Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko perduotoje nagrinėti civilinėje byloje, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10931-752/2018 pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė R. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. M. skundu kreipėsi į antstolę R. G., kuriuo prašė panaikinti 2018 m. vasario 26 d. priimtą patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bauda administracinių teisės pažeidimų byloje nebuvo išieškota per dvejus metus, vykdymo procesas turi būti nutrauktas pasibaigus vykdymo senaties terminui.Antstolė R. G. 2018 m. kovo 22 d. patvarkymu pareiškėjo M. M. skundo netenkino. Nurodė, kad jos kontoroje vykdomas Kauno miesto VPK Eismo priežiūros išduotas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21,72 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. valstybės naudai. Pažymėjo, kad nutarimas buvo pateiktas vykdymui nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui termino. Siekiant išieškoti paskirtą baudą, buvo atliekami vykdymo veiksmai, nebuvo dviejų metų laikotarpio, per kurį nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai. Akcentuojama, kad M. M. vengė sumokėti jam paskirtą baudą, nors yra dirbantis, gaunantis pajamas, turintis nekilnojamojo turto, o bauda yra palyginti nedidelė.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, antstolė, vykdydama baudos išieškojimą iš skolininko M. M. nepažeidė įstatymų reikalavimų, skolininkas pats vengė baudą mokėti, todėl jokie senaties terminai negali būti taikomi, pareiškėjo skundas turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas nurodė, kad antstolės R. G. kontorai 2008 m. gruodžio 9 d. buvo pateiktas Kauno miesto VPK Eismo priežiūros 2008 m. rugsėjo 23 d. išduotas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21,72 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. valstybės naudai, todėl nebuvo praleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminas.Teismas išaiškino, kad nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalies nuostatos redakcijoje numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalies nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. priimto ATPK 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Kadangi M. M. bauda paskirta 2008 m. rugsėjo 23 d., t. y. iki 2015 m. liepos 1 d. todėl jos išieškojimui turi būti taikoma iki šio įstatymo galiojusi tvarka, kurioje nebuvo numatyta baudos išieškojimo senaties terminas.Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju baudos išieškojimas užsitęsė iš esmės dėl skolininko M. M. vengimo vykdyti paskirtą baudą, domėtis nuobaudų vykdymo ir išieškojimo procesu, o ne dėl antstolės neveikimo. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo nutraukti vykdymo procesą vykdomojoje byloje dėl senaties. Teismas sprendė, kad vykdomojoje byloje įstatymo pažeidimų nenustatyta, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti antstolės R. G. 2018 m. vasario 26 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą dėl administracinės baudos išieškojimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nutarimas skirti baudą už administracinės teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Turi būti vadovaujamasi įstatymo analogija, atitinkamai taikomi ATPK 35, 308 ir 313 straipsniai. Bauda neišieškota daugiau kaip devyni metai, todėl nutarimas skirti baudą neturi būti vykdomas, o vykdymo procesas nutrauktinas.Teismas nesiaiškino, ar vykdymo eiga nebuvo sustojusi, nepagrindė jokiais įrodymais, patvirtinančiais vykdymo proceso tęstinumą, o ne imitavimą. Pareiškėjas nesislapstė, netrukdė antstoliui vykdyti išieškojimo, neatliko jokių neteisėtų veiksmų vykdymo procese, o antstolis neatliko jokių aktyvių vykdymo veiksmų, tik imitavo vykdymo procesą ir didino vykdymo išlaidas, siekdamas asmeninės naudos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Byloje ginčas kilo dėl vykdomosios bylos nutraukimo pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui.

Dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino

Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Šios nutarties priėmimo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalių reguliavimą, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal ANK, taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Kadangi nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimta 2008 m. rugsėjo 23 d., iki įsigaliojant ANK, baudos nebuvo perkvalifikuotos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo ATPK nenumatė vykdymo išieškojimo terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

Kasacinis teismas nurodė, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą (baudą) vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas (ATPK 308 straipsnio 1 dalis; tokia nuostata buvo įtvirtinta ATPK redakcijoje, galiojusioje nuo 2011-03-01). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė R. G. 2008 m. gruodžio 10 d. priėmė vykdyti Kauno miesto VPK Eismo priežiūros 2008 m. rugsėjo 23 d. išduotą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21,72 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. valstybės naudai. Taigi vykdomojoje byloje nebuvo praleistas trijų mėnesių terminas, per kurį išieškotojas turėjo perduoti vykdytiną dokumentą vykdymui.Vertinant dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu pasisakytina, jog byloje nenustatyta dvejų metų laikotarpio, kuomet antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Bylos duomenimis antstolė 2008 m. gruodžio 10 d. priėmė vykdymui Kauno miesto VPK Eismo priežiūros 2008 m. rugsėjo 23 d. išduotą nutarimą. Priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė sistemiškai atliko vykdymo veiksmus. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad periodiškai buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, Sodros duomenys, buvo areštuotas turtas, piniginės lėšos sąskaitose, tikrinamos piniginės lėšos banko sąskaitoje ir šios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nėra pagrindo pripažinti, jog dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolė neatliko vykdymo veiksmų, todėl atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad antstolė neatliko jokių aktyvių vykdymo veiksmų, tik imitavo vykdymo procesą.Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar vykdymo eiga nebuvo sustojusi, nepagrindė jokiais įrodymais, patvirtinančiais vykdymo proceso tęstinumą, o ne imitavimą. Su minėtais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš skundžiamo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos tyrė ir vertino ar nėra laiko tarpo, kuomet antstolė dvejus metus būtų neatlikusi jokių vykdymo veiksmų. Teismas nurodė, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – periodiškai buvo teikiamos užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kredito įstaigoms, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centas“, Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM. Teismo padarytas išvadas patvirtina vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys. Vien tai, kad nutarties motyvai glausti, nereiškia, jog teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas žinojo apie baudos paskyrimą bet baudos vykdymu nesidomėjo, jos nesumokėjo ilga laiką, nors apeliacinio teismo vertinimu nuobauda yra nedidelė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą bei faktus, jog nėra baudos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtą baudą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindo spręsti, kad jis vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinės nuobaudos jam paskyrimo. Kaip minėta, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Iš dalies sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjas nesislapstė, netrukdė antstoliui vykdyti išieškojimo, neatliko jokių neteisėtų veiksmų vykdymo procese, tačiau vien šių aplinkybių pagrindu, bei atsižvelgiant į apelianto argumentus, kad vykdymo išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nesumokėjo ir nedėjo jokių pastangų sumokėti baudos pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes, duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda, todėl įvertinus visumą aplinkybių nėra pagrindo byloje taikyti vykdymo senaties terminą ir nutraukti jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą.Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdymui nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procese nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo. Skolininkas vengė vykdyti jam paskirtą nuobaudą ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.Išnagrinėjus atskirąjį skundą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-10931-752/2018 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.