- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1060-265/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Turto banko
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi su skundu, prašydama panaikinti antstolio 2018 m. vasario 7 d. patvarkymą dalyje dėl mirusio skolininko V. A. L. pakeitimo nauja skolininke - valstybe, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ )Turto banko, vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551, Nr. 0091/09/01830 ir Nr. 0091/10/01934. Nurodė, kad antstolis yra uždėjęs areštą išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos bendrabutis“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00950, o duomenų apie tai, kad buvo išviešinta informacija apie vykdomą išieškojimą kitose vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551, Nr. 0091/09/01830 ir Nr. 0091/10/01934 - nėra. Taip pat po skolininko mirties išieškotoja per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą neinformavo palikimo vietos atsiradimo notaro apie vykdomą išieškojimą UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai. Teigė, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, įpėdinis neturėjo galimybės gauti informacijos apie vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551, Nr. 0091/09/01830 ir Nr. 0091/10/01934 išieškomas skolas, todėl kreditoriaus reikalavimai paminėtose vykdomosiose bylose negali būti įgyvendinami.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. 2018 m. kovo 12 d. patvarkymu nustatė, jog pareiškėjos skundas nepagrįstas, jo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad iki palikėjo mirties viešame registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00950, kurioje yra ta pati išieškotoja UAB „Klaipėdos bendrabutis“, kaip ir vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551, Nr. 0091/09/01830 ir Nr. 0091/10/01934, todėl įpėdinei (valstybei) per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą tapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Pažymėjo, kad užvestų vykdomųjų bylų skaičius reikšmingas išieškojimo dydžiui, dėl kurio ginčo nėra.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ apie bylą informuotas tinkamai, atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės įmonės Turto banko, skundą tenkino. Panaikino antstolio G. J. 2018 m. vasario 7 d. patvarkymą Nr. 3.5.-18-1647 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo dalyje dėl mirusio skolininko V.A. L. pakeitimo nauju skolininku - valstybe, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551, Nr. 0091/09/01830 ir Nr. 0091/10/01934.
5. Teismas nustatė, kad antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/07/00950, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2007 m. gegužės 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3708-622/2007 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V.A. L. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai, kurioje liko neišieškotos vykdymo išlaidos; vykdomąją bylą Nr. 0091/09/00237, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2008 m. spalio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3443-793/2008 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. A. L. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai, kurioje liko neišieškotos vykdymo išlaidos; vykdomąją bylą Nr. 0091/09/01551, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2009 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5811-777/2009 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V.A. L. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai, kurioje liko neišieškotos vykdymo išlaidos; vykdomąją bylą Nr. 0091/09/01830, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2010 m. rugpjūčio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11141-676/2010 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V.A. L. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai, kurioje liko neišieškotos vykdymo išlaidos; vykdomąją bylą Nr. 0091/10/01934, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2010-08-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8640-613/2010 dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. A. L. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai. Skolininkas V.A. L. Duomenys neskelbtini. mirė, po jo mirties palikimą 2016 m. balandžio 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. VM9-1470, pagrindu priėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko. 2018 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. 3.5.-18-1647 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0091/07/00950, Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551, Nr. 0091/09/01830 ir Nr. 0091/10/01934 skolininką V. A. L. pakeitė nauju skolininku - valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko.
6. Iš 2018 m. vasario 12 d. Turto arešto registro išrašo teismas nustatė, kad vykdant piniginių sumų išieškojimą UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai, antstolis 2009 m. vasario 23 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00950 reikalavimų pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3708-622/2007 įvykdymo užtikrinimui areštavo skolininko V.A. L. turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu Duomenys neskelbtini (Turto arešto aktas Nr. 0509000856). Tuo tarpu vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551, Nr. 0091/09/01830 ir Nr. 0091/10/01934 nėra jokių duomenų, kad būtų taikytas areštas išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ reikalavimų pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-5811-777/2009, Nr. 2-15093-826/2009, Nr. 2-3443-793/2008 ir Nr. 2-8640-613/2010 įvykdymo užtikrinimui palikėjo nekilnojamam turtui, ir kad turto areštas būtų išviešintas viešajame registre. Taip pat byloje nėra duomenų, kad palikėjo kreditorė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ar išieškojimą vykdantis antstolis per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2010 m. spalio 29 d., kitokiu būdu (pvz., pranešimas notarui) būtų išviešinę kreditinius reikalavimus, ar kad būtų kreiptasi teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
7. Atsižvelgęs į tai, kad vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551, Nr. 0091/09/01830 ir Nr. 0091/10/01934 nėra duomenų, kad per įstatymu nustatytą trijų mėnesių laikotarpį antstolis būtų informavęs apie išieškotojos reikalavimus ir skolininko skolą paveldėtoją – valstybę, ar būtų pranešta notarui, ar būtų išviešintas viešuose registruose skolininko turto areštas, teismas sprendė, kad antstolis nepagrįstai priėmė 2018 m. vasario 7 d. patvarkymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese nurodytose vykdomosiose bylose, todėl šį patvarkymą iš dalies panaikino, paliekant galioti skolininko pakeitimą jo teisių ir pareigų perėmėju vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00950.
8. Antstolio argumentą, kad paveldėtojai – valstybei buvo tinkamai pranešta apie kreditorės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ reikalavimus, esant pritaikytam skolininko turto areštui vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00950, nes neva užvestų vykdomųjų bylų skaičius to paties išieškotojo naudai reikšmingas tik išieškojimo dydžiui, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog tas pats antstolis vykdo keletą vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš to paties skolininko to paties išieškotojo naudai, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų turi būti aiškiai išviešintas konkretus kreditorius ir jo reikalavimo mastas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas pažeidė teisinio apibrėžtumo (saugumo) principą. Susidarė tokia teisinė situacija, kad kreditoriaus įgytos procesinės teisės, kurios egzistavo palikimo atsiradimo laiku (2010 m. liepos 29 d.), pasikeitė susiformavus naujai teismų praktikai. Tokiu būdu nebėra gerbiami tiek proceso dalyvių teisėti interesai, tiek ir jų įgyti teisėti lūkesčiai dėl civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.
9.2. Teismas nepagrįstai panaikino antstolio G. J. 2018 m. vasario 7 d. patvarkymą Nr. 3.5.-18-1647 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551 ir Nr. 0091/09/01830, kadangi šiose vykdomosiose bylose liko išieškoti tik vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidos buvo priteistos ir priteisinėjamos iki skolininko mirties Klaipėdos miesto apylinkės teisme, todėl valstybei, kaip paveldėtojai, buvo žinomos aplinkybės, susijusios su mirusiojo skolininko teisminėmis skolomis.
9.3. Atsižvelgiant į tai, jog viešame registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas iki palikėjo mirties vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00950, kurioje ta pati išieškotoja, kaip ir vykdomosiose bylose Nr. 0091/09/00237, 0091/09/01551, 0091/09/01830 ir 0091/10/01934, konstatuotina, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB "Klaipėdos bendrabutis“.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Teismas nepasisakė dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-69-357/2018 formuojamos praktikos, aktualios esant kelioms vykdomosioms byloms bei esant tam pačiam išieškotojui.
9.5. Kasacinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-18/2014 išaiškino, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose (tiek iki skolininko V. A. L. mirties, tiek ir laikotarpiu po jos) nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikykis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla.
10.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teise kreiptis i teismą, prašydamas pratęsti ši terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka.
10.3. Antstolio argumentas, jog nutartys dėl vykdymo išlaidų priteisimo buvo priimtos Klaipėdos miesto apylinkės teisme, t. y. valstybės įsteigtoje institucijoje, tai valstybei buvo žinoma apie šias mirusiojo skolas, yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis nustatytai kreditinių reikalavimų mirusiojo įpėdiniams pareiškimo tvarkai bei teismų praktikai, todėl yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios nurodytos šios nutarties 5 punkte, todėl pakartotinai jos nenurodytinos.
13. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria patenkintas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundas dėl antstolio G. J. veiksmų, ir antstolio 2018 m. vasario 7 d. patvarkymas Nr. 3.5.-18-1647 panaikintas.
14. Pažymėtina, kad CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai nepasisakė ir neatsižvelgė į praktiką, suformuotą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-69-357/2018, vertintini kritiškai.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, jog nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
16. Pažymėtina, kad praktika paveldėjimo teisinių santykių bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
17. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas šio kreditorių reikalavimų pareiškimo būdo aiškinimo ir taikymo praktiką, suformulavo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs vykdomųjų bylų Nr. 0091/07/00950, Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551, Nr. 0091/09/01830 ir Nr. 0091/10/01934 duomenis, teisingai sprendė, kad vykdomosios bylose Nr. 0091/09/00237, Nr. 0091/09/01551, Nr. 0091/09/01830 ir Nr. 0091/10/01934 skolos faktas nebuvo išviešintas kreditoriams. Pagal vykdomosios bylos Nr. Nr. 0091/07/00950 duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolos faktas minėtoje vykdomojoje byloje buvo žinomas pareiškėjai, kadangi antstolis 2009 m. vasario 23 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00950 reikalavimų pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3708-622/2007 įvykdymo užtikrinimui areštavo skolininko V.A. L. turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu Duomenys neskelbtini (Turto arešto aktas Nr. 0509000856).
19. Apelianto teigimu, kreditoriaus įgytos procesinės teisės, kurios egzistavo palikimo atsiradimo metu (2010 m. liepos 29 d.), pasikeitė susiformavus naujai teismų praktikai. Tokiu būdu pažeisti teisėti interesai ir lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.
20. Kaip teisingai nurodė pareiškėja, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir anksčiau formavo analogišką praktiką, tai yra, kasacinis teismas nuosekliai išaiškino, kad nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
21. Apelianto argumentai, jog ne vykdomųjų bylų skaičius apsprendžia kreditoriaus išviešinimo faktą, tai yra, kad pakanka, jog skolos faktas buvo išviešintas vienoje iš kelių vykdomųjų bylų, laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, valstybei paveldint mirusio asmens turtą, kaip ir bet kuriam kitam paveldėtojui, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių pareikš reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Valstybė, paveldėdama skolininko turtą ir negavusi kreditorių reikalavimų per įstatymo nustatytą terminą, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad kreditorių nėra arba jie nesiekia įgyvendinti teisės išsiieškoti skolą. Nesant duomenų apie kreditorius ir jų reikalavimus, valstybė, priėmusi palikimą ir tapusi turto savininke, turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepaisant to, jog tas pats antstolis vykdo keletą vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš to paties skolininko to paties išieškotojo naudai, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų turi būti aiškiai išviešintas konkretus kreditorius ir jo reikalavimo mastas.
22. Kritiškai vertintini ir apelianto argumentai, jog valstybei buvo žinoma apie mirusiojo skolas, kadangi nutartys dėl vykdymo išlaidų priteisimo buvo priimtos Klaipėdos miesto apylinkės teisme, t. y. valstybės įsteigtoje institucijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks aiškinimas neatitiktų šioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo praktikos bei prieštarautų Civiliniame kodekse nustatytai kreditinių reikalavimų mirusiojo įpėdiniams pareiškimo tvarkai.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstos ir teisėtos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.