Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-10 nuosprendžio, kuriuo L. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2016-02-25, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r., šeimyninio konflikto metu su savo šeimos nariu – sutuoktine H. S., tyčia dešine ranka sugriebė H. S. už kaklo, jį suspaudė ir taip pastūmė savo sutuoktinę, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai H. S. fizinį skausmą, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-08-10 nuosprendžiu išteisino L. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas Taisyklėmis reglamentuotas specialus tyrimas. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tokio tyrimo atlikti nebuvo galimybės – nuo įvykio praėję beveik pusė metų, medicininių dokumentų nėra, nes nukentėjusioji į medikus po įvykio nesikreipė. Nesant specialisto išvados dėl sužalojimų masto ar fizinio skausmo sukėlimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas galimai kilusias pasekmės bandė nustatyti kitais bylos duomenimis. Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas V.Kazlauskas parodė, kad nusikalstamos veikos pasekmės, ikiteisminio tyrimo metu, buvo nustatytos remiantis išimtinai nukentėjusios parodymais, duotais papildomos apklausos metu. Tarnybiniame pranešime ir pirminėje apklausoje užfiksuoti faktai, nustatant nusikalstamos veikos pasekmes, nebuvo vertinami. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, svarbu akcentuoti, kad nukentėjusioji H. S., duodama parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodė, kad jai nuo pastūmimo ir suėmimo už kaklo neskaudėjo. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas neteisingai užrašė jos parodymus, prašo vadovautis teisme duotais parodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesys į tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apie aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo apklausiama bent tris kartus ir kartą surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (tarnybinį pranešimą surašęs liudytojas M.Vinslovas apklaustas teisme parodė, kad tarnybinis pranešimas surašytas iš pareiškėjos H. S. žodžių). Teismas akcentuoja, kad kiekvieną kartą ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, nukentėjusioji nurodydavo skirtingas aplinkybes. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ją L. S. tampė už plaukų, smaugė, mušė per galvą, trenkė ranka per veidą (b. l. 6-8). 2016-02-25 apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad konfliktas įvyko namo antrame aukšte, L. S. griebė ją ranka už kaklo ir suspaudė kaklą, po to griebė už plaukų ir apie 5 minutes tampė. Jai skaudėjo, vėliau konfliktas persikėlė į virtuvę, kur L. S. ją griebė už chalato ir pastūmė (b. l. 18-19). Apylinkės teismas pažymėjo, jog 2016-03-29 atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusioji jau nenurodė, kad smurtą patyrė namo antrame aukšte (b.l. 23-26). 2016-04-18 nukentėjusios papildomos apklausos metu parodė, kad ji nuo sutuoktinio L. S. nukentėjo namų virtuvėje, kur L. S. dešine ranka ją sugriebė už kaklo, spaudė, jai skaudėjo, ir taip stipriai pastūmė (b. l. 28-29). Liudytoja J. B. apklausta teisme parodė, kad jai paskambino dukra ir pasakė, kad L. S. dukros galvą trenkė į sieną, jai iš burnos bėga kraujas. Apylinkės teismo vertinimu, aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu kiekvieno atskiro procesinio veiksmo atlikimo metu nukentėjusioji nurodė skirtingas sužalojimo aplinkybes, kas teismui kelia abejonių nukentėjusios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumu. Teismas taip pat pažymėjo, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu procesiniuose veiksmuose dalyvavo be vertėjo, tuo tarpu teisiamajame posėdyje duodama parodymus ir dalyvaudama tiriant kitus įrodymus, naudojosi vertėjos pagalba. Konstatavo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji į medikus nesikreipė, kaip ji pati nurodė nebuvo reikalo. Medikamentų po L. S. veiksmų nevartojo, kaip pati paaiškino, kad kartais išgeria citramono, kai skauda galvą. Pažymėjo ir tai, kad kaltinamasis L. S., pripažinęs pastūmimo faktą, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad H. S. po pastūmimo nesiskundė skausmo sukėlimu. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji po pastūmimo ir suėmimo už kaklo būtų aiškiai pajutusi skausmą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra, todėl, sprendžiant L. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

2016-09-08 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-10 išteisinamąjį nuosprendį, L. S. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. S. pripažinti kaltu padarius nuskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) neatlygintinai per metus išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., taikyti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvautų smurto elgesį keičiančioje programoje.

Savo skunde prokurorė nurodo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-10 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nukentėjusiosios H. S., išteisintojo L. S. ir liudytojų M.Vinslovo, V.Kazlausko ir J. B. parodymus, nevertino, jog L. S. atžvilgiu jau buvo du kartus pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš H. S.. Taip pat nesutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu H. S. nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti vertėjo paslaugomis, teigiama, jog ir ankstesniuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo apsieita be vertėjo, kadangi nekilo abejonių, jog H. S. nesupranta lietuviškai, rengiant pranešimą apie įtarimą, buvo vadovaujamasi paskutiniais nukentėjusiosios parodymais ir parodymų patikrinimo vietoje protokolu, papildomą 2016-04-18 apklausos protokolą nukentėjusioji skaitė, patvirtino kad viską suprato ir po juo pasirašė. Taip pat nurodo, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiajai ir kaltinamajam pateikus teismui susitaikymo protokolą, tačiau, sužinojus, kad susitaikymas negalimas, kadangi nuo pirmojo susitaikymo dar nėra praėję 4 metų, nukentėjusioji pakeitė parodymus kaltinamojo naudai, tokiu būdu siekdama padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį), konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, teisingumo ir kitus principus teismai inter alia (be kita ko) yra valstybės institucija, kuri vykdydama teisingumą ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Tai lemia ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese. Teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai).

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, būtini visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

Minėta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas darydamas šią nusikalstamą veiką suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti.

Kolegijos nuomone, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių L. S. kaltę dėl smurto artimoje aplinkoje, nėra.

Apklaustas teismo posėdyje L. S. parodė, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi jam nuolat skambinėjo jo buvusi žmona, dėl to jis supyko su savo dabartine žmona – H. S. – ir žodinio konflikto metu ją pastūmė į krūtinę. Kaklo jai nespaudė, tik ją pastūmė. Po pastūmimo žmona nesiskundė, kad jai skauda. Jo nuomone toks pastūmimas galėjo sukelti fizinį skausmą. Su uošve J. B. nesutaria, pastaroji nuolat kviečia policiją jam ir jo žmonai.

Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja J. B. parodė, kad su kaltinamuoju jos santykiai įtempti, nes jis smurtauja prieš dukrą. Ji yra suinteresuota, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis negyventų jos namuose. Ji dažnai kviečia policiją. 2016-02-25, apie 2.00 val., ji taip pat iškvietė policiją, nes jai paskambino dukra ir pasakė, kad vyras trenkė jos galvą į sieną ir kad jai bėga kraujas iš burnos. Po kiek laiko pareigūnai jai paskambino ir pasakė, kad yra prie dukros namų, tačiau jos nėra namuose, prašė jos numerio. Nei jai, nei pareigūnams priskambinti dukrai nepavyko. Kitą dieną dukra jai pasakė, kad ją išvarė iš namų, tačiau jokių sužalojimų ji nepastebėjo.

2016-02-25 Mariaus Vinslovo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-02-25, 04.30 val., Vilniaus r., Maišiagalos mstl., (duomenys neskelbtini), girtas vyras L. S., gim. 1967-05-06, griebė savo žmoną H. S. už plaukų, už rankų, už kaklo, išvarė iš namų. Smurtą patyrusi H. S. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad jos vyras ją tampė už plaukų, smaugė, mušė per galvą, jai trenkė ranka per veidą. L. S. paaiškino, kad žmonos nemušė, dingo jos dokumentai (b. l. 6-8).

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju Marius Vinslovas parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus pagal iškvietimą, namuose buvo vyras ir moteris. Moteris aiškino, kad prieš ją buvo smurtaujama. Nepamena ką nukentėjusioji rašė. Vyriškis buvo pristatytas į komisariatą. Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo surašytas iš pareiškėjos žodžių. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, neatsimena, ar ji buvo blaivi. Nepamena, ar pareiškėja važiavo kartu į komisariatą. Tiesiogiai su policiją kvietusiu asmeniu nebendravo. Kokia kalba kalbėjo pareiškėja, nepamena. Pareiškimus priima lietuvių kalba. Kaltinamasis su policijos pareigūnais bendravo normaliai. Ką aiškino kaltinamasis, neprisimena. Surašė tai, ką nurodė pareiškėja. Įvykio vietos neapžiūrėjo.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju Valdas Kazlauskas parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėju. Jis atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, apklausinėjo nukentėjusiąją. Jam nekilo abejonių, kad ji nemoka lietuvių kalbos ir kad jai reikalingas vertėjas. Nusikalstamos veikos pasekmės buvo nustatytos iš nukentėjusios žodžių papildomos apklausos metu. Tarnybiniame pranešime esančiais duomenimis, nustatant nusikalstamos veikos pasekmes, jis nesirėmė.

Kad įvykio metu ir H. S. ir L. S. buvo neblaivūs patvirtina byloje esantys asmens blaivumo testai, iš kurių matyti, kad 2016-02-25 L. S. buvo nustatytas 1,37 promilės girtumas (b.l. 32-33), o H. S. – 1,66 promilės girtumas (b.l. 15,16).

Iš H. S. 2016-02-25 apklausos protokolo ir 2016-04-18 jos papildomos apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji H. S. buvo apklausta nedalyvaujant vertėjui. Iš minėtuose protokoluose H. S. parašytų žodžių matyti, kad ji blogai supranta lietuviškai ir rašo su esminėmis klaidomis (pavyzdžiui minėtuose protokoluose H. S. parašyti 4 žodžiai net su 7 klaidomis). Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje ir kiti procesiniai veiksmai su nukentėjusiąja H. S. buvo atliekami nedalyvaujant vertėjui.

Kad H. S. blogai supranta lietuviškai, matyti ir iš jos 2016-02-25 pareiškimo dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame H. S., nurodo (kalba netaisyta), kad „šanden 2016.02.25. Būvo pranešimas ant savo viro L. S.. Mane mūša“ (b. l. 9), todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nekilo abejonių, jog H. S. nesupranta lietuviškai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-18 vykusio H. S. papildomos apklausos metu ji parodė, kad 2016-02-25, 1.00 val., įvykusio žodinio konflikto metu L. S. nesusivaldė ir sugriebė ją už kaklo ir jai skaudėjo. Šeimyninis konfliktas įvyko dėl to, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis buvo pavartoję alkoholio. Šiuo metu jis visiška nevartoja alkoholio, keičia savo gyvenimo būdą, ji taip pat taisosi – savo gyvenimą bandys toliau sieti su savo vyru be alkoholio ir be smurto, jokių pretenzijų savo vyrui neturi ir civilinio ieškinio savo sutuoktiniui nereiškia.

Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvaujant vertėjui, nukentėjusioji H. S. parodė, kad 2016-02-24 pas vyrą atėjo jo draugas. Trise gėrė alų. Kaltinamojo buvusi sutuoktinė pradėjo rašyti žinutes. Kai baigėsi alkoholis, vyras su draugu norėjo dar išgerti. Ji nesutiko, tada kaltinamasis ją pastūmė ir su draugu išėjo. Kai pastūmė jai neskaudėjo, tik susitrenkė į spintelę. Atvykusiems policijos pareigūnams ji viską paaiškino, pasakė, kad visi konfliktai dėl alkoholio ir kaltinamojo buvusios žmonos. Ji supyko, dėl buvusios vyro žmonos žinučių. Policiją iškvietė ne ji, o jos motina. Pati būtų policijos nekvietusi. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyti faktai neteisingi. Užduoties vykti pas teismo medicinos ekspertus jai niekas nedavė, o reikalo važiuoti nebuvo, nes nebuvo jokių žymių. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas neteisingai užfiksavo jos parodymus. Jos apklausos protokole užrašyta ne taip kaip ji pasakojo. Pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad jai skauda, pasakė, kad pastūmė. Jai parodymų niekas neperskaitė, ji jų taip pat neskaitė, tik pasirašė. 2016-04-18 apklausoje vertėjas nedalyvavo. Mano, kad smurto nebuvo, buvo tik pastūmimas.

Iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą, dalyvaujant vertėjui, apeliacinės instancijos teisme apklausta H. S. sutiko duoti parodymus, ir parodė, kad įvykio metu nebuvo jokių smūgių, vyras jai nesugriebė už kaklo ir nespaudė, tik dešine ranka pastūmė, dėl ko ji nejautė jokio skausmo. Jie tą dieną šventė, kartu gėrė, buvo daugiau išgėrusi nei vyras. Vyro pirmoji žmona skambino vyrui telefonu ir siuntė jam žinutes, dėl to ir įvyko konfliktas, nes vyro pirma žmona jiems trukdo gyventi.

Pareiškimo ji nerašė. Į policiją iškviesti nebuvo, tyrėjas Valdas Kazlauskas buvo atvažiavęs pas juos į namus 2016-04-18 ir 2016-04-27, davė pasirašyti tuščius lapus, kad neturi vienas kitam pretenzijų. Jiedu su vyru pasirašė tuščius lapus. Lietuviškai ji nerašo, jeigu parašytų, niekas nieko nesuprastų.

Su tyrėju Valdu Kazlausku ji bendravo rusiškai, o tyrėjas kalbėjo lietuviškai ir versdavo, kai ji ko nesuprasdavo. Ji sakė tyrėjui, kad nesupranta lietuviškai, o jis sakė, jog nieko tokio, viskas gerai. Tyrėjas V.Kazlauskas bendraudavo trumpai, kokias 5 minutes, vertėjo jai niekada nesiūlė, todėl ji neviską suprato. Jis pasakė, kad byla uždaryta, ji tik turi parašyti, kad neturi pretenzijų ir viskas. Kai jis ją iškvietė, vyras stovėjo koridoriuje ir girdėjo, kaip ji sakė, kad „neteisingai užrašyta, ištaisykite.“ Tyrėjas pasakė: „gerai, po to ištaisysiu.“ Tačiau nieko neištaisė ir bylą perdavė į teismą, nors sakė, jog byla bus uždaryta ir niekas jų nekvies.

Mano, kad įvyko nesusipratimas, nes vyro niekada nevadina „S“, visada lenkiškai sako „Sisicki“, kitaip niekada nevadina. Kalbėjo rusiškai, vertėjo nebuvo. Pirmos instancijos teisme prašiusi neteisti vyro. Kai ji susibarė su vyru, jis ją pastūmė ir išėjo, o ji liko viena, buvo skaudu, labai verkė ir tuo metu paskambino policijai, tačiau nemanė, kad bus iškelta byla. Vyras sugrįžo, o po to atvažiavo policija. Pasakė, jog jiedu jau susitaikė, tuomet policininkai pasakė, kad bus 70 eurų bauda už melagingą iškvietimą. Jiedu pasakė, jog gerai, sumokės. Kitas policininkas išėjo į kiemą, kažkam paskambino, tuomet griebė ją už kairės rankos ir liepė ruoštis važiuoti kartu. Juos nuvežė į Žirmūnus, davė pusti į alkotesterį. Ji pripūtė 1,6 promiles, o vyras 1,4 promiles. Su vyru buvo susitaikę dar iki policijos atvažiavimo, kuomet jis sugrįžo namo. Nėra juristė, nežinojo, kad dėl to teks keliauti į teismą. Ji ne vieną kartą yra sakiusi, kad niekas jos negriebė už kaklo ir netempė už plaukų. Vyras tiesiog pastūmė ją ranka, dėl ko ji atsitrenkė į spintelę, tačiau jai neskaudėjo, todėl ir nėjo pas gydytojus, nes nebuvo jokių žymių nei veide, nei kūne. Nesupranta, kaip vyras gali už ją spręsti, ar dėl tokio pastūmimo jai galėjo skaudėti ar ne. Jis, būdamas girtas, gali bet ko prišnekėti, kaip ir ji pati visko prikalbėjo motinai, dėl ko pastaroji iškvietė policiją ir už kurios melagingą iškvietimą buvo paskirta bauda, kurią sumokėjo jos vyras.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju, kolegijos nuomone, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių L. S. kaltę dėl smurto artimoje aplinkoje nėra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad H. S., kaip nukentėjusiajai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta BPK 8 str. 4 d. numatyta teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią ji moka, taip pat nebuvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio išvadomis, kuriose motyvuotai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi prokurorė, savaime nereiškia, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

Apeliantė apeliaciniame skunde pateikdama tik subjektyvią nuomonę dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-10 nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, vėlgi, remdamasi prielaidomis ir tais pačiais argumentais, dėl kurių skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti ar panaikinti šį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.