Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto S. V. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 40-IL-16639-(11.1) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas G. G. S. V. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 40N-62014979-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį, 124¹ straipsnio 8 dalį dėl to, kad 2016 m. gegužės 19 d. apie 9.50 val. Šiaulių r. sav., Kuršėnuose, Daugėlių g. S. V., vairuodamas automobilį „R. M. Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtinis), pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, tai yra nesustojo prieš šį ženklą. Taip pat vairuodamas transporto priemonę, apvažiavo kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti traukinio, bei vairavo transporto priemonę su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu. S. V. buvo paskirta galutinė 216 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2016-09-16.

2016 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas S. V. prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

2016 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas nutarimu Nr. 40-IL-16639-(11.1) S. V. prašymo netenkino. Nutarime nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybių, didelę reikšmę turi pažeidėjo požiūrio į paskirtą administracinę nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas ir šiuo vertinimu pagrįstas manymas, ar bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, ar ne (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-96-366-2013). Nurodoma, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas S. V. su padarytu pažeidimu niekada nesutiko, jį ginčijo, pareigūno nutarimą skundė ne tik Šiaulių apylinkės teismui, tačiau ir apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, padaryto pažeidimo nepripažįsta iki šiol, teigia, kad jis pažeidimo nepadarė, policininkai meluoja, matę jo pažeidimo faktą, kad jis per pervažą važiavo esant leidžiamam šviesoforo signalui, o kelio ženklo „Stop“ nepamatė, nes jį užstojo transporto priemonės, buvusios jam iš dešinės, kai jis jas apvažiavo. Taigi, pareiškėjas padaryto teisės pažeidimo niekada nepripažino, dėl jo padarymo nesigailėjo ir visais įmanomais būdais kvestionavo ir kvestionuoja ne tik Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareigūno priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, bet ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-81-1002/2016 bei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-396-300/2016, kas rodo pažeidėjo prieštaringą padaryto teisės pažeidimo vertinimą ir tuo pačiu paskirtos administracinės nuobaudos nepasiektų tikslų faktą. Pareiškėjo argumentai, kad jis vykdo individualią veiklą, kad yra ūkininkas ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, kad prasimaitintų, remiantis teismų praktika nelaikytini svarbiomis ir ypatingomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą teisę vairuoti transporto priemones grąžinti anksčiau laiko. Visa tai įvertinus, konstatuota, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą ir S. V. grąžinus teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje bei administracinė nuobauda neatliks savo paskirties.

2016 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas S. V. skundas, kuriuo jis, nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu, prašo jį panaikinti, grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones bei bent dalinai kompensuoti jam padarytą žalą, kurią patyrė dėl to, kad policininkas R. S. tarnybiniame pranešime jį melagingai apkaltino pravažiavus per pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, ko pasėkoje jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir skirta piniginė bauda. Kadangi jis yra ūkininkas, užsiima individualia veikla, vairuoti automobilį, traktorių jam yra būtina, neturėdamas teisės vairuoti, jis negali dirbti, negauna pajamų.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepime į S. V. skundą nurodė, kad S. V. prašymas yra nepagrįstas. Nurodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo nustatytos visos objektyvios bylos aplinkybės, kurios reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir atsižvelgus į tai priimtas teisingas sprendimas.

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

ATPK 329 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Nagrinėjamoje byloje S. V. specialioji teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 4 mėnesiams, t. y. nuo 2016-09-16 iki 2017-01-15. S. V., suėjus pusei specialiosios teisės atėmimo termino, 2016-11-15 kreipėsi į nuobaudą paskyrusį organą dėl specialiosios teisės atėmimo laiko sutrumpinimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas.

Prašyme asmuo buvo nurodęs, kad jis buvo apkaltintas nepagrįstai. Be to, teigė esąs ūkininkas, užsiimantis individualia veikla, dirbant darbus jam reikia vairuoti transporto priemonę, o neturėdamas darbo, negali užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas nuo pat pradžių neigė savo kaltę dėl padarytų pažeidimų, siekė išvengti administracinės atsakomybės dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, kas rodo, jog jis savo elgesio kritiškai nevertino. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus rodo, jog S. V. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus be šio pažeidimo padarymo anksčiau buvo baustas net dešimt kartų, tame tarpe ir už analogišką pažeidimą, kai pravažiavo geležinkelio pervažą nesustojęs prie pastatyto kelio ženklo „Stop“, taip pat matyti, kad buvo padaręs ir kitus itin pavojingus administracinius teisės pažeidimus (127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 128 str. 2 d.). Tokios aplinkybės ypač neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, rodo, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis Kelių eismo taisyklių nesilaikymo rezultatas.

Be to, teismas mano, kad pažeidėjo įvardytos aplinkybės nelaikytinos ypatingai svarbiomis, kurios įgalintų teismą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Tai, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo, S. V. patiria nepatogumus, be vairuotojo pažymėjimo jam sudėtinga dirbti, negali būti vertinamos kaip svarbios ir išskirtinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N63-940/2010). Asmuo, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas (2014 m. vasario 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-95-116/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų neseka išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bus pasiekti, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 40-IL-16639-(11.1) paliktinas nepakeistas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. V. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 40-IL-16639-(11.1) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.