Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje S. U. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

2. S. U. kaltinamas tuo, kad jis disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame interneto paslauga teikiama UAB „Cgates“ klientei L. B., gim. (duomenys neskelbtini), suteikiant IP adresą (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio įgijo dvi elektronines bylas, kurių pavadinimai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, t. y. vaikas iki 14 metų amžiaus. Minėtas elektronines bylas 2023 m. kovo 4 d. 19:47:33 UTC (Lietuvos laiku 21.47 val.) ir 19:48:23 UTC (Lietuvos laiku 21.48 val.) įkėlė į socialiniame tinkle „Snapchat“ jam priklausančią paskyrą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami mažamečiai asmenys – vaikai iki 14 metų amžiaus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame interneto paslauga teikiama UAB „Cgates“ klientei L. B., gim. (duomenys neskelbtini), suteikiant IP adresą (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio įgijo 16 vnt. elektroninių bylų: (duomenys neskelbtini), su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami asmenys, kurie yra vaikai iki 14 metų amžiaus; 6 vnt. elektroninių bylų: (duomenys neskelbtini) su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami asmenys, kurie yra vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus ir laikė juos: savo mobiliojo ryšio telefone „iPhone14“ IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini); 2TB talpos išoriniame kietajame diske „Samsung P3 Portable“ bei nešiojamajame kompiuteryje „Lenovo IdealPad5 Pro“, adresu (duomenys neskelbtini), kol kratos metu, t. y. 2023 m. liepos 18 d., įrenginiai buvo paimti policijos pareigūnų. Tokiu būdu įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami mažamečiai asmenys, kurie yra vaikai iki 14 metų amžiaus ir vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorei nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. el-1677-1057/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-11064-23-2) perduota prokurorui pareiškimo trūkumams pašalinti, ir priimti naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatytas baigtinis teismo sprendimų priėmimo, gavus teisme prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašas. Jeigu teismui bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ar jam kilo pagrįstų abejonių, teismas nutartimi turi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo pačiu išsiunčiant kaltinamajam prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą (BPK 423 straipsnis).

4.2. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuoja BPK XXXI skyrius „Bylų supaprastintas procesas“. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-1-696/2016).

4.3. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje konstatavo, kad teismui paduotas pareiškimas neatitinka BPK 419 straipsnio nuostatų. BPK 419 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti: 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu; 3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką; 4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.

4.4. Šiuo konkrečiu atveju prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: vieta, laikas, būdas, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodytas baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat pareiškime yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie kaltinamąjį, kaltinamojo pozicija, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Atsižvelgiant į nurodytą, prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neatitinka BPK 419 straipsnio reikalavimų.

4.5. Iš prokurorės pateikto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra aiškiai matyti, kad įtariamasis S. U. yra kaltinamas disponavęs pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami mažamečiai asmenys – vaikai iki 14 metų amžiaus ir vaikai nuo 14 metų iki 18 metų amžiaus, o būtent S. U. kaltinamas tuo, kad, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio įgijo dvi elektronines bylas su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, t. y. vaikas iki 14 metų amžiaus, o tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio įgijo 16 vnt. elektroninių bylų su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami asmenys, kurie yra vaikai iki 14 metų amžiaus, taip pat 6 vnt. elektroninių bylų su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami asmenys, kurie yra vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus ir juos laikė, kol kratos metu, t. y. 2023 m. liepos 18 d., įrenginiai buvo paimti policijos pareigūnų. Tokiu būdu įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami mažamečiai asmenys, kurie yra vaikai iki 14 metų amžiaus ir vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus. Iš pateikto pranešimo apie įtarimą ir pačiam įtariamajam buvo aišku, dėl ko jis yra įtariamas, su įtarimo turiniu pilnai sutiko ir kaltę dėl nusikalstamos veikos, kuria įtariamas, visiškai pripažino. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo motyvas, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo nėra aiški veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

4.6. Šiuo atveju nekvestionuojama aplinkybė ir sutiktina su teismo motyvu, jog kaltinime netiksliai nurodyti elektroninių bylų pavadinimai, tačiau ši aplinkybė savo turiniu nėra tiek reikšminga ir galinti pakeisti S. U. padarytos nusikalstamos veikos esmę ar kitaip pakeisti veikos kvalifikavimo klausimą. Pabrėžiama, jog vien netikslus pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami asmenys, kurie yra vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, ir vaikai iki 14 metų amžiaus kiekis ar jų pavadinimas nėra pakankamas pagrindas bylą perduoti prokurorei pareiškimo trūkumams pašalinti. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas iš esmės nurodo trūkumus, susijusius išimtinai su S. U. pareikštu kaltinimu, t. y. pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dalimi, kuri gali būti tikslinama bylą nagrinėjant teisme. Šiuo atveju priešingai, nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, aprašant inkriminuojamą nusikalstamą veiką, buvo laikomasi BPK 419 straipsnio reikalavimų, buvo išdėstytos esminės veikos faktinės aplinkybės, kurios yra svarbios sprendžiant S. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą, o būtent vieta, laikas, būdas, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, nurodytas inkriminuojamų elektroninių bylų su pornografinio turinio dalykais kiekis, aiškiai nurodytas baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už inkriminuotą nusikalstamą veiką.

4.7. Pabrėžiama, kad teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Šiuo atveju, vien tik S. U. pareikšto kaltinimo netikslumas, susijęs su elektroninių bylų pavadinimais ar jų skaičiumi, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti tokie baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Šiuo konkrečiu atveju teismo nurodyti išimtinai kaltinimo trūkumai, prokuroro nuomone, negali būti pagrindu pripažinti prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje baudžiamojoje byloje neatitinkančiu BPK 419 straipsnio reikalavimų, be to, šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios darytų bylos nagrinėjimą neįmanomą arba ypatingai apsunkintą. Pabrėžiama ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl nesutiktina su nutartyje nurodytais argumentais dėl būtinybės atlikti papildomus tyrimo veiksmus, o tam tikri trūkumai (šiuo atveju kaltinimo) gali būti pašalinti, duomenys patikslinti, nagrinėjant bylą teisme, prokurorui pateikiant rašytinį prašymą dėl kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių pakeitimo.

4.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai teismui nėra visiškai aiškus kaltinimo turinys, apimtis ar nustatomi kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir teismas negali priimti teismo baudžiamojo įsakymo, BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas perduoti bylą nagrinėti teisme. Toks sprendimas galimas tada, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, tada iš supaprastinto proceso pereinama į bendrąjį baudžiamąjį procesą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje apylinkės teismo įžvelgtas bylos perdavimo prokurorui pagrindas nagrinėjamoje situacijoje yra išimtinai formalus, todėl teismo nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

6. Nagrinėjamu atveju prokurorė, vadovaudamasi BPK 418-419 straipsniais, priėmė sprendimą užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 420 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Taigi šiuo atveju nustatytas baigtinis teismo sprendimų priėmimo, gavus teisme prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašas. Jeigu teismui bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ar jam kilo pagrįstų abejonių, teismas nutartimi turi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo pačiu išsiunčiant kaltinamajam prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą (BPK 423 straipsnis).

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismui paduotas pareiškimas neatitinka BPK 419 straipsnio nuostatų. BPK 419 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti: 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu; 3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką; 4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu formaliuosius reikalavimus atitinka. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškime nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, – vieta, laikas, būdas, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodytas baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat pareiškime yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie kaltinamąjį, jo pozicija, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Atsižvelgiant į nurodytą, nesutiktina, kad prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo neatitinka BPK 419 straipsnio reikalavimų.

8. Skundžiama nutartimi teismas pažymėjo, jog prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra pareikštas netikslus kaltinimas. Kaltinimo dalyje, kurioje nurodytos 16 vnt. elektroninių bylų, netiksliai nurodyti minėtų elektroninių bylų pavadinimai, nesutampa nurodytas jų skaičius (nurodyta 13 vnt.). Kaltinimo dalyje, kurioje nurodytos 6 vnt. elektroninių bylų, taip pat netiksliai nurodyti minėtų elektroninių bylų pavadinimai, dėl to negalima nustatyti, ar sutampa nurodytas jų skaičius. Taigi, neaišku, ar kuriose nors nurodytose bylose yra susietos kelios bylos, jei taip, tai kokiose (nenurodyti pavadinimai) ir kiek jų yra vienoje laikmenoje, be to, elektroninių bylų pavadinimai nesutampa su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2024 m. kovo 4 d. Specialisto išvadoje Nr. EA-46 nurodytais vaizdo dokumentų pavadinimais. Teismo pastebėta ir tai, kad perduoti bylą BPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėti teisiamajame posėdyje esant tokiems kaltinimo trūkumams nėra pagrindo, taip būtų užkirstas kelias kaltinamajam pasinaudoti teise į supaprastintą bylos procesą, nes kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo tiksliai yra kaltinamas, o šiuo atveju prokuroro pareiškimo trūkumai susiję su jo turiniu – pareiškime turi būti nors trumpai, bet tiksliai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu (BPK 419 straipsnio 2 punktas). Teismas konstatavo, kad perduoti bylą BPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėti teisiamajame posėdyje, esant tokiems kaltinimo bei ikiteisminio tyrimo trūkumams, yra neįmanoma, kadangi tokiu atveju būtų pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, taip pat pažeisti kaltinamojo teisėti lūkesčiai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, negalimas tokios praktikos formavimas, kai nustačius esminius pareikšto kaltinimo trūkumus, bei esant būtinybei atlikti papildomus tyrimo veiksmus, paliekama pareiga bylą nagrinėjančiam teismui tai atlikti.

9. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-1-696/2016).

10. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytu argumentu, kad kaltinime netiksliai nurodyti elektroninių bylų pavadinimai, nesutampa nurodytas jų skaičius. Vis tik šios aplinkybės nelaikytinos aplinkybėmis, trukdančiomis nagrinėti bylą teisme ir jos nesudaro pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, trukdantis bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Akcentuotina, kad teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas (šiuo atveju padarytas ikiteisminio tyrimo metu), kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, tačiau minėti netikslumai nesudaro pagrindo teigti, kad pats kaltinimas nėra aiškus. Šiuo atveju aiškiai kaltinime nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurios aptartos šios nutarties 7 punkte, todėl remiantis tokiais argumentais, kokius šiuo atveju nurodė apylinkės teismas (kaltinimo netikslumai), pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti tokie baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, nebuvo pagrindo.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą pareiškimą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, taip pat, remdamasis atlikta analize, teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą. Teismui nustačius, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kilusios abejonės šalinamos nagrinėjimo teisme metu, priimant nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Tokią situaciją reglamentuoja BPK 423 straipsnis.

12. Kaltinamajam pasirinktu būdu gintis nuo jam pareikšto kaltinimo taip pat nėra procesinių kliūčių. Bylos grąžinimas prokurorui vien dėl aukščiau nurodytos priežasties būtų neekonomiškas ir neracionalus, prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese vyksta laikantis BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio taisyklių, o remiantis BPK 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Grąžinus bylą prokurorui procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką.

13. Skundžiamoje nutartyje motyvuojama, kad nutartyje nurodytų trūkumų taisymas teisme nebūtų operatyvus, pažeistų kaltinamojo teisėtus lūkesčius dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui prieštarauja proceso operatyvumo principui bei pažeidžia kaltinamojo teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Apylinkės teismas nepagrįstai taikė įstatymo analogiją ir vadovavosi bendraisiais bylos perdavimo prokurorui pagrindais, numatytais BPK 234 straipsnio 2 dalyje. Supaprastintas baudžiamasis procesas reglamentuojamas atskirame baudžiamojo proceso įstatymo skyriuje, kurio normos šio proceso metu ir taikomos. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą, įgyvendino ir suteikė prioritetą baudžiamojo proceso greitumo principui – kai prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

14. Kita vertus, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso principų ir procesinių garantijų įgyvendinimą, galimybė taikyti bendrąsias baudžiamojo proceso normas išlieka. Tais atvejais, kai teismui nėra visiškai aiškus kaltinimo turinys, apimtis ar nustatomi kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir teismas negali priimti teismo baudžiamojo įsakymo, BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas perduoti bylą nagrinėti teisme. Toks sprendimas galimas tada, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, tada iš supaprastinto proceso pereinama į bendrąjį baudžiamąjį procesą.

15. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje byloje atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus, jokių esminių procesinių pažeidimų, trukdančių nagrinėti šį pareiškimą teisme, nenustatyta. Nenustačius skundžiamoje nutartyje minimų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kliudančių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti pareiškimą ir priimti teisingą sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui trūkumams pašalinti, ir dėl skundo priimti naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.