Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, kuria jo skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2016 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 40N-62014979-16 (toliau – nutarimas), S. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį, 124¹ straipsnio 8 dalį, ir vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 216 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

S. V. nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 19 d. 9.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“, pastatyto prieš pat geležinkelio pervažą, reikalavimus, tai yra nesustojo prieš šį ženklą. Taip pat vairuodamas transporto priemonę, apvažiavo kitas transporto priemones, sustojusias prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio. Taip pat vairavo transporto priemonę su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu. Nesutikdamas su tokiu nutarimu S. V. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ir prašė šį nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

S. V. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, teigia šio pažeidimo nepadaręs bei kartu apeliuoja į jam skirtą papildomą nuobaudą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), nurodydamas, kad ji yra neadekvati.

Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

Taigi, nors S. V. ir yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, vis dėlto, pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Todėl vien dėl to, jog S. V. yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nemanytina, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl S. V. kaltės jam įvykdžius jo ginčijamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.

ATPK 125 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas važiavo per geležinkelį tam neskirtose vietose, apvažiavo kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti traukinio, įvažiavimo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakėlė užtvarą arba jį apvažiavo, įvažiavo į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, gabeno per pervažą specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, taip pat nesilaikė kelio ženklo „Stop“ reikalavimų, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, ir nurodyta, kad tokie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Tai, kad S. V., vairuodamas transporto priemonę pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“, pastatyto prieš pat geležinkelio pervažą, reikalavimus, tai yra nesustojo prieš šį ženklą, bei vairuodamas transporto priemonę apvažiavo kitas transporto priemones, sustojusias prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio, patvirtina: apylinkės teismo posėdžių metu duoti liudytojų – S. T. (69–70 b. l.) ir R. S. (70 b. l.) parodymai, kai jie nurodė, kad jiems sustojus prie geležinkelio pervažos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, ir dar degant raudonam šviesoforo signalui, pro juos ir kitas stovėjusias transporto priemones pravažiavo (aplenkė) automobilis, kuris nesustojęs prie pervažos nuvažiavo toliau; bei tokius nurodytų liudytojų parodymus atitinkantys tarnybiniai pranešimai (8, 9, 10 b. l.).

Ir nors apelianto skundu bandoma įtikinti, kad liudytojų S. T. ir R. S. parodymai melagingi, tačiau, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo jų tokiais laikyti. Aptartų liudytojų parodymai esminėmis aplinkybėmis nuoseklūs ir tapatūs, jie atitinka tiek vieni kitus, tiek jų rašytus tarnybinius pranešimus, tiek ir kitą rašytinę byloje esančią medžiagą – policijos pareigūno E. Z. tarnybinį pranešimą. Todėl daroma išvada, kad šių liudytojų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, parodymai nuoseklūs ir tapatūs, ir jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, ir todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Kartu pažymima tai, kad ir pats S. V. apeliaciniame skunde neneigia nesustojęs prie geležinkelio pervažoje esančio „Stop“ ženklo ir lenkęs kitas transporto priemones, tačiau pateikia savitą buvusios situacijos vertinimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

Taip pat pažeidėjas apeliaciniu skundu kelia jam paskirtos papildomos nuobaudos individualizavimo klausimą, ir teigia, kad jam skirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, yra neadekvati, nes jis yra ūkininkas, daug dirba, moka mokesčius, ir paskyrus tokią nuobaudą, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalėsi dirbti ūkio reikalų, gauti pajamų ir mokėti mokesčių. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu nutarimu S. V., nesant nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, skirta lygi vidurkiui jo padaryto ir ginčijamo teisės pažeidimo sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, sprendžia, kad visai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo. Ir štai dėl ko. Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, tai, kad pažeidėjas dirba darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu, taip pat negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, dėl kurios veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Iš to, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, įrodančių išskirtinį atvejį, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį nepakeistą ir S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.