- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-38-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- D. D., UAB „Gelvora“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-36-301/2020 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl abiejų sutuoktinių kaltės nenurodant konkrečių priežasčių, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe esančio turto ir įsipareigojimų padalijimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. D., UAB „Gelvora“, antstoliui A. B., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašo panaikinti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, įrašytos į apskaitą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), akto įrašą dėl atsakovo kaltės; ieškovei palinkti santuokinę pavardę A.; nustatyti nepilnamečio sūnaus J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus materialiniam išlaikymui po 230 Eur periodinėmis išmokomis, mokant kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, uzufrukto teisę naudoti šias lėšas nustatant ieškovei, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus materialiniam išlaikymui alimentų įsiskolinimą už 5 mėnesius nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. po 230 Eur kiekvieną mėnesį, iš viso 1150 Eur; priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu teismo prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių priežasčių; ieškovei palikti „A.“ pavardę, atsakovui – „A.“, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 180 Eur kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teises ieškovei į vaiko išlaikymui mokamas lėšas, išlaikymo lėšas indeksuoti Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka; iš atsakovo priteisti 440 Eur įsiskolinimą nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nustatyti jo pasiūlytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą; už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį iš jos atsakovui priteisti 861 Eur piniginę kompensaciją; kreditorinius įsipareigojimus pagal 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. balandžio 1 d. bei 2015 m. liepos 2 d. paprastuosius vekselius D. D., taip pat skolą UAB „Gelvora“, priteistą teismo įsakymu Nr. L2-1160-633/2014, kuri buvo perimta pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/LPA-131/16-50-07 su AB TEO LT bei antstolio vykdymo išlaidomis vykdomojoje byloje Nr. 0087/14/02191 pripažinti bendrais sutuoktinių įsipareigojimais.
3. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi J. A. tvarką, nustatant, kad jis (atsakovas) su sūnumi bendrauja tokia tvarka:
1) atsakovas su sūnumi bendrauja pirmą bei trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas jį į savo gyvenamąją vietą penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 18.00 val.;
2) nelyginių metų Šv. Kalėdų švenčių, Naujųjų metų, Šv. Velykų antrą dieną atsakovas praleidžia savo gyvenamojoje vietoje sūnumi nuo 10 val. iki 18 val.;
3) lyginių metų Šv. Kalėdų švenčių, Naujųjų metų, Šv. Velykų pirmą dieną atsakovas praleidžia savo gyvenamojoje vietoje su nepilnamečiu sūnumi nuo 10 val. iki 18 val.;
4) Tėvo dieną atsakovas praleidžia savo gyvenamojoje vietoje su nepilnamečiu sūnumi nuo 10 val. iki 18 val.;
5) pusę mokymo įstaigose trunkančių pavasario, vasaros, žiemos bei rudens atostogų nepilnametis sūnus praleidžia atsakovo D. A. gyvenamojoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bei dalyvavimo jo auklėjime tvarką iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, nustatant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi J. A., bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime tokia tvarka:
1) atsakovas su sūnumi J. bendrauja pirmą bei trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį 17.15 val. iš ugdymo įstaigos ir/ar (duomenys neskelbtini) užsiėmimų, o tuo atveju, jeigu tokie užsiėmimai (mokykloje ir/ar būrelyje) nevyksta, iš sūnaus gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą, grąžindamas jį sekmadienį 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą,
2) nelyginių metų Šv. Kalėdų švenčių, Naujųjų metų, Šv. Velykų antrą dieną atsakovas praleidžia savo gyvenamojoje vietoje sūnumi nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal 18 val.,
3) lyginių metų Šv. Kalėdų švenčių, Naujųjų metų, Šv. Velykų pirmą dieną atsakovas praleidžia savo gyvenamojoje vietoje su nepilnamečiu sūnumi nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal 18 val.,
4) Tėvo dieną atsakovas praleidžia savo gyvenamojoje vietoje su nepilnamečiu sūnumi nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal 18 val.,
5) pusę mokymo įstaigose trunkančių pavasario, vasaros, žiemos bei rudens atostogų nepilnametis šalių sūnus J. praleidžia atsakovo gyvenamojoje vietoje, atsakovui pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. (paėmimo dieną) ir grąžinant atgal 18 val. (grąžinimo dieną).
5. Nurodė, kad šalys konfliktuoja tarpusavyje, ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su sūnumi, todėl iki šiol atsakovas su sūnumi bendrauja tik atsitiktinai sutikęs jį gatvėje arba prie namų (tėvo ir vaiko bendravimas telefonu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. nutrauktas ieškovei paėmus iš sūnaus telefoną). Ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju nuolatinis tėvo maksimalus bendravimas su sūnumi, kaip ir rekomenduoja teismo psichologė, kenktų vaiko interesams. Ieškovės argumentas apie atsakovo teistumą, įvertinus tai, kad atsakovui esant jau teistam ieškovė susilaukė su juo sūnaus J., po to (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su atsakovu, negali būti pagrindu riboti šalių sūnaus teisę bendrauti su abiem tėvais, nes tik iškėlus teisme bylą dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų sprendimo šis faktas (atsakovo teistumas) yra ieškovės naudojamas kaip jos prieštaravimo atsakovo prašymui dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo argumentas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teigimą, kad atsakovas vaiką praeityje mušdavo. Iš atsakovo ir jo sūnaus J. susirašinėjimo (SMS žinučių turinio) matyti, kad socialiniai emociniai ryšiai tarp tėvo ir sūnaus nėra nutrūkę, jiedu kalbasi žinutėmis suprasdami vienas kitą iš kelių žodžių, betarpiškai.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nenagrinėtą arba perduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl skubaus laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo, teismo išvados neatitikimo nustatytoms aplinkybėms, o nustatyta bendravimo tvarka galimai pažeidžia vaiko interesus, kelia grėsmę vaiko sveikatai ir normaliai vaiko vystymosi raidai, todėl turėtų būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, savo išvadas parėmė atsakovui naudingais, nors ir abejotinais įrodymais; išvardino, tačiau nepasisakė ir nevertino atsakovui nenaudingų įrodymų.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo vykdymas, nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat nemotyvuoja ir skubaus nutarties vykdymo būtinumo.
6.3. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri savo esme turėtų būti taikoma, kol teismas nustatys nuolatinę bendravimo tvarką, tačiau iš tvarkos turinio matyti, kad joje kalbama apie lyginius ir nelyginius metus, visų keturių metų laikų atostogas, kas duoda pagrindą išvadai, jog teismas nustatė ne laikinąją, bet nuolatinę bendravimo tvarką.
6.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė teismo psichologo išvada apie išklausytą vaiko nuomonę dėl bendravimo su savo tėvu, tačiau šioje išvadoje nurodyti vieninteliai teisiškai reikšmingi teiginiai, jog vaikas iš esmės nepasisakė ir neišreiškė noro bendrauti su tėvu, nors ir neparodė baimės ar nerimo. Tai iš esmės reiškia, kad psichologei nepavyko prakalbinti vaiko ir įvykdyti teismo užduoties, arba tam buvo per mažai laiko. Psichologės išvada, kad J. rekomenduodamas maksimalus bendravimas su tėvu, nėra susieta su psichologės išvadoje nustatytomis aplinkybėmis.
6.5. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. išvadoje dėl laikinosios bendravimo su atsakovu tvarkos nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bylai. Ieškovė pagrįstai yra išreiškusi nepasitikėjimą minėtos tarnybos darbuotojomis ir pateikta išvada, kadangi atsakovas yra 3 kartus teistas, vienas ikiteisminis tyrimas neužbaigtas, atsakovas bendrauja su (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio įžymybėmis, tarp jų ir su A. J., R. B., kurio duktė D. B. yra (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsakovas nuolat ir viešai grasina ieškovei, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba viską darys taip, kaip jis nori, ir kad jos pagalba atims vaiką.
6.6. Atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys neapibūdina atsakovo kaip rūpestingo ir tinkamai savo pareigas vaikui atliekančio tėvo. Nuo to laiko, kai atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, jis neteikia materialinės paramos vaiko išlaikymui. Ne ieškovė daro kliūtis tėvui bendrauti su vaiku ir nuteikia prieš jį, bet pats tėvas niekada nerodė savo vaikui jokio dėmesio, todėl vaikas yra suglumęs dėl netikėtos tėvo elgesio permainos, nepripratęs prie tėvo ir galimai nejaučia poreikio bendrauti, o dabartinės atkaklios atsakovo pastangos nedelsiant atkurti ryšius su vaiku yra padiktuotos ne atbudusios tėvo meilės ir pareigos sūnui, bet noro atkeršyti ieškovei už atsisakymą taikiai susitarti santuokos nutraukimo bei turto padalijimo byloje, traumuoti ir įskaudinti savo vaiką.
6.7. Liudytojos R. S. liudijimas, jog per 3 metus tėtis niekada nebuvo atėjęs pasikalbėti ir pasidomėti sūnaus elgesiu ir mokymusi, atsakovo paaiškinimas apie abiejų tėvų vaidmenį šeimoje (jo teigimu, tėvo reikalas yra uždirbti šeimai pinigus, o motinos – domėtis vaiko mokslu) paneigia teismo išvadą, kad tarp tėvo ir sūnaus yra glaudus emocinis ryšys.
6.8. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių apie aplinką, kurioje atsakovas ne tik bendrautų su sūnumi, bet ir pasiliktų pas jį nakvynei bei atostogų metu. Butas (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas neva nuomoja, nuosavybės teise priklauso G. L. – moteriai, dėl kurios atsakovas paliko šeimą. Atsakovas nepateikė teismui nei minėto buto nuomos sutarties, nei duomenų apie šios moters gyvenamąją vietą, nes akivaizdu, jog jis yra ne šio buto nuomininkas, o G. L. sugyventinis. Turimais duomenimis, G. L. augina sūnų, o tai reiškia, kad atvykęs į atsakovo namus jo sūnus J. susidurs su dviem nepažįstamais asmenimis. Sūnus praktiškai niekada nėra nakvojęs jam nepažįstamoje vietoje ir dar be motinos. Jau vien minėta aplinkybė neabejotinai sukels vaikui stresą. Be to, jeigu vaikas, kaip nustatyta laikinoje tvarkoje, bus pas tėvą nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., ir grįš namo tik vakare, lieka neišspręstas klausimas dėl mokyklinių užduočių atlikimo, nes atsakovas teisme pripažino, kad rūpinimasis mokslais yra ne jo sritis.
6.9. Ieškovės atstovas, prieštaraudamas atsakovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, teigė, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką gyvena atskirai nuo šeimos, vaikas galimai yra atpratęs nuo tėvo ir praradęs emocinį ryšį su juo, abiejų šalių tarpusavio santykiai itin priešiški, mažametis J. pripratęs prie motinos globos, niekada nėra buvęs tėvo gyvenamojoje vietoje, todėl abejotina, ar tėvas gali tinkamai pasirūpinti vaiku – paruošti jam atitinkamo maisto, aprengti sezonui tinkamais rūbais, suteikti tinkamą medicininę pagalbą negalavimo atveju. Esant tokioms aplinkybėms, vaikas turėtų pratintis bendrauti su tėvu palaipsniui, pradedant šį procesą neutralioje aplinkoje, galimai dalyvaujant motinai arba vaiko teisių apsaugos atstovui, ir tik vėliau, įsitikinus, kad toks bendravimas nedaro žalos vaikui ir jo netraumuoja psichologiškai, pereiti prie vaiko pasimatymų, paliekant jį vieną su tėvu, o dar vėliau – galimai ir nakvynei tėvo gyvenamojoje vietoje. Šių ieškovės atstovo teiginių teismas nevertino.
6.10. Iš pateikiamų medicininių duomenų matyti, kad sūnus gimė neišnešiotas, vėlavo jo vystymosi raida, kartojosi plaučių uždegimai, jam konstatuota užsitęsusi naujagimystės gelta, dominuojanti alerginė astma ir toliaregystė, širdies ūžesiai. Dėl tokios sveikatos būklės jam reikia ypatingos priežiūros, įprastinės aplinkos, kasdienio specialaus maisto, kurį namuose ruošia jo močiutė D. G.. Atsakovas niekada nėra gaminęs maisto sūnui, todėl abejotina, ar sugebėtų patenkinti vaiko poreikius. Dėl astminio bronchito vaikui laikas nuo laiko pasikartoja priepuoliai. Teismas neįvertino, kad tokiu atveju atsakovas visiškai nėra pasiruošęs situacijoms, kurių baigties neįmanoma numatyti.
2. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinio apsilankymo aprašymą, vaisto tonsilgono pirkimo kvitą, internetinį išrašą apie tonsilgono poveikį, šalių susirašinėjimą mobilaus telefono žinutėmis 2018 m. rugpjūčio mėn.; A. A. 2019 m. balandžio 19 d. pareiškimą Marijampolės apskrities VPK, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros (Marijampolė) 2019 m. birželio 4 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie (duomenys neskelbtini) buto savininką, Swedbank banko mokėjimo nurodymus, kad ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas 2014 m. vasario 11 d. pervedė R. G. 1005,50 Lt, 2014 m. rugpjūčio 22 d. pervedė R. G. 4029,42 Lt, trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymą, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad R. G. 2018 m. rugpjūčio 17 d. pardavė automobilį AUDI A5, SEB banko mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad D. G. 2018 m. balandžio 17 d. į Kauno tardymo izoliatorių A. J. pervedė 100 Eur, sms žinutę, kurioje nurodyta „Aš su tavim niekur nevažiuosiu, kai norėsiu tai su tavim būsiu, neatvažiuok. J“.
6. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini, išskyrus Swedbank banko ir ERGO INSURANCE SE mokėjimo nurodymus apie pinigų pervedimus R. G., trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymą, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad R. G. 2018 m. rugpjūčio 17 d. pardavė automobilį AUDI A5, SEB banko mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad D. G. 2018 m. balandžio 17 d. į Kauno tardymo izoliatorių A. J. pervedė 100 Eur. Apeliantė nepagrindė jokio pastarųjų įrodymų ryšio su ginčo klausimu (CPK 180 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino tik atsakovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo galimybes, tačiau neišsprendė šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus apie selektyvų įrodymų vertinimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus ne taip, kaip tikėjosi ieškovė, nereiškia, kad netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės ir vertinti įrodymai. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
9. Leidimas nutartį vykdyti skubiai nėra motyvuotas atskirai išskirtais argumentais, tačiau ši aplinkybė nelaikytina vada nutarties panaikinimui ar pagrindu išvadai apie teismo šališkumą. Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į vaiko interesų prioriteto principą, siekiant išvengti šioje civilinėje byloje konfliktinių situacijų tarp ieškovės ir atsakovo, apsaugant nepilnamečio vaiko interesą bei teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, siekiant išlaikyti esamą vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu jo tėvu bei užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nustatytina atsakovo laikinoji bendravimo su sūnumi tvarka. Nurodyti argumentai sudaro pakankamą faktinį pagrindą nutartį leisti vykdyti skubiai. Šios išvados išdėstymas tik nutarties rezoliucinėje dalyje nėra tinkamas CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintų procesinės teisės normų pritaikymas, tačiau dėl šios pažaidos leidimas nutartį vykdyti skubiai nėra nepagrįstas ir neteisėtas. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų netinkamas pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d. ieškovei ir atsakovui gimė sūnus J. A.. Ieškovė 2019 m. sausio 14 d. teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nenurodant konkrečių priežasčių, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe esančio turto ir įsipareigojimų padalijimo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą nustatyti jo pasiūlytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pripažino prašymą pagrįstu, nes turi būti užtikrintas vaiko ryšys su abiem tėvais, suteikti tėvams galimybę vaiku rūpintis vienodai. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis ir išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
11. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nustatė ne laikinąją, bet nuolatinę bendravimo tvarką. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytoje atsakovo bendravimo su vaiku tvarkoje nurodyta bendravimo tvarka apima ilgesnį laikotarpį (lyginius ir nelyginius metus, keturių metų laikų atostogas) nereiškia, jog nustatyta tvarka yra nuolatinė. Esant ginčui, įprastai tokio pobūdžio bylos (įskaitant ir neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimą apeliacine tvarka) nagrinėjamos apie vienerius metus ar daugiau kaip vienerius metus, todėl pirmosios instancijos teismas ir siekė sureguliuoti atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką ilgesniu laikotarpiu.
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo psichologo išvada.
13. Pirmosios instancijos teismui pavedus teismo psichologei išklausyti vaiko nuomonę, siekiant įvertinti vaiko psichologinę būseną, nustatyti ar pagal savo amžių pažiūras, emocinę būklę, jis gali tinkamai išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo tvarkos su tėvu, teismo psichologė S. B. 2018 m. spalio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų patalpose individualaus pokalbio metu išklausė vaiko nuomonę teismo nurodytu tikslu. Teismo psichologė nurodė, kad kalbantis su J. stebima įtampa, uždarumas, nerimas, vaikas kalba tyliai nuleidęs galvą, nelinkęs daugžodžiauti, tačiau prieinamas kontaktui. Paprašius J. papasakoti apie savo šeimą, akys pagyvėja pasakojant apie savo senelį, ką su juo veikia, kur važiuoja. Paprašius J. papasakoti, ką mėgsta veikti su mama, atsako. Cituojami vaiko žodžiai „mano mama gera“, „kartais kur nors su mama važiuojam“. Daugiau nieko apie mamą nekalbėjo. Paprašius papasakoti apie savo tėtį, ilgai patylėjęs atsimena, kad su tėte yra kažkur važiavęs. Cituojami vaiko žodžiai „su tėte buvau nuvažiavęs pas pusbrolį“, „pasveikino mane per gimtadienį“. Paklausus, kaip ir kiek norėtų bendrauti su tėte, J. tylėjo nuleidęs galvą ir vis patraukdavo pečiais. Teismo psichologės teigimu, J. pasirinkimas nekalbėti apsunkino galimybę išsamesniam įvertinimui pateikiant išvadą, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių galima teigti, kad dar negali būti susiformavusių loginių mąstymo bruožų, jam sunku suprasti sudėtingus socialinius reiškinius, numatyti savo veiksmų tolimąsias pasekmes, priimti sudėtingus sprendimus. Nepaisant to, atitinkamai savo amžiui ir gyvenimiškai patirčiai, jis gali išreikšti savo norą, nors to nepadarė. Teismo psichologė pastebėjo, kad J. tėčio atžvilgiu neprojektuoja baimės ar nerimo, nors nenorėjo kalbėti apie jį. Dažnai atsitinka taip, kad po skyrybų, vaikų emociniai ryšiai su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų susilpnėja arba visiškai nutrūksta. Kad taip neatsitiktų J. atveju, rekomenduojamas maksimalus įmanomas laikas vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, kas atitiktų jo interesus.
14. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant byloje kitų įrodymų ir duomenų, patvirtinančių, kad nuolatinis tėvo maksimalus bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams, rėmėsi ir teismo psichologės rekomendacija, kad J. tėčio atžvilgiu neprojektuoja baimės ar nerimo, todėl siekiant, kad nenutrūktų vaiko emocinis ryšys su tėčiu, rekomenduojamas maksimalus įmanomas laikas vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvų.
15. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi, apeliantės nuomone, šališka (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. rugsėjo 24 d. teismui pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. atvykus į minėtą šeimą, ieškovė buvo kategoriškos nuomonės dėl vaiko nuomonės išklausymo dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu D. A., kadangi berniuko nuomonė buvo išklausyta 2019 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. minėtam skyriui pateikė savo nesutikimą, kad vaikas būtų apklausiamas ir su juo kalbama. Rašte nurodoma, jog po pokalbio su vaiko teisių apsaugos skyriumi J. jautėsi išsigandęs, sunerimęs, pradėjo mikčioti. Šio skyriaus darbuotojų vaikas buvo apklaustas 2019 m. rugpjūčio 30 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 12TSD-983 nurodyta, kad paklausus J., kaip dažnai jis bendrauja su tėčiu, jis atsakė, kad per metus matėsi kokius 5 kartus, kad paskutinį kartą tėtis buvo atvažiavęs maždaug prieš savaitę, jam nupirko 2 kuprines ir atidavė didelę kolonėlę, taip pat tėtis sūnui yra atidavęs ir telefoną, jie susiskambina arba susirašo žinutėmis. J. teigė, kad mama jam neleidžia bendrauti su tėčiu, bet ir jis pats nenori. Kalbėdamas vaikas jaudinosi, nes vis trindavo kairę akį, ja mirksėdavo. <...> Vėliau vaiko paklausus, ar jis nori pasimatyti su tėčiu, kur nors išvažiuoti, jis patraukė pečiais, žiūrėdamas į mamą. Skyriaus specialistai atkreipė dėmesį, kad vaiko mama visuomet sėdėjo tame pačiame kambaryje, vaiko vieno su vaiko teisių apsaugos specialistėmis nepaliko, norėjo girdėti, apie ką kalbama. Nors apeliantė abejoja (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados šališkumu, nurodydama, kad šio (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendrauja atsakovas, duktė, tačiau 2019 m. spalio 1 d. teismo posėdyje atsakovas parodė, kad ieškovė pati bendrauja su jos nurodyto asmens R. B. žmona (2019 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 41 min. 41 sek.), liudytoja D. G. (ieškovės motina) taip pat patvirtino, kad duktė bendrauja su B. šeima, visi jie buvo ir gimtadienyje (2019 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. 35 sek.). Pažymėtina, jog bet kokiu atveju apeliantės argumentai dėl šios institucijos šališkumo nėra reikšmingi, nes laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ne institucija, o teismas, įvertinęs būtinas nustatyti aplinkybes.
16. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys neapibūdina atsakovo kaip rūpestingo tinkamai savo pareigas vaikui atliekančio tėvo, šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Ieškovės argumentas apie atsakovo teistumą (teistas 3 kartus: (duomenys neskelbtini)), turint omeny tai, kad atsakovui jau esant teistam ieškovė (duomenys neskelbtini) metais susilaukė su juo sūnaus J., po to (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su atsakovu, negali būti pagrindu riboti šalių sūnaus teisę bendrauti su abiem tėvais. Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl vaiko mušimo atvejų. Ieškovė, išskyrus savo ir savo motinos paaiškinimus teisme, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius. Ieškovės ir jos iniciatyva apklaustos liudytoja jos motinos D. G. parodymai apie tik šiuo metu (kuomet yra iškelta ši byla) nurodomą tariamą vaiko skriaudimą/mušimą praeityje atsakovo veiksmais, kuomet nebuvo pranešama apie tokius šioje byloje nurodomus įvykius atitinkamoms institucijoms, kelia abejones ir vertintini kritiškai, nes šalių, taip pat atsakovo bei jo uošvės santykiai yra konfliktiški. Jei apie galimai mušamą vaiką ieškovė ir liudytoja nepranešė vaiko teisių apsaugos institucijai, siekdamos išsaugoti santykius su atsakovu, t.y. pačios elgėsi neteisėtai, negalima tikėti ir jų parodymais atsakovo nenaudai tuomet, kai jų santykiai su šiuo asmeniu yra akivaizdžiai priešiški. Parodymai asmens, kuris savo elgseną formuoja priklausomai nuo santykio su kitais asmenimis konteksto, nėra objektyvus faktinių duomenų šaltinis.
17. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių apie aplinką, kurioje atsakovas bendrautų su sūnumi. Byloje esantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad šios įstaigos darbuotojai, apsilankę pas atsakovą adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovas vienas gyvena 3 kambarių dviejų aukštų bute su patogumais. Vaikas pas tėtį namuose turi savo atskirą kambarį su visais reikalingais baldais, daiktais. Be savo teiginių, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas minėtame būste gyventų ne vienas. Tai, kad nurodytas butas priklauso ne atsakovui, nepaneigia fakto, jog šiame bute jis gyvena.
18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad dėl to, jog atsakovas pakankamai ilgą laiką gyvena atskirai nuo šeimos, vaikas galimai yra atpratęs nuo tėvo ir praradęs emocinį ryšį su juo, todėl abejotina, kad jis gali tinkamai pasirūpinti vaiku. Vertinant apeliantės teiginius dėl vaiko amžiaus bei atsakovo gebėjimų tinkamai pasirūpinti vaiku pažymėtina, jog atsakovas su šeima negyvena tik nuo 2018 m. liepos mėn. Įvertinus ieškinio pateikimo datą (2019 m. sausio mėn.) bei apeliantės ir šalių sūnaus gyvenimo atskirai nuo atsakovo skyrium pradžią mažai tikėtina, kad atsakovas bus praradęs vaiko auginimo įgūdžius, todėl minėti apeliantės teiginiai vertinami kaip nepagrįsti. Šalių sūnui šiuo metu yra dešimt metų, todėl, vertinant protingumo principu, nėra objektyvaus pagrindo abejoti tėvo gebėjimu pasirūpinti mokyklinio amžiaus vaiku. Nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nesugebėtų paruošti tokio amžiaus vaikui maisto ar pasiūlyti apsirengti sezonui tinkamais rūbais. Priešingai, tiek ieškovė, tiek liudytoja apklausta jos motina patvirtino, kad vaikas būdavo paliekamas ir atsakovo priežiūroje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš atsakovo ir jo sūnaus J. susirašinėjimo (SMS žinučių turinio) matyti, jog socialiniai emociniai ryšiai tarp tėvo ir sūnaus nėra nutrūkę, jiedu kalbasi žinutėmis suprasdami vienas kitą iš kelių žodžių, betarpiškai.
19. Kritiškai vertintini apeliantės argumentai apie tai, jog dėl šalių sūnui diagnozuotų ligų atsakovas nėra pasiruošęs vaiko ypatingai priežiūrai. Minėta, jog šalių sūnus (duomenys neskelbtini), todėl jo priežiūra nepagrįstai sureikšminama, perdėtai grindžiama kūdikio neišnešiojimu ar užsitęsusia naujagimio gelta. Atsiliepime į atsakovo prašymą apeliantė nenurodė argumentų, kodėl atsakovas negalėtų bendrauti su vaiku dėl vaikui nustatytų ligų ir jo vartojamų medikamentų. Iš byloje pateiktos medicininės pažymos matyti, kad berniukui diagnozuota alerginė astma, alerginis rinitas, jam paskirti vaistai ir inhaliacijos. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad atsakovas negalės tinkamai pasirūpinti vaiku ar nemokės reaguoti į vaiko ligą, jei jam reikėtų medikamentų. Ieškovės pateiktas Euro vaistinės kvitas, iš kurio matyti, kad buvo pirkti vaistai Flavamed (geriamas tirpalas) ir Tonsilgon (geriamieji lašai), taip pat nepatvirtina, kad šių vaistų vartojimui reikalingos specifinės žinios, kurias turi tik ieškovė. Abiejų tėvų elgesys turi būti formuojamas taip, kad atitiktų geriausius vaiko interesus, todėl ieškovė, perduodama vaiką tėvui, lygiai kaip ir palikdama laikinai priežiūrai bet kokiam kitam artimam asmeniui, kartu turėtų perduoti ir atitinkamus vaistus nuo alergijos, alerginės astmos ir slogos bei įspėti atsakovą apie jų vartojimą, jei pagal sveikatos būklę vaikui apskritai arba tuo metu vaistų reikia.
20. Atsakovo požiūris į sutuoktinių pareigų šeimoje pasiskirstymą nepaneigia jo gebėjimo pasirūpinti sūnaus mokyklinių užduočių atlikimu, atsakovui su sūnumi bendraujant kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. Pastebėtina, jog mokyklinių užduočių atlikimas visų pirma yra paties vaiko pareiga. Byloje nėra duomenų apie tai, kad berniukui būtina pagalba ruošiant pamokas, ar kad jam paprašius padėti atlikti užduotis atsakovas negebėtų to padaryti.
21. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui. Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad jos gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti viena kitai, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą, nes būtent tėvams tenka pirminė ir didžiausia atsakomybė už jų vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 1, 2 dalys). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas situaciją sureguliuoja laikinai. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar atsiradus sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nustatant bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančių tėvų ir vaikų, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.