Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Parengiamojo posėdžio metu ieškovei buvo siūloma apsvarstyti galimybę pakeisti atsakovus, ieškovė nesutiko, nurodė, jog reikalauja skolos išieškojimo iš buto savininko, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, tokią pasirinkimo teisę, ieškovės teigimu, ji turi, todėl byla nagrinėjama pagal pareikštą reikalavimą, nukreiptą būtent į šį asmenį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 str. 3 d.).

Trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta G. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog gyveno ginčo bute laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 19 d., nuomos sutartis su ja nebuvo sudaryta, ji gyveno bute po mamos mirties, už butą nemokėjo, sutiko, kad tokią pareigą turi.

Trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, į posėdį neatvyko, informuota tinkamai siunčiant šaukimą per epp sistemą, byla išnagrinėta šiam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio Skroblų g. 8, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore (https://vilnius.lt/savivaldybe/teises-aktai/ . Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Skolų valdymo ataskaitos duomenimis ir ginčo šalių paaiškinimais (atsakovės pripažinimu) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. už butui priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas nebuvo mokama. Byloje nėra ginčo ir dėl ieškovės skolų valdymo ataskaitoje nurodomo įsiskolinimo už suteiktas paslaugas tarifų ir dydžio.

Nustatyta ir tai, kad dalyje ginčo laikotarpio bute 2003 m. liepos 14 d. nuomos sutarties Nr. 21 pagrindu gyveno K. Š. su šeima, po kurios mirties iki 2018 m. vasario 19 d. bute gyveno pastarosios dukra G. M., deklaravusi savo gyvenamąją vietą minėtu adresu nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. (pastarosios pripažinimas, buto patikrinimo aktai, iškeldinimo protokolas, deklaravimo pažyma). Nauja nuomos sutartis su ja nebuvo sudaryta.

Po pastarosios iškeldinimo butas buvo laisvas, jame buvo atliekamas remontas, ką rodo įrašai buto patikrinimo aktuose. 2018 m. lapkričio 8 d. butas buvo aprodytas naujiems nuomininkams – J. D. su šeima. 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. A30-2829/18(2.1.22E-TD2), kuriuo išnuomojo pastarajam minėtu adresu esantį butą, kaip socialinį būstą, ir įpareigojo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ sudaryti nuomos sutartį. 2019 m. sausio 17 d. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ su J. D. pasirašė socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N19/1944, o 2019 m. vasario 7 d. priėmimo-perdavimo aktu butą perdavė jam. Sudaryta nuomos sutartis 2019 m. vasario 21 d. įregistruota viešajame registre.

Nagrinėjamu atveju atsakovė su jai pareikštu ieškiniu nesutinka, teigdama, kad ji nėra tinkama atsakove byloje. Atsakovės teigimu, su ieškove už jos suteiktas paslaugas turi atsiskaityti buto nuomininkai, kurie bute faktiškai gyveno, ir patikėjimo teise turtą valdęs asmuo. Nėra pakankamų teisinių prielaidų su tuo sutikti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis).

Taigi pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, eksploatavimu, daiktinės teisės normų pagrindu tenka buto ir kitų patalpų savininkui. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistos teisės gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju minėtu adresu esančio buto savininkė yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, todėl pareiga atsiskaityti su ieškove tenka būtent jai. Tai, kad skolos susidarymo dalies laikotarpiu (2015 m. kovo 1 d. – 2018 m. vasario 19 d.) atsakovė buvo išnuomojusi jai nuosavybės teise priklausantį butą kitiems asmenims (G. M.), tokios jos pareigos nepaneigia, juolab, kad šis asmuo gyveno bute de facto, o ne de jure, nes rašytinė nuomos sutartis su G. M. nebuvo sudaryta. Taigi ši aplinkybė neturi įtakos ieškovės atsakovei pareikštų reikalavimų pagrįstumui. Ieškovės su faktine nuomininke jokie sutartiniai santykiai nesiejo, o CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato buto ar kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, savininko prievolę išlaikyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi. Tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai - CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).

Analogiškai vertintina ir atsakovės nurodoma aplinkybė, jog už kitą dalį skolos laikotarpio, o būtent už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2019 m. sausio 16 d. (naujos nuomos sutarties sudarymo) pareigą atsakyti pagal ieškinį turi SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, kuriai turtas buvo patikėtas valdyti ir naudoti patikėjimo teise.

Ieškovė teismui paaiškino, jog dalis administravimo išlaidų už laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 31 d. suteiktas administravimo paslaugas (9,70 Eur) buvo išskaičiuotos bei perkeltos naujojo nuomininko atžvilgiu, kas rodo ir tai, kad būtent jam, tikėtina, skaičiuojami mokėjimai už vėlesnį laikotarpį, į kurį, akivaizdu, vasario mėnuo nepatenka. Todėl teismas mano, kad reikalavimas priteisti įsiskolinimą ir už vasario mėnesį nėra pagrįstas. Tai, kad sąskaita už sausį mokėjimui pateikiama kitą mėnesį ir turi būti apmokėta iki vasario 28 d., savaime nereiškia, kad į skolos laikotarpį pagrįstai įtraukiamas ir vasario mėnuo, kaip kad yra matoma iš ieškovės pateiktos ieškinio sumos detalizacijos. Todėl teismas išieško iš atsakovės ieškovės naudai jos ieškinio sumos detalizacijoje iki 2019 m. sausio mėn. nurodytą skolos sumą – 778,74 Eur.

Atsakovė nepaneigė šio įsiskolinimo, nepridėjo įrodymų, kad iš jos būtų reikalaujama sumokėti už paslaugas, kurios faktiškai nebuvo teikiamos, kad ieškovės nurodytos sumos pažeidžia įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo, taikytinus apskaičiuojant mokėtinus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą dydžius ir pan. ir šiuo faktiškai nesigynė.