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai specialūs vartotojų teisių apsaugos mechanizmai.

12. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismo vertinimu ieškovas tinkamai nevykdė savo pareigos vartotojui (atsakovui). Pareiga įrodyti, kad prieš sudarant sutartį vartotojui buvo tinkamai suteikta reikalinga informacija, tenka verslininkui. Taigi pagal teisinį reglamentavimą užtikrinti, kad būtų aiškiai ir suprantamai suteikta visa informacija apie palmių priežiūrą, yra ieškovo pareiga. Ieškovas laikosi pozicijos, jog visa informacija apie palmių priežiūrą, tame tarpe ir šildymą laidais, buvo suteikta dar pirmoje žinutėje trečiajam asmeniui, todėl atsakovas turėjo žinoti apie tai, kad palmes žiemą reikės šildyti laidais. Tačiau su tokia ieškovo pozicija teismas sutikti negali. Iš byloje pateikto susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas (jo atstovė) pirmoje žinutėje, adresuotoje trečiajam asmeniui, pateikė nuorodą į internetinę parduotuvę www.palme.lt ir nuorodą socialiniame tinkle „Facebook“. Vien nuorodų pateikimas pats savaime nereiškia, jog pardavėjas prieš įsigyjant prekę suteikė visą reikalingą informaciją apie prekę (palmes). Juo labiau, kad žinutėje nebuvo detalizuota, jog būtent šiose nuorodose yra pateikta informacija apie augalų (palmių) priežiūrą, su kuria vartotojas turi susipažinti. Be to, teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kokia tiksliai informacija apie augalus ir jų priežiūrą buvo internetinės parduotuvės versijoje 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. laikotarpiu, kuomet atsakovas įsigijo augalus. Ieškovas nurodo, kad tiek 2020 m., tiek 2021 m. internetinėje parduotuvėje buvo ir yra visa informacija apie ginčo augalus bei jų priežiūrą šaltuoju metų laiku. Tuo tarpu trečiasis asmuo teigia, jog 2020 m. internetinės parduotuvės versija skyrėsi nuo šiuo metu esančios. Ieškovas į bylą pateikė 2021 m. atnaujintą internetinės parduotuvės versijos kopiją. Taip pat pateikė internetinio puslapio administravimo lentelių kopijas, tačiau iš pridėtų lentelių teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad būtent tokia informacija skiltyje „Apsauga žiemai“ buvo ir 2020 m. rugsėjo mėn. Kaip galima spręsti iš pateiktų kopijų, yra padarytos atskiros ekrano nuotraukos ir aiškiai matosi tik nuotraukų darymo data - 2022 m. sausio 27 d. Vienoje nuotraukos (lentelės) kopijoje matosi autoriaus teisių žymėjimo simbolis su autoriaus teisių subjekto pavadinimu, datuotas 2020 m., tačiau kaip minėta byloje nėra pateikta vientiso dokumento, o tik atskiros ekrano nuotraukų kopijos (lentelės), todėl teismas negali daryti išvados, kad ši data priskiriama prie skilties „Apsauga žiemai“, juo labiau, kad adresyno juostos skiriasi. Byloje pateiktas susirašinėjimas vizijainternete.lt taip pat nepatvirtina, jog 2020 m. internetinėje svetainėje buvo teikiama visa informacija apie augalų priežiūrą. Kaip matyti 2020 m. liepos 15 d. el. laiške buvo nurodyta, kad „Prekyba bus pačių palmių, trąšos palmėms, žemė palmėms ir žiemos komplektai palmėms“. Tačiau pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad į komplektą įeiną tik rūbelių (palmių apsiaustų) dalys. Kita vertus, teismas pažymi, kad duomenų, jog konkrečiai atsakovui būtų pateiktos nuorodos į internetinę parduotuvę www.palme.lt ar „Facebook“ paskyrą ar kita informacija apie palmių priežiūrą apskritai byloje nėra. Ieškovas nurodė, kad informaciją apie palmes ir jų priežiūrą platino ir Lietuvos internetiniuose žinių portaluose „15min.lt“, lrytas.lt, www.sekunde.lt, kuriuose pažymėdavo apie palmių auginimą bei priežiūrą, poreikį atšalus temperatūrai lauke augalus šildyti laidais. Tačiau akivaizdu, kad toks informacijos pateikimas apie augalus ir jų priežiūrą nelaikytinas tinkamu atsakovo informavimu. Visų pirma, pirkėjas neprivalo ieškoti informacijos apie perkamą prekę viešojoje erdvėje, socialinėje medijoje ar kt. Atvirkščiai, įstatymas verslininką įpareigoja suteikti visą informaciją aiškiai ir suprantamai vartotojui. Antra, interviu publikuoti atitinkamai 2021 m. balandžio 9 d.; 2021 m. gegužės 9 d.; 2021 m. sausio 17 d., kai tuo tarpu palmės atvežtos 2020 m. rugsėjo 21 d. ir tik vienas interviu buvo publikuotas 2020 m. rugsėjo 18 d.

13. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad A. N. tiekiamos rinkai Trachycarpus fortunei palmės atitinka fitosanitarijos ir augalų dauginamosios medžiagos teisės aktų reikalavimus. Trachycarpus fortunei palmės įsigyjamos iš Ispanijos kartu su augalo pasais, Sąjungos karantininių kenkėjų ir Sąjungos reguliuojamų nekarantininių kenkėjų ar jų požymių nenustatyta. Įvertinus Trachycarpus fortunei palmių biologiją, natūralų paplitimo arealą, Valstybinė augalininkystės tarnyba mano, kad Trachycarpus fortunei palmės nepritaikytos auginti atvirame grunte Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šaltuoju metų laikotarpiu be papildomų priežiūros priemonių. IF PLANTS medelyno informacijoje apie ginčo palmių priežiūrą nurodyta, kad „temperatūrai nukritus iki +5°C, mulčiuoti šaknis. Temperatūrai nukritus iki -16/-18°C uždengti orui laidžia medžiaga. Temperatūrai nukritus žemiau -25°C, naudoti šildymo kabelius.“. Kaip matyti iš susirašinėjimo, 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas (jo atstovė) trečiajam asmeniui nurodė, kad ši palmių rūšis nelepi, atspari žemai temperatūrai ir vėjui, nedengta gali žiemoti iki -18°C. Apie tai, kad esant šalčiams palmes dar reikia šildyti laidais ieškovas neužsimena. Vėliau susirašinėjant su trečiuoju asmeniu rugsėjo mėn. ieškovas įkėlė nuotraukas, kaip atrodys palteliai palmėms, nurodo, kad prieš žiemą reikės pamulčuoti šaknis ir lapus surišti, tačiau ir vėlgi apie laidus nieko neužsimena. Tik 2021 m. vasario 7 d. ieškovas parašė, jog esant temperatūrai virš -20°C svarbiausia palaikyti šildymą laidais ir kai yra pliusinė temperatūra prasegti kartais, kad gautų šviesos ir daugiau oro. Į bylą pateikta rašytinė palmių priežiūros instrukcija, kurioje nurodyta, kad „temperatūrai nukritus žemiau 0°C – gausiai pamulčiuoti šaknis. Uždengti arba apsukti palmę agroplėvele visą palmę ir lapus. Taip pat dedame apatinę apsiausto dalį „sijona“ <...> Siekiant kuo labiau apsaugoti lapus temperatūrai nukritus -8°C (trumpalaikių šalčių) dedame likusias apsiaustų dalis. Prieš tai ant palmės apsuktos agroplėvelės apsukam šildymo laidus ant kamienų ir lapų viršaus. Dedame kamienui skirtą apsaugos dalį. Kamienui skirta dalis turi užeiti ant „sijono“, kad nebūtų tarpo. Po vidurinės dalies, dedame lapams skirtą apsaugą nuo šalčio. Lapams skirta apsauginė dalis turi užeiti ant kamieno apsaugos, kad nebūtų tarpo. Jungiame šildymą. Termostatą nustatyti 0°C <...>“. Ieškovas teigia, jog ši rašytinė instrukcija atsakovui buvo pateikta kartu su augalais, jų pristatymo metu. Tuo tarpu atsakovas neigia gavęs tokią instrukciją. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. (R. P.), kuris atvežė palmes, paaiškino, kad matė, jog į palmes buvo įkišti lapai, tačiau patvirtinti, jog tai buvo instrukcija negalėjo. Jis pats į rankas atsakovui instrukcijos nepadavė. Ieškovas aplinkybę, kad atsakovui buvo pateikta visa reikiama informacija dėl augalų ir jų priežiūros, pateikta rašytinė instrukcija, siekė įrodyti taip pat liudytojų S. N. ir N. P. parodymais. Liudytoja S. N. paaiškino, kad klientams yra teikiama informacija, kaip prižiūrėti ir auginti augalą; vazonas apvyniojamas specialia plėvele ir ten įdedama popierinė instrukcija, kurioje aprašyta augalo priežiūra, kaip pasirūpinti žiemą, kokios priemonės reikalingos – mulčai, kabeliai ir kt., teigė, jog atsakovas nebuvo išskirtinis klientas, viskas buvo daroma taip pat. Tačiau liudytoja pripažino, kad nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniu nekontaktavo, susitarimuose nedalyvavo. Kita vertus liudytoja yra ieškovo sutuoktinė, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi. Nors liudytoja N. P. parodė, jog jai buvo suteikta visa reikalinga informacija apie palmes, be to, vazone buvo įdėta instrukcija, tačiau tai nepatvirtina, jog tokia informacija buvo suteikta ir atsakovui. Kaip paaiškino liudytoja, ji su palme nusipirko ir reikalingas priemones, buvo pasiūlyta įsigyti ir laidus, ir paltelius. Tuo tarpu atsakovui (taip pat ir trečiajam asmeniui) nebuvo užsiminta ir pasiūlyta įsigyti kabelius, tik apsiaustus (paltukus) palmėms, kuriuos atsakovas ir įsigijo.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog palmių reakciją į aplinkos poveikį galėjo sąlygoti atsakovo netinkami ir (ar) nepakankami veiksmai vykdant šių augalų priežiūrą. Atsakovas nurodė, jog vadovavosi trečiajam asmeniui ieškovo pateikta informacija dėl augalų priežiūros, t. y. surišo lapus, įsigijo ir uždėjo paltukus (apsiaustus palmėms). Kitaip tariant, augalais rūpinosi, dėjo pastangas, jog augalas peržiemotų. Kilus įtarimams dėl augalo būklės ir pastebėjus nudžiūvusius lapus, trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovą. Kaip matyti iš susirašinėjimo, tik tada ieškovas pateikė informaciją, jog palmes reikia šildyti laidais, dengti agroplėvele, atšilus orams prasegti apsiaustus. Byloje esanti pažyma apie hidrometereologines sąlygas patvirtina, kad paros žemiausia oro temperatūra 2021 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) buvo nukritusi iki -20,4°C, o 2021 m. vasario mėn. – -19,2°C. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovo kieme esančios palmės yra be žaliuojančių lapų, nudžiūvusios, negyvybingos. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog esant tokiai žemai temperatūrai be papildomų apsaugos priemonių (šildymo laidais) augalai nušalo. Kadangi atsakovas įsigijo Lietuvos klimato sąlygoms neįprastus augalus – palmes, ieškovas privalėjo įvykdyti informavimo pareigą tokiu būdu ir apimtimi, kad vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas dar prieš įsigyjant prekę gautų esminę informaciją apie jų priežiūrą žiemos metu, reikalingas papildomas priemones, iš kurios ne tik suvoktų, kaip reikia prižiūrėti augalą, kad šis nežūtų, bet ir galėtų įvertinti apskritai savo galimybes sukurti palmėms tinkamas sąlygas augti, įrengti atitinkamas technines priemones, palaikyti tinkamą temperatūrą šaltuoju metų laikotarpiu (pvz. kieme šildyti palmes laidais). Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovas neįvykdė informavimo pareigos, prieš įsigyjant augalus (palmes) atsakovui nesuteikė reikalingos išsamios, aiškios ir suprantamos informacijos apie palmes bei jų priežiūrą žiemą.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pažeidė jam tekusią informavimo pareigą atsakovui, kuris byloje yra vartotojas, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Taigi, neteisėtas ieškovo elgesys šiuo atveju lėmė tai, kad atsakovas negavo reikiamos informacijos dėl palmių priežiūros žiemą, dėl ko palmės žuvo, o atsakovas patyrė nuostolių. Taigi tarp ieškovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys su atsakovo patirta žala. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog egzistuoja visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas ieškovui sumokėjo 3 925 Eur už augalus, trąšas, žemę palmėms, transporto paslaugas ir darbus. Byloje esanti sąskaita bei mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 880 Eur už apsiaustus palmėms. Taip pat atsakovas patyrė 169,40 Eur advokato išlaidų už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atsakovas pateikė lokalinę sąmatą Nr. S001 541,20 Eur sumai už palmių iškasimo, išvežimo ir aplinkos sutvarkymo darbus. Byloje nustatyta, kad atsakovas už šiuos darbus nesumokėjo, tačiau teismas gali įvertinti ir būsimą žalą ir priteisti konkrečią pinigų sumą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius duomenis apie patirtus nuostolius bei būsimas išlaidas, ieškovui nepaneigus šių išlaidų dydžio, yra pagrindas įpareigoti ieškovą atsakovui grąžinti sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą bei 169,40 Eur advokato išlaidų už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje yra įrodymai apie atsakovo patirtas 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, kurios ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 212 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo A. B. reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus 3 925 Eur, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, atlyginti 514,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą bei 169,40 Eur advokato išlaidų, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai turėjo būti vertinami kaip verslo teisiniai santykiai, kuriems nėra taikomi vartotojų teises reglamentuojantys teisės aktai. D. B. būdama de facto palmių savininke, sutartiniuose teisiniuose santykiuose su A. N. veikė verslo tikslais. Nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo palmes D. B. būtų įgijus verslo tikslais. A. N. kreipėsi į D. B. būtent dėl jos vykdomo verslo modelio – reklamos paslaugų teikimo socialinės medijos paskyroje „Instagram“. A. N. kreipėsi į D. B. su barterinės mainų sutarties pasiūlymu būtent dėl to, kad jam buvo aktuali D. B. sukaupta tikslinė auditorija – asmenys (D. B. „sekėjai“) galintys ir norintys įsigyti prabangių, egzotinių augalų. Išskirtina, kad pasiūlymas reklamuoti internetinį tinklalapį ir ginčo teisinis kvalifikavimas susijęs su santykiais su D. B., kadangi ji de facto buvo pagrindinė palmių savininkė, nepaisant to, kad už dalį palmių atsiskaitė atsakovas. Būtent dėl vykdomo verslo modelio ieškovas A. N. su barterinių mainų pasiūlymu kreipėsi tiesiogiai į D. B. (CK 6.432 straipsnis). Ieškovas pasiūlė mainais už palmes, jų atvežimą ir pasodinimą D. B. pareklamuoti ieškovo internetinę parduotuvę. D. B. veikdama kaip verslininkė užsisakė ir reklamavo visas palmes, kurias ieškovas pristatė ir pasodino nurodytu adresu. Taigi, D. B. ginčo palmių įgijimas neatsiejamas nuo barterinių mainų sutarties ir D. B. teiktų reklamos paslaugų. Sutarties kvalifikavimą vartojimo sutartimi sąlygoja tai, kokioje pozicijoje fizinis asmuo buvo sudarydamas konkrečią sutartį – šiuo atveju D. B. veikė kaip ūkio subjektas. Tarp apelianto ir D. B. susiformavo verslo mainų sutartis, kuri ilgainiui buvo papildyta pirkimo-pardavimo sutartimi. D. B. ir A. N. sutarties sudarymo tikslas buvo grįstas verslo tikslais – pareklamuoti internetinį ieškovo tinklalapį ir dėl to gauti abipusės naudos (pelną/augalus). Taigi, remiantis Europos teisingumo teismo (toliau – ir ETT) praktika, tokiems santykiams, kai vartojimo sutartis sudaroma dvigubo naudojimo tikslu, t. y. tiek verslo, tiek ilgainiui ir asmeniniams tikslams, tokia sutartis nėra laikoma vartojimo sutartimi. D. B. veikė kaip verslininkė, kadangi teikė reklamos paslaugas, vartotojams reklamuodama A. N. internetinę parduotuvę, parduodamus augalus ir įrangą. D. B. yra verslininkė – savo socialinės medijos paskyroje „Instagram“ reklamuoja įvairius produktus ir paslaugas, o už tai gauna atlyginimą. Remiantis nurodytu, D. B., vykdydama reklamos verslą, savo „Instagram“ ir „Facebook“ paskyrose reklaminius pranešimus žymi „#reklama“ arba „reklama“ žymomis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis. Taigi, D. B. sudarė sutartį, siekdama su savo profesija susijusių tikslų – pareklamuoti internetinę parduotuvę ir už tai gauti naudos – 2 palmes, kurių vertė apie 1 000 Eur. Vadovaujantis ETT suformuota praktika, D. B. turi būti laikoma esančia lygiavertės padėties su kita sutarties šalimi – A. N., ir todėl ypatinga apsauga, kurią Lietuvos teisė įtvirtina vartotojams, šiuo atveju nepateisinama. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, kad tarp ieškovo ir D. B. bei atsakovo kilo vartojimo sutartiniai teisiniai santykiai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba netinkamai išnagrinėjo kilusį ginčą, nes abi ginčo šalys yra verslininkai, todėl teismo argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti. D. B. ir A. B. yra sutuoktiniai. Aplinkybė, kad pirmas dvi palmes D. B. įgijo kaip verslininkė, o už likusias šešias palmes faktinį mokėjimą atliko A. B., nepakeitė susiklosčiusio teisinio santykio esmės. Konstatuotina, kad tarp šalių dėl visų palmių įgijimo buvo susiklostę verslo, o ne vartojimo teisiniai santykiai. Ydingi ir teismo argumentai, kad ginčo šalių santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo, nes A. N. su pretenzija atsakovui nurodė kreiptis į Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Akivaizdu, kad ikiteisminiame ginčo nagrinėjime A. N. neatstovavo profesionalūs teisininkai, o teisinio išsilavinimo neturinčio apelianto ikiteisminė pozicija nėra argumentas nustatyti ginčui taikytiną teisę. Vadovaujantis nurodytomis teisinėmis ir faktinės aplinkybėmis pagrįsta laikyti, kad skundžiamu sprendimu netinkamai ir nepagrįstai kvalifikuoti ginčo teisiniai santykiai kaip vartojimo. Toks skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nepaisant to, kad tarp ginčo šalių buvo susiformavę verslo santykiai, apeliantas A. N. įvykdė savo įstatyminę pareigą ir ne kartą aiškiai bei suprantamai suteikė D. B. būtiną, teisingą ir išsamią informaciją apie palmių auginimą ir priežiūrą. Teismo argumentai skundžiamame sprendime prieštarauja bylos medžiagai ir esamiems įrodymams. Tarp A. N. ir D. B. (de facto ginčo palmių savininkės) buvo susiklostę verslo santykiai. A. N. suteikė išsamią ir suprantamą informaciją D. B. ne tik, kaip vartotojai, tačiau ir kaip verslo partnerei. Apeliantas buvo suinteresuotas savo internetinės parduotuvės, augalų ir prekių reklama. Apeliantas nuo 2020 m. prekiavo ne tik egzotiniais augalais, tačiau ir priemonėmis, skirtomis juos prižiūrėti – įskaitant ir specialius palmių apsiaustus bei kabelius. Taigi, apeliantas buvo suinteresuotas ir šių priemonių reklama bei pardavimais. Todėl informaciją apie šiuos įrenginius D. B. neabejotinai suteikė. A. N. ne kartą tinkamai informavo D. B. ir suteikė galimybę susipažinti su visa reikalinga informacija apie ginčo augalus bei jų priežiūros reikalavimus. Informaciją A. N. D. B. suteikė tiek kaip verslo partnerei, tiek kaip bet kokiam kitam interesantui – išsamią, susistemintą, lengvai prieinama ir aiškiai suprantamą. Informacija buvo teikiama tiek elektroniniu būdu pateikiant nuorodą į internetinę parduotuvę www.palme.lt, tiek ir fiziškai raštu įteikiant atspausdintą priežiūros informacinį lapelį. Apelianto A. N. aktyvūs veiksmai informuojant D. B. atitiko kasacinio teismo keliamus reikalavimus – informacija buvo suteikta „aiškiai ir suprantamai“, informacija buvo lengvai prieinama, D. B. buvo suteiktos realios galimybės susipažinti su informacija. A. N. kelis kartus tinkamai, aiškiai, valstybine kalba informavimo D. B. apie ginčo augalus bei jų priežiūrą: 1) apeliantas apie augalus pranešė pirmoje žinutėje, kurioje išdėstė savo pasiūlymą dėl barterinių mainų sutarties (CK 6.228⁶ str. 1-2 d.); 2) byloje neginčijama aplinkybė, kad apeliantas pirma žinute D. B. pateikė aktyvią nuorodą į internetinį tinklalapį (www.palme.lt), kurioje išdėstyta išsami informacija apie Palmių priežiūrą ir auginimo instrukciją; 3) D. B., susipažinusi su internetiniu tinklalapiu (www.palme.lt), sutiko reklamuoti internetinę parduotuvę ir pageidavo užsisakyti daugiau palmių; 4) D. B., reklamuodama internetinę parduotuvę veikė kaip A. N. verslo partnerė, kuriai buvo suteikta visa reikalinga informacija apie ginčo palmes; 5) D. B., kaip verslininkei, teikiančiai reklamos paslaugas ir reklamuojančiai ginčo palmes, buvo kilusi pareiga tinkamai ir aiškiai informuoti savo „sekėjus“ (vartotojus) bei jiems suteikti visą informaciją apie reklamuojamus augalus – palmes; 6) nepaisant visos virtualiai teiktos informacijos (interneto parduotuvėje www.palme.lt, „Facebook“ ir kitose socialinėse medijose), apeliantas rašytinę instrukciją su palmių priežiūra bei auginimu pateikė pakartotinai kartu su pristatomais augalais, kuri dėl patogumo yra prikabinamos (aprišamos) prie augalų pakuočių – šias faktines aplinkybes byloje patvirto ir liudytojas R. P. 2022 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu duodamas parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių parodymų nepagrįstai nevertino; 7) faktines aplinkybes, kad klientams yra suteikiama visa reikalinga informacija dėl augalų ir jų priežiūros, pateikiama rašytinė instrukcija su palmių priežiūra, 2022 m. vasario 25 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino liudytojos S. N. ir N. P. – liudytoja N. P. taip pat nurodė, kad iš ieškovo yra įsigijusi augalą – palmę, kuri liudytojos namų kieme auga ne vienerius metus; 8) apelianto A. N. tinkamai įvykdytą pareigą informuoti apie palmių auginimą ir priežiūrą patvirtina ir tai, kad D. B. ir A. B. iš apelianto įsigijo papildomas priemones palmių priežiūrai ir auginimui („palteliai“ ir pan.) – tai įrodo, kad D. B. buvo tinkamai supažindinti su palmių auginimo ir priežiūros instrukcija; 9) visa reikalinga informacija buvo lengvai ir viešai prieinama internetinėje parduotuvėje www.palme.lt – internetinė svetainė buvo sukurta ir veikė nuo 2020 m., „Facebook“ platformos išrašai, kuriuose matomi 2020 m. teikiama informacija apie palmių priežiūrą žiemą ir aktyvios nuorodos į internetinį tinklalapį www.palme.lt; 10) atsakovas augalus iš apelianto įsigijo 2020 m. rugsėjo 22 d., kai informacija apie augalų priežiūrą neabejotinai buvo teikiama apelianto internetinėje svetainėje www.palme.lt. Ieškovas informaciją apie palmes ir jų priežiūrą platino ir populiariausiuose Lietuvos internetiniuose žinių portaluose. Remiantis kasacinio teismo praktika ir byloje surinktais įrodymais, apeliantas tinkamai ir laiku pateikė faktinei palmių įgijėjai D. B. informaciją „aiškiai ir suprantamai“, informacija buvo lengvai prieinama, D. B. buvo suteiktos realios galimybės susipažinti su informacija apie egzotinių palmių priežiūrą ir auginimą Lietuvos klimate. Remiantis išdėstytu, pagrįsta teigti, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei ginčą nagrinėjant ikiteisminiu būdu, nei teisme, nebuvo nustatytas ir konstatuotas žalos faktas. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl nebuvo pagrindo atsakovui priteisti reikalaujamą sumą. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad apeliantas A. N. tinkamai neinformavo de facto palmių savininkės D. B. Šiuos veiksmus teismas vertino neteisėtais, lėmusiais, kad D. ir A. B. negavo reikiamos informacijos dėl palmių priežiūros žiemą, dėl ko palmės žuvo, o D. B. ir A. B. patyrė nuostolių. Įvertinus išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes akivaizdu, kad A. N. tinkamai ir laiku įvykdė savo pareigą suteikti informaciją apie ginčo augalus ir jų priežiūrą, todėl apelianto veiksmuose nėra neteisėtumo. Taigi netenkintina pirma sąlyga civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai. Nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad D. B. ir A. B. patyrė kokią nors žalą. Byloje nėra pateikta nei vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų, kad A. B. pretenzijos A. N. pateikimo metu (2021 m. gegužės 25 d.) ginčo palmės iš tiesų būtų žuvusios. Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybę, kad A. B. dėl A. N. galimai atliktų neteisėtų veiksmų patyrė žalą, privalėjo įrodyti būtent A. B. Apeliantas A. N. ne kartą bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad D. B. pateiktos nuotraukos su palmėmis be žalių lapų savaime nereiškia augalų žūties, o palmių lapai sąlygoti užsitęsusios žiemos bei ilgo ir vėsaus pavasario, kuris neabejotinai prailgino vegetacinę palmių būseną. Netgi ir atsakyme į pretenziją A. N. pažymėjo, kad 2021 m. Lietuvoje vyraujančiose gamtinėse sąlygose klestintys augalai ir medžiai žiemojimo stadiją užbaigė labai vėlai, t. y. skleisti lapus ir vešėti pradėjo tik 2021 m. gegužės mėnesį. Pažymėjo, kad palmės pasižymi regeneracinėmis savybėmis, todėl tai, kad peržiemojus palmių lapai neišsiskleidė nesužaliavo, gali reikšti natūralius šio augalo atsinaujinimo ir prisitaikymo procesus, kurie yra įprasti ir tendencingi. Akcentuotina, kad civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad 2021 m. gegužės 25 d., kai A. B. kreipėsi su pretenzija į A. N., ginčo palmės tikrai neišgyveno, o tokia palmių būsena buvo nulemta A. N. neteisėtų veiksmų. A. B. ne tik, kad neįrodė augalų žūties fakto, tačiau ir priežastinio ryšio tarp neva tai patirtų nuostolių ir neteisėtų A. N. veiksmų (augalai galėjo būti sąmoningai mechaniškai pažeisti, netinkamai prižiūrimi ir pan. siekiant jų žūties). Akivaizdu, kad neegzistuoja ir kitos privalomos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryšys. Teismas išvadą dėl palmių žūties priėmė nesivadovaujant jokiais į bylą pateiktais įrodymais, taip iš esmės pažeidžiant civilinio proceso teisės normas (CPK 178 , 260, 263 straipsniai) ir kasacinio teismo formuojamą įrodinėjimo praktiką bei įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad ginčo palmės žuvo ir taip neteisėtai konstatavo esant civilinės atsakomybės sąlygų visetui, taikytinų A. N. Išdėstyti proceso ir materialinės (reguliuojančių civilinę atsakomybę) teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino D. B. veiksmų po A. N. pasiūlymo sudaryti barterinių mainų sutartį bei viešų D. B. pasisakymų po įvykusio konflikto su apeliantu. A. B. ir D. B. laikytini protingais, apdairiais ir rūpestingais asmenimis. Apeliantas pateikė reikalingą informaciją, susijusią su palmių priežiūra bei auginimu kelis kartus – pirmą kartą pateikė kreipianti žinute, kitą kartą rašytinę instrukciją pateikė kartu su pristatytomis palmėmis. Įvertinus nurodytą laikytina, kad ieškovo pateiktą informaciją A. B. ir D. B. galėjo ir turėjo suvokti. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad D. B. po apelianto pirminės žinutės su nuoroda į internetinę parduotuvę nusprendė ne tik sudaryti siūlomą barterinių mainų sutartį, bet ir papildomai įsigyti ir pareklamuoti dar kelias palmes. Tokie D. B. veiksmai betarpiškai įrodo, kad su apelianto pateikta informacija apie augalus D. B. susipažino. Priešingu atveju, D. B. nežinant, koks yra internetinės parduotuvės (www.palme.lt) turinys ir teikiant reklamos paslaugas, turint pareigą informuoti savo vartotojus–sekėjus apie reklamuojamus daiktus ar paslaugas, D. B. būtų atsisakius bendradarbiauti su ieškovu ir reklamuoti internetinę parduotuvę. Palmių reakciją į aplinkos poveikį, kurią atsakovas vertina, kaip šių augalų žūtį (byloje nėra nurodytą pagrindžiančių įrodymų), sąlygojo pačių A. B. ir D. B. netinkami ir nepakankami veiksmai vykdant šių augalų priežiūrą ir paruošimą žiemai. D. ir A. B. akivaizdžiai nepaskaitė pateiktos instrukcijos ir dėl to nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš apelianto. Viešais pasisakymais ir pareiškimais socialiniuose tinkluose D. B. ne kartą pripažino, kad šiems augalams nebuvo skirta pakankamai dėmesio, jie nebuvo tinkamai paruošti peržiemojimui – vietoje kompleksinių priemonių visumos, buvo naudota tik viena palmių apsaugai nuo šalčio skirtų dedamųjų – vadinamieji paltukai. Tokia selektyvi šių augalų priežiūra ir apsauga šaltuoju metų laiku laikytina nepakankama ir neatitiko apelianto rekomenduotos gerosios palmių paruošimo žiemojimui ir jų priežiūros praktikos. Dėl nurodytų aplinkybių negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad palmėmis rūpinosi ir jas puoselėjo pagal pateiktas rekomendacijas, kadangi ji neatitinka tikrovės ir pačios D. B. viešai išsakytų priešingų teiginių. Patys atsakovai dėl savo neapdairumo ir lengvabūdiškumo nesiėmė visų reikalingų priemonių tinkamai prižiūrėti palmes šaltuoju metų laiku, nors apeliantas jiems laiku suteikė visą reikalingą informaciją apie augalus bei jų priežiūrą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu nepagrįstai įpareigojo ieškovą atlyginti 169,40 Eur dydžio atsakovo A. B. patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Apelianto išdėstyti argumentai patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas turėjo atmesti A. B. reikalavimus kaip nepagrįstus. Dėl šios priežasties panaikinus pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, atsakovo prašymas atmestinas, įskaitanti ir prašymą atlyginti atsakovo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

21. Atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo D. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-534- 512/2022 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-534-512/2022 palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo (apelianto) A. N. atsakovui A. B. ir trečiajam asmeniui D. B. šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad argumentas, jog trečiasis asmuo D. B. buvo de facto ginčo palmių savininkė, yra visiškai naujas argumentas, kurio apeliantas nebuvo nurodęs, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tokio argumento nurodymas apeliaciniame skunde yra pavėluotas, o apeliantas, juo grįsdamas savo nesutikimą su sprendimu, elgiasi nesąžiningai. Jei apeliantas visada manė, kad trečiasis asmuo D. B. buvo ginčo palmių savininkė de facto, jis turėjo šią aplinkybę įrodinėti pirmosios instancijos teisme, o ne dabartinėje proceso stadijoje, kai vertinamas ginčo šalių pirmosios instancijos teisme išdėstytų reikalavimų ir atsikirtimų į juos bei juos pagrindžiančių argumentų bei įrodymų pagrindu priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kita vertus, nors apeliantas teigia, kad trečiaisis asmuo D. B. buvo ginčo palmių savininkė de facto, jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra ir apeliantas jų nepateikia, todėl toks apelianto argumentas turėtų būti vertinamas vien kaip deklaratyvus jokio faktinio pagrindo neturintis pareiškimas. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu akivaizdžiai matyti, kad ginčo palmes iš apelianto pirko ir už jas mokėjo atsakovas, o ne trečiasis asmuo D. B., jos buvo pasodintos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype prie jo asmeninės nuosavybės teise priklausančių namų, jomis rūpinosi ir paltukus joms pirko atsakovas, todėl paneigti aplinkybės, kad atsakovas, o ne trečiasis asmuo D. B., buvo ginčo palmių savininkas de jure ir de facto, apeliantas negali. Ta aplinkybė, kad ginčo palmių įsigijimo reikalus su apeliantu derino trečiasis asmuo D. B., esmės nekeičia: jas savo asmeninių ne verslo poreikių tenkinimui įsigijo atsakovas. Lygiai taip pat ir aplinkybė, kad 2 palmes, kurias kaip atlygį už reklamą apeliantas pasodino trečiajam asmeniui D. B. tame pačiame atsakovui priklausančiame žemės sklype kartu su atsakovo A. B. nupirktomis ir jam pasodintomis 6 palmėmis, fakto, kad tas 6 palmes savo asmeniniams, namų poreikiams tenkinti įsigijo atsakovas, nekeičia. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo palmes įsigijo ir, atitinkamai, jų savininkas buvo atsakovas, yra pagrįsta ir teisinga. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju palmes įsigijo atsakovas, kuris yra fizinis asmuo. Atsakovas palmes įsigijo, siekdamas jas auginti kartu su kitais augalais savo gyvenamojo namo kieme, t. y. asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti. Kitokių duomenų, t. y. duomenų, kad atsakovas įsigydamas palmes siekė pastarąsias naudoti su savo verslu susijusiais tikslais, byloje nėra. Palmes atsakovui pardavė ieškovas – verslininkas, kuris verčiasi palmių tiekimo ir pardavimo veikla Lietuvoje. Taigi, šiuo atveju buvo visos sąlygos šalių sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip vartojimo sutarčiai. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo D. B. sutiko pareklamuoti savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje apelianto veiklą (apelianto parduodamas palmes), įtakos tarp apelianto ir atsakovo susiklosčiusių santykių kvalifikavimui neturi. D. B. sutiko pareklamuoti apelianto veiklą mainais už 2 palmes. Tuo tarpu byloje sprendžiamas ginčas dėl kitų 6 palmių, kurias atsakovas įsigijo iš apelianto ir nors jos visos, t. y. 8 palmės buvo atvežtos ir pasodintos atsakovo namų kieme vienu ir tuo pačiu metu, 6 atsakovo įgytos palmės nebuvo susitarimo tarp trečiojo asmens D. B. ir apelianto dalyku. Dėl šios priežasties sieti ginčo palmes su trečiojo asmens D. B. įsipareigojimais apeliantui yra negalima. Bandymą susieti palmes, kurios buvo trečiojo asmens D. B. susitarimo su apeliantu dalyku, su atsakovo įgytomis palmėmis, dėl kurių vyksta ginčas, atsakovas ir trečiasis asmuo vertina kaip sąmoningą teismo klaidinimą. Net jei būtų daroma teorinė prielaida, kad ginčo palmių savininkė de facto buvo ne atsakovas A. B., o trečiasis asmuo D. B., tarp trečiojo asmens D. B. ir apelianto susiklostę teisiniai santykiai vis tiek turėtų būti kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniai santykiai. Nors, apelianto teigimu, tarp apelianto ir trečiojo asmens D. B. sudaryto susitarimo tikslas buvo apelianto veiklos reklama, tačiau trečiasis asmuo D. B. sudarė šį susitarimą su apeliantu su tikslu įgyti palmes savo asmeniniams ne verslo poreikiams tenkinti. Tai patvirtina aplinkybė, kad palmės pasodintos jos sutuoktinio atsakovo A. B. namų, kuriuose gyvena ir pati D. B., kieme. Nagrinėjamu atveju, ginčo palmes įgijo atsakovas ir jas įgijo išimtinai asmeniniam naudojimui. Įrodymų, kad atsakovas jas būtų įgijęs dvigubu tikslu, t. y. tiek asmeniniam naudojimui, tiek savo verslui, nėra. Kita vertus, net jei būtų daroma minėta prielaida, kad ginčo palmes de facto įgijo trečiasis asmuo D. B., vis tiek būtų reikalinga vertinti, kokiam tikslui buvo įgytos palmės: ar D. B. verslui, ar jos asmeniniams poreikiams tenkinti, o gal abiem tikslais. Iš to, kad visos palmės, įskaitant dvi palmes, kurios gautos kaip atlygis už tai, kad D. B. pareklamuotų apelianto veiklą, pasodintos atsakovo namų, kuriuose gyvena ir D. B., kieme, akivaizdu, kad palmės įgytos atsakovo ir trečiojo asmens D. B. asmeniniam, ne verslo naudojimui. Įrodymų, kad palmės būtų ar galėtų būti naudojamos trečiojo asmens D. B. versle, uždirbant pajamas, byloje nėra ir apeliantas tokios aplinkybės šioje byloje neįrodinėjo. Apeliantas apsiribojo vien fakto konstatavimu, kad D. B. sutiko mainais už dvi palmes pareklamuoti apelianto veiklą, tačiau sutarties tikslas ir palmių naudojimo tikslas šio ginčo teisinio vertinimo prasme yra skirtingi dalykai. Apeliantas, teigdamas, kad D. B. nėra vartotoja, turėjo įrodinėti, kad ji įgijo palmes savo verslui, t. y. kad jos naudojamos jos verslo tikslais arba tiek verslo, tiek asmeniniais tikslais, tačiau apeliantas palmių naudojimo tikslo šioje byloje neįrodinėjo, o jei ir būtų bandęs tai daryti, tai pats faktas, kad palmės pasodintos atsakovo namų, kurie yra ir trečiojo asmens D. B. gyvenamoji vieta, kieme, būtų pakankamas tokiems apelianto teiginiams nuginčyti. Bylos faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad palmės buvo įgytos šeimos, o ne verslo poreikiams tenkinti, o palmių reklama, dėl kurios D. B. buvo įsipareigojusi apeliantui, yra visiškai nesvarbi bendrame D. B. sandorio su apeliantu kontekste: ji nekeičia palmių naudojimo tikslo. Pagrindo teigti, kad atsakovas ar trečiasis asmuo D. B. prarado savo kaip vartotojų teisinę apsaugą vien dėl to, kad D. B. sutiko pareklamuoti apelianto palmes mainais už tai, kad 2 iš jų gaus nemokamai, nėra. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nenagrinėja prašymų, kylančių ne iš vartojimo teisinių santykių, o pirmosios instancijos teismui teko pareiga patikrinti minėtos tarnybos kompetenciją. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nes yra vartotojas, jis kreipėsi dėl 6 už jo asmeninius pinigus iš apelianto nupirktų palmių. Trečiasis asmuo D. B. dėl savo mainais už reklamą gautų palmių į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą nesikreipė. Taigi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagrįstai nagrinėjo atsakovo skundą kaip vartojimo skundą ikiteismine tvarka. Apeliantas, skirtingai nei atsakovas, yra verslo subjektas, stipresnė ginčo šalis ir jam yra keliami aukštesni reikalavimai, todėl tie apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas neturi teisinio išsilavinimo, kad ikiteisminiame ginčo nagrinėjime jo neatstovavo profesionalūs teisininkai, yra nereikšmingi. Apeliantas aiškiai pats nukreipė atsakovą ginti savo pažeistas teises, kreipiantis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai įvardino kaip dar vieną argumentą, kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip vartojimo teisinius santykius.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog nors apeliantas nurodo, kad suteikė D. B. išsamią, susistemintą, lengvai prieinamą ir aiškiai suprantamą informaciją tiek el. būdu, pateikdamas nuorodą į savo internetinę parduotuvę, tiek ir įteikdamas jai atspausdintą priežiūros informacinį lapelį, tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, tokių įrodymų byloje nėra. Be to, aplinkybės, kad apeliantas būtų suteikęs nors kokią informaciją apie palmių priežiūrą žiemą atsakovui, o ne trečiajam asmeniui D. B., apeliantas šioje byloje išvis neįrodinėjo. Apeliantas nurodo, kad jis apie augalų priežiūrą žiemą pranešė D. B. pirmoje žinutėje, kurioje išdėstė savo pasiūlymą dėl barterinių mainų sutarties. Anot apelianto, jau pirmoje žinutėje jis pateikė D. B. nuorodą į savo internetinę parduotuvę www.palme.lt ir į socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtą apelianto paskyrą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien nuorodų į internetinę parduotuvę www.palme.lt ir ar paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ pateikimas pats savaime nereiškia, jog pardavėjas, prieš pirkėjui įsigyjant prekę, suteikė jam visą reikalingą informaciją apie prekę (palmes). Žinutėje nebuvo nurodyta, kad pateikiamose nuorodose yra pateikta informacija apie augalų (palmių) priežiūrą, su kuria vartotojas turi susipažinti. Apeliantas nurodo, kad D. B. pateiktame pasiūlyme esančioje nuorodoje į internetinį tinklalapį www.palme.lt buvo išdėstyta išsami informacija apie palmių priežiūrą žiemą. Vis dėlto, nors apeliantas taip teigė, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų teismui tokius jo teiginius, nepateikė, todėl teismas negalėjo nustatyti fakto, kad 2020 m. rugsėjo mėn., kuomet atsakovas iš apelianto įsigijo palmes, tokia išsami informacija apie palmių priežiūrą žiemą apelianto internetiniame puslapyje buvo. Trečiasis asmuo D. B. teigė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį tokios informacijos ten nebuvo. Vadinasi, apeliantas turėjo pateikti teismui tokius D. B. teiginius paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo teigiamą aplinkybę, kad neva nurodomame interneto tinklalapyje 2020 m. rugsėjo mėn. buvo pateikta išsami informacija apie palmes ir jų priežiūrą žiemą. Apeliantas pateikė tik 2021 m. tinklalapio versiją, tuo tarpu, iš apelianto į bylą pateiktų internetinio tinklalapio administravimo lentelių kopijų neįmanoma nustatyti, ar informacija, analogiška 2021 metais paskelbtai informacijai, buvo viešinama apelianto internetiniame puslapyje ir 2020 metais. Pirmosios instancijos teismas vertino liudytojo R. P. teismo posėdžio metu duotus parodymus, tačiau šis liudytojas patvirtino, kad pats jokios rašytinės instrukcijos niekam neperdavė ir negalėjo patvirtinti teismui, kad kartu su augalais buvo pridėta augalų priežiūros instrukcija. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų teismui, kad rašytinė instrukcija buvo perduota augalų pristatymo ir pasodinimo metu (nes augalus sodino apelianto pasamdyti asmenys), apeliantas nepateikė, jokio šalių pasirašyto augalų su jų priežiūros žiemą instrukcija priėmimo–perdavimo akto byloje nėra, apelianto pasamdyti asmenys, kurie sodino pas atsakovą kieme palmes, byloje nebuvo apklausti liudytojais, nes, anot apelianto, liudyti atsisakė. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad kokia nors rašytinė instrukcija apie palmių priežiūrą žiemą atsakovui būtų buvusi perduota augalų perdavimo metu. Apskritai, joks augalų perdavimo įforminimas dokumentais nebuvo vykdomas. Kilus ginčui, apeliantas turi pateikti konkrečius įrodymus, kaip ir kada suteikė informaciją atsakovui ir D. B. Tai, kad tokią informaciją apeliantas suteikia kitiems savo klientams, nereiškia ir neįrodo, kad tokia informacija buvo suteikta nagrinėjamu atveju. Beje, dėl apelianto pasitelktų liudytojų, kurie patvirtintų įprastą praktiką, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad liudytoja S. N. yra apelianto sutuoktinė, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi. Dėl šios priežasties jos parodymai gali būti nepatikimi. Kita vertus, ši liudytoja tiesiogiai su atsakovu ar trečiuoju asmeniu dėl palmių pirkimo–pardavimo nekomunikavo, o ta aplinkybė, kad liudytojai N. P. buvo suteikta informacija apie palmes ir jų priežiūrą, tame tarpe ir palmių šildymą laidais, savaime nereiškia, kad tokia informacija buvo suteikta ir atsakovui. Be to, šiai liudytojai apeliantas pasiūlė įsigyti ir laidus, kai tuo tarpu atsakovui to padaryti nepasiūlė. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kadangi apeliantas prekiauja Lietuvos klimato sąlygoms neįprastais augalais – palmėmis, jis privalo įvykdyti informavimo pareigą tokiu būdu ir apimtimi, kad vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas dar prieš įsigyjant palmes gautų esminę informaciją apie jų priežiūrą žiemos metu, reikalingas papildomas priemones, iš kurios ne tik suvoktų, kaip reikia prižiūrėti augalą, kad šis nežūtų, bet ir galėtų įvertinti apskritai savo galimybes sukurti palmėms tinkamas sąlygas augti, įrengti atitinkamas technines priemones, palaikyti tinkamą temperatūrą šaltuoju metų laikotarpiu, pavyzdžiui, kieme šildyti palmes laidais. Atsakovas palmes iš apelianto apsisprendė įsigyti remdamasis būtent ta informacija, kurią apeliantas suteikė savo žinutėse asmeniškai trečiajam asmeniui D. B. Tuo atveju, jeigu atsakovą apeliantas būtų informavęs apie tai, kad palmes reikia šildyti laidais, atsakovas nebūtų palmių iš apelianto pirkęs, nes atsakovas neturi galimybių savo kieme šildyti palmes laidais. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, informacijos apie palmes ir jų priežiūrą viešinimas visuomenės informavimo priemonėse apelianto verslo reklamos tikslais negali būti pripažįstamas kaip tinkamas ar juolab pakankamas išankstinis konkretaus kliento informavimas apie konkrečią jam parduodamą prekę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas šioje byloje, apelianto straipsniai buvo skelbimai jau po palmių įsigijimo – 2021 m. ir tik vienas straipsnis publikuotas prieš keletą dienų iki ginčo palmių įsigijimo. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo pastebėti neatitikimai tarp tos informacijos, kuri skelbiama apie palmių priežiūrą žiemą reklaminiuose straipsniuose, ir tos informacijos, kuri šiuo metu nurodoma apelianto parengtoje palmių priežiūros instrukcijoje. Štai, 2020 m. rugsėjo 19 d. straipsnyje apelianto sutuoktinė S. N. rašo, kad „jei žiema pasitaikytų labai šalta (-22-25°C), klientus aprūpiname specialiais šildymo kabeliais ir termostatais...“. Tuo tarpu, apelianto instrukcijoje, kurią, kaip teigia apeliantas, jis visada pateikia klientams kartu su augalais, palmių šildymo laidus reikia įsigyti ir apvynioti palmių kamienus nuo -8°C, kai dedami palmių paltukai. Vadinasi, klientai yra klaidinami: reklaminiais tikslais, kad vartotojai susiviliotų palmėmis, pateikiama klaidinanti informaciją, o realybėje yra visai kitaip. Taigi, pagrindo išvadai, kad atsakovas ar D. B. buvo tinkamai, kaip numato įstatymas, informuoti, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė visiškai pagrįsta ir teisingą sprendimą.

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas buvo pateikęs į bylą savo palmių nuotraukas, kurias įvertinęs teismas konstatavo, kad nuotraukose užfiksuotos palmės yra be žaliuojančių lapų, nudžiūvusios, negyvybingos. Apeliantas atsakovo pateiktų nuotraukų neginčijo, abejonių dėl jų autentiškumo neišsakė, kitokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nurodomas aplinkybes apie palmių nušalimą, nepateikė, nors tokią galimybę turėjo: atsakovas ir trečiasis asmuo D. B. ne kartą kvietė apeliantą atvykti pas juos ir pačiam įsitikinti palmių būkle, tačiau apeliantas to nei ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepadarė. Taigi, esant tokiai situacijai, kai atsakovas pateikė savo įrodymus (nuotraukas) į bylą, o apeliantas nepateikė nieko, kad tokius įrodymus paneigtų, o taip pat atsižvelgus į byloje esančią Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie oro temperatūrą (duomenys neskelbtini) 2020–2021 m. žiemą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra labiau tikėtina, jog esant tokiai žemai temperatūrai be papildomų apsaugos priemonių (šildymo laidais) atsakovo palmės nušalo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta, padaryta sutinkamai su įrodymų vertinimo reikalavimais, įtvirtintais tiek CPK, tiek ir suformuotoje teismų praktikoje. Apeliantas savo apeliaciniame skunde daro nepagrįstas prielaidas, kad „augalai neva galėjo būti sąmoningai mechaniškai pažeisti, netinkamai prižiūrimi ir pan. siekiant jų žūties“. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokią apelianto prielaidą. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas palmėmis rūpinosi, vykdė visas apelianto rekomendacijas, įsigijo brangius palmių paltukus ir jais dengė palmes. Pastebėjus blogą palmių būklę, trečiasis asmuo nedelsdamas kreipėsi į apeliantą. Visi šie veiksmai rodo rūpestingą atsakovo elgesį, o tinkamai paruošti palmių peržiemojimui atsakovas negalėjo, nes apeliantas laiku nebuvo suteikęs jam visos reikalingos informacijos apie plamių priežiūrą žiemą. Ši apelianto daroma prielaida stokoja ir logikos: išeitų, kad atsakovas, investavęs į palmes reikšmingą pinigų sumą, pats tas palmes sąmoningai mechaniškai žalotų, siekdamas jų žūties. Tai būtų sudėtinga net įsivaizduoti, todėl sutikti su tokiomis apelianto prielaidomis yra net tik negalima, bet ir neįmanoma. Priešingai nei samprotauja apeliantas, jis kaip matyti iš aukščiau nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių, neinformavo atsakovo apie palmių priežiūrą ir auginimą, ko pasekoje palmės per žiemą nušalo. Apelianto neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė atsakovo netinkamu informavimu apie prekę – palmes. Dėl to šiuo atveju egzistuoja neteisėti apelianto veiksmai kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Tokie neteisėti apelianto veiksmai lėmė atsakovo įsigytos prekės – palmių žuvimą. Tuo atveju, jeigu apeliantas būtų tinkamai informavęs atsakovą, kad palmes esant žemai temperatūrai reikia papildomai šildyti laidais, atsakovas jų net nebūtų pirkęs. Taigi, dėl palmių žuvimo atsakovas patyrė žalą. Iš šių aplinkybių matyti, kad tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, egzistuoja visos apelianto civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą grąžinti sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą bei 169,40 Eur advokato išlaidų už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. D. B. šioje byloje neneigė, kad pasiūlymo įsigyti palmes metu jai buvo atsiųsta nuoroda į atsakovo internetinį puslapį, tačiau informacijos apie tai, kad žiemą palmes reikės papildomai šildyti, tame puslapyje nebuvo. Apeliantas, tuo tarpu, įrodymų, kad tokia informacija ten buvo, teismui nepateikė. Dėl šios priežasties pagrindo apeliantui skųstis, kad pirmosios instancijos teismas nevertino D. B. veiksmų, gavus pasiūlymą, nėra. Dėl D. B. pasisakymų socialiniuose tinkluose, kuriais ji pripažino, kad palmėms nebuvo skirta pakankamai dėmesio, jos nebuvo tinkamai paruoštos peržiemojimui, tai šie D. B. teiginiai apelianto paimti iš konteksto. Juos reikia vertinti visame D. B. pasisakymo kontekste, kurį išklausius, tampa akivaizdu, kad D. B. pripažino, kad ji apsigavo dėl palmių, per daug pasitikėjo apeliantu ir jo patikinimais, kad jo parduodamos palmės žiemoja Lietuvoje, nes neva yra atsparios šalčiams. Taigi, tokie D. B. vieši pasisakymai jokiu būdu negali būti laikomi aplinkybės, kad ji ar atsakovas nesirūpino palmėmis, pripažinimu. Kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo skundas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai buvo pagrįstas, atitinkamai, atsakovas įgijo teisę į jo išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, kompensavimą, todėl pagrįstai ir teisėtai tokių 169,40 Eur advokato išlaidų atlyginimas už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai buvo priteistas iš apelianto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo A. N. ieškinys atsakovui A. B., kuriuo buvo prašoma atmesti atsakovo A. B. reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus 3 925 Eur, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, atlyginti 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą bei 169,40 Eur advokato išlaidų ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išspendė ginčą iš esmės – įpareigojo ieškovą A. N. atsakovui A. B. grąžinti sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą bei 169,40 Eur advokato išlaidų už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, taip pat priteisė atsakovui A. B. iš ieškovo A. N. 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo, kaip vartojimo, o ne kaip verslo teisinius santykius. Teigiama, jog nepaisant to, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas A. N. įvykdė savo įstatyminę pareigą – tinkamai ir laiku suteikė visą būtiną, teisingą ir išsamią informaciją apie palmių auginimą ir priežiūrą, be to, neegzistuoja civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino trečiojo asmens D. B. veiksmų po A. N. pasiūlymo sudaryti barterinių mainų sutartį bei viešų D. B. pasisakymų po įvykusio konflikto su apeliantu.

29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį D. B. su pasiūlymu atvežti ir pasodinti jos namų kieme palmę (Trachycarpus Fortunei) mainais už tai, kad ji pasidalintų šia žinia savo „Instagram“ paskyroje. Žinutėje pateikė nuorodą į internetinę parduotuvę www.palme.lt ir nuorodą socialiniame tinkle „Facebook“. Žinutėje nebuvo detalizuota, jog būtent šiose nuorodose yra pateikta informacija apie augalų (palmių) priežiūrą, su kuria vartotojas turi susipažinti. Nurodė, kad ši palmių rūšis nelepi, atspari žemai temperatūrai ir vėjui, nedengta gali žiemoti iki -18°C. Apie tai, kad esant šalčiams palmes dar reikia šildyti laidais ieškovas neužsiminė.

30. Ieškovas su D. B. sutarė, kad mainais už pasidalinimą informaciją ieškovas pasodins D. B. kieme dvi palmes. Be to, atsakovas A. B. nusprendė iš ieškovo įsigyti šešias palmes papildomai. Rašytinės palmių pirkimo–pardavimo sutarties sudaryta nebuvo. 2020 m. rugsėjo 21 d. atvežtos ir trečiojo asmens bei atsakovo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme buvo pasodintos aštuonios palmės Trachycarpus Fortunei. Palmių transportavimą, žemės palmėms sodinti paruošimą ir palmių pasodinimą organizavo ieškovas. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad palmes sodino iš anksto instruktuota įmonė.

31. Vėliau susirašinėjant su trečiuoju asmeniu rugsėjo mėn. ieškovas įkėlė nuotraukas, kaip atrodys palteliai palmėms, nurodė, kad prieš žiemą reikės pamulčuoti šaknis ir lapus surišti, tačiau apie laidus nieko neužsiminė. 2020 m. spalio 6 d. ieškovas atsakovui A. B. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. P003 už 8 žieminius apsaustus palmėms 880 Eur sumai, kurią atsakovas A. B. apmokėjo 2020 m. spalio 26 d.

32. 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovas pateikė D. B. el. paštu (duomenys neskelbtini) atliktų darbų sąmatą 3 755 Eur sumai. Į šią sumą įskaičiuota 2 vnt. palmės po 400 Eur/vnt., 4 vnt. palmės po 350 Eur/vnt., speciali palmėms skirta žemė 480 Eur, 6 palmių sodinimas 300 Eur, senų medžių iškasimas, išvežimas 280 Eur, transporto paslaugos 375 Eur, trąšos palmėms 120 Eur. Sąmatoje taip pat numatytos papildomos transporto išlaidos 170 Eur sumai. 2020 m. rugsėjo 26 d. A. B. sumokėjo ieškovui 3 925 Eur, paskirtyje nurodyta „už augalus“.

33. Tik 2021 m. vasario 7 d. ieškovas parašė, jog esant temperatūrai virš -20°C svarbiausia palaikyti šildymą laidais ir kai yra pliusinė temperatūra prasegti kartais, kad gautų šviesos ir daugiau oro.

34. 2021 m. gegužės 25 d. atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas grąžinti sumokėtus pinigus už palmes, jų sodinimą, 8 komplektų paltukų įsigijimą bei kompensuoti mirusių palmių iškasimo, išvežimo iš teritorijos ir teritorijos sutvarkymo po to darbų kaštus (arba tuos darbus atlikti pačiam), nes palmės neišgyveno.

35. 2021 m. birželio 3 d. ieškovas pateikė atsakymą, kad nesutinka su pretenzija, nes ji nepagrįsta, palmės buvo pristatytos, pasodintos ir perduotos be jokių kokybės trūkumų. Tuo tarpu šių augalų lapų pokyčius galimai sąlygojo reakcija į šaltį, kuris palmes veikė dėl nepakankamos ir rekomendacijų neatitinkančios palmių priežiūros. Nurodė atsakovui nesutikimo su pateiktu atsakymu atveju kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

36. Atsakovas A. B. 2021 m. liepos 14 d. pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, prašydamas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti ieškovą grąžinti už prekę (palmes) sumokėtus 4 805 Eur, kompensuoti palmių iškasimo, išvežimo ir teritorijos sutvarkymo darbų kaštus arba įpareigoti pardavėją tuos darbus atlikti pačiam bei atlyginti 169,40 Eur išlaidų advokato pagalbai.

37. Ieškovas pateikė 2021 m. liepos 27 d. atsakymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl A. B. pretenzijos, kuriame nurodė, kad augalams (pagal jų prigimtį ir savybes) nėra taikoma keitimo ir grąžinimo galimybė; pirkėjas buvo tinkamai informuotas apie įsigytų prekių priežiūrą ir laikymą; atsiradusius augalų (palmių) trūkumus lėmė tik netinkama augalų (palmių) priežiūra ir pardavėjui pateiktų rekomendacijų nesilaikymas; pretenzijoje išreikštas reikalavimas grąžinti pinigus už sumokėtas prekes ir atlyginti su tuo susijusias išlaidas, yra nepagrįstas.

38. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu dėl A. B. prašymo Nr. 10E A. B. prašymą tenkino, pripažino pagrįstu reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus pinigus (3 925 Eur) bei atlyginti nuostolius (880 Eur už palmių apsiaustus, 541,20 Eur už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą) ir 169,40 Eur advokato išlaidas; įpareigojo A. N. (verslo liudijimo Nr. MM548571-1, a. k. (duomenys neskelbtini) vykdyti šios tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

39. Ieškovas A. N. nesutikdamas su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu kreipėsi į teismą, kuris šioje byloje skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

40. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytiems motyvams ir argumentams.

41. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (2 straipsnio 19, 24 punktai). Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis ir kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį kaip vartojimo sutartį.

42. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 29 punktas, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

43. Taigi fizinio asmens, kaip vartotojo, teisės ginamos tada, kai jis prekes ar paslaugas įsigyja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Vartojimo sutarčių instituto tikslas yra remiantis specialiais teisiniais instrumentais atkurti sutarties šalių pusiausvyrą ir taip užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartotojo teisių apsauga užtikrinama taikant bendrąsias vartotojų teisių apsaugos normas, leidžiančias sutartį priskirti prie vartojimo sutarčių grupės apskritai ir sudarančias pagrindą taikyti bendrąsias vartotojų teisių apsaugos (gynimo) priemones ir specifines, tik atskiroms vartojimo sutarčių rūšims būdingas nuostatas bei specialius konkrečiai vartojimo sutarčių rūšiai būdingus silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XVIII1 skyriuje, reglamentuojančiame vartojimo sutartis, nustatytą reguliavimą iš esmės nulėmė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės nuostatos (žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1, 2, 4, 5, 14, 15, 16, 37, 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą), ir siekiant užtikrinti vienodą ir darnų vartojimo sutarties šalių (vartotojo, verslininko) sąvokų aiškinimą bei tikslų, kurių ES teisės aktų leidėjas siekia sutarčių su vartotojais srityje, laikymąsi, aiškinant nacionalinėje teisėje įtvirtintą vartotojo sampratą, būtina atsižvelgti į jos aiškinimui ir taikymui aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką. Vartotojo sąvokos darnaus aiškinimo poreikį yra nurodęs ir ESTT, aiškindamas vartotojų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo byloje W. V. prieš J. T., C?508/12, 25, 30 punktus; 2018 m. sausio 25 d. sprendimo byloje M. S. prieš Facebook Ireland Limited, C?498/16, 28 punktą).

45. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką sąvoka „vartotojas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio asmens padėtį konkrečioje sutartyje pagal tos sutarties pobūdį ir tikslus, o ne į subjektyvią šio asmens padėtį, nes tas pats asmuo tam tikruose sandoriuose gali būti laikomas vartotoju, o kituose – ūkio subjektu (šiuo klausimu žr. ESTT 1997 m. liepos 3 d. sprendimo byloje Benincasa prieš Dentalkit, C?269/95, 16 punktą; 2005 m. sausio 20 d. sprendimo byloje J. G. prieš Bay Wa AG, C?464/01, 36 punktą; 2018 m. sausio 25 d. sprendimo byloje M. S. prieš Facebook Ireland Limited, C?498/16, 29 punktą; 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje J. P.? prieš FIBO Group Holdings Limited, C-208/18, 41, 56 punktus).

46. Taigi, vartotojo sąvoka yra funkcinio pobūdžio sąvoka. Ji yra siejama su konkrečia sutartimi, konkrečiu sutartiniu teisiniu santykiu. Todėl kiekvienos konkrečios sutarties atžvilgiu būtina nustatyti, kokią funkciją asmuo atlieka tame sandoryje – ar asmuo veikia verslo, ar ne verslo tikslais. Taip yra todėl, kad, kaip minėta, vienas ir tas pats asmuo skirtinguose sandoriuose gali būti ir vartotojas, ir verslininkas. ESTT yra nurodęs, kad vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso nuo konkrečių žinių, kurių gali turėti atitinkamas asmuo, arba informacijos, kurią jis faktiškai turi (ESTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo byloje Hora?iu O. C. prieš SC V. R.?nia SA, C?110/14, 21 punktas). Vertinant, ar sutartiniuose santykiuose fizinio asmens veiksmai buvo nesusiję su kokia nors profesine veikla ir nepriklausomi nuo šios veiklos, iš esmės neturi reikšmės tokie veiksniai, kaip šio asmens žinios ir patirtis toje srityje, kurioje sudaryta sutartis, arba aktyvūs veiksmai sudarant tokius sandorius, taip pat sandorių vertė bei aplinkybė, kad sutarties sudarymas gali būti susijęs su didele rizika patirti finansinių nuostolių, ir tokios rizikos lemiamas finansinių nuostolių dydis (ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje J. P.? prieš FIBO Group Holdings Limited, C-208/18, 53–59, 78 punktai). Tokio požiūrio, kad vartotojo sąvoka objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto, laikėsi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-242-684/2020, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad palmes pardavė ieškovas – verslininkas, kuris verčiasi palmių tiekimo ir pardavimo veikla Lietuvoje. Palmes, jų apsaugai skirtas priemonės, sodinimo paslaugas ir kt. iš apelianto pirko ir už tai sumokėjo atsakovas A. B. Atsakovas šiuo atveju veikė kaip fizinis asmuo, kadangi palmes įsigijo, siekdamas jas auginti kartu su kitais augalais savo gyvenamojo namo kieme, t. y. asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti. Palmės buvo pasodintos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype prie jo asmeninės nuosavybės teise priklausančių namų, jis jomis rūpinosi, pirko jų apsaugos priemones ir kt. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo D. B. už 2 iš 8 palmių ir jų pasodinimą sutiko pareklamuoti apelianto veiklą, įtakos susiklosčiusių santykių kvalifikavimui neturi, kadangi trečiasis asmuo D. B. sudarė šį susitarimą su apeliantu taip pat su tikslu įgyti palmes savo asmeniniams, o ne verslo poreikiams tenkinti. Duomenų, kad atsakovas ar trečiasis asmuo įsigydami palmes siekė pastarąsias kokiu nors būdu naudoti su savo verslu susijusiais tikslais ir iš to gauti pajamas, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu svarbu ir tai, kad trečiasis asmuo ar atsakovas nereikalauja vietoje 2 atvežtų ir pasodintų palmių, kitaip atlyginti už trečiojo asmens vykdytą reklamą, kas patvirtina, jog įsigyjant ir šias dvi palmes nebuvo siekiama jokių su verslu susijusių tikslų.

48. Darytina išvada, kad šiuo atveju yra visos sąlygos ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Vertinant priešingai susidarytų situacija, jog prekes ar paslaugas už atlygį reklamuojantis asmuo arba kaip šiuo atveju to asmens sutuoktinis įsigydamas tokias prekes ar paslaugas asmeniniams poreikiams tenkinti nepagrįstai netektų vartotojų teisių apsaugos. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo, o ne kaip verslo teisinius santykius, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl vartotojo informavimo pareigos vykdymo ir civilinės atsakomybės sąlygų

49. Vartotojas dėl informacijos, patyrimo, techninių žinių, galimybių derėtis stokos yra mažiau palankesnėje padėtyje nei verslininkas. Tai yra pagrindas vartotoją kaip silpnesnę šalį ginti vartojimo sutartiniuose santykiuose. Vartotojo teisė į informaciją – yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Šios vartotojo teisės įgyvendinimas užtikrinamas teisiniu reguliavimu nustatant verslininkui pareigą suteikti vartotojui informaciją (informacijos atskleidimo pareiga). Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai.

50. Bendruosius reikalavimus atskleistinos informacijos turiniui nustato CK XVIIII skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis informacijos, privalomos pateikti vartotojui, sąrašas. To paties straipsnio 2 dalimi leidžiama įstatymais ir Mažmeninės prekybos taisyklėse nustatyti reikalavimus dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes; kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.

51. Verslininkui pažeidus informacijos atskleidimo pareigą, kyla tam tikros teisinės pasekmės, viena iš jų – verslininko civilinė atsakomybė, taigi vartotojas įgyja teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.228⁶ straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl vartotojo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas. Kilus ginčui dėl verslininko pareigos suteikti informaciją vartotojui tinkamo vykdymo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka vartotojui, o pareiga įrodyti, kad informacija buvo suteikta ir ji buvo suteikta aiškiai ir suprantamai, – verslininkui. Verslininkui neįrodžius, kad informacija vartotojui buvo suteikta arba kad ji suteikta tinkamai, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

52. Verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Šis reikalavimas dar kitaip vadinamas skaidrumo principu ir, be kita ko, turi reikšmės vertinant vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumą. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Vis dėlto, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus informacijos atskleidimo tikslus ir teisinį reguliavimą, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, informacija turi būti pateikiama tokiu būdu ir taip, kad būtų lengvai suprantama vartotojui (vartotojas lengvai galėtų suvokti jos prasmę, prekės savybes ir rizikas) ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

53. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalimi į nacionalinę teisę perkeliama 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, (toliau – Direktyva 2011/83/ES) 5 straipsnio 1 dalies nuostata. Tačiau Direktyva 2011/83/ES nėra derinami vartojimo sutartims taikomi kalbos reikalavimai; ES valstybės narės turi teisę palikti galioti ar priimti kalbos reikalavimus dėl su sutartimis susijusios informacijos ir sutarčių sąlygų (Direktyvos 2011/83/ES preambulės penkioliktoji konstatuojamoji dalis).

54. Nei Direktyva 2011/83/ES, nei nacionalinis reguliavimas nedetalizuoja, koks vartotojo standartas turėtų būti taikomas vertinant, ar informacija vartotojui buvo pateikta aiškiai ir suprantamai. Vis dėlto, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinančią nesąžiningos komercinės veiklos bei nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų reguliavimą, darytina išvada, kad klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą. Vidutinio vartotojo standartas yra ESTT praktikoje suformuluota ir išplėtota koncepcija. Tai hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kurio pagrindu yra vertinamas suteiktos informacijos poveikis konkretaus vartotojo ekonominiam elgesiui. Pagal ESTT praktiką, vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr., be kita ko, ESTT 1998 m. liepos 16 d. sprendimo byloje G. S. and Tusky, C-210/96, 31 punktą; 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje E. L., C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Toshiba Europe, C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Linhart, C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje P. A., C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose W. T. ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.).

55. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nagrinėjamu atveju apeliantas pažeidė jam tekusią informavimo pareigą. Pažymėtina, jog CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto, apie prekės ar paslaugos pagrindines savybes (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą). Pats ieškovas 2021 m. vasario 7 d. ieškovas parašė trečiajam asmeniui, jog esant temperatūrai virš -20°C svarbiausia palaikyti šildymą laidais. Ieškovo į bylą pateiktoje rašytinėje palmių priežiūros instrukcijoje nurodyta, kad siekiant kuo labiau apsaugoti lapus temperatūrai nukritus -8°C (trumpalaikių šalčių) reikia dėti likusias apsiaustų dalis, tačiau prieš tai ant palmės apsuktos agroplėvelės reikia apsukti šildymo laidus ant kamienų ir lapų viršaus. Ieškovo pateiktoje IF PLANTS medelyno informacijoje apie ginčo palmių priežiūrą nurodyta, kad temperatūrai nukritus žemiau -25°C reikia naudoti šildymo kabelius. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ši tarnyba mano, kad ginčo palmės nepritaikytos auginti atvirame grunte Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šaltuoju metų laikotarpiu be papildomų priežiūros priemonių. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. į apelianto parduodamų augalų – palmių galimybes augti Lietuvos klimate, darytina išvada, jog informacija apie tai, kad jas auginant šaltuoju metu laikotarpiu, kurio metu pasitaiko, jog temperatūra nukrenta ir žemiau -25°C, turi būti naudojamos papildomos jų apsaugos priemonės – šildymo kabeliai, yra viena iš pagrindinių šios parduodamos prekių savybių. Šiuo atveju ši savybė nėra akivaizdi, kadangi tokios priemonės nėra reikalingos kiekvienam augalui, tuo labiau, kad ieškovas buvo nurodęs, kad ši palmių rūšis nelepi, atspari žemai temperatūrai ir vėjui, nedengta gali žiemoti iki -18°C ir pan. Tai, kad jau ieškovui pasodinus palmes atsakovui galimai buvo palikta palmių priežiūros instrukcija (sutinkant su pirmosios instancijos išvadomis, šis faktas bylos duomenimis nebuvo patvirtintas), kurioje minėta pagrindinė savybė – poreikis šildyti laidais buvo nurodyta arba tai, kad trečiajam asmeniui buvo pateikti internetinių svetainių adresai, kuriuos atidarius ir paieškojus tą informaciją buvo galima rasti (sutinkant su pirmosios instancijos išvadomis, šis faktas bylos duomenimis taip pat nebuvo patvirtintas), taip pat tai, kad kelios dienos prieš įsigyjant parduodamas palmes galimai viešai buvo publikuotas straipsnis su tokia informacija, net jei šios aplinkybės ir pasitvirtintų, nesudarytų pagrindo teigti, jog apeliantas tinkamai įvykdė jam tekusią informavimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėta informacija aiškiai ir suprantamai, nededant pastangų ją surasti, turėjo būti pateikta dar prieš įsigyjant, t. y. ieškovo atstovams pasodinant, palmes, tačiau bylos duomenimis tokia informacija nebuvo nurodyta, įsigyti papildomų palmių apsaugos priemonių – šildymo laidų nebuvo pasiūlyta. Buvo nurodyta tik tai, kad oro temperatūrai nukritus iki tam tikros ribos reikia mulčiuoti palmių šaknis, palmes dengti apsiaustais. Atsižvelgiant į tai, apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad ieškovas neįvykdė savo įstatyminės pareigos tinkamai ir laiku suteikti visą būtiną, teisingą ir išsamią informaciją apie palmių auginimą ir priežiūrą ir kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad , jeigu atsakovą ar trečiąjį asmenį apeliantas būtų informavęs apie tai, kad palmes reikia šildyti laidais, jie apskritai nebūtų palmių iš apelianto įsigiję. Kaip nurodo atsakovas ir trečiasis asmuo, jie neturi galimybių savo kieme šildyti palmes laidais. Taigi, akivaizdu, kad egzistuoja visos apelianto civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala – atsakovas ir trečiasis asmuo dėl apelianto neteisėtų veiksmų – neįvykdytos pareigos pateikti visos informacijos apie esmines prekės savybes – auginant Lietuvos klimato sąlygomis poreikį augalus šildyti laidais, apsisprendė įsigyti palmes ir dėl to atsakovas sumokėjo 3 925 Eur už augalus, 880 Eur už palmių apsiaustus, 541,20 Eur už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą bei 169,40 Eur advokato išlaidų už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, į kurią nurodė kreiptis pats ieškovas. Atsižvelgiant į tai, apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat atmestini kaip nepagrįsti

58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neturi reikšmės ieškovo nurodomos aplinkybės dėl to ar palmės apskritai išgyveno pirmuoju šaltuoju metu laikotarpiu po įsigijimo. Net jei jos ir išgyveno, tai nereiškia, kad palmės išgyvens be šildymo laidais ir sekančius šaltuosius laikotarpius, kurie nebūtinai bus šiltesni. Taigi, nepriklausomai nuo to ar palmės išgyveno, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kurį pripažįsta ir pats ieškovas, jog palmėms Lietuvos klimato sąlygomis šildymas laidais yra būtina apsaugos priemonė, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, tokia esminė informacija prieš įsigyjant palmes nebuvo pateikta ir būtent dėl jos buvo įsigytos ir dėl to buvo patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, šis ir kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, įskaitant ir argumentus dėl trečiojo asmens D. B. veiksmų po ieškovo pasiūlymo sudaryti barterinių mainų sutartį bei viešų D. B. pasisakymų po įvykusio konflikto su ieškovu, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau šioje nutartyje neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

61. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintinas, laikytina, jog sprendimas šioje byloje priimamas atsakovo naudai, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme atmestinas, o atsakovo – tenkintinas ir atsakovui iš ieškovo byloje pateiktais duomenimis priteistina 774,40 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant ir pateikiant teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (8.11 punktas), todėl priteistinos iš atsakovo iš ieškovei (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ir ieškovo A. N. atsakovui A. B. 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovo A. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.