- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1292-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08045-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sotena“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gabis“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gabis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sotena“ dėl už prekę sumokėtos kainos, nuostolių ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gabis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Sotena“ 15 730,00 Eur daikto kainą, 438,28 Eur nuostolių atlyginimą, 307,15 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą priimti iš ieškovės grąžinamą puspriekabę „Koegel“, VIN (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasirašant grąžinimo aktą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. atsakovė pateikė ieškovei sąskaitą faktūrą 15 730 Eur sumai už puspriekabę „Koegel“, pirmoji registracija – (duomenys neskelbtini) m., VIN (duomenys neskelbtini), ją ieškovė apmokėjo tą pačią dieną. 2019 m. gegužės 13 d. atsakovė perdavė ieškovei puspriekabę. Taigi, minėtais veiksmais šalys sudarė puspriekabės pirkimo–pardavimo sutartį. 2019 m. gegužės 22 d. UAB „Centrako“ įvertino puspriekabės būklę ir pasiūlė ieškovei atlikti jos remontą už preliminarią 8 315,12 Eur sumą. 2019 m. birželio 7 d. UAB „Skuba“ atliko puspriekabės techninę apžiūrą ir nustatė, jog puspriekabė neatitinka techninių reikalavimų. 2019 m. birželio 19 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti nuostolius, tačiau pranešimo atsakovei jos registruotu buveinės adresu įteikti nepavyko. 2019 m. rugpjūčio 19 d. antstolės V. D. padėjėjui pranešimo atsakovei jos registruotu buveinės adresu įteikti nepavyko. 2019 m. rugpjūčio 26 d. antstolės padėjėjui pranešimo atsakovei jos vadovo gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko. Atsakovė, perduodama puspriekabę ieškovei, priėmimo–perdavimo akte patvirtino, kad puspriekabė atitinka paprastai tokios rūšies turtui keliamus reikalavimus, tačiau puspriekabės būklę įvertinus UAB „Centrako“ buvo užfiksuotas ne vienas trūkumas, trūkumų bendra pašalinimo kaina – 8 315,12 Eur, o 2019 m. birželio 7 d. UAB „Skuba“ atlikus puspriekabės techninę apžiūrą buvo nustatyti net 5 dideli trūkumai, taip pat vienas nedidelis trūkumas bei trūkumas, įvardintas kaip DE, – paveiktas korozijos pakeliamos ašies valdymo mechanizmas. UAB „Skuba“ techninės apžiūros rezultatai – transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė pardavė puspriekabę ieškovei su tokiais trūkumais, dėl kurių ji negali būti naudojama viešajame eisme. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas gali savo pasirinkimu pasinaudoti vienu iš šiame straipsnyje nustatytu pažeistų teisių gynimo būdu, įskaitant teisę pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
3. Nurodė, kad, atlikus puspriekabės techninę apžiūrą, nustatyti penki dideli trūkumai, įskaitant stabdžių sistemos trūkumus, dėl kurių puspriekabė, kaip kelianti pavojų viešojo eismo dalyviams, negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį – tempti motorine transporto priemone, o kartu ir įregistruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. UAB „Centrako“ preliminarus pasiūlymas patvirtina, kad puspriekabės kokybės trūkumai gali būti pašalinti už neproporcinga kainą, t. y. 8 315,12 Eur, kuri sudaro beveik 53 proc. daikto kainos. Atsakovė atsisakė ištaisyti puspriekabės trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Visos šios aplinkybės patvirtina atsakovės atliktą esminį sutarties pažeidimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė 2019 m. birželio 19 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Nors minėtas pranešimas nebuvo tiesiogiai įteiktas atsakovei jos registruotu buveinės adresu, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi CK 6.166 straipsnyje numatyta prezumpcija, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012). Taigi, šiuo atveju pranešimas laikytinas įteiktu atsakovei 2019 m. birželio 21 d., t. y. kai registruotoji pašto siunta pasiekė atsakovės registruotą buveinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad ieškovė nutraukė sutartį nuo 2019 m. liepos 21 d. dėl atsakovės atlikto esminio sutarties pažeidimo, tačiau atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės grąžinti 15 730 Eur ir atlyginti 377,78 Eur nuostolius. Be to, iki ieškinio pareiškimo teismui ieškovė papildomai patyrė 60,50 Eur išlaidų už antstolės paslaugas, todėl ieškovės patirti nuostoliai sudaro iš viso 438,28 Eur.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pardavė, o ieškovė įsigijo puspriekabę „Koegel“, pirmoji registracija (duomenys neskelbtini) m., VIN (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 10 d. atsakovė pateikė ieškovei sąskaitą faktūrą 15 730 Eur sumai už puspriekabę, ją ieškovė apmokėjo tą pačią dieną. Prieš ieškovei įsigyjant puspriekabę, į stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko ir prekę atidžiai apžiūrėjo ir įvertino jos techninę būklę ieškovės atstovas A. N.. Pastarasis taip pat į aikštelę atvyko 2019 m. gegužės 13 d. pasiimti puspriekabės ir dar kartą ją patikrino prisikabinęs prie vilkiko. Testuojant puspriekabę buvo pastebėtas stabdymo defektas. Atsakovė, kaip pardavėja, jai žinomus trūkumus – trūkumus dėl puspriekabės stabdžių, ieškovei, kaip pirkėjai, nurodė. Dėl šios priežasties šalys susitarė, kad atsakovė sumažins ieškovei puspriekabės kainą 900 Eur suma, t. y. prekės kainą nuo 13 900 Eur (be PVM) sumažins iki 13 000 Eur (be PVM). 2019 m. gegužės 13 d. ieškovės vairuotojas A. N. vilkiku atvyko į stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti puspriekabės. A. N. įsigytą puspriekabę testavo dar kartą, tačiau jokių pastabų ar pretenzijų dėl jos kokybės nepareiškė, dėl aptartų trūkumų (stabdžių defekto) ieškovė neatsisakė priimti prekės ir nereikalavo grąžinti sumokėtų pinigų, priešingai, 2019 m. gegužės 13 d. Transporto priemonės priėmimo–perdavimo akte ieškovė pasirašytinai patvirtino, kad turtas atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir paprastai tokios rūšies turtui keliamus reikalavimus, yra neįkeistas, neareštuotas ar kitu būdu neapsunkintas trečiųjų asmenų daiktinėmis teisėmis. Ieškovė taip pat patvirtino, kad dėl prekės specifikacijos ir kokybės atsakovei pretenzijų neturi.
5. 2019 m. gegužės 17 d. į automobilių pardavimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvyko ieškovės atstovai, kurie pateikė atsakovei 2019 m. gegužės 14 d. UAB „Centrako“ darbo lapą su būsimomis puspriekabės remonto išlaidomis – 6 450,00 Eur suma ir pareiškė, kad puspriekabės remontas yra pernelyg brangus, todėl atsakovė turi grąžinti pinigus. 2019 m. gegužės 22 d. ieškovė atsiuntė atsakovei UAB „Centrako“ parengtą preliminarų pasiūlymą dėl transporto priemonės remonto iki eksploatacijos atnaujinimo, kuriame nurodyta 6 872,00 Eur kaina, t. y. 5 036,00 Eur už detales ir 1 836,00 Eur už darbą. Atsakovė, susipažinusi su pateiktu pasiūlymu, telefonu susisiekė su ieškove ir pareiškė savo nuomonę dėl nepagrįstos ir per didelės kainos, kartu pažymėdama, kad pagal šalių susitarimą ji suteikė ieškovei nuolaidą, kurios pakanka trūkumams pašalinti. CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas neatsako pagal minėto straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Šiuo atveju ieškovei jau po pirmojo puspriekabės testavimo buvo žinoma, kad puspriekabės stabdžiai turi trūkumų, ir patvirtino, kad atsakovės suteiktos 900,00 Eur nuolaidos pakaks šiems trūkumams pašalinti. Be to, ieškovė įsigijo 7 metų senumo naudotą puspriekabę, todėl būdama apdairi ir protinga taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Ieškovė turėjo teisę prieš sumokėdama už prekę ar prieš ją atsiimdama patikrinti transporto priemonę apžiūrą atliekančioje įmonėje, juolab jog su atsakove buvo aptarusi prekės trūkumus (stabdžių defektą), tačiau šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, o pasitikėjo įmonės vairuotoju A. N., tokiu būdu prisiimdama riziką dėl įsigyjamo daikto kokybės. Pažymėjo, kad ieškovė, prieš įsigydama prekę, ją ne kartą apžiūrėjo, išbandė – ieškovės vairuotojas A. N. važiavo puspriekabę prisikabinęs prie vairuojamo vilkiko. Taigi, įsigyta puspriekabė buvo tinkama naudoti pagal tiesioginę savo paskirtį ir, išskyrus stabdžių sistemos defektą, apie kurį ieškovei buvo žinoma, jokių esminių techninių defektų neturėjo, atitiko atsakovės pateiktą aprašymą transporto priemonės priėmimo–perdavimo akte, atliko savo tiesioginę paskirtį – vežti krovinius, taip pat atitiko naudotos puspriekabės kokybės rodiklius, kurių galima įprastai tikėtis perkant 7 metų senumo puspriekabę. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė, kaip naudotos puspriekabės pardavėja, objektyviai negali garantuoti, kad puspriekabė visą jos naudojimo terminą išsaugos savo naudingąsias savybes, nes eksploatavimo metu transporto priemonės mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovė nepateikė objektyvios ekspertizės, kuri patvirtintų, jog puspriekabė dėl aptartų trūkumų negali dalyvauti viešajame eisme. Ieškovė taip pat nurodo, kad apžiūros metu nustatytas pakeliamos ašies valdymo mechanizmo defektas (paveiktas korozijos), tačiau nepateikė įrodymų, jog toks gedimas yra esminis ir dėl to transporto priemonė taip pat negali dalyvauti viešajame eisme. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pateikiamame techninės apžiūros centrų ir stočių Lietuvoje sąraše UAB „Skuba“ nėra nurodyta ir valstybės deleguotos techninės apžiūros funkcijos neatlieka, dėl to ieškovės pateikti įrodymai apie tai, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir negali dalyvauti viešajame eisme, yra vertintini kritiškai. Ieškovės pateiktas UAB „Centrako“ 2019 m. gegužės 22 d. preliminarus pasiūlymas dėl transporto priemonės remonto už 6 872,00 Eur, t. y. 5 036,00 Eur už detales ir 1 836,00 Eur už darbą, taip pat vertintinas kritiškai. Atsakovė dėl puspriekabės detalių kreipėsi į UAB „Inter Cars Lietuva“, kuri pateiktoje išankstinėje sąskaitoje nurodė, jog bendra suma už puspriekabės detales yra 1 635,34 Eur (su PVM).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovei iš atsakovės 15 730,00 Eur daikto kainą, 438,28 Eur nuostolius, 307,15 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti iš ieškovės puspriekabę „Koegel“, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašant puspriekabės grąžinimo aktą; priteisė ieškovei iš atsakovės 3 404,85 Eur bylinėjimosi išlaidų; Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą – paliko galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo. Pagrindiniai teismo motyvai:
6.1. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. birželio 19 d. pranešimu, išsiųstu registruotu laišku atsakovei jos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalimi, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pasinaudojo pirkėjos teise atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties, šią sutartį vienašališkai nutraukė ir pareikalavo grąžinti daikto kainą. Nors atsakovė šio pranešimo pašte neatsiėmė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, teismas laikė, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie pirkimo–pardavimo sutarties atsisakymą ir vienašališką šios sutarties nutraukimą. Paminėjo ir tai, kad 2019 m. birželio 18 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovė atsakovei bandė įteikti ir per antstolę, tačiau nesėkmingai. Todėl konstatavo, kad šioje byloje ginčo esmę sudaro tai, ar buvo teisinis pagrindas ieškovei (pirkėjai) atsisakyti pirkimo– pardavimo sutarties.
Atsiliepimas
6.2. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog šiuo atveju bylai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovei buvo parduota naudota puspriekabė, tačiau teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad vien naudotos prekės pardavimas neatleidžia pardavėjo nuo pareigos užtikrinti jos kokybę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelių nepatogumų, įvairaus pobūdžio trikdžių ar papildomų sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). 2019 m. gegužės 13 d. Transporto priemonės priėmimo–perdavimo akte (CBP-9920 priedas), pasirašytame atsakovės vadovo, be kita ko, nurodyta, kad turtas (perduodama ginčo puspriekabė) atitinka paprastai tokios rūšies turtui keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta, jog priekabomis laikomos ir puspriekabės, o šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad, ieškovei įsigyjant transporto priemonę, jos privalomoji techninė apžiūra nebuvo atlikta, tačiau tai, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovė prisiėmė riziką, jog jai bus parduota techniškai netvarkinga puspriekabė. Todėl, teismo vertinimu, pagal šį teisinį reguliavimą ir pirmiau nurodytą teismų praktiką, ginčo puspriekabę galima naudoti pagal įprastinę paskirtį tik tuo atveju, jei ji yra techniškai tvarkinga.
6.3. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog šalys būtų tarpusavyje suderinusios kokius nors parduodamos puspriekabės trūkumus. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas ieškovės darbuotojas (vairuotojas) A. N., kuris apžiūrėjo ginčo puspriekabę ir ją iš atsakovės priėmė bei pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, paliudijo, kad buvo ketinama su šia puspriekabe iš karto važiuoti dirbti (2020 m. birželio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 15 min.). Nors atsakovė teigia, kad ginčo priekabos apžiūros metu ieškovės vairuotojui buvo atskleisti puspriekabės stabdžių sistemos trūkumai, liudytojas A. N. šias aplinkybes teismo posėdyje paneigė ir nurodė, kad, apžiūrėjus puspriekabę, ji atrodė gerai, atsakovės atstovas K. K. tvirtino, kad puspriekabės būklė gera ir ieškovei labai pasisekė įsigijus ją už tokią kainą, vienintelis A. N. pastebėtas trūkumas buvo sulenktas cilindras, dėl kurio atsakovės atstovas paaiškino, kad taip turi būti (2020 m. birželio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 10–16 min.). Iš nurodytų byloje surinktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad pirkėjas, įsigydamas ginčo puspriekabę, tikėjosi, kad ja bus galima naudotis, t. y. ji bus tokios būklės, jog galės dalyvauti eisme, ir toks pirkėjo lūkestis atitinka CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, 6.333 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatas, kad kokybišku laikomas daiktas, kuris atitinka įprastus tokiam daiktui keliamus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Taip pat teismas, remdamasis pirmiau nurodytais įrodymais, konstatavo, jog atsakovė savo atsikirtimo, kad ginčo puspriekabės trūkumus buvo atskleidusi ieškovei, neįrodė.
6.4. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė, įsigydama ginčo puspriekabę, turėjo būti apdairi ir rūpestinga, teismas pažymėjo, kad CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas reiškia ir tai, jog atsakovė nuo pareigos užtikrinti, kad ginčo puspriekabė atitiktų įprastus reikalavimus, būtų atleidžiama tik tokiu atveju, jeigu sutarties sudarymo metu ieškovė būtų žinojusi arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. CK 6.328 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Šios teisės nerealizavimo pasekmė – rizikos, susijusios su įsigyjamo daikto neatitiktimi pirkėjo lūkesčiams, prisiėmimas. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad CK pirkėjui numatyta daiktų patikrinimo teisė gali būti pagrindu perkelti nekokybiško daikto įsigijimo riziką pirkėjui tik tuo atveju, jei nustatomas labai didelis pirkėjo nerūpestingumas. Kaip nurodė pati atsakovė, ieškovės vairuotojas du kartus apžiūrėjo ginčo puspriekabę, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė apskritai nesinaudojo patikrinimo teise. Nei įstatymas, nei teismų praktika nesuponuoja išvados, kad pirkėjas turėtų pareigą kokiu nors konkrečiu būdu tikrinti perkamą daiktą ir nustatyti paslėptus (akivaizdžiai nematomus) daikto trūkumus. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. N. davė parodymus, kad, priimdamas ginčo puspriekabę, stabdžių sistemos trūkumų jis nepastebėjo, nes, priekabai esant tuščiai, pakanka vilkiko stabdžių, todėl ginčo puspriekabės trūkumų pastebėti nebuvo įmanoma, kol ji nebuvo nugabenta į autoservisą „Skuba“ (2020 m. birželio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 17–23 min.). Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovės įsigyto daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs ar lengvai nustatomi. Be to, atsakovė (pardavėja) yra vežimo paslaugomis užsiimanti įmonė, taigi verslo subjektas, kuriam taikomi didesnio apdairumo ir rūpestingumo standartai, taip pat ir pareiga įsitikinti parduodamo daikto kokybe arba tinkamai atskleisti pirkėjui daikto trūkumus.
6.5. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė teismui 2019 m. birželio 7 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. SKUBA-9020362, kurioje užfiksuota 13 puspriekabės trūkumų ir konstatuota, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Ieškovė teismui taip pat pateikė 2019 m. gegužės 22 d. Preliminarų pasiūlymą dėl transporto priemonės remonto iki eksploatacijos atnaujinimo, iš kurio matyti, kad eksploatacijai atnaujinti reikia keisti daugelį ginčo puspriekabės, be kita ko, šios puspriekabės stabdžių sistemos, detalių. Šiame pasiūlyme nurodytų detalių bendra kaina yra 5 036 Eur, o darbo kaina – 1 836 Eur. Dėl atsakovės teismui pateiktos UAB „Inter Cars Lietuva“ išankstinės sąskaitos, kuria atsakovė įrodinėja, kad ieškovės nurodytos keistinos detalės gali būti įsigyjamos daug pigiau, t. y. už 1 635,34 Eur, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės UAB „Inter Cars Lietuva“ pateiktame pasiūlyme nėra įskaičiuota darbo kaina ginčo puspriekabei suremontuoti, ši sąskaita sudaryta neapžiūrėjus konkrečios ginčo puspriekabės, be to, net ir pripažįstant, kad ginčo puspriekabės trūkumams šalinti reikalingų detalių kaina rinkoje gali skirtis, ir imant ieškovės bei atsakovės pateiktų skaičiavimų vidurkį – 3 335,67 Eur ir pridėjus ieškovės nurodytą darbų kainą – 1 836 Eur, vidutinė byloje esančiais įrodymais tikėtinai pagrįsta transporto priemonės remonto kaina gali siekti 5 171,67 Eur. Šiame kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovės nurodyta suteikta 900 Eur nuolaida visiškai neatitinka net jos pačios nurodytos ginčo priekabos trūkumų šalinimo kainos. Pirmiau aptartos ginčo priekabos trūkumų šalinimo išlaidos negali būti pripažįstamos protingomis ir proporcingomis išlaidomis įsigyto daikto kokybės trūkumams pašalinti, todėl, teismo nuomone, ieškovė turėjo teisinį pagrindą pasirinkti kraštutinį savo teisių gynybos būdą ir atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties.
6.6. Paminėjo ir tai, kad daikto trūkumai buvo nustatomi 2019 m. gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, juos ieškovės prašymu nustatė atitinkama veikla užsiimantys subjektai, todėl dėl to, kad ieškovė pranešė apie sutarties atsisakymą 2019 m. birželio 19 d. pranešimu, laikytina, kad ji kreipėsi į pardavėją dėl savo teisių gynybos per protingą laiką (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6.7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pardavė ieškovei daiktą, kuris neatitinka įprastų reikalavimų ir negali būti naudojamas pagal įprastinę paskirtį, daikto kokybės trūkumai laikytini esminiais, o atsakovė neįrodė, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie šiuos trūkumus. Taigi ieškovė per protingą laiką ir pagrįstai pasinaudojo pirkėjos teise atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties ir reikalauti grąžinti daikto kainą. Todėl ieškinio reikalavimai dėl daikto kainos priteisimo (15 730 Eur) ir atsakovės įpareigojimo priimti daiktą yra pagrįsti ir tenkinami. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę priimti grąžinamą daiktą per teismo nustatytą terminą, nustatytas 14 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo terminas minėtam teismo įpareigojimui įvykdyti.
6.8. Nurodė, kad atsakovė iš esmės pažeidė šalių sutartį. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnį ieškovė turi teisę į 8 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 29 d. (kai suėjo pretenzijoje numatytas terminas šalių prievolėms, kylančioms iš sutarties nutraukimo, įvykdyti) iki 2019 m. spalio 23 d. (kreipimosi į teismą dienos), t. y. 307,15 Eur. Taip pat ieškovė turi teisę į tokio paties dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė rašytiniais įrodymais – UAB „Centrako“ PVM sąskaita faktūra, UAB „Skuba“ PVM sąskaita faktūra – pagrindė 177,78 Eur išlaidas, susijusias su ginčo priekabos kokybės trūkumų įvertinimu, o 2019 m. birželio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas, šios sąskaitos apmokėjimą pagrindžiančiu sąskaitos išrašu, antstolės V. D. išrašyta PVM sąskaita faktūra bei šios sąskaitos apmokėjimą pagrindžiančiu mokėjimo nurodymu – 260,50 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti 438,28 Eur nuostolių vertintas kaip pagrįstas ir tenkintas.
6.9. Nurodė, kad ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 3 404,85 Eur bylinėjimosi išlaidas: 484 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 900 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą konsultuojant ir rengiant ieškinį, 800 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą rengiant dubliką, 100 Eur už advokato teisinę pagalbą konsultuojant ir rengiant prašymą antstolei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 1 100 Eur (500 + 600) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 20,85 Eur išlaidas, susijusias su įrodymų rinkimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistos ieškovei iš atsakovės, o atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai skundo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl puspriekabės stabdžių sistemos trūkumų. Atsakovė jai žinomus trūkumus, o būtent – trūkumus dėl puspriekabės stabdžių, ieškovei nurodė ir apie tai pirkėjai buvo žinoma. Atsakovė su ieškove susitarė, kad dėl puspriekabės stabdžių sistemos trūkumų pašalinimo atsakovė sumažins puspriekabės kainą 900 Eur suma, ieškovei tokio dydžio nuolaida tiko, be to, dėl tokio defekto ieškovė atsisakymo pirkti daiktą nepareiškė. Dėl puspriekabei suteiktinos nuolaidos atsakovė bendravo ne tik su UAB „Gabis“ vairuotoju A. N., bet ir su įmonės vadovu.
7.2. Teigia, jog stabdymo sistemos defektus gali pastebėti net specialių techninių žinių neturintis asmuo, todėl teismui tikėti, kad vairuotojas A. N., turintis šioje srityje patirties, galėjo nepastebėti (ir nežinojo) stabdžių defekto, nebuvo pagrindo. Neapklausus visų asmenų, kurie susiję su faktu dėl nuolaidos ginčo daiktui (puspriekabei) suteikimo dėl stabdžių sistemos trūkumo (ieškovės direktoriaus, su kuriuo buvo derinama nuolaida), teismui teigti, kad atsakovė neatskleidė sutarties sudarymui esminę reikšmę turinčios informacijos, nebuvo pagrindo. Teismo sprendimas, nenustačius visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nelaikytinas teisingu.
7.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino, kad ieškovė, žinodama, kad perkamas daiktas turi stabdžių trūkumą, nepasinaudojo galimybe patikrinti perkamos puspriekabės techninės būklės ir kad to nepadariusi turi prisiimti rizikos dalį dėl puspriekabės būklės. Pirkdama 7 metų naudotą puspriekabę, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos puspriekabės savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Įvertinus puspriekabės pardavimo aplinkybes, pati ieškovė nebuvo rūpestinga pirkėja.
7.4. Nurodo, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų (ekspertizės), kurie patvirtintų, jog puspriekabė dėl aptartų trūkumų negali dalyvauti viešajame eisme. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pateikiamame techninės apžiūros centrų ir stočių Lietuvoje sąraše UAB „Skuba“ nėra nurodyta ir valstybės deleguotos techninės apžiūros funkcijos neatlieka, dėl to ieškovės pateikti įrodymai apie tai, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir negali dalyvauti viešajame eisme, negali būti laikomi tiksliais ir neginčijamais įrodymais.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
8.1. Nurodo, jog atsakovė neginčijo fakto dėl pranešimo įteikimo 2019 m. birželio 21 d. Šis faktas nėra ginčijamas ir apeliaciniame skunde. Atsakovė, siekdama sutarties tolesnio galiojimo, turėjo pareigą nuginčyti sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumą, pareikšdama byloje savarankišką reikalavimą priešieškiniu. Atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, nusprendė priešieškiniu neginčyti vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo. Toks atsakovės sprendimas sukėlė pasekmes, t. y. atsakovės pareigą grąžinti ieškovei už puspriekabę sumokėtą kainą ir priimti iš ieškovės grąžinamą puspriekabę, nes nuo 2019 m. liepos 21 d. – daugiau kaip 1 metus ir 2 mėnesius – bylos šalių nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai.
8.2. Nurodo, kad apeliacinis skundas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas vien tuo pagrindu, kad ieškovės atliktas vienašalis sutarties nutraukimas atsakovės nėra nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka.
8.3. Nurodo, kad apeliacinio skundo III dalyje yra perrašyti atsiliepimo ir tripliko argumentai, iš esmės jų nesiejant su sprendimo motyvuojamąja dalimi – nenurodant, kokias materialines ir (ar) procesines teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad byloje atsakovės teikti atsikirtimai negali būti pagrindu atmesti ieškinį.
8.4. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pardavė ieškovei daiktą, kuris neatitinka įprastų reikalavimų ir negali būti naudojamas pagal įprastinę paskirtį, puspriekabė yra techniškai netvarkinga, todėl negali būti eksploatuojama viešajame eisme.
8.5. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių bylos įrodymais pagrįstų motyvų, kodėl neva yra neteisėta sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jos atsakomybę dėl puspriekabės su esminiais trūkumais pardavimo.
8.6. Teigia, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovės teiginio, kad ji iki sutarties sudarymo, t. y. vėliausiai iki 2019 m. gegužės 10 d., informavo ieškovę apie puspriekabės stabdžių sistemos trūkumus, nurodydama, kad trūkumų pašalinimo darbų vertė – 900 Eur ir kad dėl to atsakovė sumažina pradinę puspriekabės pardavimo kainą 900 Eur suma. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad prieš sutarties sudarymą atsakovė informavo ieškovę apie kitus su puspriekabės stabdžių įranga nesusijusius trūkumus, kurie 2019 m. birželio 7 d., 2019 m. lapkričio 27 d. ataskaitose yra įvardyti kaip dideli trūkumai ir dėl kurių puspriekabė taip pat negali būti eksploatuojama. Byloje nėra dokumentų, kurie įrodytų atsakovės teiginius, kad iki sutarties sudarymo ieškovė neva patvirtino, jog 900 Eur yra pakankama suma puspriekabės stabdžių įrangos trūkumams pašalinti. Puspriekabės kainos sumažinimą 900 Eur suma sąlygojo įprastos ikisutartiniams santykiams būdingos šalių derybos – ši aplinkybė per se nepatvirtina, kad atsakovė atskleidė sutarties sudarymui esminę reikšmę turinčią informaciją apie puspriekabės techninius trūkumus.
8.7. Nurodo, kad atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu neteikė prašymo dėl ieškovės direktoriaus apklausos, o pirmosios instancijos teismui nėra suteikta teisė veikti aktyviai įrodinėjimo procese.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
5. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl daikto kainos grąžinimo ir įpareigojimo priimti daiktą, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Sotena“ pardavė ieškovei UAB „Gabis“ puspriekabę „Koegel“. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2019 m. gegužės 10 d. avansinė sąskaita faktūra Nr. 2019/510, 2019 m. gegužės 10 d. mokėjimo operacijos informacija ir 2019 m. gegužės 13 d. Transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktas – patvirtina, kad ieškovė UAB „Gabis“ (pirkėja) už minėtą puspriekabę atsakovei UAB „Sotena“ (pardavėjai) sumokėjo 15 730 Eur, o atsakovė perdavė puspriekabę ieškovei. Ieškovė 2019 m. birželio 19 d. pranešimu, išsiųstu registruotu laišku atsakovei jos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), remdamasi CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pasinaudojo pirkėjos teise atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties, šią sutartį vienašališkai nutraukė ir pareikalavo grąžinti daikto kainą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 15 730 Eur daikto kainą, 438,28 Eur nuostolių, 307,15 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti iš ieškovės puspriekabę „Koegel“. Atsakovė nesutikdama su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, nustatė, jog apeliaciniame skunde nenurodyti nei materialiųjų teisės normų, nei procesinių teisės normų pažeidimai, kurių pagrindu galėtų būti grindžiamas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
8. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų (ekspertizės), kurie patvirtintų, jog puspriekabė dėl aptartų trūkumų negali dalyvauti viešajame eisme. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pateikiamame techninės apžiūros centrų ir stočių Lietuvoje sąraše UAB „Skuba“ nėra nurodyta ir valstybės deleguotos techninės apžiūros funkcijos neatlieka, dėl to ieškovės pateikti įrodymai apie tai, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir negali dalyvauti viešajame eisme, negali būti laikomi tiksliais ir neginčijamais įrodymais.
9. Teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog puspriekabė neatitinka įprastų reikalavimų, vadovaudamasis ne tik 2019 m. birželio 7 d. UAB „Skuba“ techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. SKUBA-9020362, kurioje užfiksuota 13 puspriekabės trūkumų ir konstatuota, kad ši transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, bet ir 2019 m. gegužės 22 d. UAB „Centrako“ preliminariu pasiūlymu dėl transporto priemonės remonto iki eksploatacijos atnaujinimo, kuris patvirtina, kad puspriekabės eksploatacijai atnaujinti reikia keisti daugelį puspriekabės detalių, įskaitant stabdžių sistemos detales. Šiame pasiūlyme nurodytų detalių bendra kaina yra 5 036 Eur, o darbo kaina – 1 836 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsisakė vadovautis apeliantės pateikta UAB „Inter Cars Lietuva“ išankstine sąskaita, kuria atsakovė įrodinėjo, kad ieškovės nurodytos keistinos puspriekabės detalės gali būti įsigyjamos daug pigiau, t. y. už 1 635,34 Eur, nes UAB „Inter Cars Lietuva“ išankstinėje sąskaitoje nėra įskaičiuota darbo kaina puspriekabei suremontuoti ir sąskaita sudaryta neapžiūrėjus puspriekabės.
10. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvadą dėl puspriekabės neatitikties techniniams reikalavimams patvirtina ir byloje esanti 2019 m. lapkričio 27 d. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelė, kurioje taip pat konstatuota, kad puspriekabė neatitinka techninių reikalavimų, todėl draudžiama ją eksploatuoti. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išvada yra grindžiama penkiais dideliais ir vienu nedideliu stabdžių įrangos trūkumu, šešiais dideliais žibintų, atšvaitų ir elektros įrangos trūkumais, keturiais dideliais ir dviem nedideliais važiuoklės bei prie jos tvirtinamų mazgų trūkumais. Šis rašytinis įrodymas, kuriuo nebuvo remtasi ginčijamame sprendime, papildomai įrodo pirmosios instancijos teismo išvados dėl puspriekabės esminių trūkumų pagrįstumą.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų: UAB „Skuba“ parengtos 2019 m. birželio 7 d. ataskaitos, UAB „Centrako“ 2019 m. gegužės 22 d. preliminaraus pasiūlymo ir UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ parengtos 2019 m. lapkričio 27 d. ataskaitos, visuma ir šiuose dokumentuose užfiksuotas ne vienas puspriekabės techninis trūkumas, dėl kurių ji, kaip kelianti pavojų viešojo eismo dalyviams, negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės ieškovei parduota puspriekabė neatitiko techninių reikalavimų ir negalėjo dalyvauti viešajame eisme. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai dėl ekspertizės kaip didesnės įrodomosios galios įrodymo nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jokie įrodymai nėra teismui privalomi ir neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus CPK nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnio 2 dalis). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo eksperto išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Įrodymai vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-308-248/2016).
12. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl puspriekabės stabdžių sistemos trūkumų. Atsakovė jai žinomus trūkumus, o būtent trūkumus dėl puspriekabės stabdžių, ieškovei nurodė ir apie tai pirkėjai buvo žinoma. Atsakovė su ieškove susitarė, kad dėl puspriekabės stabdžių sistemos trūkumų pašalinimo atsakovė sumažins puspriekabės kainą 900 Eur suma, ieškovei tokio dydžio nuolaida tiko, be to, dėl tokio defekto ieškovė atsisakymo pirkti daiktą nepareiškė. Dėl puspriekabei suteiktinos nuolaidos atsakovė bendravo ne tik su UAB „Gabis“ vairuotoju A. N., bet ir su įmonės vadovu.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sudarė puspriekabės pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nustačiusi, kad įsigyta puspriekabė neatitinka kokybės reikalavimų, pareikalavo grąžinti sumokėta kainą ir atsisakyti sutarties. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo puspriekabė yra techniškai netvarkinga ir dėl to jos negalima naudoti pagal paskirtį, atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti daikto kainą. Nors apeliantė teigia, kad apie puspriekabės stabdžių sistemos trūkumus iš anksto buvo informavusi ieškovę ir dėl to šalys susitarė dėl taikomos 900 Eur nuolaidos, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius vertina kaip deklaratyvius, kadangi jie nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog šalys būtų tarpusavyje suderinusios kokius nors parduodamos puspriekabės trūkumus. Bylos rašytiniuose dokumentuose, patvirtinančiuose sutarties vykdymą, t. y. sąskaitoje ir 2019 m. gegužės 13 d. Transporto priemonės priėmimo–perdavimo akte, apeliantė neužfiksavo jokių puspriekabės techninių trūkumų, netgi priešingai, 2019 m. gegužės 13 d. Transporto priemonės priėmimo–perdavimo akte, pasirašytame apeliantės vadovo, be kita ko, nurodyta, kad turtas (perduodama ginčo puspriekabė) atitinka paprastai tokios rūšies turtui keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta, jog priekabomis laikomos ir puspriekabės, o šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus. Todėl darytina išvada, kad pirkėjas, įsigydamas ginčo puspriekabę, tikėjosi, kad ja bus galima naudotis, t. y. ji bus tokios būklės, jog galės dalyvauti eisme, ir toks pirkėjo lūkestis atitinka CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, 6.333 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatas, kad kokybišku laikomas daiktas, kuris atitinka įprastus tokiam daiktui keliamus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė savo atsikirtimo, kad ginčo puspriekabės trūkumus buvo atskleidusi ieškovei, neįrodė.
14. Apeliantė teigia, jog stabdymo sistemos defektus gali pastebėti net specialių techninių žinių neturintis asmuo, todėl teismui tikėti, kad vairuotojas A. N., turintis šioje srityje patirties, galėjo nepastebėti (ir nežinojo) stabdžių defekto, nebuvo pagrindo. Neapklausus visų asmenų, kurie susiję su faktu dėl nuolaidos ginčo daiktui (puspriekabei) suteikimo dėl stabdžių sistemos trūkumo (ieškovės direktoriaus, su kuriuo buvo derinama nuolaida), teismui teigti, kad atsakovė neatskleidė sutarties sudarymui esminę reikšmę turinčios informacijos, nebuvo pagrindo. Teismo sprendimas, nenustačius visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nelaikytinas teisingu.
15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodinėjimas vyksta, vadovaujantis dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12, 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, kuriame yra nurodoma, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, yra šalių pareiga (CPK 179 str. 1 d.). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę. Nagrinėjamu atveju kilęs civilinis teisinis ginčas tarp verslu užsiimančių privačių juridinių asmenų nesuteikia pirmosios instancijos teismui teisės veikti aktyviai ir įrodymus rinkti savo iniciatyva, nes šalių ginčas nepatenka nė į vieną iš bylos kategorijų, kuriose pagal CPK nuostatas teismui teisė rinkti įrodymus yra suteikta.
16. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašus ir įvertinusi vykusį civilinį procesą, nustatė, kad viso bylos nagrinėjimo metu nei atsakovė, nei jos atstovas teismui nepateikė prašymo dėl ieškovės direktoriaus apklausos. Pažymėtina, kad, atsakovei savo nuožiūra sprendžiant dėl įrodinėjimo taktikos pasirinkimo, atsakomybė dėl įrodymų rinkimo negali būti perkelta pirmosios instancijos teismui, kuriam nagrinėjamu atveju pagal CPK nuostatas nėra suteikta teisė veikti aktyviai įrodinėjimo procese. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, nenustačius visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino, kad ieškovė, žinodama, kad perkamas daiktas turi stabdžių trūkumą, nepasinaudojo galimybe patikrinti perkamos puspriekabės techninės būklės ir kad to nepadariusi turi prisiimti rizikos dalį dėl puspriekabės būklės. Pirkdama 7 metų naudotą puspriekabę, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos puspriekabės savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Įvertinus puspriekabės pardavimo aplinkybes, pati ieškovė nebuvo rūpestinga pirkėja.
18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas reiškia tai, kad atsakovė nuo pareigos užtikrinti, kad ginčo puspriekabė atitiktų įprastus reikalavimus, būtų atleidžiama tik tokiu atveju, jeigu sutarties sudarymo metu ieškovė būtų žinojusi arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. CK 6.328 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Šios teisės nerealizavimo pasekmė – rizikos, susijusios su įsigyjamo daikto neatitiktimi pirkėjo lūkesčiams, prisiėmimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK pirkėjui numatyta daiktų patikrinimo teisė gali būti pagrindu perkelti nekokybiško daikto įsigijimo riziką pirkėjui tik tuo atveju, jei nustatomas labai didelis pirkėjo nerūpestingumas. Nagrinėjamu atveju šalių parodymais buvo nustatyta, kad ieškovės vairuotojas du kartus apžiūrėjo ginčo puspriekabę, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė apskritai nesinaudojo patikrinimo teise. Nei įstatymas, nei teismų praktika nesuponuoja išvados, kad pirkėjas turėtų pareigą kokiu nors konkrečiu būdu tikrinti perkamą daiktą ir nustatyti paslėptus (akivaizdžiai nematomus) daikto trūkumus. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. N. davė parodymus, kad, priimdamas ginčo puspriekabę, stabdžių sistemos trūkumų jis nepastebėjo, nes, priekabai esant tuščiai, pakanka vilkiko stabdžių, todėl ginčo puspriekabės trūkumų pastebėti nebuvo įmanoma, kol ji nebuvo nugabenta į autoservisą „Skuba“. Teisėjų kolegijos vertinimu, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės įsigyto daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs ar lengvai nustatomi, todėl ir nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nebuvo rūpestinga pirkėja.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas –2020 m. rugsėjo 16 d. sąskaita Nr. S73-2020 ir 2020 m. rugsėjo 25 d. mokėjimas patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, apeliacinis skundas atmestas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotena“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gabis“ 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.