- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-887-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04633-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- L. B., V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms L. B. ir V. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovių 1790,02 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 54,00 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad ieškovas patyrė nuostolių, kompensuodamas Ergo Insurance SE 1 861,02 Eur išmokėtą draudimo išmoką, atsakovei L. B. 2018-03-11 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustu automobiliu VW Sharan, priklausančiu atsakovei V. K., apgadinus automobilį BMW 3ER Reihe. Kadangi iki šiol atsakovės tesumokėjo 71 Eur, likusi 1 790,02 Eur suma iš jų priteistina.
3. Ieškovas remiasi Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą, atsakomybė yra solidari, nes ieškovas, atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų atsakovių neteisėtų veiksmų ir kaltės: L. B. sukėlė eismo įvykį, o V. K., kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė pareigos apdrausti jai priklausančią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido ja naudotis kitiems asmenims.
Šalies argumentai
4. Ieškovas sutiko su atsakovės L. B. prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 2,5 metams nesutiko, sutiko išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dviem mėnesiams, nes atsakovė L. B. nepateikė įrodymų, jog jos materialinė padėtis itin sunki, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. Ieškovas pažymėjo, per ilgesnį nei metų laikotarpį atsakovė jau galėjo atlyginti didžiąją dalį nuostolių, tačiau to nepadarė, tesumokėjo 71 Eur. Ieškovo nuomone ilgas atsiskaitymas su biuru būtų nepateisinamas.
5. Atsakovė L. B. prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš jos 1 790,02 Eur nuostolių atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmesti, sprendimo vykdymą išdėstyti, leidžiant priteistą sumą išmokėti mokant po 30 Eur per mėnesį, bylinėjimosi išlaidas atlyginti proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Nurodė, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis nenumato solidarios atsakomybės. Žala atsirado dėl to, kad atsakovė L. B. sukėlė eismo įvykį, ji pripažino kaltę, sumokėjo dalį žalos (71 Eur). Atsakovė V. K. – jos mama. Ji automobilio nevairuoja, tik jo savininkė. Pati L. B., faktiškai eksploatavusi motinos automobilį, turėjo pasirūpinti jo valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau neapsižiūrėjo – draudimas buvo pasibaigęs vos prieš dieną. Atsakovė V. K. nedalyvavo sugadintos transporto priemonės techninėje apžiūroje, nebuvo supažindinta su sugadinimo mastu, žalos sąmata, jos skaičiavimo išvada. Dėl to taikyti solidarios atsakomybės nėra jokio pagrindo. Prašymą teismo sprendimo vykdymą išdėstyti grindė tuo, kad jai nustatytas 20 proc. darbingumas, tegauna 267,11 Eur neįgalumo pensiją ir 9,50 Eur transporto priemonių kompensaciją, turi kreditorinį įsipareigojimą, sąlygotą ligos, kurio liko mokėti dar apie 600 Eur. Nurodė neturinti fizinių galimybių dirbti, gauti daugiau pajamų ir atlyginti žalą iš karto. Teigė gyvenanti socialiniame būste, neturinti sutuoktinio, kuris galėtų padėti, gyvena su sūnumi, kuris yra dieninio kurso studentas ir paremti motinos negali.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė L. B. su žalos dydžiu sutiko, prašė leisti išmokėti priteistą sumą per 2,5 metų. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad jei teismas netenkintų prašymo dėl išdėstymo, atsirastų vykdymo išlaidos, o tai dar labiau apsunkintų atsakovės padėtį.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu atsakovė V. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo solidariai atsakomybei taikyti. Automobiliu naudojosi dukra, ji turėjo pasirūpinti draudimu, taigi mama neturi atsakyti už dukters klaidas. Be to, draudimo bendrovė žalą paskaičiavo dvigubai didesnę, nei reali. Įrodymų dėl kitokios žalos neturi, tik taip mano. Ji dukrai padės atlyginti nuostolius, tačiau pati atsakomybės neprisiima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovių solidariai 1 790,02 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 790,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atsakovės L. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies. Teismas nusprendė išdėstyti atsakovei L. B. skolos mokėjimą lygiomis dalimis 20 (dvidešimčiai) mėnesių, įpareigojant atsakovę L. B. kiekvieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui po 89,50 Eur iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovių po 27 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Be to, teismas priteisė iš atsakovės V. K. 16,11 Eur pašto išlaidų valstybei.
9. Teismas nustatė, kad Eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad 2018-03-11 12 val. 41 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu Volkswagen Sharan valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas L. B., sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdamas ir apgadindamas automobilį BMW 3ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu Volkswagen Sharan nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė V. K. Remdamasis pranešimu apie eismo įvykį ir prašymu išmokėti draudimo išmoką, ieškovas 2018-03-12 atliko automobilio BMW 3ER Reihe techninę apžiūrą ir ją fiksavo transporto priemonės techninės apžiūros protokole bei nuotraukose. 2018-03-20 Ergo Insurance SE parengė žalos sąmatą, kuria remdamasis ieškovas padarė žalos skaičiavimo išvadą dėl 1 861,02 Eur žalos. Ją, vadovaudamasis paslaugų teikimo sutartimi, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas 2018-03-22 išmokėjo automobilio BMW 3ER Reihe savininkei. Šią išmoką jam kompensavo ieškovas 2018-05-18 pavedimu bei pareikalavo ją grąžinti atsakovių, išsiųsdamas joms pretenzijas, tačiau atsakovė L. B. iki ieškinio pateikimo dienos tesumokėjo 71 Eur.
10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi bei 4 straipsnio 2 dalimis, padarė išvadą, kad ieškovas, atlyginęs žalą, padarytą vairuojant privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį, turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą solidarioms atsakovėms: automobilio savininkei, neįvykdžiusiai pareigos automobilį apdrausti privalomuoju draudimu, bei automobilio vairuotojai, kaltai dėl eismo įvykio.
11. Spręsdamas atsakovės L. B. prašymą skolos mokėjimą išdėstyti 2,5 metų laikotarpiui, teismas pažymėjo, kad atsakovė L. B. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, yra neįgali - darbingumas tesudaro 20 procentų, nedirba, jos pajamas sudaro 287,49 Eur per mėnesį neįgalumo ir netekto darbingumo išmoka bei 9,5 Eur per mėnesį transporto išlaidų kompensacija, iš pajamų vykdomas priverstinis išieškojimas, gyvena su sūnumi socialiniame būste, išsituokusi, sūnus studijuoja, todėl finansiškai padėti negali. Teismas sprendė, jog šie duomenys rodo, kad atsakovės L. B. turtinė padėtis itin sunki, be to, ji neturi jokių objektyvių galimybių ją pagerinti dėl sunkios savo sveikatos būklės. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad prašymas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą iš esmės tenkintinas, priteistos sumos mokėjimas išdėstytinas, tačiau trumpesniam, nei prašė atsakovė, laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 2,5 metų pažeistų ieškovo interesus dėl operatyvaus sprendimo vykdymo.
12. Teismas tenkino prašymą dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo atsakovės L. B. atžvilgiu, nurodęs, kad toks skolos mokėjimo išdėstymas, priteisus skolą solidariai iš abiejų atsakovių, atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantė L. B. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė iš dalies netenkinti reikalavimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti atsakovei L. B. sprendimo vykdymą, skolą sumokant per 44 mėnesius lygiomis dalimis, t. y. po 40,69 Eur iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Apeliantė nurodė, kad sprendime jai nurodytas įpareigojimas kiekvieną mėnesį mokėti ieškovui po 89,50 Eur turi būti pakeistas ir sumažintas. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai įvertino apeliantės turtinę padėtį ir sveikatos būklę ir nustatė per didelę kas mėnesį mokėtiną ieškovui sumą.
13.2. Apeliantė pažymėjo, kad realiai vykdyti teismo sprendimo ji negalės dėl to, kad tokių pinigų kas mėnesį ji neturi ir negali savo turtinės padėties pagerinti dėl objektyvių priežasčių.
13.3. Apeliantės turimas kreditorinis įsipareigojimas buvo prisiimtas iki jai susergant ir tampant neįgalia, ji jo nebegalėjo padengti dėl sveikatos sutrikimų, o tai rodo, kad atsakovė yra sąžininga skolininkė.
13.4. Teismas priimdamas sprendimą ir nuspręsdamas išdėstyti jo vykdymą, turėjo įvertinti, kiek realiai jis galės būti įvykdomas. Atskaičius 89,50 Eur per mėnesį sumą apeliantei pragyventi liktų tik 207,49 Eur per mėnesį (neskaičiuojant jau vykdomo išskaitymo). Sumažinus kas mėnesį mokėtiną sumą iki 40,69 Eur, apeliantė būtų pajėgi teismo sprendimą įvykdyti, o tai būtų naudinga ir ieškovui.
13.5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, turėjo įvertinti, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš solidarių atsakovių, ši aplinkybė yra ieškovui palanki, nes jis turi galimybę nukreipti išieškojimą į kitą atsakovę, kas užtikrina jo teises, o taip pat operatyvų sprendimo vykdymą.
14. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko, nurodydamas, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, priimdamas sprendimą išdėstyti apeliantei skolos sumokėjimą 20 mėnesių, priėmė daugiau nei teisingą sprendimą jos atžvilgiu. Pažymėjo, kad iki šiol atsakovės ieškovui negrąžino nė cento.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė išdėstyti jai sprendimo vykdymą 2,5 metų, t.y. 30 mėnesių. Apeliaciniame skunde sprendimo vykdymą prašoma išdėstyti jau 44 mėnesiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso įstatyme yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, t.y. draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina, ar būtų pagrindas išdėstyti apeliantei sprendimo vykdymą dar ilgesniam laikotarpiui, nei tas, kuriam sprendimą išdėstyti ji prašė pirmosios instancijos teismui reikštu prašymu.
18. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovei L. B. 20 mėnesių, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui po 89,50 Eur iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų, vertindamas, ar jie sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą išdėstyti apeliantei sprendimo įvykdymą 20 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, taip pat ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nagrinėjamu klausimu.
19. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis institutas taikomas tik išimtiniais atvejais.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismas turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės turtinė padėtis yra bloga. Kita vertus, apeliantė nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą ne 20, o 30 mėnesių, ji bus pajėgi faktiškai sprendimą įvykdyti, tuo tarpu sprendimą išdėsčius 20 mėnesių, to padaryti jai dėl blogos turtinės padėties nepavyks (CPK 178 str.). Priešingos išvados daryti pagrindo nesudaro ir apeliacinio skundo argumentai. Apeliantė gauna nors ir labai nedideles, tačiau stabilias pajamas, o pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymą jai išdėstė pakankamai ilgam terminui. Toks teismo sprendimas laikytinas atitinkančiu šalių interesų pusiausvyrą bei socialiai teisingu.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, nustatydamas, aplinkybes, reikšmingas sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą nepakeistą.