Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-475-105/2013 iš atsakovo A. G. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 102,00 Eur (350 Lt) iki dukters pilnametystės. Atsakovo pagal minėtą teismo sprendimą mokami pinigai dukters išlaikymui padengia tik itin mažą dalį net ir būtiniausių vaiko poreikių. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo šešeri metai ir dėl pabrangusio pragyvenimo (pakeitus gyvenamąją vietą iš kaimo į Klaipėdą), vaiko išlaikymo išlaidos jo būtiniems poreikiams patenkinti savaime yra ženkliai išaugusios, pragyvenimo lygis nuolat auga, todėl priteisto išlaikymo dydžio nebepakanka, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neturi, tačiau jis moka lygiai tiek, kiek yra priteista teismo sprendimu, be to, jis per visą šį laikotarpį jokia kita forma nėra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, todėl šiuo metu ieškovei tenka neproporcingai didelės dukros išlaikymo išlaidos. Ieškovei žinoma, kad atsakovas dirba, be to, jis nėra sukūręs naujos šeimos ir neturi kitų išlaikytinių, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teismų praktikoje nustatytą taisyklę, jog vienam vaikui per mėnesį išlaikymui reikėtų skirti ne mažiau Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA) sumą, ieškovės manymu, atsakovas turėtų teikti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 275 Eur kas mėnesį, nes ieškovė pagal savo gaunamas pajamas nebegali viena užtikrinti vaiko poreikių bei sudaryti normalias vaikui vystytis sąlygas.

Šiuo metu dukters L. G. būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 470 Eur. Mitybos poreikiams dukrai per mėnesį reikia apie 150 Eur, sveikatos priežiūrai bei gydymo išlaidoms per mėnesį vidutiniškai reikia apie 20 Eur. Higienos priemonėms reikia maždaug po 20 Eur per mėnesį. Rūbams ir avalynei reikia apie 50 Eur mėnesiui. Už ikimokyklinės įstaigos (darželio) lankymą kas mėnesį reikia sumokėti po 75 Eur taip pat vaiko būreliai per mėnesį kainuoja 26 Eur. Ugdymo, lavinimo reikmėms ir kitiems edukaciniams poreikiams 30 Eur. Laisvalaikio išlaidoms reikia maždaug po 40 Eur per mėnesį, tad šias lėšas būtina numatyti ir įskaityti į bendrą dukters išlaikymo sumą. Taip pat kainuoja būsto išlaikymas. Buto nuomos mokestis per mėnesį – 150 Eur ir apie 70 Eur komunalinės ir kitos su būsto išlaikymu susijusios paslaugos. Įvertinus tai, kad išlaidos tik didės dėl vaiko didėjančių poreikių – vaikas pradės eiti į mokyklą, per mėnesį vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui reikalinga minimalia suma laikytina 470 Eur (b. l. 21), todėl iš atsakovo vaikui periodinėmis išmokomis iki pilnametystės priteistas kasmėnesinis 102 Eur išlaikymas, ieškovės nuomone, turi būti didintinas iki 270 Eur per mėnesį.

Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 690,00 Eur per mėnesį (b. l. 12) bei išmoka vaikui po 50 Eur kas mėnesį (iki 2019 m. vasario mėnesio buvo mokama 30 Eur išmoka) (b. l. 18). Nekilnojamojo turto nėra įgijusi, transporto priemonių taip pat neturi. Ieškovės nuomone, nors pajamų atžvilgiu jos materialinė padėtis yra prastesnė negu atsakovo, bet nematerialia prasme jos indėlis į vaiko auginimą, ugdymą, priežiūrą ir auklėjimą (dukters auginimas, lavinimas ir tinkamos psichologinės raidos užtikrinimas reikalauja daug pastangų ir laiko sąnaudų) atsveria jos menkas materialines galimybes skirti vaikui daugiau piniginių lėšų, tuo tarpu materialinę paramą didesne dalimi auginant vaiką šiuo metu galėtų teikti atsakovas, kuris yra laisvas nuo vaiko auginimo rūpesčių. Atsižvelgiant į tai, tėvų pareigų vaikų išlaikymo srityje disproporcija šiuo atveju būtų pagrįsta ir pateisinama.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė jį tenkinti, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 275,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki L. G. pilnametystės. Nurodė, kad jos pajamos per mėnesį su gaunamais vaiko pinigais siekia 850,00 Eur. Paaiškino, kad vaikas padėjo lankyti specializuotą meno mokyklą, todėl nurodytas išlaidas už darželį keičia išlaidos po 30 Eur per mėnesį už prailgintą grupę, papildomos išlaidos dailės piešimo reikmenims. Šiuo metu ieškovė keičia darbą, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl reikalinga padidinti vaikui skiriamą išlaikymą. Taip pat nurodė, kad kiek ieškovei yra žinoma, atsakovas yra įgijęs nekilnojamąjį turtą - sodo namelį, taip pat kiek iš atsakovo giminaičių ieškovei žinoma, atsakovas dirba pagal individualios veiklos liudijimą statybose, taigi gauna nuolatines pajamas ir turėtų galimybę teikti dukrai didesnį išlaikymą.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys su priedais ir teismo šaukimas į posėdį atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Nustačius, kad atsakovui apie iškeltą bylą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo pranešta tinkamai, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 6-8, 42, 56, 72, 246, 249-250 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad I. K. ir A. G. yra nepilnametės L. G., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 8). Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-457-105/2013 nepilnametės dukters išlaikymui iš A. G. yra priteista po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. vasario 28 d. iki vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.192 straipsnyje) imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios ( CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas yra pateikęs CK 3.192 straipsnio analizę, kurioje išaiškinta, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, numatytus tiek įstatymuose, pavyzdžiui, CK 1.5, 3.3 straipsniai, bei suformuluotus teismų praktikoje, kurių vienas – protingų vaiko poreikių kriterijus. Protingi vaiko poreikiai suprantami kaip vaiko poreikiai, kuriuos lemia nepilnamečio individualūs gabumai, polinkiai, taip pat amžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti, pirma, protingus vaiko poreikius ir, antra, tėvų turtinę padėtį, t. y. būtina analizuoti įstatyme įtvirtintą tėvų turtinės padėties kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys) bei vieną iš teismų praktikoje suformuluotų aplinkybių – protingus vaiko poreikius.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Be to, vienas iš kriterijų, nustatant vaiko poreikius, kaip jau minėta, yra jo amžius, teismų praktikoje pripažįstama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei šešeriems metams. Šalių dukrai jau yra septyneri metai, pasikeitė jos gyvenamoji vieta, taip pat vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Be to, pažymėtina, kad per šešerius metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dukrai dydis po 102 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 470,00 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė nurodė, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 470,00 Eur suma, kurią sudaro maistas, drabužiai, būreliai, mokykliniai reikmenys, pratybos, ekskursijos ir kt. (b. l. 21). Ieškovės nurodytos išlaidos minėtiems vaiko poreikiams patenkinti, teismo vertinimu, yra protingos. Šiame kontekste paminėtina, kad ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad šalių vaikas bylos nagrinėjimo matu pradėjo lankyti mokyklą, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (b. l. 85), paaiškino, kad išlaidos mokyklai ir darželiui per mėnesį yra panašios. Pažymėtina ir tai, kad šalių vaikas lanko specializuotą (meninio ugdymo pakraipos) mokyklą, su tuo taip pat yra susijusios papildomos išlaidos ugdymui. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės apskaičiuotos vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos sumos ar savo paskaičiavimų dėl šios sumos į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų apie šalių dukters ypatingus poreikius ar sveikatos problemas nepateikta, teismas, įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, daro išvadą, kad vaiko būtinų poreikių užtikrinimui reikalingos 470 Eur išlaidos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK177, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad tokia vaiko išlaikymui skirtina suma nedaug viršija teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant sumą reikalingą minimaliems išlaikomo asmens poreikiams patenkinti, pripažįstamą minimalų mėnesinės algos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025, nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur).

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertinant šalių turtinę padėtį, teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, pažymi, kad ieškovės pajamas sudaro 690,00 Eur per mėnesį (b. l. 12) bei išmoka vaikui po 50 Eur kas mėnesį (iki 2019 m. vasario mėnesio buvo mokama 30 Eur išmoka) (b. l. 18). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės pakito – įmonei UAB (duomenys neskelbtini) uždarius skyrių, kuriame ieškovė dirbo, ieškovė liko be darbo, tačiau jo intensyviai ieško ir artimiausiu metu tikisi įsidarbinti ir gauti pajamų. Savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Kitų išlaikomų asmenų ieškovė neturi.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį – turimą turtą, gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus, į bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Tuo tarpu teismo iniciatyva nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis A. G. verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą (b. l. 69-70). Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba statybose pagal individualios veiklos liudijimą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. G. 2018 m. rugsėjo 19 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo sodo pastatą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-62). Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo A. G. vardu registruotos dvi transporto priemonės – Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-38). Teismo žiniomis, kitų išlaikomų asmenų atsakovas neturi.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių negali teikti didesnio reikalingo dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, jis yra darbingo amžiaus, taigi galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas esminis vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, pakilo prekių ir paslaugų kainos, vaikui reikalingos papildomos išlaidos būreliams. Ieškovė byloje pagrindė visus nurodytus vaiko poreikius. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ir teikti dukrai didesnį išlaikymą. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, ieškovės, jos atstovo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, darytina išvada, kad nėra pagrindo šalių turtines padėtis iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Kadangi vaiko poreikiai išaugo, o atsakovas nepaneigė, kad jų dukters išlaikymui reikalinga išlaikymui po 470,00 Eur per mėnesį, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, išlaikymas dukrai iš atsakovo priteistinas po 235,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, ieškovė prašė iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti 275 Eur kas mėnesį. Šis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies (išlaikymas vaikui padidintas nuo 101,37 Eur iki 235 Eur t. y. 133,63 Eur vietoj prašomų 173,63 Eur) (76,96 proc.).

Už ieškinį mokėtinas 47 Eur žyminis mokestis (ieškinio suma 12x173,63=2 083,56). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies (76,96 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai į valstybės biudžetą suapvalinus (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis) iš atsakovo priteistinas 36 Eur žyminis mokestis.

Iš teismui 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-4466 nustatyta, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 191,75 Eur išlaidų (b. l. 72). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Kaip minėta, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies (76,96 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 147,57 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-475-105/2013 iš A. G. priteisto nepilnamečiam vaikui L. G. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 147,57 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.