Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios J. P. įstatyminei atstovei T. P., nukentėjusiajai V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2023 m. spalio mėn. 15 d., apie 12.57 val., Vilniaus rajone, Marijampolio seniūnijoje, Naujųjų Piktakonių k., Piligrimų g., ties pastatu Nr. 16, vairuojamu automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta nuo Rudaminos kaimo pusės Turgelių link, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 131.1 punkto reikalavimus, numatančius, kad lengvaisiais automobiliais keliuose su asfalto ar betono danga leistina važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis nepasirinko saugaus greičio bei neatsižvelgė į intensyvų eismą, atkarpoje, kurioje maksimalus leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h, jį viršijo, važiavo apie 114 km/h greičiu, važiuodamas pasirinktu greičiu artėjant prie priekyje lėčiau važiuojančio automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. P., savalaikiai nesulėtino vairuojamojo automobilio važiavimo greičio, dėl ko priekine automobilio dalimi atsitrenkė į priekyje jo, ta pačia kryptimi, mažesniu greičiu važiavusio, bei stabdžiusio automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, kuris dėl smūgio buvo nublokštas į kairę, - į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi, tiesiai važiuojančiu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. N., gim. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai T. P., gim. (duomenys neskelbtini), keleivei V. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, J. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

V. Ž. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 15 d., po 12 val., vairavo jam priklausantį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas nuo Rudaminos kaimo Turgelių gyvenvietės link. Tuo metu buvo saulėta, sausa kelio danga. Kelio važiuojamoji dalis susidėjo iš dviejų eismo juostų, t. y. po vieną kiekviena kryptimi. Važiavo savo eismo juosta, t. y. kuo dešiniau. Važiuojant į spidometrą nežiūrėjo, bet mano, kad važiavo apie 100-110 km/h greičiu. Priekyje ta pačia kryptimi, apie 15-20 metrų atstumu, važiavo kitas mėlynos spalvos, universalas, 5 serijos „BMW“ automobilis. Paskui minėtą automobilį važiavo maždaug nuo Senosios Rudaminos, t. y. apie 2 km kelio atstumą. Lygtais, bet nėra tuo tikras, paskui važiavo dar pilkos spalvos „VW Passat“ automobilis, bet kur jis dingo po įvykio nežino. Važiuojant apie 100-110 km/h greičiu, pamatė, kad priekyje važiuojantis „BMW“ automobilis staiga pradėjo stabdyti, pamatė užsidegusius jo galinius stabdžių žibintus ir pastebėjo, kad jo vairuojamas automobilis labai greitai artėjo link to automobilio, todėl irgi staigiai iki galo paspaudė stabdžius. Paspaudus stabdžius vairuojamas automobilis pradėjo čiuožti, dar bandė jį suvaldyti, bandė sukti vairą, bet jis čiuožė tiesiai, dėl čiuožimo į vairo judesius nereagavo. Tada pastebėjo, kad priekyje važiuojantis automobilis važiuojantį automobilį apvažiavo dešiniau, o jis savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į to automobilio galinę dalį ir nuvažiavo nuo kelio į dešinę, nes tuo metu galimai vairas buvo pasuktas dešiniau. Po susidūrimo daugiau nieko nematė, tik neužilgo išgirdo antrą smūgį ir pažiūrėjęs link smūgio sklidimo garso, pastebėjo besisukantį „Volvo“ automobilį. Tada išlipo iš mašinos, išlipęs pastebėjo, kad yra praskeltas antakis, pagalvojo, kad tai nieko tokio ir nubėgo link „Volvo“ vairuotojos, kuri tuo metu jau buvo išlipusi iš mašinos. Jam pribėgant ji suklupo prieš jį, pasakė jai, kad nejudėtų ir tada priėjo daugiau žmonių, bei pradėjo kviesti greitąją. Kadangi prie vairuotojos buvo daug žmonių, nuėjo prie keleivės, patraukė už „Volvo“ durų, bet jos neatsidarė. Keleivė buvo prispausta. Priėjus daugiau žmonių prie keleivės, nuėjo pažiūrėti „BMW“ vairuotojos. Atidaręs duris paklausė, ar viskas gerai, ar viena automobilyje. Vairuotoja pasakė, kad viskas gerai ir pradėjo šaukti, kur tas kitas „BMW“ vairuotojas. Ir vėliau laukė pagalbos tarnybų. Kokia eilės tvarka atvyko tarnybos nurodyti negali, bet mano, kad atvažiavo 20 minučių bėgyje. Priekyje važiavusio „BMW“ automobilio valstybinio numerio nežino, tik gali nurodyti, kad tai 5 serijos, mėlynos spalvos. Psichiatrinėse, bei narkologinėse įstaigose negydytas ir neįrašytas. Dėl minėto įvykio labai gailisi, pripažįsta, kad pažeidė įtarime nurodytus visus kelių eismo taisyklių punktus, dėl ko ir įvyko minėtas eismo įvykis. Minėtas įvykis jam buvo gera pamoka, visada vairavo atidžiai, bet ateityje pasistengs būti dar atidesniu, nepažeidinėti taisyklių. Bylą norėtų baigti taikiai susitaikius su nukentėjusiaisiais. Su nukentėjusiaisiais iki šiol nebendravo, bet jų norėtų atsiprašyti. Automobilis iki eismo įvykio buvo techniškai tvarkingas, vairo ir stabdžių sistema buvo tvarkinga (2 t., b. l. 98-100, 108, 109).

Teisme kaltinamasis parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta ir sutinka teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad 2023 m. spalio 15 d. apie 12 val. važiavo iš Rudaminos. Važiavo paskui kitą automobilį, nepamena kokiu greičiu, tačiau galimai apie 90–100 km/h. Priešais jį važiavo BMW 530. Prieš jį važiuojantis automobilis greitai pradėjo stabdyti, todėl jis greitai paspaudė stabdį, bandė sukti vairą, bet automobilis čiuožė ir prieš pat Volvo automobilį, priešais jį važiavęs BMW pasuko į dešinę, kadangi jo nuomone jis matė, kas vyksta priekyje ir spėjo apvažiuoti. Apvažiavo ir nuvažiavo, o jis atsitrenkė į Volvo. Kadangi iššovė pagalvės, todėl nieko nematė, kas vyko toliau, tik išgirdo antrą smūgį. Tuomet išlipo iš automobilio, pribėgo prie vairuotojos T., jai suklupus pribėgo daug žmonių. Tada nubėgo iš kitos pusės pažiūrėti, kur sėdėjo keleivė, buvo prispaustos durys, neatsidarė, pribėgo dar daugiau žmonių. Tuomet jis nubėgo prie BMW X5 vairuotojos iš priešpriešinės juostos, paklausė kaip ji, o ji pasakė, kad viskas gerai ir dar pasakė, kur tas kitas vairuotojas, kuris sukėlė avariją. Pagalbą iškvietė kiti žmonės, aplinkiniai, o jis girdėjo, kad žmonės kviečia, dėl to nekvietė papildomai. Volvo keleiviai visi trys buvo išvežti į ligoninę. Jam buvo praskeltas antakis, nukentėjo nedaug. Kaltas greičiausiai yra jis pats, kad taip įvyko, nes jei būtų atstumas, gal būčiau matęs, kad stabdo priekinė mašina. Sutiko, kad nepasirinko nei saugaus greičio, nei atstumo. Gailisi, ir tvirtino, kad gavo pamoką visam gyvenimui. Anksčiau, kai tik išlaikė vairuotojo teises mėgdavo greitį ir „prilipti“ prie kito automobilio galo, dabar jau supranta, kad skubėti negalima. Dėl galimos laiduotojos pasisakė, kad su sese gyvena gerai ir sutaria, jai padeda. Sesuo jį barėsi dėl neatsakingo vairavimo, ji vyresnė už jį. Jos išsilavinimas vidurinis, vėliau baigė kirpėjos kursu, šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Ji vyresnė, duoda jam žinoti, kada jis blogai pasielgia, didelis autoritetas, ji turi šeimą. Be to atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad buvo pokalbis su nukentėjusiosiomis, kad jos norėtų, jog jis sumokėtų, bet susitarimo nebuvo. Draudimas sumokėjo, mano, kad draudimas įvertino žalą teisingai, nes jie profesionalai ir žala atlyginta, nes draudimas padengė nuostolius. Galutinio sprendimo dėl mokėjimo su nukentėjusiosiomis nebuvo. Susitarimas, kad jis sumokėtų dar, jo nuomone nėra susitarimas. Jei būtų reikalavimas iš nukentėjusiųjų, atlygintų žalą. Draudimo sumokėti pinigai nukentėjusiosioms turėtų padengti jų patirtą žalą, kadangi T. išmokėta 10000 Eur, V. 7000 Eur. Mano, kad tai yra pakankamos sumos (2 t., b. l. 180–181).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023 m. spalio 15 d., apie pietus, tikslaus laiko nurodyti negali, kartu su sese V. B. ir dukra J. P. važiavo automobiliu „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklausė jos sūnui A. Tą dieną automobilį vairavo ji, V. sėdėjo šalia, o gale už jos sėdėjo dukra. Visi važiavo prisisegę saugos diržais. Važiavo nuo Rudaminos link Turgelių. Važiuojant, apie 60-70 km/h greičiu, pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis pristabdė, nes pamatė užsidegusius jo „STOP“ žibintus, todėl ji irgi pristabdė. Dėl kokių priežasčių anas automobilis pristabdė, nurodyti negali. Pristabdymo metu per galinio vaizdo salono veidrodėlį pamatė, lygtais, dviejų greitai atvažiuojančių automobilių šviesas. Jai atrodė, kad vienas iš jų ją apvažiavo iš dešinės, o kitas atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį. Smūgio metu trumpam prarado sąmonę, dėl to negali nurodyti, kas ten ir kaip tiksliau vyko. Vėliau, sustojus automobiliams, išlipo, paėjo apie 1-2 metrus ir jai pasidarė bloga. Buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, gydymą tęsė namuose. Jai pranešta, kad pradėtas tyrimas ir kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Compensa draudimo bendrovę. Įvykio metu taip pat nukentėjo jos dukra J., kuri buvo pristatyta į Santaros klinikas, po išrašymo kituose gydymo įstaigose nesigydė. Kelio važiuojamoji dalis buvo sausa, automobilis techniškai tvarkingas (1 t., b. l. 133);

- nukentėjusiosios V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023 m. spalio 15 d., apie 13.30 val., kaip keleivė važiavo automobilyje „Volvo“, valstybinio numerio neprisimena. Automobilį vairavo sesuo T. P., o ji sėdėjo šalia jos keleivio vietoje, o gale už T. sėdėjo jos dukra J. Važiavo prisisegę saugos diržais. Važiavo nuo Rudaminos pusės Turgelių link. Važiavo į kapines. Tuo metu buvo gražus oras, kelio danga buvo sausa. Pamena, kad važiuojant keliu priekyje jų važiuojantis automobilis pristabdė. Tai buvo šviesios spalvos automobilis. Dėl kokių priežasčių jis pristabdė nurodyti negali. T. irgi pristabdė savo vairuojamą automobilį. Neprisimena to fakto, ar ji tik pristabdė, ar pilnai sustojo, tada pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Po minėto smūgio pastebėjo, kad jų automobilį iš dešinės pusės lygtais kažkoks didelis automobilis pradėjo lenkti ir tada sekė antras smūgis į jos pusę, t. y. automobilio dešinę pusę ir po to lygtais sekė kitas smūgis. Po to smūgio prarado sąmonę. Pirmo smūgio metu galva atsilošė atgal ir stubure pajuto skausmą, antro smūgio metu patyrė kontūziją, net negalėjo įkvėpti, o trečio smūgio metu į automobilio priekį, prarado sąmonę. Mano, kad sąmonę prarado 10-15 min., o atgavo iki policijos ir medicinos pagalbos atvykimo. Atvykę priešgaisrinės tarnybos darbuotojai laužė dešinės pusės statramstį ir po to ištraukė ją. Iš įvykio vietos buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL), kur buvo paguldyta į reanimacijos skyrių. Tris dienas gulėjo reanimacijoje, po to skyriuje ir nuo lapkričio 7 d. iki sausio 9 d., gydymą tęsė VšĮ „Vilkpėdės ligoninėje“, vėliau buvo nusiųsta į reabilitaciją. Jai pranešta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę (1 t., b. l. 110, 111);

- liudytojos I. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023 m. kovo 15 d., apie 12.50 val., vairavo vyrui A. N. priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo viena Vilniaus rajone, keliu iš Rakonių kaimo link Rudaminos, buvo dienos metas, sausa kelio danga. Kelio važiuojamoji dalis susidėjo iš dviejų eismo juostų, t. y. po vieną kiekviena kryptimi. Važiavo savo eismo juosta leistinu apie 80-90 km/h greičiu. Važiuojant lygiu keliu pastebėjo, kad priešpriešais atvažiuoja 4-5 automobilių kolona, tuo metu nuo jos iki kolonos pirmo automobilio buvo apie 25-30 m atstumas. Minėta automobilių kolona važiavo tvarkingai. Negali pasakyti kada tiksliai, bet galimai tuo metu, kai susilygino su priešpriešais atvažiuojančiu kolonoje pirmu automobiliu, tolumoje pamatė, kad priešpriešais kolonos link labai dideliu greičiu artėja lengvasis automobilis ir po to pamatė, kaip tas automobilis 4-5 automobilių koloną pradėjo lenkti iš dešinės. Lenkimo metu pastebėjo to automobilio stogą, įsidėmėjo, kad tai buvo ryškiai mėlynos spalvos lengvasis automobilis, bet tikslesnių jo duomenų, nei markės, nei modelio nurodyti negali, nes nepastebėjo. Ir tada pastebėjo, kad jos eismo juosta šonu čiuožia automobilis ir įvyko smūgis. Kai pamatė čiuožiantį automobilį, atstumas buvo nedidelis, ji pradėjo spausti stabdį, bet išvengti susidūrimo nepavyko. Vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į slystančio automobilio dešinį šoną, kur tiksliau nematė. Po susidūrimo jos automobilis buvo nublokštas arčiau dešinio griovio. Automobiliui sustojus, automatiškai buvo sujungta su pagalbos centru, kuriems paaiškino eismo įvykio aplinkybes. Išlipusi iš automobilio, iš karto paklausė kur tas mėlynas automobilis, susirinkę žmonės atsakė, kad ten stovi toliau, bet ji jo nematė, jai tik pasakė, o baigus kalbėti su pagalbos centru, jau to automobilio nebuvo. Ji tiksliai nežino, ar tas mėlynas automobilis buvo sustojęs įvykio vietoje, ar ne, nes pati nematė, jai tik įvykio vietoje susirinkę žmonės pasakė. Vėliau į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Pirmi atvyko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, jiems iš paskos greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, o vėliau policijos pareigūnai. Įvykio vietoje iš „Volvo“ automobilio, su kuriuo susidūrė, išlipo vairuotoja, bet po išlipimo paeiti negalėjo, o kitus keleivius vadavo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Ji eismo įvykio metu nenukentėjo, į gydymo įstaigą nesikreipė. Įvykio vietoje asmeniškai su kito eismo įvykyje dalyvavusiu „BMW“ automobilio vairuotoju nekalbėjo, bet į įvykio vietą atvykęs jos vyras su juo bendravo, tad jis pasakė, kad važiuodamas paskui „Volvo“ bandė išvengti eismo įvykio, bet nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į „Volvo“ automobilį. Dėl kokių priežasčių ir kodėl „Volvo“ automobilis išslydo į jos eismo juostą nurodyti negali. Ji važiavo tvarkingai laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų. Eismo įvykio metu apgadintas jos vairuojamas automobilis, dėl žalos atlyginimo vyras kreipsis į eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę. Automobilyje vaizdo registratoriaus nebuvo. Po įvykusio eismo įvykio, iki policijos pareigūnų atvykimo, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių padėtys nebuvo judinamos ir keičiamos. Daugiau nieko nurodyti negali (1 t. , b. l. 104-106);

- liudytojos K. N. 2025 m. kovo 24 d. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais dėl pateikto laidavimo prašymo, kad yra artima su broliu, gyvena netoli vienas nuo kito. Teigė, kad tai pirmas toks įvykis ir jis (teismo pastaba – V. Ž.) labai gailėjosi ir supranta, kad visos įvykio pasekmės tikrai bus gyvenimo pamoka. Nurodė, kad anksčiau laidavo už savo vyrą, jis (teismo pastaba – V. Ž.) matė jos įtaką vyrui, todėl yra įsitikinusi, kad padarys įtaką kaltinamajam. Nurodė, kad jis yra jos vaiko krikšto tėtis, jam patiki savo vaikus. Tokia situacija tikrai nepasikartos, jis ir dabar daug atsakingiau važinėja ir tikrai supranta, su juo kalbėjo apie įvykį. Jis supranta, jei ji bus laiduotoja, jis prieš ją jaus atsakomybę. Jis seniai baustas už administracinius nusižengimus. Nurodė, kad jos išsilavinimas aukštesnysis, brolio nebaigtas aukštasis. Dirba kasininke–pardavėja. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad apie šį įvykį sužinojo iš karto po įvykio. Kadangi jos pajamos vidutiniškos, prašytų leisti laiduoti be užstato. Jei bus nustatytas užstatas, neprieštarauja, sumokės. Šiuo metu pati nevairuoja, kol kas vairuotojo teisių neturi. Šiuo metu mokosi vairuoti, yra išlaikiusi teorijos egzaminą AB „Regitroje“. Brolis padės vairuoti, jis išmokys ją vairuoti teisingai. Teigė, kad besimokydama su juo vairuoti padarys jam įtaką teisingame vairavime. Ją mokydamas gal pamirš savo per didelį pasitikėjimą savimi, nes naujokai vairuoja labai atsakingai. Tvirtino, kad kaltinamasis ramus žmogus. Žino, kad brolis tarėsi dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiosiomis, viena iš vis nebendravo su juo, bendravo tik jos sūnus, su kita jis bendravo, jie neblogai sutarė, kol nesužinojo, kad draudimas joms atlygino, o jos dar norėjo pinigų, mes norėjom išsiaiškinti ar teismas gali dar priskirti pinigų. Negali pasakyti ar brolis joms mokėjo. Brolis jos neignoruoja, būna ilgų pokalbių, bet jis visada įsiklauso į jos nuomonę, yra už jį vyresnė, nebuvau niekad juo nusivylusi (3 t., b. l. 20-21);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3669/2023(01), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis T. P., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvada: 1. T. P. nustatyti dešinės pusės VII-XI šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio sumušimo židiniai, minkštųjų audinių kraujosruva apie dešinį antinkstį, kepenų įplyšimai ir sumušimo židinys, kairio kryžkaulio lateralinės masės lūžis, kairio klubakaulio sparno lūžis, kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis. 2. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023-10-15. Sužalojimai visumoje, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveiktos sutrikdymu (1 t., b. l. 151-155);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1038/2024(01), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis T. P., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvada: 1. T. P. nustatyti dešinės pusės VII-XI šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio sumušimo židiniai, minkštųjų audinių kraujosruva apie dešinį antinkstį, kepenų įplyšimai ir sumušimo židinys, kairio kryžkaulio lateralinės masės lūžis, kairio klubakaulio sparno lūžis, kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis. 2. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023-10-15. Sužalojimai visumoje, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveiktos sutrikdymu. Vadovaujantis gydytojo radiologo konsultacijos išvada Nr. RD-344/2023(01) (gydytoja radiologė Jolanta Majauskaitė-Čobot), sužalojimai neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto pagal SSMNT 6.6.14 punktą, kadangi nustatyti kaulų lūžiai nesuardo dubens vientisumo, todėl sužalojimai yra kvalifikuojami nesunkiu sveikos sutrikdymu (1 t., b. l. 137-138);

?- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3795/2023(01), kurioje nurodyta, kad remiantis J. P., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvada: 1. J. P. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušyje, kuri padaryta kietu buku daiktu, automobilio salono dalimi, automobilių susidūrimo metu. 2. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais ištyrimo duomenimis ir sužalojimu nekvalifikuojama (1 t., b. l. 171);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3667/2023(01), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvada: 1. V. B. nustatyti sumušimo židiniai ir įplyšimai dešiniame plautyje, dešinės pusės I-V šonkaulių lūžiai, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, minkštųjų audinių kraujosruva apie dešinį antinkstį. 2. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023-10-15. Sužalojimai visumoje, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveiktos sutrikdymu (1 t., b. l. 118-121);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2296(23)/ 11-615 (24)/ 11-616(24), kurioje nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „BMW 530“, vairuojamas V. Ž. važiavo Piligrimų g. nuo Miško g. ir artėjo prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančio automobilio „Volvo XC70“, kurį vairavo T. P. Ties pastatu Nr. 14 automobilio „BMW 530“ vairuotojas važiuodamas, tikėtina, 114 km/h greičiu, efektyviai užstabdė savo vairuojama transporto priemonę ir slydo į priekį link lėčiau važiuojančios transporto priemonės. Nuslydęs apie 45,1 m ir nežymiai pasisukęs į dešinę savo pirminės važiavimo krypties eismo juostoje, automobilis „BMW 530“ važiuodamas, tikėtina, 58 km/h greičiu, priekinės dalies kaire puse trenkėsi į tikėtina, 22 km/h greičiu važiuojančio automobilio „Volvo XC70“ galinės dalies dešinę pusę. Transporto priemonių susidūrimo vieta ir tarpusavio padėtys pavaizduotos 18 pav. Dėl atsitrenkimo automobilis „Volvo XC70“ įgavo pagreitį bei pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir slysti link priešpriešinio eismo juostos. Tuo tarpu automobilis „BMW 530“ pakeitęs judėjimo kryptį į dešinę, užstabdytas dar persislinko į priekį ir sustojo plane užfiksuotoje padėtyje. Automobilis „Volvo XC70“ išslydo į priešpriešinio eismo juostą, visiškai ją užtvėrė ir jam judant link važiuojamosios dalies kairiojo krašto (žiūrint pirmine važiavimo kryptimi), tikėtina, 4 km/h greičiu, į šios transporto priemonės dešinį šoną, priekine dalimi atsitrenkė priešpriešinio eismo juosta priešinga kryptimi tikėtina, 64 km/h greičiu važiavęs automobilis „BMW X5“, kurio vairuotoja I. N. tikėtina, nusukinėjo į dešinę (žiūrint jos pirmine važiavimo kryptimi). Šių transporto priemonių susidūrimo vieta ir tarpusavio padėtys pavaizduotos 19 pav. Dėl smūgio automobilis „BMW X5“ dar labiau pakeitė savo judėjimo kryptį į dešinę, persislinko į priekį ir buvo sustabdytas dešinėje už važiuojamosios dalies ribų. Dėl atsitrenkimo automobilis „Volvo XC70“ pakeitė savo judėjimą automobilio „BMW X5“ pirmine judėjimo kryptimi, vėl sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir turėjo kontaktą su šio automobilio kairiu šonu. Apsisukęs daugiau kaip 180° kampu apie savo vertikalią ašį, pastarasis automobilis sustojo užfiksuotoje padėtyje. Prieš pat stabdymą automobilis „BMW 530“ važiavo, tikėtina, 114 km/h greičiu, o susidūrimo su automobiliu „Volvo XC70“ metu, tikėtina, 58 km/h greičiu. Negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykio kilimą (stabdymą) važiavo automobilis „Volvo XC70“. Susidūrimo su automobiliu „BMW 530“ metu, šios transporto priemonės greitis, tikėtina, buvo 22 km/h, o susidūrimo metu su automobiliu „BMW X5“, automobilio „Volvo XC70“ greitis buvo, tikėtina, 4 km/h. Negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykio kilimą (stabdymą) važiavo automobilis „BMW X5“. Susidūrimo su automobiliu „Volvo XC70“ metu, automobilio „BMW X5“ greitis, tikėtina, buvo 64 km/h. Transporto priemonių susidūrimo vietos yra pavaizduotos tiriamojoje dalyje 18 ir 19 pav. Automobilio „BMW 530“ vairuotojo V. Ž. veiksmai, – kelio atkarpoje, kurioje maksimalus leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h, viršijo jį, tikėtina, važiavo 114 km/h, o artėjant prie priekyje lėčiau važiuojančio(-ių) automobilio - (-ių) sankryžoje savalaikiai nesumažino važiavimo greičio, dėl to atsitrenkė į priekyje mažesniu greičiu važiavusio automobilio „Volvo XC70“ galinę dalį, kuris dėl smūgio buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą, kur į jo dešinį šoną atsitrenkė priešinga kryptimi važiavęs automobilis „BMW X5“, –techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., 37-51 b. l.);

- 2023 m. spalio 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais, kuriame nurodyta, kad Vilniaus raj., Marijampolio sen., Naujųjų Piktakonių k. važiuojant Piligrimų gatve leistinas greitis 90 km/h bei užfiksuota automobilių padėtis po eismo įvykio. Eismo įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (1 t., b. l. 21-40);

- 2023 m. spalio 15 d. apžiūros protokolu ir jo priedais, kuriame nurodyti automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, bei techninė būklė (1 t., b. l. 41-50, 56-64, 70-79);

- 2024 m. gegužės 22 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštu, kuriuo informavo, kad dėl sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, ieškinio nereikš, kreipsis į draudimo bendrovę. 2024 m. gegužės 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo, kad civilinio ieškinio nereikš, kreipsis į draudimo bendrovę (2 t., b. l. 12, 15);

- 2024 m. rugsėjo 11 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ raštu Nr. 23/300-29766, kuriuo informavo, kad išmokėtos ir įvertintos nukentėjusiosioms sumos yra tokios: T. P. – 320,88 Eur už patirtas gydymo išlaidas ir 10 000 Eur neturtinė žala; V. B. – 358,67 Eur už gydymo išlaidas, 7 500 Eur neturtinė žala, o už negautas pajamas žala dar neįvertinta, tai padarys gavę trūkstamą medžiagą; J. P. – 600 Eur neturtinė žala (2 t., b. l. 34).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Taip pat KET 127 be kita ko numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pažymėtina ir tai, jog KET 131.1 punkte nustatyta, jog ne gyvenvietėse lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – pažeidė KET 126, 127, 131.1 punktuose nustatytus reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo apie 114 km/h greičiu, savalaikiai nesulėtino vairuojamojo automobilio važiavimo greičio, dėl ko priekine automobilio dalimi atsitrenkė į priekyje jo, ta pačia kryptimi, mažesniu greičiu važiavusio, bei stabdžiusio automobilio galinę dalį, kuris dėl smūgio buvo nublokštas į kairę, – į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi, tiesiai važiuojančiu automobiliu ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiosioms T. P., V. B., dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai J. P., buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, davė parodymus, paaiškino įvykio aplinkybes. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. Ž. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. Ž. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas K. N. prašymas kaltinamąjį V. Ž. dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog galimai laiduotojai sužinojus apie brolio poelgį, tarp jų įvyko rimtas pokalbis apie neatsargaus ir neatsakingo vairavimo nepateisinimą nei teisine, nei morale prasmėmis. Nurodo, kad pasmerkė kaltinamojo elgesį ir įtikino, kad toks neteisėtas, neatsakingas ir žalingas elgesys neturi pasikartoti. Po jų pokalbio V. Ž. nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė, pažadėjo niekada daugiau nevairuoti neatsakingai ir nepažeidinėti kelių eismo taisyklių. Taip pat po jų pokalbio V. Ž. paaiškino, kad jis padarė reikiamas išvadas ir žalingas, neteisėtas ir neatsakingas elgesys nepasikartos, o žinia apie dviejų asmenų sužeidimą avarijos metu jį stipriai sukrėtė, jis labai apgailestauja, kad sužalojo dvi niekuo dėtas moteris ir nuoširdžiai jų atsiprašė. K. N. nurodė, kad pasitiki kaltinamuoju ir tiki, kad jis padarė reikiamas išvadas dėl savo neapgalvoto ir netinkamo poelgio. Ji su kaltinamuoju yra brolis ir sesuo, bendrauja labai dažnai, padeda vienas kitam, sutaria gerai, santykiai yra ypač geri ir glaudūs. Tvirtino, kad V. Ž. įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus ir jų paiso, todėl yra įsitikinusi, kad darys jam teigiamą įtaką ir jokių įvykių, susijusių su neatsakingu vairavimu ir teisės pažeidimu daugiau nebus. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo dėl išdėstytų santykių su V. Ž. ir įtakos jam. Yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti UAB “ (duomenys neskelbtini) ” kasininke–pardavėja (darbovietėje charakterizuojama teigiamai). Taip nurodo, kad įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą, jei teismas nuspręs, nors savo pajamas vertina vidutiniškai, todėl prašo nustatyti minimalų užstato dydį ir prašo perduoti V. Ž. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui ir V. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (3 t., b. l. 1-11).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.). Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kuriais be kita ko pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šie pakeitimai nėra aktualūs, nes V. Ž. padėties nekeičia, todėl taikytinos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK nuostatos.

Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-337-417/2022). Kartu teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-81-895/2020). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-81-895/2020).

Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes kaltinamasis V. Ž. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, nusikalstama veika buvo neatsargaus elgesio pasekmė, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tačiau pažymėtina, kad būtina įvertinti ir BK 40 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018). Šiuo atveju teismas įvertinęs galimą laiduotoją K. N. mano, kad ji nėra tinkama laiduotoja. Nors kaip nurodė ir K. N., ir pats kaltinamasis, juos sieja glaudūs ryšiai, jie yra brolis ir sesuo, daug bendrauja, tačiau abejotina ar būdama laiduotoja K. N. galėtų daryti teigiamą įtaką. Vien tai, kad kaltinamasis pats supranta ir pripažįsta, jog pasielgė netinkamai, savo veiksmus vertina kritiškai ir teigia, kad daugiau nenusikals, niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog galima laiduotoja darys jam esminę teigiamą įtaką dėl jo elgesio. Be kita ko, atkeiptinas dėmesys, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią lėmė kelių eismo taisyklių pažeidimai ir dėl to kilęs eismo įvykis. Tuo tarpu K. N. šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kaip pati nurodė, būtent V. Ž. ją mokys vairuoti. Teismo nuomone, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, galimos laiduotojos K. N. asmenybę nėra pagrindo manyti, kad ji sugebės daryti teigiamą ir reikšmingą įtaką kaltinamajam. Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis jau yra brandi ir susiformavusi asmenybė, todėl tokiam asmeniui daryti teigiamą įtaką turėtų itin autoritetingas asmuo, tuo tarpu šiuo atveju K. N. nesugebės teigiamai paveikti kaltinamojo, ypač siekiant keisti elgesį eismo saugumo srityje.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kilo itin neigiamos pasekmės, t. y. buvo sužalotos net trys nukentėjusiosios, kurių gydymas užtruko ilgai, jos iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes, taip pat nepataisomai sugadintos transporto priemonės ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta dar skaudesnių pasekmių. Dar ir dėl šių priežasčių laidavimo instituto taikymas, teismo vertinimu, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo principams.

Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas mano, kad šiuo atveju BK 40 straipsnio taikymas yra negalimas.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – neatsargumą, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (1 t., b. l. 110), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 112), užsiimantis individualia veikla, duomenų apie priklausomybės ligas, įrašymą į psichiatrinę įskaitą nėra. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimaliam.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. Ž. skirti galutinę 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą.

Išaiškinti V. Ž., kad nuosprendžiu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.