Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialisto E. K. 2017 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis Š. J. 2017 m. spalio 24 d. V. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad V. D. 2017 m. spalio 24 d. 11.13 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis, kai transporto priemonės variklis buvo įjungtas. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 20 punktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialisto E. K. 2017 m. spalio 24 d. nutarimu V. D. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 75 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

2017 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas V. D. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. 2017-10-24, 11.13 val. vairavo įmonei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojęs reguliuojamoje sankryžoje prie šviesoforo, perkėlė įmonei priklausančią mobiliojo ryšio priemonę (telefoną) (numeris (duomenys neskelbtini)), buvusią ant keleivio sėdynės, arčiau pavarų dėžės, tačiau juo nesinaudojo. Nei kalbėjosi telefonu, nei siuntė trumpąsias žinutes, nei su juo atliko kitas funkcijas. Tai patvirtina išrašas iš mobiliojo ryšio operatoriaus, kuriame nurodyta, jog 2017-10-24 - 2017-10-25 dienomis telefonas buvo naudotas tik vieną kartą ir tik naršymui internetu, kurio naudojimosi laikas užfiksuotas buvo 00:42:31. Būtent tai, kad nesinaudojo telefonu, paaiškino ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistui E. K., tačiau šių jo paaiškinimų pareigūnas prie nutarimo nepridėjo ir šių paaiškinimų nutarime nenurodė. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ANK 566 straipsnį, kuriame įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai. Taip pat buvo pažeistas ANK 567 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Pareigūnas, išnagrinėjęs bylą, neįvykdė įstatyme įtvirtintų administracinių nusižengimų teisenos principų, nes neišsiaiškino asmens, padariusio administracinį nusižengimą, neišsprendė bylos pagal įstatymą, sprendimą priėmė neobjektyviai.

Teismo posėdyje V. D. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareigūnai surašė protokolą už mobiliojo ryšio telefono naudojimą, bet jis tik norėjo jį perkelti prie pavarų svirties. Pareigūnas 2017 m. spalio 14 d. surašė protokolą ir jį kieme išvadino mužiku, paskyrė baudą. Pareigūnas pasišaipė, sakė „dabar praradai teises dviem mėnesiams“. Tai vertina, kaip neetišką pareigūno elgesį. Mano, kad nutarimas priimtas dėl pareigūno asmeniško požiūrio į jį. Teisę vairuoti automobilį įgijo 2016 m. kovo 23 d., baustas buvo dėl parkavimosi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje gavo baudą, nes buvo palikęs automobilį išvykstant į užsienį. Stengiasi laikytis taisyklių. Paskirtą baudą spalio 14 d. sumokėjo. Nesiskundė, nes negrėsė teisių perlaikymas. Yra vienintelis šeimos išlaikytojas, negali prarasti teisės vairuoti. Telefonu nekalbėjo. Bendravo su pareigūnu E. K.. Telefoną perdėjo, nes reikėjo naudotis laisvų rankų įranga. Su pareigūnų tarnybiniais pranešimais nesusipažinęs. Tuo metu niekas neskambino, tuo metu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Telefoną turėjo vieną, buvo darbo metu. Telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Tai įmonės telefonas. Asmeninio telefono darbo metu nenaudoja. Jį palieka darbo spintelėje. Važiavo vienas. Telefoną perkėlė nuo keleivio sėdynės arčiau pavarų svirties. Telefonui kažkas būdavo su garsu. Kad pamatytų jei kas skambintų ir galėtų atsiliepti, perkėlė jį arčiau. Tuo metu buvo daug užsakymų, daug reikėjo važiuoti. Telefonu tą dieną niekas neskambino. Automobilyje yra įdiegta laisvų rankų įranga. Turėjo turėti telefoną, kad matytų, jei kas skambina. Važiavo tuo metu į (duomenys neskelbtini). Pareigūnai sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, tai galėjo būti apie pietus. Buvo sustojęs prie sankryžos, automobilio variklis užgesintas nebuvo. Spalio 24 d. asmeninio naudoto telefono numerio nebeturi, dažnai keičia korteles, nes pamiršta pasipildyti ar pasikeičia tarifai. Telefoną perdėti užtruko 30 - 20 sekundžių, gal mažiau, gal 10 sekundžių. Laikas yra tik smulkmena. Tuo metu nevairavo, stovėjo sankryžoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Telefoną tiesiog pakėlė ir į jį pasižiūrėjo. Nežino, kiek laiko šviesoforo šviesa dega. Pareigūnai iki spalio mėnesio įvykio nebuvo matyti. Pareigūnas jį įžeidė spalio 14 d., siūlė tazerį. Bauda nebuvo svarbi, bet tiesos nerasi. Spalio 24 d. pareigūnas E. K. pasakė, kad jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Pasakė, kad dokumentų nepasirašys, nes nesutinka. Nežino, kodėl tarnybiniame pranešime taip parašyta. Važiavo pirma eismo juosta, nes reikėjo sukti į kairę, pareigūnai - antra juosta. Pareigūnai (duomenys neskelbtini) gatve važiavo tiesiai, jie stovėjo 90 laipsnių kampu. Atstumas iki jų apytiksliai 10-15 metrų. Gal galėjo matyti, kaip paėmė telefoną. Sankryžoje degė žalias signalas, pareigūnai ir kiti automobiliai važiavo. Prie ausies telefono nebuvo pridėjęs. Buvo sustojęs sankryžoje, buvo su ranka pasirėmęs ir perkėlė telefoną. Buvo pasirėmęs ranką į porankį. Pareigūnai važiavo tiesiai, o jis sukosi į tą gatvę. Telefono atrakinęs nebuvo. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), iki sankryžos gal apie 1 km. Dirbant turi suktis kuo greičiau, iš karto telefono neperkėlė, nes nebuvo laiko. Perkėlė sustojęs sankryžoje. Pareigūnams nesakė, kad skambina darbdavys. Pietų pertrauka 12.00 ar 13.00 val. Po darbo naudotis darbo telefonu neturi teisės. Telefone visada būna įjungtas internetas. Duomenys pašalinti po 12 valandos nakties. Telefonas visada įjungtas, jis pats atsinaujina. Automobilyje tik perkėlė telefoną nuo sėdynės iki svirties. Jei nebūtų skirtas vairuotojo teisės atėmimas, nutarimą būtų skundęs. Skundas kainavo 150 eurų, jam blogai su sveikata, žmona studijuoja, yra vienas šeimos išlaikytojas. Nesutinka, kad buvo paskirta maksimali bauda, nes daug pinigų prarado. Gyvenant daugiabutyje yra automobilių kolona sustatyta ir automobiliams reikia važiuoti per pėsčiųjų taką, todėl kviečiami pareigūnai ir skiriamos baudos. Ten situacija sudėtinga. Dabar grįžo iš užsienio. Eis į pokalbį dėl sandėlininko-išvežiotojo pareigų.

Liudytojas Š. J. teismo posėdyje parodė, kad dirba Kelių policijos pareigūnu. V. D. matytas tarnybinių pareigų metu, santykiai su juo neutralūs. Buvo fiksuotas pažeidimas – mobiliojo ryšio telefono naudojimas rankomis vairuojant transporto priemonę. Pastebėjo iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį. Jiems švietė žalias šviesoforo signalas. Pastebėjo, kad vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio priemone artėdamas link sankryžos. Pristabdė, o V. D. tęsė pokalbį telefonu. Kolega pravažiavo sankryžą, jis stebėjo. Pravažiavę sankryžą, sustojo. Vairuotoją sustabdė. Prie jo nuėjo jis, paklausė, „kodėl pažeidėte taisykles“? V. D. sakė „man paskambino direktorius, pasakiau „vairuoju, negaliu“ ir padėjau ragelį“. Tuomet paaiškino, kad bus surašytas protokolas. Vairuotojas pasakė „kiek galiu mokėti baudas?“, sakė „rašykit ką norite, aš nesutiksiu“. Kadangi baustas buvo antrą kartą, reikia priimti nutarimą. Jis sutiko, kad nutarimą priimtų vietoje. Surašė protokolą, kolega priėmė nutarimą. Atsižvelgus į tai, kad asmuo baustas kelintą kartą, nutarimą priėmė pasitarę, skyrė specialiosios teisės atėmimą ir baudą. Buvo du pareigūnai, nuo jo 10-15 metrų atstumu. Važiavo pirma eismo juosta, antra juosta buvo laisva. Situaciją stebėjo nepertraukiamai. Kolega vairavo automobilį. Naudojimasis telefonu užtruko apie 7-8 sekundes. Pėsčiųjų nebuvo. Jis minėjo, kad direktorius paskambino, spėja, kad į darbinį telefoną. Negali pasakyti, ar tuo metu automobilyje buvo kitų mobiliojo ryšio priemonių. Telefonas buvo juodos spalvos, nedidelis. Tarnybinis automobilis filmuoja tiesiai, važiuojant iš šono nesimato. Prašo, kad įrašas būtų išsaugotas ir išsaugo jį laikmenoje. Šiuo atveju įrašo nebuvo. Telefono nebūtų matę, jei žmogus jį būtų perdėjęs į kitą vietą. Telefoną matė prie dešinės ausies su dešine ranka. Kai priėjo, telefonas buvo ar ant sėdynės, ar padėtas prie kojų, tiksliai negali pasakyti. Vairavo ne jis. Sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Kalbantį vairuotoją pamatė su kolega, kolega nutraukė žvilgsnį, nes jis vairavo, o jis žvilgsnio nepaleido ir per šoninį langą stebėjo.

Liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, jog V. D. matytas tarnybinių pareigų ėjimo metu. 2017 m. spalio 24 d. dirbo su Š. J., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, privažiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžą pastebėjo, kad atvažiuoja mikroautobusas, kurio vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Jis telefoną padėjo žiūrėdamas į juos. Kolega nuėjo su juo pabendrauti. Vairuotojas sakė, kad jam skambino viršininkas ir jis trumpai atsiliepė, pasakydamas, kad negali kalbėti. Pasakė, kad atsisakys pasirašyti dokumentus ir nemokės skirtos baudos. Vairuotojui pasakė, kad priims nutarimą, bus paimamas vairuotojo pažymėjimas 2 mėnesiams ir paskirta bauda. Vairuotoją stebėjo 15-20 metrų atstumu. Nusižengimą pamatė kartu. Su kolega vienas kitam pasakė. Buvo nustebę, nes vairuotojas juos pamatęs dar pakalbėjo. Jis užtruko apie 15-20 sekundžių. Video medžiagos nėra, įrašas fiksuojamas iš automobilio priekio. Šis automobilis buvo iš šono. V. D. telefoną buvo prisidėjęs prie ausies, judėjo lūpos, matėsi, kad kalba. Dar pristabdė, nes jei žmogus toliau nedaro pažeidimo, jo nestabdo. Kolega su juo bendravo. Pats priėjo tik kitą automobilį sustabdžius. Vertinant pažeidimą, situaciją, atsižvelgė, nes trečią kartą tos pačios rūšies pažeidimas, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmą kartą gali būti paskirta bauda, o kitą kartą gali būti paskiriama papildoma priemonė. Piktumo prieš asmenį neturėjo. Matė, kaip jis naudojasi telefonu. Kliūčių vairuotojo stebėjimui nebuvo. Kai pamatė kalbantį vairuotoją, stabtelėjo, su kolega pakalbėjo, kad jis, matydamas juos, dar toliau naudojasi. Telefonas buvo tamsios spalvos. Anksčiau yra gavęs iškvietimą, kad kieme stovi automobilis ir trukdo kitiems pravažiuoti. V. D. automobilis stovėjo užstatęs kelią. Nuo to pažeidimo buvo praėjęs gal mėnuo, tiksliai nepamena. V. D. aiškino, kad visi taip stato automobilius. Jis patraukė automobilį ir pradėjo eiti. Tuomet paėmė už rankos, sakė „mandras esi“. Pasiėmė tazerį, sakė „einam į automobilį“. Tuomet viskas vyko sklandžiai, jis pateikė reikiamus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 5 str. 1 d. numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 str.). ANK 567 str. 1 d. numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

KET 20 punktas nurodo, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė pagal ANK 417 str. 3 d.

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas KET 20 punkte ir ANK 417 str. 3 d. įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis – plačiąja prasme, tai reiškia bet kokį naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Taigi, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės neišjungtas variklis, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo sms žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. ATP-1008-1020/2016, Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. ATP-201-508/2013, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. ATP-26-185/2014 ir kt.) tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, būtent nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir tuo jis kelia grėsmę eismo saugumui.

Nors V. D. neigia padaręs administracinį nusižengimą, tačiau jo nurodyta aplinkybė, kad jis automobilyje mobiliojo ryšio telefoną tik perkėlė iš vienos vietos į kitą, t. y. nuo keleivio sėdynės prie pavarų svirties, teismo vertintina tik kaip jo gynybinė pozicija, kuri paneigta kitais byloje išnagrinėtais duomenimis. Teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai, fiksavę įvykį ir surašę administracinio nusižengimo protokolą bei priėmę skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai Š. J. ir E. K.. Minėti liudytojai patvirtino tarnybiniame pranešime bei nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y., kad 2017 m. spalio 24 apie 11.13 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje V. D., vairuodamas transporto priemonę, sustojo šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis, kai transporto priemonės variklis buvo įjungtas. Policijos pareigūnai, fiksavę pažeidimą, pravažiavę sankryžą sustojo, sustabdė V. D., surašė administracinio nusižengimo protokolą bei priėmė nutarimą pagal ANK 417 str. 3 d. Liudytojas Š. J. teismo posėdyje parodė, kad pastebėjo iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį; kalbantį vairuotoją pamatė su kolega, kolega nutraukė žvilgsnį, nes jis vairavo, o jis žvilgsnio nepaleido ir per šoninį langą stebėjo; situaciją stebėjo nepertraukiamai; jiems švietė žalias šviesoforo signalas; pastebėjo, kad V. D. naudojasi mobiliojo ryšio priemone artėdamas link sankryžos; pristabdė, V. D. tęsė pokalbį telefonu; kolega pravažiavo sankryžą, jis stebėjo; pravažiavę sankryžą, sustojo; vairuotoją sustabdė; prie jo nuėjo, paklausė „kodėl pažeidėte taisykles?“; sakė „man paskambino direktorius, pasakė „vairuoju, negaliu“ ir padėjo ragelį; važiavo pirma eismo juosta, antra juosta buvo laisva. Pasak liudytojo, naudojimasis telefonu užtruko apie 7-8 sekundes. Tai, jog V. D. kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, patvirtino ir liudytojas E. K., nurodydamas, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, privažiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžą pastebėjo, kad atvažiuoja mikroautobusas, kurio vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio telefonu; vairuotojas telefoną padėjo žiūrėdamas į juos; kolega nuėjo su juo pabendrauti; vairuotojas sakė, kad jam skambino viršininkas ir jis trumpai atsiliepė, pasakydamas, kad negali kalbėti; vairuotoją stebėjo 15-20 metrų atstumu; nusižengimą pamatė kartu; su kolega vienas kitam pasakė; buvo nustebę, nes jis juos pamatęs dar kalbėjo; vairuotojas užtruko apie 15-20 sekundžių; jis buvo telefoną prisidėjęs prie ausies, judėjo lūpos, matėsi, kad kalba; matė, kaip jis naudojasi telefonu; kliūčių vairuotojo stebėjimui nebuvo; kai pamatė kalbantį vairuotoją, stabtelėjo, su kolega pakalbėjo, kad jis, matydamas juos, dar toliau naudojasi. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad policijos pareigūnai vairuotoją matė aiškiai, nedideliu atstumu, kliūčių jį matyti ir stebėti nebuvo. Be to, ir pats V. D. teisme aplinkybės, kad pareigūnai jį galėjo matyti neginčijo, t. y. nurodė, kad gal galėjo matyti, kaip paėmė telefoną.

Vertinant V. D. nurodytą aplinkybę, kad jis automobilyje mobiliojo ryšio telefoną tik perdėjo iš vienos vietos į kitą, visiškai sutiktina su liudytojo Š. J. teisme duotu paaiškinimu, kad pareigūnai telefono nebūtų matę, jei vairuotojas telefoną būtų perdėjęs į kitą vietą. Be to, svarbu ir tai, kad V. D., teismo posėdžio metu paklaustas, kiek laiko truko telefono perkėlimas, nurodė, jog tai truko 30 - 20 sekundžių, gal mažiau, gal 10 sekundžių. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas laiko tarpas (net ir 10 sekundžių), yra nelogiškas ir akivaizdžiai per ilgas atliekant pareiškėjo nurodytą veiksmą, t. y. tik perkeliant mobiliojo ryšio telefoną iš vienos vietos į kitą. V. D. teisme nurodė ir tai, kad jis automobilyje buvo pasirėmęs su kaire ranka į mašinos porankį. Šią V. D. nurodytą aplinkybę paneigia liudytojo Š. J. duoti parodymai, kad telefoną aiškiai matė prie dešinės ausies su dešine ranka, bei nurodė telefono spalvą ir dydį, t. y. telefonas buvo juodos spalvos, nedidelis. Liudytojas E. K. taip pat nurodė, kad telefonas buvo tamsios spalvos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su skundu pateikė paslaugų teikėjo „Bitė“ telefono numerio (duomenys neskelbtini) už 2017 m. spalio 24 d. ir 2017 m. spalio 25 d. paslaugų detaliąją ataskaitą, iš kurios matyti, kad nurodytomis datomis buvo užfiksuotas tik naršymas internete Lietuvoje. Tačiau šiuos pateiktus duomenis teismas vertina kritiškai ir nesutinka, kad jie paneigia byloje nustatytus objektyvius faktus. Byloje nėra duomenų, kad būtent šiuo telefono numeriu įvykio metu naudojosi V. D., o teisme paklaustas apie asmeninio telefono numerį, kadangi minėtasis numeris, pareiškėjo teigimu, buvo darbo telefono numeris, pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio 24 d. asmeninio naudoto telefono numerio nebeturi, dažnai keičia korteles, nes pamiršta pasipildyti ar pasikeičia tarifai. Atkreiptinas dėmesys, kad V. D. duoti parodymai nėra nuoseklūs, apie įvykį nurodo vis naujų, jam palankių aplinkybių, kas, teismo nuomone, yra pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad policijos pareigūnų automobilis, kuriuo 2017 m. spalio 24 d. dirbo pareigūnai Š. J. ir E. K., filmuoja tiesiai, važiuojant iš šono nesimato, todėl byloje nėra vaizdo įrašo. Tačiau, teismo manymu, tai neturėjo esminės reikšmės administracinio nusižengimo fiksavimui. V. D. nusižengimas buvo fiksuotas kitais būdais – nusižengimą pastebėję policijos pareigūnai jį fiksavo tarnybiniame pranešime ir protokole. Teismo vertinimu, liudytojų Š. J. ir E. K. parodymai yra logiški, nuoseklūs, atitinkantys pirminiame pareigūno Š. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, papildantys vieni kitus. Liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių visiškai sutampa. Duomenų, kad liudytojai būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų siekę V. D. melagingai apkalbėti, byloje nėra. Vien tai, kad pareigūnas E. K. 2017 m. spalio 14 d., t. y. dar iki šio nagrinėtino įvykio, tarnybinių pareigų metu priėmė pareiškėjo atžvilgiu jam nepalankų sprendimą, savaime nesuponuoja išvados apie galimą pareigūno šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi. Juolab, kad V. D. minėto 2017 m. spalio 14 d. jo atžvilgiu priimto procesinio dokumento neskundė, kas rodo, kad su padarytu nusižengimu jis sutiko ir jo neginčijo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nebuvo pasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas (ANK 36 str. 1 d. 12 p.).

Teisme V. D. paaiškino, kad nors šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ieškosi darbo ir jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, nes ir būsimo darbo pobūdis gali būti susijęs su transporto priemonių vairavimu. Sutiktina, jog tai, kad pareiškėjas ieškosi darbo, kuris gali būti susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, bei tai, kad jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, laikytinos gana svarbiomis aplinkybėmis, tačiau jos negali būti vertinamos kaip absoliutus pagrindas šiuo atveju netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. D. sistemingai daro administracinius nusižengimus, t. y. nuo teisės vairuoti transporto priemones įgijimo (2016 m. kovo mėn.) už administracinių nusižengimų padarymą nesilaikant KET reikalavimų buvo baustas arba jo atžvilgiu taikyti administraciniai nurodymai net 7 kartus – nusižengimai įvykdyti 2016 m. spalio 6 d., 2016 m. gruodžio 18 d., 2017 m. balandžio 2 d., 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. spalio 14 d. ir šis paskutinis – 2017 m. spalio 24 d. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus, kad V. D. nedaro reikiamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų, savo neteisėto elgesio kritiškai nevertina, teismo nuomone, netaikyti jo atžvilgiu specialiosios teisės atėmimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad V. D., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Darytina išvada, jog V. D. paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, jos atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialisto E. K. 2017 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl V. D. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo V. D. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialisto E. K. 2017 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 75 Eur bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.