Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L.-V. ir atsakovo J. K. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L.-V. ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. Apeliantas J. K. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka papildomiems klausimams išnagrinėti. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

14. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

15. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantas J. K. nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, nenurodė, kokiems konkrečiai papildomiems klausimams nagrinėti ar įrodymams ištirti reikalingas žodinis posėdis, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas, o apelianto J. K. prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė susitarė su atsakovu, jog atsakovas parengs jai rašto darbą, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimus, o už parengtą rašto darbą buvo sutarta 750 Eur suma. 2024 m. vasario 1 d. atsakovas parašė ieškovei, kad baigė rengti MBD (neva magistrinio baigiamojo darbo) I dalį, ir pasižadėjo tą pačią dieną pradėti rengti II dalį. El. laiške atsakovas ieškovei rašė, kad padarė kelias darbo nuotraukas (pridėjo el. pašto iškarpą), ir iš to ieškovė turėjo įsitikinti, kad dalis darbo paruošta, ir už tai jos paprašyta sumokėti 300,00 Eur. Ten pat atsakovas parašė, kad jei ieškovei reikės visos struktūros vientiso darbo, ji turėtų parašyti jam. Atsakovas kaip įrodymą 2024 m. vasario 8 d. dar atsiuntė darbo I dalies prisegtus prie laiško paveikslėlius (JPG formatu). Ieškovė 2024 m. vasario 5 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimu sumokėjo atsakovui 300 Eur. 2024 m. vasario 9 d. atsakovas ieškovei išsiuntė el. paštu rašto darbo I dalį (zip. formatu, matyti, kad prisegta), nurodęs, kad baigė rengti ir forminti MBD II dalį jau visos struktūros su išvadomis, pasiūlymais, santrauka (summary), priedu, literatūros sąrašu ir MBD pristatymu Power Point skaidrėse, nurodė, kad iškerpa ir įkelia (siunčia) iš MBD I dalį, nes už ją jau yra sumokėta, ieškovė šią dalį gali atsispausdinti nuėjusi į bet kurį spausdinimo paslaugų centrą. 2024 m. vasario 11 d. ieškovė atsakovui el. paštu padėkojo ir patvirtino, kad sumokėjo už paslaugą ir lauks jau viso darbo. Atsakovas tą pačią dieną parašė, kad įkels jau vientisą darbą. Ieškovė, nesulaukusi darbo II dalies, sumokėjo 2024 m. vasario 11 d. atsakovui 450 Eur, tačiau likusios dalies taip ir nebegavo. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 450,00 Eur skolą.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

17. Ieškovė nesutikdama su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškinys, savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo pateiktą ieškovei neva dalinį užsakymo įvykdymą pripažino tinkamu jo prievolės dalies įvykdymu, kadangi atsakovas buvo atsiuntęs ieškovei JPG formato failus, kurie negali būti vertinami net ir kaip dalinis rašto darbas. Rašto darbas neatitiko nei formos, nei turinio reikalavimų.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių pateiktus argumentus bei ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

20. Nors apeliantė teigia, kad gauta darbo dalis neatitinka formos ir turinio reikalavimų, nes pateikta ne WORD, o JPG formatu, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl tarp šalių buvusio susitarimo, kokiu būtent konkrečiai formatu turi būti ieškovei atsiųstas rašto darbas.

21. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, rašto darbą galima pateikti daugeliu formatų, nes darbas tik rašomas WORD formatu, bet galutinio varianto perkėlimas į bet kurį kitą formatą, taip pat ir JPG, nevertintinas kaip netinkamas prievolės įvykdymas. Taip pat akcentuotina, kad visuotinai žinoma, kad dokumento vieno formato keitimas kitu užtrunka tik kelias minutes, todėl ieškovė, gavusi dokumentą, galėjo jį paversti kokiu tik nori jai priimtinu formatu.

22. Be to, pagrįstais vertintini ir atsakovo argumentai, kad galutinio varianto perkėlimas į JPG formatą reikalingas, kad spausdinant darbas tiksliai atitiktų forminimo tvarką. Jeigu viename kompiuteryje yra vieni WORD nustatymai, o kitame kompiuteryje, iš kurio spausdinama, yra kiti WORD nustatymai, tai tekstas gali būti iškreiptas ir neatitikti metodinių nurodymų, tai yra forminimo taisyklių. Perkėlus į JPG formatą jau iš bet kurio kompiuterio siunčiant į spausdintuvą darbas tiksliai atitinka mokslinio darbo forminimo tvarką, nes nustatymai jau nekoreguojami – nesikeičia.

23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad gauta darbo dalis neatitinka formos ir turinio reikalavimų, nes pateikta ne WORD, o JPG formatu, atmestini kaip visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti.

24. Atsakovas J. K., nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikėjo atsakovu, kad ieškovė yra skolinga atsakovui 470,00 Eur už tai, kad rašto darbas buvo išplėtotas ir pasiekė net 122 psl. pagal ieškovės pageidavimus. Taigi, ne jis ieškovei turi grąžinti pinigus, bet ieškovė turi sumokėti jam papildomai už atliktą darbą.

25. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

26. Visų pirma, visa civilinio proceso normų sistema, nulemta civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (CPK 8 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), taip pat rungimosi ir dispozityvumo (CPK 12–13 straipsniai) principų, sukurta taip, kad šalys privalo atskleisti savo pozicijas viena kitai ir teismui jau pirmosios instancijos teisme, o konkrečiai – parengiamojoje proceso stadijoje.

27. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 50 punktas).

29. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus išreiškia apeliacijos esmę, neleidžia jai pakeisti pirmosios instancijos teismo proceso. Atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą apeliacijos modelį, leidimas reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme CPK 312 straipsnio prasme, neatitiktų CPK įtvirtintų apeliacijos procesą reglamentuojančių normų paskirties, nes tai reikštų apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tokiais aspektais, kurių nenagrinėjo ir netyrė pirmosios instancijos teismas.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikęs priešieškinio su jame suformuluotais reikalavimais dėl skolos priteisimo iš ieškovės, pirmosios instancijos teismas tokių reikalavimų netyrė ir nevertino, todėl ir apeliaciniame skunde tokie nauji reikalavimai negali būti keliami. Pažymėtina, kad tokia apeliacinio skundo argumentacija pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškinio dalykas ir pagrindas buvo suformuoti teikiant ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Priešieškinis ieškovei pirmosios instancijos teisme pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, plačiau dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu nėra pasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį pakeisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

34. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.