Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui A. J., suinteresuoto asmens antstolio Tomo Ubarto atstovei antstolio padėjėjai Mildai Martišauskei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Tomas Ubartas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Tomas Ubartas 2015 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S035006 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą antstolis nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, o vykdomoji byla Nr. 0136/14/01320/1 pradėta Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-803-471/2014 pagrindu. Antstolis pažymėjo, jog administracinio pažeidimo padarymo metu transporto priemonė buvo paimta iš pažeidėjo kaip pažeidimo padarymo įrankis, tačiau automobilio pašalinimas iš eismo nėra traktuojamas kaip konfiskavimas. Administracinė sankcija – transporto priemonės konfiskavimas – paskirta minėta Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, kurią įvykdyti vėliau ir pavesta antstoliui. Antstolis nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus, patiriamos vykdymo išlaidos, kurios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 610–611 straipsnių pagrindu išieškomos iš skolininko. Antstolis paaiškino, jog, kol nebuvo įvykdyta konfiskacija ir automobilio savo apskaiton nebuvo perėmusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, transporto priemonė nuosavybės teisė priklausė pareiškėjui A. J..

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotas tinkamai. Suinteresuotas asmuo prašymų papildyti bylos medžiagą nepateikė (CPK 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl jis nagrinėtinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies „Vykdymo procesas“ normas, reglamentuojančias vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0136/14/01320/1 medžiagos matyti, kad antstolis Tomas Ubartas 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė patvarkymą Nr. K011656 priimti vykdyti vykdytiną dokumentą – Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-803-471/2014 dėl automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. COB781, konfiskavimo iš pareiškėjo A. J. išieškotojai valstybei. Šį vykdytiną dokumentą antstoliui pateikė Telšių APVK po to kai jis įsiteisėjo. Atlikdamas vykdymo proceso veiksmus, 2014-12-18 antstolis surašė teismo nutarimu konfiskuoto automobilio arešto aktą ir kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pranešimu perimti konfiskuotą automobilį. Antstolis taip pat 2014 m. gruodžio 19 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. K011715 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo apskaičiavo 97,60 Eur dydžio vykdymo išlaidas, nurodydamas, kad vykdymo išlaidos bus išieškotos iš pareiškėjo A. J. priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, piniginių lėšų banko sąskaitoje ar pas kitus asmenis, iš piniginių lėšų, gautų pardavus pareiškėjui priklausantį turtą, pareiškėjui priklausančių turtinių teisių. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš antstolio konfiskuotą automobilį perėmė į apskaitą 2015-01-20 pagal turto perėmimo - perdavimo aktą. Pareiškėjas A. J. nesutikdamas, kad jis turi mokėti minėto nutarimo vykdymo išlaidas, pateikė skundą dėl antstolio Tomo Ubarto 2014 m. gruodžio 19 d. patvarkymo Nr. K011715 vykdomojoje byloje Nr. 01356/14/01320/1 panaikinimo, savo poziciją iš esmės pagrįsdamas tuo, kad automobilis turėjo būti perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai tiesiogiai, neįtraukus į šį procesą antstolio, kurio įtraukimas į šį procesą buvo nepagrįstas, neteisėtas ir nereikalingas, nes, pareiškėjo nuomone, teismo nutarimui įsiteisėjus, automobilio savininkas buvo valstybė, jis buvo jos žinioje nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 320 straipsnio 1 punktą, nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, vykdo antstoliai – padarius šio kodekso atitinkamuose straipsniuose, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, numatytus administracinius teisės pažeidimus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 321 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ir šias pajamas valstybės nuosavybėn. Antstolio, kuris pagal pirmiau nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 320 straipsnio 1 punkto nuostatas vykdo nutarimą konfiskuoti daiktą, veiksmų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas detaliau nereglamentuoja. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad šis kodeksas nustato, be kita ko, sprendimų vykdymo tvarką. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nurodytos teisės normos teikia pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmus, vykdant administracinėje byloje priimtą teismo nutarimą konfiskuoti daiktą, reglamentuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Tačiau ir tuomet antstolis kiekvienu atveju turi atskirai įvertinti faktines aplinkybes, kurios susijusios su jam pateiktu vykdytinu dokumentu ir tada pradėti pradinius vykdymo veiksmus. Iš paminėto seka, kad antstolis faktiškai areštavo jau valstybei, o ne pažeidėjui priklausantį turtą, kadangi minėtas nutarimas įsiteisėjo 2014-11-25 (v.b. Nr. 1320/1/2014, 9 b.l.).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 692 straipsniu, teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktas nustato, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau šis vykdymo proceso veiksmas atliekamas atsižvelgiant į visas su turto konfiskacija susijusias aplinkybes, kas nagrinėjamos bylos atveju yra labai svarbu.

Konfiskavimas yra specialusis nuosavybės teisės įgijimo (kartu ir nuosavybės teisės pasibaigimo) pagrindas, kuomet teisės pažeidimą padaręs asmuo praranda nuosavybės teisę į konfiskuojamą turtą, o valstybė įgyja nuosavybės teisę į konfiskuotą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 10 punktas, 4.67 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnis). Nuosavybės teisės perėjimo valstybei momentu laikytinas nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momentas. Priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2010, nesuformuota praktika, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktą valstybė turto savininku tampa ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo konfiskuoto turto perėmimo momento. Todėl asmens, kurio turtas konfiskuojamas, nuosavybės teisė, antstoliui perėmus turtą, yra jau pasibaigusi ir perėjusi valstybei. Tai yra teismui, valstybės vardu paskelbus 2014-11-04 nutarimą ir jam įsiteisėjus buvo užbaigta juridinių faktų sudėtis, kuomet konfiskacijos pagrindu nuosavybės teisė atsirado valstybei, į pažeidėjui anksčiau priklausiusį lengvąjį automobilį.

Pareiškėjo automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. COB781 konfiskuotas Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-803-471/2014. Šis nutarimas įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 25 d. ir pareiškėjo nuosavybės teisė į automobilį pasibaigė ir perėjo valstybei (CK 4. 47 str. 1d. 10p.). Taip pat pažymėtina, kad dar Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariatui 2014 m. spalio 12 d. priėmus Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 62 ir surašius Administracinio teisės apžeidimo protokolą Nr. 67P-19840552-14, pareiškėjas neteko automobilio valdymo. Tai yra jau nuo pažeidimo momento pareiškėjas prarado automobilio faktinį valdymą, kuomet jo atžvilgiu valstybės įgalioti pareigūnai įvykdė laikinąjį apribojimą ir daikto savininkas prarado teisę turėti turtą savo žinioje (CK 4. 43 str. 1d. 3p.).

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Šiuo aspektu kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos; teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2008; 2008 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2008; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Kiekvienu atveju, kuomet antstoliui kyla neaiškumas dėl teismo priimto procesinio sprendimo vykdymo tvarkos, jis turi teisę kreiptis ir į teismą dėl jos išaiškinimo (CPK 589 str.).

Nagrinėjamos bylos kontekste antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/01320/1 jau nereikėjo pradėti jokių vykdymo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu dėl jam anksčiau nuosavybės teise priklausiusio turto konfiskavimo. Kaip jau minėta aukščiau, konfiskuojamo turto nuosavybės teisė valstybei atsiranda nuo teismo sprendimo konfiskuoti turtą įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kurio turtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konfiskuotas, yra praradęs ne tik konfiskuojamo turto valdymą, bet ir nuosavybės teises į jį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nepagrįsta tokiam asmeniui skaičiuoti teismo sprendimo konfiskuoti turtą vykdymo išlaidas. Todėl darytina išvada, kad antstoliui už jo atliktus procesinius veiksmus ar suteiktas paslaugas perduodant teismo konfiskuotą turtą realizacijai iš vienos valstybės institucijos kitai, šias išlaidas privalo atlyginti Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri ir veikia valstybės vardu, nors į antstolį kreipėsi Telšių AVPK. Dėl to, kad dvi valstybės institucijos nesugeba koordinuoti savo veiksmų dėl konfiskuoto turto perėmimo (perdavimo) pareiškėjui negali kilti atsakomybė vykdymo procese. Be to pastebėtina, kad remiantis istoriniu teisės normos (CPK 692 str, anksčiau galiojusio 1964 m. CPK 420 str.) aiškinimu ir atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina tik tokia išvada, kuomet finansų įstaiga, veikianti valstybės vardu prisiima visas iš to kylančias pasėkmes. Teismas kiekvieną kartą aiškindamas įstatymo turi remtis ne tik gramatiniu, bet ir kitais jo aiškinimo būdais. Priešingas aiškinimas, kai pareiškėjui būtų nustatyta pareiga sumokėti už valstybės įgalioto asmens (antstolio) ir valstybės institucijų atliekamus veiksmus dėl konfiskuoto turto, kuris jau nuosavybės teise priklauso valstybei, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat atkreiptinas bylos dalyvių dėmesys į tai, kad ir pats Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634, kuriuo yra patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, yra neseniai pakeistas, kur dar aiškiau yra reglamentuojama konfiskuoto turto apskaita ir jo perdavimas (LRV 2015-03-13 nutarimas Nr. 259).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolis neteisėtai ir viršydamas savo kompetenciją bei pažeisdamas vykdymo proceso veiksmus reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai pareiškėjo A. J. atžvilgiu priėmė skundžiamą 2014 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. K011715 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/01320/1 iš šio asmens. Todėl pareiškėjo A. J. 2014-12-29 skundas tenkintinas ir skundžiamas antstolio patvarkymas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

1. Pareiškėjo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti visiškai.

2. Panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2014 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. K011715 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0136/14/01320/1 iš A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) .

3. Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

4. Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. 0136/14/01320/1.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.