Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Rasos Gudžiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje Nr. eB2-764-265/2016.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi UAB „Atsakingi sprendimai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. M.. Ši teismo nutartis apskųsta nebuvo, įsiteisėjo 2016 m. sausio 15 d.

Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančios UAB „Atsakingi sprendimai“ kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus, kurie nekelia abejonių ir iš viso sudaro 261 100,16 Eur, tame tarpe kreditorių, kurių 71 863,67 Eur reikalavimai užtikrinti transporto priemonių priverstiniu įkeitimu, antros eilės kreditorių 29 546,48 Eur reikalavimus, trečios eilės kreditorių 159 690,01 Eur reikalavimus.

Be kita ko, administratorius pažymėjo, jog buvę bendrovės vadovai R. V. (iki 2015-12-02) ir V. R. (nuo 2015-02-03 iki 2016-02-05) buvo atleisti iš darbo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, bet nėra perdavę bendrovės dokumentų, – nėra perduoti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai: kasos knygos, kasos dokumentai, avansinės apyskaitos, didžioji knyga, sąskaitų žiniaraščiai ir kt., todėl jis negali patikrinti bendrovės įsiskolinimų atskiriems kreditoriams pagrįstumo. Teigė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. bei 2016 m. balandžio 4 d. išdavė vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. eB2-764-265/2016, įpareigojančius abu buvusius bendrovės vadovus perduoti bankroto administratoriui visus dokumentus ir visą turtą, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi V. R. už įpareigojimų nevykdymą paskirta bauda, tačiau iki šiol nei vienas iš jų savo įstatyminės pareigos neįvykdė. Tvirtino, kad dėl to jis negali patikrinti bendrovei pateiktų reikalavimų, kildinamų iš darbo teisinių santykių, pagrįstumo.

Remdamasis tuo administratorius teismo taip pat prašė atidėti nagrinėjimą klausimo dėl trečios eilės kreditorių: R. V. 111 322,32 Eur, UAB „eKopija“ 321 865,68 Eur ir UAB „Insanta“ 224 433,28 Eur finansinių reikalavimų patvirtinimo, iki kol jam bus perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino BUAB „Atsakingi sprendimai“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 264 047,29 Eur sumai, tai yra – VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimą, užtikrintą įkeitimu 71 863,67 Eur, pirmos eilės kreditorių: V. Š. 1 345,45 Eur ir A. K. 1 601,68 Eur, antros eilės kreditorių: VSDFV Klaipėdos skyriaus 18 718,75 Eur ir VMI prie LR FM 10 827,73 Eur, trečios eilės kreditorių: V. L. prekybos firma „Alaus mėgėjai“ 3 222,21 Eur, A. B. ir G. P. D. 22 908,05 Eur, antstolės B. T. 235,06 Eur, Panevėžio teritorinės darbo biržos 7 444,99 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 6 118,52 Eur, Klaipėdos teritorinės darbo biržos 41 235,69 Eur, UAB „Neste oil“ 8 409,00 Eur, Alytaus teritorinės darbo biržos 18 455,20 Eur, UAB „SDG kodas“ 4 259,00 Eur, UAB „Vaidoma“ 9 610,48 Eur, UAB „Patikimi projektai“ 37 660,24 Eur ir antstolės L. N. 131,57 Eur.

Minėta nutartimi teismas atidėjo pirmos eilės kreditorių – buvusių 114 darbuotojų pateiktų 248 587,69 Eur finansinių reikalavimų ir 19 darbuotojų pateiktų 5 341,84 Eur finansinių reikalavimų tvirtinimą, įpareigojo administratorių iki 2016-09-19 pateikti teismui duomenis apie ginčijamų pirmos eilės kreditorių reikalavimų pagrįstumą ne tik pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau taip pat pagal papildomai iš SODROS ir VMI išreikalautus duomenis, apie darbo užmokesčio mokėjimus. Klausimo dėl šių reikalavimų tvirtinimo nagrinėjimą atidėjo ir paskyrė nagrinėti teismo posėdyje, nes dėl dalies jų pripažinimo ir tvirtinimo kilo ginčas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas).

Teismas taip pat nutarė R. V. 157 228,50 Eur, UAB „eKopija“ 321 865,68 Eur ir UAB „Insanta“ 224 433,28 Eur finansinius reikalavimus skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atitinkamai R. V. – 2016-07-20 10.00 val., UAB „eKopija“ – 2016-07-19 09.30 val., UAB „Insanta“ – 2016-07-19 13.30 val.

Teismas nustatė, kad per nustatytą terminą bankrutuojančiai įmonei pareiškusių kreditorių – VSDFV Klaipėdos skyriaus, V. Š., A. K., VMI prie LR FM, trečios eilės kreditorių, bei administratoriaus prašomų patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai), todėl tvirtintini.

Pareiškėjas V. R. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti: 71 863,67 Eur VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditorinis reikalavimas, užtikrintas įkeitimu; antrosios eilės kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus 18 718,75 Eur, trečios eilės kreditorių: AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 6 118,52 Eur, A. B. ir G. P. D. – 22 908,05 Eur, Panevėžio teritorinės darbo biržos – 7 444,99 Eur, Klaipėdos teritorinės darbo biržos – 41 235,69 Eur, Alytaus teritorinės darbo biržos – 18 455,20 Eur finansiniai reikalavimai ir priimti naują sprendimą – šią bylos dalį grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditorinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu, antrosios eilės kreditoriaus – VSDFV Klaipėdos skyriaus, trečios eilės kreditorių: AB „Energijos skirstymo operatorius“, A. B. ir G. P. D., Panevėžio teritorinės darbo biržos, Klaipėdos teritorinės darbo biržos ir Alytaus teritorinės darbo biržos finansiniai reikalavimai yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl negalėjo būti patvirtinti.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties nutrauktinas

CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymą galintis būti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, taip pat, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jei šie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. R., teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo patenkino bankroto administratoriaus prašymą ir patvirtino pirmiau nurodytų kreditorių finansinius reikalavimus, kad toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, pateikė atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties panaikinimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pateikto atskirojo skundo priėmimo, jį priėmė bei perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, t. y. sprendė, kad tokia teismo nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektu, o pareiškėjas yra tinkamas subjektas, galintis teikti šį atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi ji prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, neatitinka teismų praktikos nurodymų.

Pagal ĮBĮ nuostatas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ar atsisakyta juos tvirtinti gali pateikti bankroto administratorius ir įmonės kreditoriai, kuriems jos priimtos, be to, kiti kreditoriai, jeigu jų patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis).

Be to, kaip žinoma, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai ir aiškiai įtvirtinta, jog kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorius, kurio finansinis reikalavimas nėra patvirtintas, tačiau kuris pagrįstai mano, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, laikomas potencialiu kreditoriumi. Potencialūs kreditoriai turi teisę naudotis kai kuriomis proceso teisėmis, bet tai anaiptol nereiškia, kad jie turi teisę naudotis visomis ĮBĮ kreditoriams suteiktomis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinti įmonės kreditoriaus finansiniai reikalavimai, potencialus kreditorius tampa kreditoriumi, kuris įgyja kreditoriaus teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1169/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-517/2011 etc.).

Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas V. R. laikotarpiu nuo 2015-02-03 iki 2016-02-05 buvo bankrutuojančios UAB „Atsakingi sprendimai“ vadovas, kuris, bendrovei iškėlus bankroto bylą ĮBĮ nustatyta tvarka, buvo atleistas. Taigi šis asmuo yra netekęs teisės / pareigos veikti bankrutuojančios bendrovės vardu. Be to, byloje nėra duomenų, kad teismas būtų patvirtinęs jo finansinį reikalavimą (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Todėl konstatuotina, jog, nagrinėjamu atveju, jis nėra tinkamas subjektas, turintis teisę paduoti tokį atskirąjį skundą.

Kaip buvo nurodyta aukščiau šioje nutartyje, išvardintoms aplinkybėms paaiškėjus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, šis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad šis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo V. R. skundą, nutrauktinas, nevertinant atskirajame skunde dėstomų argumentų (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties.