Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. (D.) ieškinį atsakovui S. D. dėl santuokos nutraukimo, su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo ir atsakovo S. D. priešieškinį ieškovei A. G. (D.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

17. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

18. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą naujus įrodymus – Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2022 m. sausio 27 d. pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, garso įrašo failą. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas garso įrašas. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad garso įrašas padarytas atsakovo gyvenamojoje vietoje, atsiimant vaikus iš atsakovo. Taigi garso įrašas padarytas atsakovui nežinant jo privačioje namų valdoje. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir garso įrašo turinį, Konstitucijos 22 straipsnio nuostatą, jog žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju šis įrašas nėra laikomas leistina įrodinėjimo priemone (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3136/2014), todėl teismo nėra vertinamas.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

21. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus ir užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

23. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių, jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas, taip pat viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

24. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

25. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Skundžiama nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo tenkintas iš dalies ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta abiejų tėvų laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais V. D. ir D. D..

28. Atsakovas (apeliantas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pažymėjo, kad nėra būtinybės nustatyti laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir bendravimas su vaikais turi būti neribojamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais.

29. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių nurodytos aplinkybės, susijusios su bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia bendravimo su vaikais tvarka labiausiai atitiktų tiek vaikų, tiek šalių interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.

30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių motyvų apie būtinybę nustatyti laikinąją apsaugos priemonę, nes tokio reikalavimo ieškovė nekėlė ieškinyje.

31. Pažymima, kad CPK 144 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo teisę pareikšti ne tik ieškinyje, bet ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Tuo labiau, civilinio proceso normose nėra reglamentuota, kokia forma turi būti pareiškiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, nagrinėjamoje byloje ieškovės prašymas buvo išreikštas raštu atsiliepime į priešieškinį ir teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 29 d. Teisėjos rezoliucija 2021 m. lapkričio 30 d. nuspręsta posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengti 2021 m. gruodžio 10 d. Dėl privalomos teisėjos saviizoliacijos 2021 m. gruodžio 10 d. posėdis buvo atidėtas, todėl klausimas dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas parengiamojo posėdžio metu 2022 m. sausio 19 d. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinys buvo patikslintas prašymu nustatyti bendravimo tvarką. Ieškovė, jos atstovas parengiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad šalių santykiai šiuo metu yra konfliktiški, jie nesugeba susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir vaikų interesai yra pažeidžiami, nustačius laikiną bendravimo tvarką, vaikai būtų apsaugoti nuo ginčų, kylančių tarp ieškovės ir atsakovo. Išvadą teikiančios institucijos atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pats atsakovas ne kartą kreipėsi į instituciją dėl kilusių konfliktų su ieškove dėl bendravimo su vaikais tvarkos, pateikti skundai buvo ištirti. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog atsakovas dėl bendravimo tvarkos ne kartą kreipėsi į išvadą teikiančią instituciją.

32. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos institucijos į bylą pateiktus duomenis, pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, nesutarimai kyla net mažamečių vaikų akivaizdoje, o tai neabejotinai turi traumuojantį poveikį ir pažeidžia mažamečių vaikų interesus.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2022 m. sausio 27 d. pagalbos planą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pagalbos planas). Kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, iš šio Pagalbos plano matyti, kad atsakovas iš esmės neginčija bendravimo tvarkos, bet jam yra nepriimtina tai, jog ji buvo nustatyta pagal ieškovės prašymą. Pagalbos plano sudarymo (atvejo vadybos) nuotoliniame posėdyje dalyvavę specialistai taip pat teigė, kad nustatyta bendravimo tvarka gali padėti išvengti didesnių konfliktų, nes abi šalys konfliktuoja, neranda bendro sprendimo dėl vaikų ,,pasidalinimo“.

34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirajame skunde atsakovo nurodytus argumentus, kad buvo pažeistas rungimosi principas, nes parengiamojo teismo posėdžio metu teismas savo iniciatyva prašymą prilygino ieškinio reikalavimui ir tokiu būdu išsprendė ginčijamą klausimą.

35. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises ir pareikšti nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apie tai, kad teisme bus nagrinėjamas ieškovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovui buvo pranešta tinkamai, be to, pats atsakovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

36. Nagrinėjama byla priskirtina šeimos bylų kategorijai (CPK XIX skyrius), CPK 376 straipsnio l dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, o tai reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 16/2012). Taigi daroma išvada, jog teismas pagrįstai veikė savo iniciatyva ir nustatė, kad ieškovė, pateikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu ir tikslina ieškinį, prašydama nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

37. Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Jo nuomone, tai padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų, kurios, kaip matyti iš šalių, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų parengiamojo teismo posėdžio metu, pateiktų rašytinių įrodymų, tarp šalių kyla, nerandant bendro sprendimo dėl bendravimo su vaikais, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.

38. Pažymėtina ir tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į prioritetinius šalių mažamečių vaikų interesus, taip pat šalių įtemptus tarpusavio santykius, pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Teismo nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvais tvarka šiuo momentu maksimaliai užtikrins vaikų interesus ir kiekvieno iš tėvų teises bendrauti vaikais, žymiai nepažeis nė vieno iš tėvų teisių ir pareigų, taip pat skatins pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaikų ir tėvų poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos nustatymo.

40. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.