Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas V. R. prašymas dėl baudos panaikinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-764-265/2016),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi UAB „Atsakingi sprendimai“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylą iškėlęs teismas UAB „Atsakingi sprendimai“ administracijos vadovą įpareigojo per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Atsakingi sprendimai“ direktoriui V. R. neįvykdžius pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus, įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas direktoriui paskirti baudą. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi buvusiam UAB „Atsakingi sprendimai“ direktoriui V. R. paskirta 2 000 Eur bauda. Buvęs UAB „Atsakingi sprendimai“ direktorius Valdas Rutkauskas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme prašė jam paskirtą baudą panaikinti. Nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, tvirtino visus įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui perdavęs.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo V. R. prašymą patenkino iš dalies – Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtą 2 000 Eur baudą sumažino iki 1 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, jog šis esą nežino, kam reikia perduoti dokumentus ir turtą. Pažymėjo, jog bankroto administratorius yra viešas asmuo, visi duomenys apie jį skelbiami viešai, todėl pareiškėjo veiksmus neperduodant įmonės turto ir dokumentų teismas pripažino siekiu išvengti įstatyme ir teismo nutartyje nurodytų pareigų vykdymo. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, teismas konstatavo esant pagrindą paskirtą baudą sumažinti iki 1 200 Eur.

Pareiškėjas Valdas Rutkauskas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirtą 1 200 Eur baudą panaikinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjo finansinę padėtį, tačiau neįvertino aplinkybės, jog jis augina du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui privalo skirti po 350 Eur kas mėnesį. Pareiškėjas gauna minimalų atlyginimą, o paskirta bauda stipriai pablogins ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos finansinę padėtį. Teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas anksčiau jokių nuobaudų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas UAB „Atsakingi sprendimai“ vadovu tapo tik prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas fiziškai negalėjo perimti visos įmonės dokumentacijos bei turto. Bankroto administratoriui buvo perduota pareiškėjo turėta dokumentacija ir turtas, todėl laikytina, kad pareiga perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių. Teismas nevertino aplinkybės, kad dar iki baudos paskyrimo pareiškėjas detaliai nurodė bankroto administratoriui neperduoto turto buvimo vietą bei buvo sprendžiama, kokiomis aplinkybėmis bus perduotas UAB „Atsakingi sprendimai“ turtas bei likusi neperduota dokumentacija. Teismas nevertino aplinkybės, jog bankroto administratoriui buvo perduota didžioji dalis įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratorius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas Valdas Rutkauskas UAB „Atsakingi sprendimai“ direktoriumi tapo ir iš buvusio vadovo įmonės dokumentus bei turtą perėmė likus mėnesiui iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratoriui iki šiol nėra perduotas joks bendrovės turtas ir bankroto proceso vykdymui būtini dokumentai. Nepaisant administratoriaus raginimų, pareiškėjas perdavė tik ankstesnių metų personalo dokumentaciją, kuri iš esmės neaktuali pradiniame bankroto proceso etape. Pareiškėjas neperduoda aktualių bankroto procedūrai reikalingų dokumentų. Toks sąmoningas ir tyčinis pareigų nevykdymas ne tik vilkina bankroto procesą, bet ir pažeidžia kreditorių bei įmonės interesus. Pareiškėjas neįrodė egzistavus priežastis, pateisinančias pasyvų jo elgesį ir įrodančias, jog minėtos pareigos neįvykdė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Finansinė padėtis neeliminuoja asmens teisinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo neskirti baudos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis pareiškėjo V. R. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015). Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Atsakingi sprendimai“ direktorius. Taip pat nustatyta, kad apeliantas 2015 m. gruodžio 3 d. iš iki tol ėjusio įmonės direktoriaus pareigas R. V. perėmė dokumentus ir turtą. Šią aplinkybę patvirtina 2015 m. gruodžio 3 d. apelianto ir R. V. pasirašytas priėmimo - perdavimo aktas. Byloje nėra aplinkybių, paneigiančių faktą, jog apeliantas Valdas Rutkauskas bendrovės administracijos vadovo pareigas ėjo iki pat UAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju darytina išvada, jog įsiteisėjus procesiniam sprendimui UAB „Atsakingi sprendimai“ iškelti bankroto bylą, pareiga perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus tenka būtent pareiškėjui V. R.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Apeliacinis teismas deklaratyviais ir nepagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, jog jis, atsižvelgiant į trumpą paskyrimo eiti įmonės vadovo pareigas terminą iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, fiziškai negalėjo perimti įmonės turto ir dokumentacijos, todėl neturi tinkamos galimybės jų perduoti bankroto administratoriui. Nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius, apeliacinis teismas šiuos teiginius vertina kaip apelianto pasirinktą gynybinę versiją. Nutarties 11 punkte nurodyta, jog įmonės turto ir dokumentų perdavimą apeliantui (naujam įmonės vadovui), taigi ir disponavimo jais ginčui aktualiu laikotarpiu galimybę patvirtina 2015 m. gruodžio 3 d. priėmimo - perdavimo aktas. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Apeliacinis teismas teisiškai nereikšmingais pripažįsta apelianto argumentus, jog šis perdavė visus jo žinioje buvusius įmonės dokumentus ir nurodė perduotino turto buvimo vietą, o šių objektų perdavimo tvarka jam esą nebuvo žinoma. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nepagrindžia tinkamo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytos pareigos vykdymo. Pažymėtina, kad analizuojama bankroto proceso norma įtvirtina imperatyvią ir aktyvią įmonės vadovo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, kai įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju apelianto veikimas (neveikimas) neatitinka įstatymo reikalavimų. Kita vertus, prielaidas abejoti nurodytos apelianto pozicijos pagrįstumu sąlygoja kita skundo argumentų grupė, apeliantui aiškinant, jog įmonės vadovo žinioje nėra visų įmonės dokumentų ir turto, jog dokumentai ir turtas negalėjo būti realiai perimti dėl trumpos vadovavimo įmonei trukmės. Nors apeliantas teigia, jog didžioji dokumentų dalis buvo perduota dar iki baudos jam skyrimo, tačiau nurodytų teiginių nepagrindžia objektyviais duomenimis, o bankroto administratorius šį faktą neigia ir tvirtina, jog jam buvo perduota nežymi nereikšmingų dokumentų dalis. Aptariamu atveju apeliantui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti arba dokumentų ir turto neperdavimą jam, arba aplinkybę, jog apeliantas dokumentus ir turtą perdavė kitam atsakingam asmeniui. Tačiau, kaip jau minėta, aplinkybė, jog pradėjus eiti įmonės vadovo pareigas apeliantui nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai ir turtas, ar aplinkybė dėl dokumentų ir turto (ne) perdavimo bankroto administratoriui, grindžiamos tik deklaratyviais teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas suinteresuotam asmeniui baudą, pagrįstai konstatavo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos nevykdymo faktą. Apeliacinio teismo vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai (neveikimas) laikytini sąmoningais ir tyčia nukreiptais į trukdymą bankroto procedūroms. Apelianto aiškinimai apie negalėjimą perduoti įmonės dokumentų ir turto sąlygojusias aplinkybes nesudarė pagrindo panaikinti paskirtą baudą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas paskirtą baudą tik iki 1 200 Eur, neatsižvelgė į jo (apelianto) turtinę padėtį: į tai, jog jis išlaiko du nepilnamečius vaikus ir gauna minimalų darbo užmokestį. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog sprendžiant dėl paskirtos baudos dydžio, apelianto nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertinos. Bauda buvo beveik perpus sumažinta motyvuojant apelianto turtine padėtimi. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl kiekvienos apelianto turtinę padėtį pagrindžiančios aplinkybės, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas šių aplinkybių neįvertino. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas nepateikė teismui išsamių duomenų apie turimą turtą, pinigines lėšas banko (bankų) sąskaitose, visas gaunamas pajamas bei turimus įsipareigojimus, iš kurių galima būtų spręsti apie paskirtos baudos sukeliamas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į perduotinų dokumentų svarbą bankroto procedūrų vykdymui, įvertinus ĮBĮ nustatytą maksimalią sankciją už šios pareigos nevykdymą (2 896 Eur bauda), apeliacinio teismo įsitikinimu, apeliantui paskirta bauda (1 200 Eur) atitinka pažeidimo sunkumą, todėl paskirta sankcija laikytina proporcinga priemone. Apeliantas akcentavo, jog anksčiau nėra baustas, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo paskirtą baudą, kuri savo dydžiu nesiekia sankcijos vidurkio, dar labiau sumažinti arba jos visiškai neskirti. Atkreiptinas dėmesys, jog turtinė padėtis neeliminuoja asmens teisinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo apskritai neskirti baudos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-873/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.