Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Dariaus Malecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis, (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006-12-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 300 straipsnio 2 dalį, 45 parų areštu;

2) Vilniaus apygardos teismo 2007-07-13 nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo ir 30 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (3 900 Lt / 1 129,52 Eur) bauda; Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-01 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2007-07-13 nuosprendis pakeistas ir nusikalstamos veikos iš BK 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį bei, pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą, paskirta 180 MGL (22 500 Lt / 6 516,45 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką, paskirta bauda sumažinta iki 34 MGL (4 250 Lt / 1 230,89 Eur), baudą sumokėjo 2011-01-07, teistumas išnykęs;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2019-01-03 nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, skirta subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis 64¹ straipsniu subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė; bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 23 iki 05 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. teisme gautas valstybinį kaltinamą baudžiamosios bylose palaikančio subjekto – prokuroro – pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame N. G. kaltinamas tuo, kad 2021-12-23, apie 20.18 val., Elektrėnų sav. kelio A1 „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ 49 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, nuosavybės teise UAB „D.“ priklausantį automobilį „Mini Cooper“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šiais savo veiksmais N. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. N. G. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2021-12-23, apie 13 val., transporto priemone „Mini Cooper“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pas draugę S. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie 17 val.–18 val. nuvažiavęs į parduotuvę Žaslių miestelyje nusipirko 0,2 l talpos „Bajorų“ degtinės, kurią išgėrė automobilyje kartu su kava. Vėliau susitarė S. K. nuvežti į Vilnių ir užsukęs į parduotuvę nusipirko 2 vnt. 0,2 l talpos degtinės „Lithuania“, kuriuos laukdamas draugės automobilyje išgėrė. Važiuojant į Vilnių alkoholio daugiau nevartojo, tačiau suvokė, kad yra stipriai apsvaigęs, kadangi nuo alkoholio apsvaigo galva, sulėtėjo mąstymas ir reakcija. Važiuojant greitkeliu jį (N. G.) sustabdė policijos pareigūnai.

3. Be kaltinamojo N. G. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2021-12-23, apie 20 val., vyko A1 keliu iš Kaišiadorių į darbą kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Ž. Š. jam (V. K.) priklausančiu automobiliu. Važiuojant link Elektrėnų pastebėjo ta pačia kryptimi prieš juos (V. K. ir Ž. Š.) važiuojantį automobilį „Mini Cooper“, kuris nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų vingiavo iš vienos eismo juostos į kitą. Toks vairuotojo elgesys sukėlė įtarimą, kad vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant paskui minėtą automobilį, pravažiavus Elektrėnų viaduką, automobilis įjungė dešinį posūkio signalą, ėmė stabdyti ir rikiuotis į greitėjimo juostą, galiausiai, įsijungęs avarinę šviesos signalizaciją sustojo greitėjimo juostoje. Jis (V. K.) sustojo už minėto automobilio. Ž. Š. priėjęs prie minėto automobilio iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė užvedimo pultelį ir nurodė, kad vairuotojas galimai neblaivus, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad sustabdė galimai neblaivų vairuotoją.

3.2. 2021-12-23 alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, pirmuoju tikrinimu N. G. 20.18 val. nustatytas 1,97 promilės neblaivumas, o antruoju tikrinimu 20.36 val. – 1,72 promilės neblaivumas.

4. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir N. G. už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą; taip pat prokuroras siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metus uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2021-12-23; siūloma skirti ir transporto priemonės „Mini Cooper“ turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Mini Cooper“ piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 438 Eur).

5. Kaltinamasis N. G. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo baudą leisti sumokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti N. G. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą N. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas N. G., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų padaręs žalą.

10. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Kaltinamasis N. G. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

11. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti (priimti) baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl N. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Teismas, įvertinęs perduotos baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo N. G. 2021-12-23 padaryta neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2021-12-29, papildytas 2022-01-07, tiek liudytojų parodymai duoti 2021-12-23, 2021-12-24, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, tiek alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Teismas konstatuoja, kad N. G. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

15. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

16. Pripažinus kaltinamąjį N. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).

17. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam N. G. skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokuroras prašo skirti baudą (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis N. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (baudą), būtina individualizuoti skiriamos baudos dydį.

19. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, kurį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kaltinamojo N. G. nusikalstamos veikos padarymo momentu galiojo 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

20. Teismas, individualizuodamas bausmės (baudos) dydį kaltinamajam N. Gr. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); N. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2021-12-27 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas; iš Administracinių nusižengimų registro 2021-12-27 išrašo nustatyta, kad asmuo baustas administracine tvarka; kaltinamasis dirbantis, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas nėra, yra pirmą kartą baudžiamas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Pastebima, jog skiriama bauda iš esmės artima sankcijos minimumui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl kaltinamojo N. G. prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą

21. Kaltinamasis N. G., sutikdamas su galimybe užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, suformulavo prašymą leisti baudą mokėti dalimis. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir nepasisakė dėl aptarto kaltinamojo prašymo, tačiau nenurodė, kad aptariamam kaltinamojo prašymui prieštarautų.

22. Teismas pastebi, jog nei BK, nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Visgi, BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Bendra taisyklė yra ta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Ta pati BVK 22 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali nurodyti baudą sumokėti ir per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas pažymi, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 straipsnio 2 dalis).

23. Teismas, atsižvelgdamas į BPK 352 straipsnio 1 dalies, BVK 1 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio nuostatas, spręsdamas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino vertina tai, kad kaltinamasis yra darbingas, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo sunkią sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, kurios rodytų sudėtingesnes galimybes uždirbti daugiau pajamų, vertina, jog kaltinamajam gali būti nustatytinas ir kitas paskirtos baudos sumokėjimo laikotarpis – 8 (aštuoni) mėnesiai nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą kaltinamajam bausmę (2 000 Eur bauda), 8 mėnesių laikotarpis baudai sumokėti yra realiai įgyvendinamas, atitinka kaltinamojo galimybes paskirtą sankciją geranoriškai, netaikant priverstinio vykdymo (išieškojimo) priemonių, įvykdyti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

24. Baudžiamasis įstatymas numato, kad kartu su bausme gali (tam tikrais atvejais ir privalo – apylinkės teismo pastaba) būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos atitinkamuose BK straipsniuose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 ir 3 dalys). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę ar apimtį teismas motyvuotai parenka atsižvelgdamas į šių priemonių paskirtį – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, ją (baudžiamojo poveikio priemonę) individualizuojant ir įgyvendinant tiek nubaudimo, tiek prevencinius ir kt. tikslus, kartu laikantis šių priemonių proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-511/2019, nutarties 11 punktas). Konkretizuojant aptartą teisinį reguliavimą matyti, jog BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

25. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos N. G. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų N. G. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei (iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog liudytojai parodė, kad kaltinamais keliu važiavo pavojingai manevruodamas eismo juostomis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad N. G. buvo nustatytas 1,72 promilės neblaivumas, vairuota žiemą, tamsiu paros metu. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius N. G. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo (kaltinamojo) asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam (kaltinamajam) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

26. Prokuroras kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) valstybinį kaltinimą palaikančio subjekto (prokuroro) siūlomam terminui kaltinamasis prieštaravimų nereiškė. Teismas pastebi, jog prokuroras siūlo skirti tokį specialiąją teise uždraudimo terminą, kuris mažesnis už sankcijos vidurkį (vidurkis – 3 (trys) metai) (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam N. G. nustatytinas 2 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021-12-23 nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2021-12-23 (BK 68 straipsnio 3 dalis).

27. Prokuroras taip pat kaltinamajam N. G. prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės „Mini Cooper“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso (BK – teismo pastaba) uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis (transporto priemonė) yra tyčinės automobilio (transporto priemonės) vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB „D.“. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Mini Cooper“ kaina Lietuvoje - 4 438 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „Mini Cooper“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš kaltinamojo N. G. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Mini Cooper“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4 438 Eur. Teismas papildomai pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas).

Dėl procesinės prievartos priemonių galiojimo

28. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Vertinama, jog BPK 421 straipsnio 4 dalis teismą, priimantį baudžiamąjį įsakymą, įpareigoja išspręsti ne tik kardomųjų priemonių, bet ir kitų kaltinamajam taikytų procesinių prievartos priemonių likimą.

29. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai). Nustatyta, jog kaltinamajam N. G. taikytos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021-12-23 nutarimu skirtas dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021-12-23 nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; iii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021-12-23 nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas. Prokuroras kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

30. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji (kardomoji priemonė) tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį N. G. kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Sprendžiama, jog kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ atlikti veiksmus, numatytus teisės aktuose (tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės grandies teismų praktikoje, žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-01-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-576/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020-10-08 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-419-898/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020-11-19 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-424-576/2020).

Dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų (ne) priteisimo

31. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo (prašo) priteisti iš N. G. 149 Eur proceso išlaidas, kurios susidarė už transporto priemonės „Mini Cooper“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą automobilių aikštelėje UAB „Regula LT“, laikotarpiu nuo 2021-12-23 iki 2021-12-29.

32. BPK 103 straipsnio 5 punktas numato, jog proceso išlaidas sudaro ir daikto laikymo išlaidos. Matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyris 2021-12-30 rašte nurodė, jog Vilniaus apskrities policijos komisariatas už 7 dienų automobilio „Mini Cooper“ saugojimą patyrė 149 Eur išlaidų. Teismui taip pat buvo pateikti ir 149 Eur proceso išlaidas pagrindžiantys dokumentai. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Kaltinamasis N. G. dėl 149 Eur proceso išlaidų, kurias patyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už minėtos transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą automobilių aikštelėje UAB „Regula LT“, priteisimo neprieštaravo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis 149 Eur proceso išlaidas būtų sumokėjęs, todėl priimamas sprendimas iš kaltinamojo išieškoti 149 Eur proceso išlaidų (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. G. galutinę 40 (keturiasdešimt) MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Mini Cooper“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios 4 438 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) sumos konfiskaciją Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Priteisti iš N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 149 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų) proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 19168832, naudai (priteistas lėšas pervesti (įmokėti) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB bankas, mokėjimo pavedimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu N. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu N. G. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu N. G. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (N. G.) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją (baudą) išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Taip pat N. G. išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke esančių sąskaitų (arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300), nurodant įmokos kodą 6801 (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-276-1151/2022 pagal 2022-01-20 baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-276-1151/2022 pagal 2022-01-20 baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-276-1151/2022 pagal 2022-01-20 baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam N. G., kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį N. G., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis