- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-154-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03974-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- uždarai akcinei bendrovei „Efkasta“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį dėl išlaidų rangos darbų trūkumams pašalinti atlyginimo, atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Efkasta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Efkasta“ 21 947,71 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, patirtų nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės nekilnojamam bei kilnojamam turtui, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovei ir esančioms pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs patikslinto ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visumą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Šalies argumentai
5. Teismas su ieškovo prašyme išdėstytomis atsakovės finansinės būklės interpretacijomis nesutiko ir nurodė, jog internetiniuose puslapiuose nėra pateiktų naujų finansinių ataskaitų, kurios nebuvo įvertintos teismui priimant 2024 m. spalio 9 d. nutartį. Antra - 2024 m. gruodžio 23 d. duomenimis bendrovė įsiskolinimų, pradelstų mokėjimų neturi. Tai, kad prašymo nagrinėjimo metu nėra įmonėje dirbančių darbuotojų, sumažėjusios įmonės pajamos savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog tai yra susiję su atsakovei iškelta civiline byla. Juolab, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl tų pačių rangos sutarčių iš esmės yra palankus atsakovei, o ieškovo reikalavimus bendrovei teismas atmetė. Paminėjo, kad atsakovė turi 6 526,52 Eur reikalavimo teisę į ieškovą minėto teismo sprendimo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, jog ir su pakartotinai pateiktu prašymu ieškovas įrodymų, pagrindžiančių atsakovės galimus nesąžiningus veiksmus, teismui nepateikė ir grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui nepagrindė. Teismas darė išvadą, jog labiau pagrįsta manyti, kad pateiktu prašymu ieškovas siekia sustabdyti atsakovei palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Tai, kad ieškovas turi vykdytinų reikalavimų atsakovei, nesudaro pagrindo taikyti apribojimų atsakovės turtui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas R. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2024-12-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Efkasta“ nekilnojamam bei kilnojamam turtui, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovei ir esančioms pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovui pasiaiškinus esamą situaciją dėl atsakovės veiklos 2024 metais, tiek kiek buvo galima oficialiais būdais, nepažeidžiant duomenų apsaugos įstatymo, surinkti duomenys konstatuoja priešingai. Ieškovas teikdamas pakartotinį prašymą taikyti areštą atsakovės turtui grindžia internetiniuose puslapiuose https://rekvizitai.vz.lt; https://okredo.com skelbiama informacija apie įmonės darbuotojų skaičiaus ir pajamų sumažėjimą, sieja šias aplinkybes su nagrinėjama byla. Tai tiksli ir teisinga informacija, kuri yra prieinama visiems. Teikdama teismui atsiliepimą atsakovė nepateikė duomenų apie savo įmonės finansinę būklę, darbuotojų skaičių, dėl kokių priežasčių atsakovė atleido visus darbuotojus, nebėra PVM mokėtoja. Akivaizdu, kad visi šie duomenys yra pagrįsti ir susiję su atsakovės veikla. Atsakovė teigdama atsiliepime, jog ji veikia pelningai, privalėjo pagrįsti šį teiginį ir kitus rašytiniais įrodymais.
7.2. Teismo argumentas, kad pateiktu prašymu ieškovas siekia sustabdyti atsakovei palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, yra visiškai nepagrįstas. Pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalaujama suma yra pakankamai didelė, o ji vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, ieškovo finansinė padėtis nėra žinoma, ieškovo darbuotojų skaičius sumažėjęs ar iš viso jų nebėra. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą manytina, kad yra pagrindas daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, todėl atsakovės turtui turi būti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
7.3. Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovas įrodė.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Efkasta“ prašo netenkinti ieškovo atskirojo skundo ir palikti teismo 2024-12-23 priimtą nutartį nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė dar kartą pažymi, kad ieškovas sąmoningai nutylėjo tiek savo dublike, tiek pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir šiame atskirajame skunde apie Kauno apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, 2024-11-28 priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp tų pačių šalių, dėl tame pačiame objekte atliktų rangos darbų, kur šis teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo (Panevėžio teismo rūmų sprendimą), o būtent UAB „Efkasta“ naudai priteisė daugiau nei pirmoji instancija, o R. B. priešieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas buvo patenkinęs pilnai, apeliacinė instancija atmetė visiškai. Be to, kadangi R. B. geranoriškai nevykdė Kauno apygardos teismo įsiteisėjusios nutarties, todėl UAB „Efkasta“ kreipėsi su prašymu į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir šį pateikė antstoliui priverstiniam išieškojimui, kur buvo areštuotos R. B. turimos banko sąskaitos, nekilnojamas ir kilnojamas turtas. Todėl būtent tik po vykdomojo rašto pateikimo antstoliui, ir šiam pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, R. B. piktybiškai 2024-12-16 pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Toks ieškovo procesinis elgesys vertintinas kaip desperacija po priimtos Kauno apygardos teismo 2024-11-28 nutarties civ.b. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, akivaizdu, kad ieškovo R. B. nesąžiningai bei piktnaudžiaujant procesine teise pakartotinai pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl, įvertinus visas šias faktines aplinkybes, iš tikrųjų ieškovui turi būti taikytinos procesinės pasekmės, o būtent skirtina bauda už nepagrįstą ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pateiktą pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad visų pirma, internetiniuose puslapiuose nėra pateiktų naujų finansinių ataskaitų, kurios nebuvo įvertintos teismui priimant 2024 m. spalio 9 d. nutartį. Antra - 2024 m. gruodžio 23 d. duomenimis bendrovė įsiskolinimų, pradelstų mokėjimų neturi. Tai, kad prašymo nagrinėjimo metu nėra įmonėje dirbančių darbuotojų, sumažėjusios įmonės pajamos savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog tai yra susiję su atsakovei iškelta civiline byla. Juolab, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl tų pačių rangos sutarčių, iš esmės yra palankus atsakovei, o ieškovo reikalavimus bendrovei teismas atmetė. Paminėtina ir tai, kad atsakovė turi 6 526,52 Eur reikalavimo teisę į ieškovą minėto teismo sprendimo pagrindu.
8.3. Atsakovė neturinti jokių skolų nei valstybei (Sodrai, VMI ar kitoms įstaigoms), nei kitiems subjektams. Be to, atsakovės atžvilgiu nėra nagrinėjama jokių kitų bylų, kuriose būtų pareikšti turtiniai ir/ar neturtiniai reikalavimai atsakovei. Priešingai, atsakovė yra pateikusi ieškovo atžvilgiu antstoliui vykdomąjį raštą priverstiniam 6 526,52 Eur skolos išieškojimui.
8.4. Teismas teisingai pažymėjo, kad ir su pakartotinai pateiktu prašymu ieškovas įrodymų, pagrindžiančių atsakovės galimus nesąžiningus veiksmus, teismui nepateikė ir grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui nepagrindė. Todėl teismas visiškai pagrįstai priėjo išvados, jog pagrįsta manyti, kad pateiktu pakartotiniu prašymu ieškovas siekia sustabdyti atsakovei palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
8.5. Pagal ieškovo nurodytus duomenis atsakovė veikia pelningai, 2023 m. turėjo pajamų, tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto. Jokių duomenų nei apie atsakovės patiriamus finansinius sunkumus, nei apie atsakovės galimus nesąžiningus veiksmus ieškovas teismui nepateikė. Ieškovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, objektyviai patvirtinančių, kad atsakovė ateityje gali vengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, kad atsakovė atliko ar ketina atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartais (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) ir kad tai galėtų apsunkinti, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo šioje byloje vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
11. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
13. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
14. Nagrinėjamu atveju pateiktas patikslintas ieškinys grindžiamas jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais, pridedami įrodymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovo ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Todėl ieškinys vertintinas prima facie (tikėtinai) pagrįstu.
15. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantas pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu laiko didelę ieškinio sumą, prastą atsakovės finansinę padėtį bei nurodo, kad atsakovė yra nesąžininga.
16. Pažymėtina, jog ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; ir kt.). Pažymėtina, kad ieškinio sumos nustatymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, todėl didelei ieškinio sumai nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė.
17. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog dėl to, kad galimai yra sunki atsakovės turtinė padėtis, kyla grėsmė, jog atsakovė neturės galimybių įvykdyti teismo sprendimą ir todėl ieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovės turimo turto atžvilgiu būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pažymėtina, jog, ieškovas, manantis, kad atsakovės finansinė padėtis galimai yra prasta, nesąžiningai pasielgtų kitų galimų atsakovės kreditorių atžvilgiu, prašydamas leisti iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.
18. Laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
19. Apeliantas atsakovės nesąžiningumą grindžia tik tuo, kad jo manymu atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą. Tai tik deklaratyvūs teiginiai, ieškovo vertinimas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą, tokį kaip, turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan., nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien dėl tokių ieškovo nurodomų prielaidų nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti tokias atsakovės interesus itin varžančias procesines priemones.
20. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė antrosios būtinos sąlygos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. O nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, todėl vertintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
21. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog, akivaizdu, kad ieškovo R. B. nesąžiningai bei piktnaudžiaujant procesine teise pakartotinai pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl įvertinus visas šias faktines aplinkybes, iš tikrųjų ieškovui turi būti taikytinos procesinės pasekmės, o būtent skirtina bauda už nepagrįstą ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pateiktą pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį klausimą išsprendė pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje, pasikeitus aplinkybėms prašymas gali būti teikiamas pakartotinai (CPK 144 straipsnis). Tai, kad ieškovas pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismas jo netenkino, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas veikė aiškiai nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos išvada. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). CPK numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje, pasikeitus aplinkybėms prašymas gali būti teikiamas pakartotinai (CPK 144 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas įgyvendino savo teisę teikti pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jo manymu pasikeitus aplinkybėms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas yra nesąžiningas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, minėtomis teisėmis akivaizdžiai naudojosi ne pagal jų paskirtį, todėl nėra pagrindo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes toks piktnaudžiavimas nagrinėjamu atveju nėra nustatytas.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, iš ieškovo. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nespręstinas. Jis bus išspręstas pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.