- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-2142-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05185-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Savivaldybės įmonei Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 2.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. e2A-2142-656/2016 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05185-2013-4
2016 m. rugsėjo 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės 380-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Savivaldybės įmonei Vilniaus miesto būstas dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė 380-ojo Daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės: 1) 839,97 EUR skolos už bendro naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-01 2) 160,02 EUR delspinigių 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kurias patikėjimo teise valdo tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2005-12-19 Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šios patalpos buvo išnuomotos V. T. B.. Pasibaigus terminuotos sutarties laikotarpiui nuomos sutartis nebuvo pratęsta. Nuomininkė V. T. B. 2012-08-25 mirė. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-01 ieškovė teikė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, už kurias nurodytu laikotarpiu susidarė 839,97 EUR įsiskolinimas. Atsakovė skolos neapmokėjo. Ieškovė papildomai už praleistą apmokėti terminą atsakovei paskaičiavo 160,02 EUR delspinigius.Atsakovė prašė ieškinį atmesti bei prašė teismo pasiūlyti ieškovei pakeisti byloje netinkamą šalį tinkama ir atsakovais byloje patraukti socialinio būsto nuomininkės Vandos T. B., mirusios 2012-08-25, pilnamečius paveldėtojus pagal įstatymą: R. B. ir L. B., įtraukiant Vilniaus m. savivaldybę byloje trečiuoju asmeniu. Ieškovei nesutikus pakeisti ieškinyje šias šalis, siūlo patraukti atsakovu byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“, įtraukiant Vilniaus m. savivaldybę byloje trečiuoju asmeniu.Ginčo butas buvo išnuomotas V.T. B. šeimai terminuota Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Šiai sutarčiai pasibaigus, nuomininkė su šeimos nariais faktiškai ir toliau gyveno nuomojamose patalpose iki 2009-08-19 kol buvo iškeldinti. Nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas, todėl turėjo vykdyti visas pareigas, kylančias iš sutarties. Tretysis asmuo VĮ Vilniaus miesto būstas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. VĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuo 2007-01-01 iki 2008-05-28 ginčo patalpų neadministravo, todėl pateikia šioje byloje nuomonę tik dėl skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2008-05-28 iki 2009-08-01. Šiuo atveju faktinė paslaugų gavėja skolos susidarymo laikotarpiu buvo patalpų nuomininkė V. T. B., kuri ir turėjo mokėti už faktiškai suteiktas paslaugas.
Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės 380-osios Daugiabučių Gyvenamųjų Namų Savininkų bendrijos naudai – 729,49 EUR skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2013-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 599,15 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimuose išdėstytos aplinkybės apie tai, kad esą yra įsteigta SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir būtent ji turėtų būti tinkamu atsakovu byloje, nepaneigia aukščiau nurodytos įstatyme įtvirtintos pareigos būtent savininkui (Vilniaus miesto savivaldybei) atsakyti pagal pareikštus reikalavimus.Nuomininkė T. V. B. yra mirusi ir duomenų apie jos turto ir skolų paveldėtojus nėra.Pagal CK 4.82, 4.83 straipsnių nuostatas atsakovei kartu su kitais šio namo butų ir kitų patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o ji kartu su kitais bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti ir remontuoti, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.CK 4.83 straipsnis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Butas laikotarpiu nuo 2005-12-19 iki 2006-12-07 buvo išnuomotas nuomininkei V. T. B.. Pasibaigus nuomos terminui iki pat iškeldinimo V. T. B. šiame bute iš esmės gyveno be teisinio pagrindo, o tai patvirtina teismo sprendimai, kuriais V. T. B. buvo iškeldinta, nes buvo pasibaigus sudaryta nuomos sutartis. Būtent nuo 2007-01-01 laikotarpio (kai jau buvo pasibaigus nuomos sutartis) susidarė ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas įsiskolinimo laikotarpis. Byloje nėra duomenų, kad minėtu skolos susidarymo laikotarpiu butas savininko (atsakovės Vilniaus m. savivaldybės) teisiniu pagrindu buvo perduotas valdyti ir(ar) naudotis kitiems asmenims, todėl nurodytu laikotarpiu pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas būtent Vilniaus miesto savivaldybė kaip šio buto savininkė privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, susidarius tokiai situacijai kaip šioje byloje.Tai, kad V. T. B. po nuomos sutarties pasibaigimo faktiškai gyveno šiame bute, tačiau gyveno be teisinio pagrindo, o savivaldybė kaip šio buto savininkė nepasirūpino, jog būtų su buvusia nuomininke sudaryta kita rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurioje būtų aptarta visų išlaidų apmokėjimo tvarka ir kitos sąlygos, tai savivaldybei, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti visas šias išlaidas.V. T. B. iškeldinimo procedūra užtruko. Teismo vertinimu, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, šios faktinės aplinkybės neatleidžia atsakovės (kaip buto savininkės) nuo pareigos sumokėti visas susidariusias išlaidas už butą, kai V. T. B. per tokį ilgą laiką, kurį sudaro beveik 3 metai gyveno minėtame atsakovei priklausančiame bute dėl kurio su ja nebuvo sudaryta rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (tarp jų ir dėl šiukšlių išvežimo, šalto vandens ir kt.). Patikslintu ieškiniu prašomas priteisti skolos laikotarpis yra nuo 2007-01-01. Nuo šio laiko buto nuoma jau nebuvo įforminta pagal teisinį reglamentavimą, jis nebuvo išnuomotas pagal rašytinę nuomos sutartį, nuo šio laikotarpio atsakovo kaip šio buto savininko veiksmai nebuvo pakankamai rūpestingai, atsakovas nesielgė taip, kad būtų išvengta įsiskolinimo. Priešingų aplinkybių byloje nėra, byloje nėra duomenų rodančių, kad atsakovė atliko veiksmus, kurie atleistų ją nuo pareigos padengti ieškovui susidariusias išlaidas. Teismas perskaičiavo skolos sumą atsižvelgiant į valiutų konvertavimą ir konstatatavo, kad ginčo laikotarpiu susidaro 729,49 EUR pagrindinės skolos dydis. Tarp ieškovės ir atsakovės taip pat nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl delspinigių, todėl atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 160,02 EUR delspinigių priteisimo yra nepagrįstas bei atmestinas kaip neįrodytas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sumažinti priteistą skolos dydį, išskaičiuojant iš priteistos 729,49 eur skolos 387,65 eur išlaidas už šiukšlių išvežimą, bendrojo naudojimo elektrą, šaltą vandenį ir vandenį pašildymui.Apeliantė nurodė, kad su buto gyventoja V. T. B. buvo pasirašyta Socialinio būsto nuomos sutartis bei Pastato administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugų ir išlaidų apmokėjimo, todėl nuomininkė privalėjo apmokėti ginčijamas išlaidas.Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai privalo apmokėti daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros paslaugų išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2010). Ieškovė atsakovei nepagrįstai skaičiuoja būsto savininkui asmeninio pobūdžio išlaidas (šiukšlėms išvežti, elektros energijos, šaltas vanduo ir vanduo pašildymui), kurios tiesiogiai priklauso nuo gyvenusių asmenų skaičiaus.Vien tai, kad atsakovė nepateikė tikslių skaičiavimų, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, nes tai iš dalies reikštų ieškinio pripažinimą. Atsakovė posėdžio metu nurodė išlaidas, kurios jos nuomone skaičiuojamos nepagrįstai. Tai trečios grupės išlaidos: 155,41 EUR už šiukšlių išvežimą, 26,23 EUR už bendro naudojimo elektrą, 43,03 eur už šaltą vandenį, 162,98 eur už vandenį pašildymui – iš viso 341,84 eur.Buto nuomininkė yra mirusi ir nustatyti šeimos narių bei skolų paveldėtojų nėra galimybės. Būtų pažeisti teisngumo ir vienodos teismų praktikos formavimo principai, jei skola būtų priteista iš patalpų savininkės.Ieškovė 380-osios Daugiabučių namų savininkų bendrija prašė apeliacinį skudną atmesti ir nurodė, kad buto gyventoja V. T. B. nuomos sutarčiai pasibaigus keletą metų gyveno nemokėdama mokesčų ir atsakovė kontroliuodama sutarties vykdymą, turėjo pratęsti sutartis arba iškeldinti gyventoją.Pati atsakovė negavo nuomos mokesčio, nevykdė savo pareigų disponuodama savivaldybės turtu.Ieškinio dalyje dėl trečios grupės išlaidų atmetimas būtų nesąžiningas bendrijos narių atžvilgiu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.Apeliacijos dalykas yra dalis ieškinio reikalavimų. Sprendžiamas atsakovo kaip buto savininko atsakomybės už asmeninio pobūdžio išlaidas (šiukšlėms išvežti, elektros energijos, šaltas vanduo ir vanduo pašildymui), kurios tiesiogiai priklauso nuo gyvenusių asmenų skaičiaus, klausimas.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentais. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, 2010 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 buvo nagrinėjama analogiška situacija ir vertinamas reikalavimų pagrįstumas. Byloje kilo ginčas, ar Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų nuomininkai privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu buvo visiškai atmesti. Kasacinis teismas išaiškino, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Šia nutartimi buvo pripažinta, kad namo administravimo išlaidas privalo apmokėti gyvenamųjų patalpų nuomininkai, o savivaldybė neturi pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas tenka būtent patalpų nuomininkui (2012 m. sausio 27 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2012; 2010 m. balandžio 9 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010).Ieškovė šioje byloje nepagrįstai skaičiuoja kaip buto savininko įsiskolinimą trečiosios grupės išlaidas, t.y. su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas (išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su asmenimis, gyvenančiais (gyvenusiais) patalpose, todėl prašymas priteisti šias trečiosios grupės išlaidas negalėjo būti tenkinamas.Iš ieškovės pateiktos patikslintos skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad trečiosios grupės išlaidos nebebuvo skaičiuojamos nuo tada, kai ginčo buto nuomininkė buvo iškeldinta. Tai patvirtino ir teisme apklausta ieškovės buhalterė liudytoja A. S.. Apeliantė pagrįstai nurodė, kad pati Ieškovė pripažino, kad išlaidos: šiukšlių išvežimas, bendro naudojimo elektra, šaltas vanduo ir vanduo pašildymui yra tos išlaidos, kurios tiesiogiai priklauso nuo patalpose gyvenančių asmenų, jų skaičiaus, poreikių tenkinimo. Atsakovės atstovė atsikirsdama į ieškinį teismo posėdžio metu kaip vieną iš kelių argumentų nurodė argumentus, kurias išlaidas atsakovė, vadovaudamasi teismų praktika, patikslinta skolos skaičiavimo lentele ir protingumo kriterijais, laiko nepriteistinomis, t.y. už šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo elektrą, šaltą vandenį ir vandenį pašildymui.Nors atsakovė nepateikė tikslių skaičiavimų nėra, tai nėra pakankamas pagrindas atmesti jos prašymą mažinti priteistinos skolos dydį išskaičiuojant tiksliai įvardintas išlaidas. Teismui buvo konkrečiai įvardintos išlaidos, kurias atsakovė prašė išskaičiuoti tuo atveju, jei ieškinys iš esmės būtų tenkinamas. Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, turėjo ir galimybę, ir teisę nuspręsti tiek dėl nepriteistinų išlaidų grupės, tiek dėl pačios skolos dydžio ir tenkindamas ieškinį iš dalies, ne tik ištaisyti valiutų konvertavimo klaidas, įvertinti prašomo priteisti laikotarpio teisingumą, tačiau taip pat ir sumažinti skolos dydį atsižvelgdamas į atsakovės prašymus ir argumentus.Apeliantė pagrįstai nurodė, kad paskaičiuota bendra skolos suma 729,49 Eur turi būti mažinama 387,65 Eur trečiosios grupės išlaidų suma, kurias sudaro: 155,41 Eur už šiukšlių išvežimą, 26,23 Eur už bendrojo naudojimo elektrą, 43,03 už Šaltą vandenį ir 162,98 Eur už vandenį pašildymui. Bendra iš atsakovė priteisiamos skolos suma (t.y. skolos likutis, atėmus minėtas trečiosios grupės išlaidas) sudarytų 341,84 Eur.Ginčo buto nuomininkė V. T. B. yra mirusi, Testamentų registro duomenimis jos palikimas nebuvo priimtas ir skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad nėra kitų galimybių nustatyti asmenų (mirusiosios šeimos narių, kartu su ja gyvenusių ginčo patalpose), kurie galėtų atsakyti už susidariusias skolas.Be to, vertinant situaciją, kai neprivatizuotų butų nuomininkai nemoka už suteiktas paslaugas, reikia atsižvelgti į faktorių, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuoma yra ne įprasta ūkinė - komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš LR Vietos savivaldos įstatymu priskirtų savarankiškų savivaldybių funkcijų. Šiuo atveju visa ieškovės ūkinės veiklos rizika vienašališkai perkeliama atsakovei.Paskutinio teismui 2015-04-02 pateikto patikslinto ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą sudaro buto savininkės Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė už turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Ieškinys grindžiamas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės instituto normomis.Skundžiamo teismo sprendimo motyvuose kaip ieškinio patenkinimo pagrindas teismo nurodyta aplinkybė, kad V. T. B. po nuomos sutarties pasibaigimo 2007-01-01 faktiškai gyveno šiame bute, tačiau gyveno be teisinio pagrindo, o savivaldybė šio buto savininkė nepasirūpino, jog būtų su buvusia nuomininke sudaryta kita rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurioje būtų aptarta visų išlaidų apmokėjimo tvarka ir kitos sąlygos, tai savivaldybei, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti visas šias išlaidas. Kaip nurodyta sprendime, nuo šio laikotarpio atsakovo kaip šio buto savininko veiksmai nebuvo pakankamai rūpestingai, atsakovas nesielgė taip, kad būtų išvengta įsiskolinimo, todėl šiuo pagrindu atsakovė privalo sumokėti skolą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškovo ieškinyje nustatyto ieškinio pagrindo ribų, ir atsakovo veikimą vertino atsakomybės už žalą taikymo aspektu. Teismo sprendimo motyvai dėl atsakovės ar trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neteisėtų veiksmų (neveikimo) administruojant bute gyvenusių asmenų iškeldinimą yra pertekliniai ir išeina už ieškinio ribų, todėl negali būti pagrindu patenkinti ieškinį dėl skolos priteisimo.Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir siekiant vienodos teismų praktikos principo įgyvendinimo, Atsakovės įsitikinimu, reikalavimas dėl skolos už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas priteisimo negalėjo būti tenkinamas. Teismo sprendimas keičiamas priteisiant 341,84 Eur skolos (729,49 - 387,65 Eur).Pakeitus teismo sprendimą, ieškinys lieka patenkintas 47 procentų pirmos instancijos teismo priteistos sumos dalimi, todėl ieškovui proporcingai patenkinto ieškinio sumai priteisiamos pirmos instancijos teisme patirtos išlaidos 281,60 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti:
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei 380-osios Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai 341,84 EUR skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2013-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 281,60 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.