Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1614-123/2015

2015 m. gruodžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl reikalavimo nutraukti santuoką esant kito sutuoktinio kaltei nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo atsakovo reikalavimu pripažinti ieškovės neištikimybės, nes byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos neištikimybę. Teismas darė išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatė su jų motina. Konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Pripažino, kad ieškovės nurodoma išlaidų būtiniems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti suma – 300 Eur per mėnesį vienam vaikui, yra pagrįsta ir racionali, protinga. Nustatė, kad ieškovei nuo 2014-06-03 iki 2015-06-02 yra nustatytas 40 procentų darbingumas, nuo 2013 m. ieškovė buvo įregistruota darbo biržoje ir ieškovės vienintelės pajamos šiuo metu yra 198,20 Eur (684,34 Lt) netekto darbingumo pensija. Nustatė, kad atsakovas nuo 2015-03-12 dirba apdailininku pagal neterminuotą darbo sutartį, jam mokamas 300 Eur dydžio darbo užmokestis, o nuo 2012 m. lapkričio iki 2014 m. lapkričio jis dirbo Norvegijoje ir teigė, kad jo darbo užmokestis Norvegijoje buvo apie 1 448,10 Eur – 2 027,34 Eur (5 000 Lt – 7 000 Lt). Laikė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuris yra registruotas ne jo vardu, nes ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti, kad namas, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas, yra jo, o ne A. A. Konstatavo, kad atsakovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ji turi nekilnojamo turto bei vieną jos vardu registruotą automobilį, kuris įgytas santuokos metu, o atsakovo vardu yra registruotas tik santuokos metu įgytas automobilis. Įvertinęs, kad ieškovė serga onkologine liga ir šiuo metu yra tik iš dalies darbinga, atsakovo turtinę padėtį, pripažino, jog šiuo metu atsakovas turi didesnę galimybę teikti didesnį išlaikymą nei ieškovė, nes jo pajamos yra 300 Eur, o ieškovės 198,20 Eur. Darė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisti po 130 Eur kas mėnesį, nes pripažino, jog šiuo metu atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera, todėl jis negali teikti ieškovės prašomos išlaikymo sumos, kurią atsakovas teikdavo, kai jo pajamos gaunamos Norvegijoje buvo didesnės.

Nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių padalinimo, todėl ieškovei priteisė automobilį VOLVO V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šiuo metu ji naudojasi, o atsakovui – automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad visi atsakovo turimi ginklai turi būti įtraukti į dalintino turto balansą. Po santuokos nutraukimo ginklus priteisė atsakovui. Šalių pateiktos ginklų kainos nesutapo, todėl teismas laikė, kad visų ginklų vertė yra 925,54 Eur (3 195,70 Lt). Pripažino, kad santuokos metu įgytas turtas – motorinė valtis (mažas pramoginis laivas) – nutraukiant santuoką nebeegzistuoja, todėl nėra ką dalinti. Atsakovas apsiliepimu į ieškinį bei teismo posėdžio metu iš ieškovės prašė jam priteisti 8 688,60 Eur (30 000 Lt) piniginę kompensaciją, kaip jo darbo įnašą į ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės vardu registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Nenustatė, kad atsakovas į namą būtų investavęs savo asmenines lėšas, nes tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė, priešingai, jis pats patvirtino, kad namas buvo gerinamas iš jo ir jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio bei ieškovės tėvų ieškovei duodamų piniginių lėšų, ir visi namo įrengimo darbai buvo atlikti iki jam išvykstant į Norvegiją. Konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jam yra pagrindas išmokėti prašomą kompensaciją. Ieškovei priteisė iš atsakovo 1580,59 Eur sumą, nes atsakovas šias santuokos metu įgytas lėšas, kurios yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nuslėpė nuo ieškovės ir jas pervedė savo giminaičiams. Konstatavo, jog atsakovui po santuokos nutraukimo atitenka didesnė santuokos metu įgyto turto dalis, tai yra jam atitenka turto už 2 373,54 Eur, o ieškovei santuokos metu įgyto turto už 1 448,10 Eur, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti už jam tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį piniginę kompensaciją, tai yra 1 186,77 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisė 2767,36 Eur sumą.

- santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 637, tarp atsakovo Ž. B. ir ieškovės T. B., nutraukti dėl ieškovės T. B. kaltės;

- priteisti iš atsakovo Ž. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. B., J. B., ir A. B., mokamą periodinėmis išmokomis, po 86,88 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2015-03-01 iki jų pilnametystės;

- nustatyti atsakovo Ž. B. ir vaikų J. B., J. B. ir A. B., bendravimo tvarką: atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną mėnesio savaitgalį, t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais, ne mažiau kaip 8 valandas per dieną;

- priteisti Ž. B. iš ieškovės T. B. 9 925,07 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį;

- priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau iš esmės santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, nes ir ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę bei ieškovės pripažinimo esant neištikimai, kurie reiškia jos kaltę dėl santuokos iširimo. Pokalbio įraše ieškovė aiškiai pripažįsta, kad turėjo kitą vyrą. 2012 m. lapkričio mėn. atsakovui išvykus dirbti į Norvegiją, nuo 2013 m. birželio mėnesio pasikeitė ieškovės elgesys, ji nustojo bendrauti su atsakovu per Skype, grįžus namo iš Norvegijos, jautėsi ieškovės atšalimas tarpusavio santykiuose su atsakovu. Atsakovas išsiaiškino, jog vyriškis, su kuriuo ieškovė lankydavosi (duomenys neskelbtini), yra E. M., tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškovė pokalbio įrašo turinio nenuginčijo, ginčijo tai, jog pokalbis įrašytas neleistinomis priemonėmis. Atsakovas pripažino, jog 2014 m. liepos mėnesį turėjo kitą moterį, tačiau šiuo laikotarpiu ieškovė ir atsakovas kartu nebegyveno santuokinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio. Kitas sutuoktinio kaltės įrodymas, kuriuo ieškovė grindė atsakovo kaltę, tai atsakovo smurtas artimoje aplinkoje, tačiau ši kaltės prezumpcija yra paneigta, nes dėl smurto artimoje aplinkoje kalta yra ir ieškovė. Mano, kad nagrinėjamojoje byloje santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės.

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos, tačiau teismas, net ir atnaujinęs bylos nagrinėjimą, šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė, tai sąlygojo šio reikalavimo neišsprendimą, ir tuo yra pažeista atsakovo teisė ir pareiga dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime, jų vystymesi. Šiuo metu atsakovas yra priklausomas nuo ieškovės nuotaikų pokyčių, kurie lemia atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais.

Nesutinka dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, nes išlaikymo dydis trims vaikams viršija atsakovo gaunamas pajamas (atsakovo atlygimas 300 Eur, o išlaikymas trims vaikams sudaro 390 Eur). Atsakovas turi tik 2004 m. transporto priemonę „Citroen C5“, rinkos vertė – 1 448 Eur, neturi jokio nekilnojamojo turto ir gyvena giminaičio sodo namelyje. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl motina turi prisiimti tokio pat dydžio prievolę išlaikyti vaikus, o ne atsakovui permesti teikti didesnį išlaikymą vaikams. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad priimant teismo sprendimą ieškovės 40 proc. darbingumas buvo nustatytas iki 2015-06-02. Mano, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį pakanka 144,81 Eur, todėl atsakovas sutiko vaikams teikti išlaikymą, mokamą po 86,88 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Be to, teismas nenustatė ir netyrė, kas sudaro vaiko poreikių 300 Eur per mėnesį turinį, t. y. nėra aišku, kokius nepilnamečio vaiko poreikius teismas vertino kaip būtinus ir protingus. Mano, kad išlaikymas turi būti priteistas nuo 2015-03-01, o ne nuo 2015-02-01 iki vaikų pilnametystės.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nurodo, kad teismas nepagrįstai abiejų transporto priemonių kainą įvertino po 1 448,10 Eur. Mano, kad automobilio VOLVO V50 vertė yra ženkliai sumažinta. Mano, kad VOLVO V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 4 923,54 Eur, o CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1 448,10 Eur. Todėl ieškovė turi sumokėti 1 737,72 Eur kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Nurodo, kad pistoletas CZ 83, 9mm Browning, Nr. 95667 negali būti traukiamas į dalintino turto balansą, nes buvo pirktas už pinigines lėšas, gautas už policijoje dirbtą laiką kaip išeitinę išmoką. Teismas nustatydamas ginklų kainą vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie LR VRM duomenimis, tačiau tai nėra reali rinkos kaina. Ieškovė pateikė beveik naujų šaunamųjų ginklų kainas, kai atsakovas pirko ginklus padėvėtus. Visų šaunamųjų ginklų vertė – 501,25 Eur. Nurodo, kad ginčo objekte – sodo namelyje, kurį ieškovė įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, yra atlikti esminiai pagerinimai, kurie atitinka statinio rekonstrukcijos darbus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pagerinimas buvo atliktas iki turto dovanojimo. Ginčo turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir atsakovo darbu. Mano, kad iš ieškovės turi būti priteista 8 688,60 Eur kompensacija. Nesutinka su teismo argumentu, jog atlikti remonto darbai yra nusidėvėję. Nurodo, kad atsakovas pervedė iš savo sąskaitos savo seseriai ir sūnėnui 3 161,19 Eur, tačiau šias lėšas teismas nepagrįstai pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, nes šios piniginės lėšos buvo uždirbtos ir paskolintos jau nebegyvenant kartu su ieškove, t.y. faktiškai nutrūkus santuokai (2014 m. rugpjūčio – spalio mėn., kai su ieškove kartu negyvena nuo 2014 m. kovo mėn.). Teismas atsakovui turėjo priteisti 9 925,07 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo Ž. B. kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, bendravimo tvarkos nustatymo ir santuokoje įsigyto turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir juo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad santuoka nutrūko todėl, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas, turėjo kitą moterį, be to, 2014 m. kovo mėn. atsakovas prieš ieškovę naudojo smurtą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas nutraukė atsakovo Ž. B. ir ieškovės T. B. santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi ir prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Nurodė, kad teismas nevertino pokalbio įraše esančio ieškovės prisipažinimo dėl neištikimybės atsakovui. Paaiškino, kad 2014 m. liepos mėnesį turėjo kitą moterį, tačiau šiuo laikotarpiu ieškovė ir atsakovas kartu nebegyveno santuokinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesprendė santuokos problemų, šalys konfliktuodavo, ieškovė, kaip matyti iš pokalbio įrašo, bendravo su kitu vyru, o atsakovas 2014 m. liepos mėnesį turėjo kitą moterį.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Šiuo atveju abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas su kita moterimi pradėjo gyventi tuo metu, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, todėl manytina, ši aplinkybė nėra pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Tačiau taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės bendravimas su kitu vyru atsakovui išvykus į Norvegiją lėmė santuokos nutrūkimą.

2014-03-03 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau 2014-03-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Minėtame nutarime konstatuota, jog konflikto metu nukentėjusioji ir pati padarė nežymų sveikatos sutrikdymą įtariamajam ir nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi (0,61 prom. girtumas), ir iš esmės konfliktas įvyko dėl jos galimai netinkamo elgesio (t. 1, b. l. 69–70).

Tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo teismo sprendimu pripažinta įrodyta konstatavus abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.).

CK 3.170 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Atsakovas pateikdamas atsiliepimą į ieškinį prašė nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką, suteikiant jam galimybę su vaikais bendrauti kiekvieną mėnesio savaitgalį, šeštadieniais ir sekmadieniais, ne mažiau kaip 8 valandas per dieną. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, todėl apelianto reikalavimo netenkino. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti ir nurodo, kad atsakovas yra priklausomas nuo ieškovės nuotaikų pokyčių, kurie lemia atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovė draudžia atsakovui bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, pati ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ginčo dėl susitikinėjimo ir bendravimo tvarkos nėra, todėl atsakovas neįrodė bendravimo tvarkos nustatymo būtinumo. Pažymėtina, kad klausimas dėl konkrečios atsakovo nurodytos bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovo prašomą bendravimo tvarką apeliacinės instancijos teisme.

Kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, šalys turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 194,05 Eur (670 Lt) per mėnesį, kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki jų pilnametystės. Teismo posėdžio metu sutiko išlaikymo sumą mažinti iki 170 Eur kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo Ž. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. B., J. B. ir A. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2015-02-01 iki jų pilnametystės. Apeliantas apeliaciniu skundu prašė sumažinti priteistą išlaikymo sumą iki 86,88 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2015-03-01 iki jų pilnametystės.

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 289,62 Eur (1 000 Lt) suma, kurią sudaro 144,81 Eur maistui, 28,96 Eur vaistams ir vitaminams, 43,44 Eur mokymosi priemonėms ir būreliams, 14,48 Eur laisvalaikiui ir 57,92 Eur aprangai. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad 300 Eur per mėnesį vienam vaikui yra pagrįsta racionali ir protinga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi orientaciniu išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijumi – CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimalia vieno mėnesio išlaikymo verte (1 MMA – šiuo metu 325 Eur) ir priteisė iš atsakovo po 130 Eur kiekvienam vaikui.

Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė, kas sudaro vaiko poreikių 300 Eur per mėnesį turinį, t. y. nėra aišku, kokius nepilnamečio vaiko poreikius teismas vertino kaip būtinus ir protingus. Pažymėtina, kad minimalios vieno mėnesio algos neviršijanti išlaikymo suma neprivalo būti įrodinėjama, nes ši suma laikytina būtina minimaliems asmens poreikiams tenkinti, todėl apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl motina turi prisiimti tokio pat dydžio prievolę išlaikyti vaikus, o ne atsakovui permesti pareigą teikti didesnį išlaikymą vaikams. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog priimant teismo sprendimą ieškovės 40 proc. darbingumas buvo nustatytas iki 2015-06-02. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui darbingumo lygio pažymą, iš kurios matyti, kad T. B. nuo 2015-05-29 iki 2017-05-28 nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (t. 2, b. l. 60). Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl jo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Apeliantas byloje nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas. Įvertinus šalių sveikatą, turtinę padėtį, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teisme nustatytas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis (po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį) yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį sumažinti.

Apeliantas prašo priteisti išlaikymą nuo 2015-03-01, o ne nuo 2015-02-01. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų sumokėjimą vasario mėnesį (CPK 178 str.), todėl konstatuotina, jog teismas tinkamai įvertino išlaikymo priteisimo pradžios momentą ir nėra pagrindo keisti šią teismo sprendimo dalį.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Pirmosios instancijos teismas ieškovei T. B. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybė teise priteisė lengvąjį automobilį VOLVO V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 448,10 Eur, atsakovui Ž. B., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybė teise priteisė lengvąjį automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 448,10 Eur. Apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, kad automobilio VOLVO V50 vertė yra ženkliai sumažinta. Mano, kad VOLVO V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 4 923,54 Eur, o CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1 448,10 Eur. Todėl ieškovė turi sumokėti 1 737,72 Eur kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį.

Byloje kilo ginčas dėl priteistos kompensacijos už santuokos metu įgytas transporto priemones dydžio. Apeliantas prašo padidinti priteistą kompensaciją už transporto priemonę iki 1 737,72 Eur (6 000 Lt). CK 3.119 straipsnis nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 str., CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

Apeliantas su apeliaciniu skundu teikia teismui naujus įrodymus – ištraukas iš www.autoplius.lt duomenų bazės apie panašių automobilių kainas, iš kurių matyti, kad 2010 m. VOLVO V50 kaina svyruoja nuo 6 500 Eur iki 7 400 Eur, todėl yra pagrindas sutikti su apelianto argumentu, kad VOLVO V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 4 923,54 Eur, o CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1 448,10 Eur. Todėl ieškovė turi sumokėti atsakovui 1 737,72 Eur kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo vardu yra išduoti ginklo pažymėjimai: graižtviniam šautuvui MAZALAT, 7,62x54 R Nr. M97183, graižtviniam šautuvui TOZ 99L, 22LR, Nr. 0600859, pistoletui CZ 83, 9 mm Browning, Nr. 95667 ir lygiavamzdžiui šautuvui IZH 27 MM, 12x76, 12x76 Nr. 9617583 (t. 1, b. l. 120).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad pistoletas CZ 83, 9mm Browning, Nr. 95667 negali būti traukiamas į dalintino turto balansą, nes buvo pirktas už pinigines lėšas, gautas už policijoje dirbtą laiką kaip išeitinę išmoką.

Teismas, nustatydamas ginklų vertę, vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie LR VRM duomenimis, tačiau dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Sutiktina su apelianto argumentu, kad visų šaunamųjų ginklų vertė – 501,25 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 250,63 Eur už jam tenkančią turto dalį.

Atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas iš ieškovės jam priteisti 8 688,60 Eur (30 000 Lt) piniginę kompensaciją kaip jo darbo įnašą į ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas pripažino, kad santuokos metu namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas nebuvo padidintas, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų atliktas kapitalinis namo remontas, nes tvirtino, kad namas po truputį palaipsniui buvo gerinamas iš jo ir ieškovės gautų pinigų bei iš ieškovės tėvų duodamų pinigų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta, jog atsakovas į šį namą būtų investavęs savo asmenines lėšas, nes tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė, priešingai, atsakovas pats patvirtino, kad namas buvo gerinamas iš jo ir jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio bei ieškovės tėvų ieškovei duodamų piniginių lėšų, ir visi namo įrengimo darbai buvo atlikti iki jam išvykstant į Norvegiją. Įvertinęs byloje esančias aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad jam yra pagrindas išmokėti prašomą kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.

Apeliantas nurodo, kad atsakovas pervedė iš savo sąskaitos savo seseriai ir sūnėnui 3 161,19 Eur, tačiau šias lėšas teismas nepagrįstai pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, nes šios piniginės lėšos buvo uždirbtos ir paskolintos jau nebegyvenant kartu su ieškove, t.y. faktiškai nutrūkus santuokai (2014 m. rugpjūčio – spalio mėn., kai su ieškove kartu negyvena nuo 2014 m. kovo mėn.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu argumentu, nes šalių santuoka atsakovui pervedant pinigines lėšas savo artimiesiems nebuvo nutraukta, todėl ši suma turi būti įtraukta į dalintino turto balansą. Atsakovo pervestos sūnėnui ir seseriai lėšos sudarė 3161,19 Eur, todėl ieškovei pagrįstai priteista 1 580,59 Eur suma.

Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovei tenka turto už 4 923,54 Eur, atsakovui tenka turto už 1 949,35 Eur (1 448,10 + 501,25), taip pat į dalintino turto balansą įtraukus 3 161,19 Eur, atsakovo pervestus giminaičiams, ieškovei iš atsakovo priteistina 93,50 Eur už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo Ž. B. kaltės keistina – santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iki 93,50 Eur sumažintina ieškovei iš atsakovo priteista kompensacija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos – ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 600 Eur (CPK 98 str. 1 d.). Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl atsakovui tenkančios turto dalies iki 204 Eur mažintina iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis (CPK 96 str. 1 d.).

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovui priteistina dalis – 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 19–20, CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti – santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 637, tarp atsakovo Ž. B. ir ieškovės T. B., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sumažinti ieškovei T. B. iš atsakovo Ž. B. priteistą piniginę kompensaciją iki 93,50 Eur.

Sumažinti iš atsakovo Ž. B. ieškovei T. B. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 600 Eur.

Sumažinti iš atsakovo Ž. B. valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 204 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės T. B. priteisti atsakovui Ž. B. 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.