- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- ATP-201-508/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05995-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2012-09-11 nutarimu G. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 200 litų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2013-01-15 nutartimi šį skundą tenkino, panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-09-11 nutarimą Nr. 20N-1953809-12 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad G. P., vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone.
Šalies argumentai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-01-15 nutartį panaikinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2012-09-11 nutarimą palikti galioti. Skunde nurodo, kad G. P. neigė pažeidimą, kad vairuodamas transporto priemonę kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole jam suformuluotas kaltinimas, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. P., vairuodamas transporto priemonę, kairios rankos plaštakoje - delne, laikė mobiliojo ryšio priemonę, ir policijos pareigūnai tai matė aiškiai, kadangi atstumas iki pažeidėjo transporto priemonės buvo apie 10 metrų. Be to, policijos pareigūnas ir neminėjo, kad jis kaltinamas dėl kalbėjimo mobilaus ryšio priemone. Pastarasis asmuo nurodė, kad naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis nėra tik kalbėjimas telefonu vairuojant transporto priemonę, t.y. pakanka to, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Todėl šioje situacijoje automobilio vairavimas (jo nesustabdžius ir neišjungus variklio), kuomet G. P. rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, vertinamas kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 2 d. Policijos pareigūnai akivaizdžiai matė, kaip G. P. rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, dėl minėto pažeidimo surašė tarnybinį pranešimą, kur nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes ir tai, ką jis jiems paaiškino sustabdžius jo transporto priemonę. Policijos pareigūnai nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat teismo posėdžio metu nustatyta, kad jie su G. P. nėra pažįstami ir jų nesieja jokie ryšiai, todėl jie nėra šališki ir jiems nebuvo tikslo pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo pažeidimo įforminimo iki skundo nagrinėjimo teisme policijos pareigūnai neatsiminė šio įvykio, nepaneigia asmens padaryto teisės pažeidimo ir negali sukelti abejonių dėl jo padarymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą G. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Skunde nurodo, kad nutarimas priimtas tinkamai įvertinus tiek faktinių, tiek teisinių argumentų visumą, laikytasi esminių įrodymų vertinimą reglamentuojančių tesiės normų. Nutarime pagrįstai konstatuota, kad šioje administracinėje byloje nėra pakankamai nuoseklių įrodymų, kurie pagrįstų galimybę G. P. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę, kadangi bylos negarinėjimo metu nebuvo pateikta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo įvykio neatsiminė net policijos pareigūnai, o jo pozicija nuo pat pradžių buvo nuosekli ir vienareikšmiška, kad mobilaus ryšio priemone jis nesinaudojo ir jos rankoje nelaikė. Šioje byloje esantys visi įrodymai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, yra išvestiniai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas), tačiau pats pirminis tokių išvestinių įrodymų šaltinis nepatvirtina, kad juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 124¹ str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas. Draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, įtvirtintas KET 21 punkte. Šiame punkte taip pat numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas Kelių eismo taisyklių 21 punkte ir ATPK 124¹ str. 2 d. įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobilaus ryšio priemonėmis rankomis – plačiąja prasme, tai yra bet kokį naudojimąsi mobilaus ryšio priemonėmis rankomis. Naudotis mobilaus ryšio priemonėmis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Taigi naudojimasis mobilaus ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės neišjungtas variklis, ir nesvarbu ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo sms žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobilaus ryšio priemonėje esančią informaciją. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo netgi tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, būtent nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs, ir tuo jis kelia grėsmę eismo saugumui.
Nagrinėjamu atveju G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas jį nubausti priimtas būtent dėl KET 21 punkto pažeidimo, tai yra už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad G. P., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Bylą nutraukti galima tik tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės. Nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Nors G. P. kaltu padarius ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą neprisipažino, jo kaltė pažeidus KET 21 punkto reikalavimą, t.y. draudimą naudotis rankomis mobilaus ryšio priemonėmis vairuojant, šioje byloje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, o taip pat ir teisme liudytoju apklausto policijos pareigūno A. B. parodymais, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad G. P., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis, mobilaus ryšio telefoną laikė kairiosios rankos plaštakoje - delne. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo šio liudytojo parodymų ir policijos pareigūno R. G. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių nevertino kaip įrodymų, patvirtinančių G. P. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Būtent, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. P., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis. Minėto policijos pareigūno R. G. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad G. P., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, šį telefoną laikė kairiosios rankos plaštakoje - delne, ir pažeidimas buvo akivaizdus, matomumo sąlygos buvo geros, atstumas iki pažeidėjo transporto priemonės buvo apie 10 metrų. Šį oficialų dokumentą tuomet policijos pareigūnas R. G. surašė pagal faktines bylos aplinkybes, kurias teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas kartu su minėtu pareigūnu patruliavęs policijos pareigūnas A. B., prašydamas vadovautis pagarsintais liudytojo R. G. parodymais, nurodytais jo tarnybiniame pranešime, kadangi pats įvykio situacijos, o taip pat ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisiminti negalėjo.
Pažymėtina, jog policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl teismui netikėti šių asmenų parodymais ar jų dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis pagrindo nėra. Tai, kad pažeidimą užfiksavęs bei tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas R. G. teisme parodė, kad apie šį įvykį nieko neprisimena, kaip ir tai, jog ir kitas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas A. B. nenurodė įvykio aplinkybių, G. P. kaltės, o taip pat policijos pareigūno surašytuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai tikėtina ir logiška, kad dėl fiksuojamų įvairaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų gausos, policijos pareigūnai nei paties įvykio, nei pažeidėjo prisiminti negalėjo, juo labiau, kad nuo įvykio iki šios bylos nagrinėjimo teisme, kuomet šie asmenys buvo apklausiami liudytojais, buvo praėję daugiau nei keturi mėnesiai, o ir pati situacija nebuvo išskirtinė. G. P. kaltės neigimą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip jo gynybinę versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad telefoninių pokalbių išklotinės negali paneigti kitais įrodymais patvirtinamo telefono naudojimo fakto, kadangi asmuo gali turėti su savimi ir kitų telefonų, kurie naudojami su išankstinio mokėjimo planais, kur abonento asmens duomenys nėra fiksuojami. Be to, pažeidimo fiksavimo metu nebuvo nustatytas telefono numeris, kuriuo naudojosi pažeidėjas, tai nustatinėti policijos pareigūnai neturėjo teisės šio KET pažeidimo pagrindu. Kaip pažymėta anksčiau, KET draudžia naudotis telefonais vairuojant transporto priemonę, draudimas apima ne tik kalbėjimąsi.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad G. P. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byla šiuo atveju nutraukta nepagrįstai.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir priimtinas naujas nutarimas - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2012-09-11 nutarimas paliktinas nepakeistas ir G. P. skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad šiuo atveju, vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nutarimą, bet ne nutartį, tačiau tai priimto procesinio sprendimo esmės nekeičia ir nesudaro absoliutaus pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2012-09-11 nutarimą nepakeistą ir G. P. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.