Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui Ž. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

4. Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

5. Baigti bylos nagrinėjimą iš esmės teismui leidžiama, jei yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys su tuo sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).

6. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį pripažino. Todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti teismo sprendimą, surašant sutrumpintus motyvus.

Dėl negrąžinto kredito ir su juo susijusių sumų

7. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 12796545 (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 4 729,40 Eur paskolą 48 mėnesių laikotarpiui. Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti paskolos grąžinimo grafike nurodytas įmokas, kurias sudaro grąžinama paskola, palūkanos, administravimo mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė paskolos grąžinimo grafiką, 2022 m. birželio 3 d. ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą paskolos sutartį. Byloje esančios buhalterinės pažymos duomenimis, sutarties nutraukimo dieną, atsakovas ieškovei nebuvo sumokėjęs 3 886,91 Eur paskolos, 420,15 Eur palūkanų, 131,36 Eur administravimo mokesčio, 323,60 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 9,56 Eur kompensacinių palūkanų, 22,55 Eur vėlavimo palūkanų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos ir jos dydžio (CPK 178 straipsnis).

8. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

9. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai. Atsakovas privalėjo vykdyti savo sutartinę prievolę ir ieškovei grąžinti gautą kreditą (kredito sumą), mokėti palūkanas ir administravimo mokestį sutartyje nustatytu laiku bei tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 886,91 Eur negrąžinto kredito, 131,36 Eur administravimo mokesčio, 420,15 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 2 d.) ir 323,60 Eur sutarties sudarymo mokesčio (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) – 27 proc. dydžio negautų pajamų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 10 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 951,17 Eur sumos. Taigi, ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Konkrečiu atveju neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, tai būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Tačiau atsakovas tokia galimybe nepasinaudojo – atsiliepimas byloje nepateiktas. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių) – pelno palūkanų, kurias ieškovė būtų gavusi, laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grafiko grąžinimo pabaigos.

11. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas, negautos pajamos apskaičiuojamos taikant metines sutartyje numatytas palūkanas (27 proc.), skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 10 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 951,17 Eur sumos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnį, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos.

12. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 22,55 Eur vėlavimo palūkanų, kurias ji apskaičiavo taikydama 27 procentų dydžio palūkanų normą (Vėlavimo palūkanų apskaičiavimo pažyma). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sprendžiant iš ieškinio faktinio pagrindo, vėlavimo palūkanas ieškovė skaičiavo remdamasi paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, kuriame nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Viena vertus, sutartinėje sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus, kredito davėjas turi teisę skaičiuoti toliau ne tik mokėjimo, bet ir tokio paties dydžio vėlavimo palūkanas. Kita vertus, jeigu paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlyga turėtų būti aiškinama, kaip suteikianti ieškovei teisę reikalauti ir 28 procentų dydžio palūkanų, tuomet tokia sąlyga prieštarautų nurodytai imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai. Taigi, reikalavimas priteisti iš atsakovo 22,55 Eur vėlavimo palūkanas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas remiantis dviem alternatyviais pagrindais: 1) paskolos sutartis nenumato ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo 27 procentų dydžio vėlavimo palūkanų (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis); 2) sąlyga, jeigu tokia būtų įtvirtinta sutartyje, dėl 27 procentų dydžio vėlavimo palūkanų skaičiavimo prieštarautų imperatyviai įstatymo normai ir negalėtų būti taikoma.

13. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 9,56 Eur kompensacines palūkanas yra pagrįstas ir todėl tenkinamas

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 284,66 Eur nuostolių atlyginimo (pagal sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 27 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d.). Savo negautas pajamas ieškovė grindžia argumentu, kad pagal su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, jeigu ši būtų tinkamai vykdoma, ieškovė tikėjosi gauti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau šių sumų negavo dėl atsakovo sutarties pažeidimo, todėl jos sudaro ieškovės negautas pajamas (nuostolius).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeisdamas ankstesnę praktiką dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamo jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Vadovaudamasi minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

16. Nagrinėjamoje byloje vartojimo kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo. Taigi, atsakovui tenka pareiga (sutartinė atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

17. Įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, atsakovui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, gauti pajamas, kurias visų pirma turėjo sudaryti atsakovės už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį su atsakovu planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovui suteiktos kredito sumos, nes atsakovas jam suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.

18. Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 284,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d., yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

19. Ieškovei iš atsakovo priteistos ne tik konkrečiai išreikštos sumos, bet ir negautos pajamos, išreikštos procentine išraiška, kurių skaičiavimas susietas su tam tikrais kriterijais. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas palūkanas, vadinamas procesinėmis. Pastarosios gali būti skaičiuojamos tik nuo konkrečios sumos. Atsižvelgiant į tai, kad procentine išraiška išreikštos negautos pajamos gali būti mokamos dalimis, nuo jų galimos maksimalios sumos (951,17 Eur) procesinės palūkanos avansu negali būti skaičiuojamos. Dėl to ieškovei iš atsakovo už priteistą sumą (5 056,24 Eur (3 886,91 Eur + 420,15 Eur + 131,36 Eur + 284,66 Eur + 323,60 Eur + 9,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Ieškinį iš esmės patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistina 136 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 605 Eur teisinei pagalbai apmokėti, viso 741 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

21. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo (ne)išdėstymo

22. Atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iki 2023 m. gruodžio 31 d. Grįsdamas šį prašymą, atsakovas nurodė, kad jo darbo pobūdis yra individuali veikla. Taigi, jei jis laiku negauna atsiskaitymų iš užsakovų, nukenčia ir tie asmenys, kuriems atsakovas yra skolingas. Taip pat pažymėjo, kad jis yra atlikėjas ir didžiausios pajamos būna vasarą, o laikotarpis po Naujųjų metų yra sudėtingas, nes būna mažai koncertų.

23. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą (Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1162-230/2014). Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-795-324/2018; 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-563-614/2019). Išimtines sąlygas, būtinas teismo procesinio sprendimo vykdymui išdėstyti, turi pagrįsti bei įrodyti tokio vykdymo išdėstymo prašanti šalis (CPK 12, 178 straipsniai).

24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė esant išimtinę sąlygą, itin nepalankių aplinkybių buvimą, dėl ko būtų pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą (CPK 185 straipsnis). Savo prašymą atsakovas iš esmės grindė dviem aplinkybėmis, t. y., kad jo finansinė padėtis yra kintanti (didžiausios pajamos gaunamos vasarą, o kitu laikotarpiu pajamų srautas mažesnis) bei tuo, jog su juo užsakovai ne visada atsiskaito laiku, todėl pats atsakovas vėluoja mokėti savo kreditoriams. Teismas pažymi, kad nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų, todėl įvertinus atsakovo pateiktus argumentus, nėra pagrindo atsakovo nurodytų aplinkybių pripažinti pakankamomis taikyti išimtinėms nepalankioms sąlygoms vykdyti sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (j. a. k. 304051511) iš atsakovo Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 886,91 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 91 ct) negrąžintos paskolos, 420,15 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 15 ct) palūkanų, 131,36 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 36 ct) administravimo mokesčio, 284,66 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 66 ct) nuostolių atlyginimo, 323,60 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus 60 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 9,56 Eur (devynis eurus 56 ct) kompensacinių palūkanų, 27 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 10 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 951,17 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt vieno euro 17 ct) sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 056,24 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 741 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovo Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.