Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. Č. apeliacinį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo atmestas Z. Č. skundas dėl 2016 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 10N-58415205-16 (toliau – Nutarimas), kuriuo Z. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį 57 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. Č. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 2 d. 08.45 val., kelyje Vilnius – Utena, Vilniaus r. sav., 20,00 km, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Z. Č. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, uždrausto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Šiame straipsnyje vienas iš numatytų administracinių teisės pažeidimų pasireiškia draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymu.

Įstatymo leidėjas KET 21 punkte ir ATPK 124¹ str. 2 dalyje įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis – plačiąja prasme, t. y. draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo sms žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs, ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Taigi atsakomybei pagal ATPK 124¹ str. 2 d. pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip.

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Z. Č. kaltė pažeidus KET 21 punkto reikalavimą, t. y. draudimą naudotis rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, ir tokiu būdu padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, šioje byloje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei nutarimu, tarnybiniais pranešimais, o taip pat ir teisme kaip liudytojais apklaustų policijos pareigūnų D. Š. ir M. K. parodymais. Analizuojant policijos pareigūnų parodymus, duotus teisme, matyti, kad jie tiesiogiai stebėjo daromą pažeidimą, t. y. matė, kaip kelyje Vilnius-Utena, Vilniaus r. sav., 20,00 km, vairavęs asmuo – Z. Č. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Taigi Z. Č. padarytą administracinį teisės pažeidimą patvirtino du policijos pareigūnai, nurodę, kad būtent Z. Č. vairavo automobilį ir tai darydamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pirmiau paminėtų liudytojų D. Š. ir M. K. parodymais apie Z. Č. padaryto pažeidimo aplinkybes, nes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, juos pagrindžia ir kiti byloje surinkti duomenys: tarnybiniai pareigūnų pranešimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei paaiškinimai, duoti teisme, yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje, atitinka bylos medžiagą, tad teismas pagrįstai jais rėmėsi iš esmės atmesdamas pažeidimą padariusio ir, natūralu, bylos baigtimi suinteresuoto asmens parodymais. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl šio pažeidimo inkriminavimo vertintini duomenys apie tai ar savo tiesiogines pareigas vykdę policijos pareigūnai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ar gali būti šališki, ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Teismui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra duomenų apie ankstesnį pareigūnų ir Z. Č. bendravimą bei tai, kad policijos pareigūnai galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus Z. Č. atžvilgiu. Taigi teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. Č., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai.

Skunde teigiama, kad byloje buvo vilkinama tirti pareigūnų anksčiau turėtą vaizdo įrašą, tačiau pastebėtina, kad, kaip nurodyta 2016 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės rašte (b. l. 34), vaizdo ir garso įrašai, padaryti tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įrašymo įranga, yra saugomi ne ilgiau kaip 60 dienų, o pirmasis teismo posėdis įvyko 2016 m. birželio 14 d., taigi, aptariamas vaizdo ir garso įrašas darytas 2016 m. balandžio 2d., buvo neprieinamas dar neprasidėjus teisminiam nagrinėjimui. Taip pat pastebėtina, kad liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. Š. nurodė, jog pagal minėtą vaizdo įrašą negalima nustatyti aplinkybių, susijusių su pažeidimu, kadangi jame matėsi tik pravažiuojantis Z. Č. automobilis. Abejoti pareigūno, kasdieniame darbe naudojančio minėtas priemones, paaiškinimais apie galimybę užfiksuoti konkrečius vaizdus, teismas nematė pagrindo, taigi apeliacinio skundo teiginiai abejojant pareigūnų galimybėmis pateikti technines charakteristikas atmetami. Taip pat nurodytina, kad liudytojų V. Ž. ir N. S. parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertintini kritiškai, kadangi asmenys yra adminsitracinėn atsakomybėn patraukto Z. Č. pažįstami. Liudytojų parodymai yra paneigti kita bylos medžiaga, antai, pastarieji teisme teigė, kad automobilį sustabdę pareigūnai teigė, jog Z. Č. „kalbėjo telefonu“, visgi pareigūnai to niekada neteigė, jie nuosekliai tvirtino, jog Z. Č. laikė ranką ties vairu, rankoje turėjo telefoną ir ranka juo naudojosi, kad pareigūnai pasakė apie naudojimąsi telefonu, teisme nurodė ir Z. Č., taigi liudytojų V. Ž. ir N. S. parodymus, šioje dalyje paneigė ne tik pareigūnų, bet ir Z. Č. paaiškinimai, taigi jais vadovautis kaip patikimais duomenimis, apygardos eismas neturi pagrindo.

Teismas taip pat konstatuoja, kad Z. Č. dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo paskirta teisinga nuobauda – 57 eurų dydžio bauda. Z. Č. nubaustas straipsnio sankcijos vidurkį atitinkančia nuobauda. Byloje nenustatytos nei baudžiamąją atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės, asmuo nebuvo nubaustas dėl pakartotinio pažeidimo, kitų iš esmės teigiamai ar neigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių taip pat nenustatyta, taigi straipsnio sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, nustatė reikšmingas pažeidimo padarymo aplinkybes, paneigė prieštaravimus tarp bylos duomenų, taigi naikinti ar keisti nutarimo nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. Č. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimo palikti nepakeistą.