Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. F., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

suinteresuotam asmeniui – R. F. tėvui J. F.

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. F. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartimi R. F. pripažintas būdamas nepakaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas.

3. Skundžiama nutartimi, išnagrinėjus VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos teikimą dėl R. F. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, teikimas patenkintas. Sprendimas keisti R. F. priverčiamąją medicinos priemonę motyvuojamas tuo, kad 2024 m. kovo 13 d. Psichikos sveikatos centro specialistų komisijos išvadoje nurodyta, jog R. F. yra diagnozuota lėtinė psichikos liga – organinė depresija (F06.33), kad pusę metų jis lankėsi Psichikos sveikatos centre, tačiau į konsultacijas dažnai neatvykdavo paskirtu laiku, pamiršdavo vizitų datą ar laiką, kad jis nekritiškas savo būklei, paskirtus medikamentus nusiperka, tačiau pastaruoju metu jų nevartoja, išsako kliedesines idėjas, dėmesys ryškiai fiksuotas geopolitinei situacijai, kad gydymo įstaigos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog R. F. psichinė būklė nuo ambulatorinio gydymo pradžios pablogėjo, kad pats R. F. teisme parodė esantis sveikas ir poreikio gydytis, vartoti vaistus nemato.

4. Savo skunde R. F. nurodė, kad nesutinka, jog jam būtų paskirtas priverstinis stacionarinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kur jis buvo patalpintas visiškai sveikas. Nori, kad būtų pateikti įrodymai, jog su jo psichikos būkle yra negerai. Taip pat išreiškė grasinimus jei sprendimas nebus pakeistas.

5. Teismo posėdyje R. F., jo atstovas bei gynėja prašė skundą tenkinti.

6. Skundas atmestinas.

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, taip pat teismo posėdyje išklausęs R. F. bei jo atstovo paaiškinimų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi R. F. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą pagrįstai pakeista į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą nėra pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. į asmens psichinės sveikatos būklę ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeičia, o BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo, atsižvelgė į Psichikos sveikatos centro specialistų komisijos išvadą, kurioje nurodyta, kad R. F. serga organine depresija (F06.33), yra nekritiškas savo būklei, paskutinius pusę metų paskirtų medikamentų nevartoja, išsako kliedesines idėjas.

10. Nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo abejoti specialistų R. F. nustatyta diagnoze, nustatytu faktu, jog jis nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti ir kad jam reikalingas tolesnis priverstinis gydymas. Be to, nagrinėjant skundą apeliacinės instancijos teisme R. F. nurodė, kad jis yra visiškai sveikas, jam gydytojo psichiatro paskirtų vaistų nevartoja, nes jam paskirti vaistai darė neigiamą poveikį, o be jų jaučiasi puikiai. Taip pat nurodė, kad dėl savo veiksmų, t. y. dėl to, kad apmėtė Lietuvos Respublikos Seimo pastatą kiaušiniais, dėl ko jam buvo paskirtas gydymas, visiškai nesigaili, mano, kad elgėsi teisingai, nes Lietuvos valdžia yra bloga, ir pareiškė, jog ir dabar elgtųsi taip pat, tik vietoj kiaušinių į Seimą mėtytų granatas.

11. Šios R. F. teisme išsakytos mintys akivaizdžiai įrodo, kad jis yra visiškai nekritiškas savo sveikatos būklei, visiškai pateisina savo įstatymams prieštaraujantį elgesį ir išreiškė ketinimą ateityje galimai atlikti ir žymiai pavojingesnius veiksmus. Esant šioms aplinkybėms skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių, kad R. F. socialinis pavojingumas nėra išnykęs ar sumažėjęs, o atvirkščiai – jis yra padidėjęs, todėl akivaizdu, jog jam būtinas tolesnis gydymas.

12. Atsižvelgiant į tai, kad R. F. laiko save visiškai sveiku ir ambulatorinėmis sąlygomis jam skirtų medikamentų nevartoja, t. y. yra visiškai nemotyvuotas gydytis savarankiškai, akivaizdu, jog jam taikant tokį gydymo režimą BPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti priverčiamosios priemonės tikslai negali būti pasiekti.

13. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu R. F. būtinas nuolatinis stebėjimas bei gydymas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagrįstai pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

14. Dėl to R. F. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. F. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.