- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1630-730/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04398-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VMG Technics“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VMG Technics“ dėl įpareigojimo suteikti papildomas poilsio dienas,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VMG Technics“ dėl įpareigojimo suteikti papildomas poilsio dienas, prašydamas panaikinti darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybines darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus 2018 m. balandžio sprendimą, įpareigoti atsakovą suteikti jam 2018 m. antrame suminės darbo laiko apskaitos laikotarpyje 1 papildomą poilsio dieną, 2018 m. trečiame suminės darbo laiko apskaitos laikotarpyje – 2 papildomas poilsio dienas, 2018 m. ketvirtame suminės darbo laiko apskaitos laikotarpyje – 3 papildomas poilsio dienas. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimo dalies, tai yra dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsisakė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neteisingai interpretuoja darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Nurodė, kad ieškovas dirba bendrovės techninėje tarnyboje, kuri pagal savo veiklos pobūdį yra nepertraukiamai veikiantis bendrovės padalinys. Nurodo, kad ieškovo grafikas sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 115 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Nurodo, kad per apskaitinį laikotarpį, tai yra pagal skundžiamą darbo grafiką visoms keturioms darbuotojų pamainoms metinis darbo grafikas yra sudaromas iš esmės vienodas, užtikrinant tolygų nepertraukiamo poilsio laiką tarp pamainų. Nurodo, kad darbdavys, esant suminei darbo laiko apskaitai, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį gali suplanuoti didesnę darbo laiko normą (nepažeidžiant maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio rėžimo reikalavimų), nei tai yra nustatyta DK 112 straipsnio 3 dalyje ir DK nenumato prievolės darbdaviui tokį planavimą derinti su darbuotoju, tai yra gauti jo sutikimą. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas priteisti 6 papildomas poilsio dienas yra nepagrįstas ir prieštarauja DK įtvirtintiems suminės darbo laiko apskaitos principams, todėl negali būti tenkinamas. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje nenurodė ir nepagrindė tokio reikalavimo pagrįstumo, tai yra, kad papildomos poilsio dienos būtų priteistos teismo, ir kad poilsio dienos būtų priteistos iš anksto už 3 ketvirčius, dar nežinant faktiškai viršytos apskaitinio darbo laiko normos. Nurodo, kad pagal DK 115 straipsnio 6 dalį už viršytą darbo laiko darbuotojui apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padauginamas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. Tokio prašymo bendrovė iš ieškovo nėra gavusi, nors pagal bendrovėje nustatytą ir ieškovui žinomą tvarką 2018 m. balandžio 5 d. įteikiant atsiskaitymo lapelį jis buvo informuotas apie galimybę pateikti prašymą, kad jo viršytas darbo laikas būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Dėl suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju darbo sutartimi ieškovui taikoma suminė darbo laiko apskaita. Esant suminei darbo laiko apskaitai pasirenkamas ilgesnis negu įprasta savaitės apskaitinis laikotarpis ir jo metu dirbama skirtingu intensyvumu atskiromis savaitėmis. Nurodo, kad DK 115 straipsnis nustato darbo laiko režimą taikant suminę darbo laiko apskaitą. Straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. O straipsnio 3 dalis nustato, kad esant suminei darbo laiko apskaitai darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo 52 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju tais laikotarpiais kai buvo viršytas darbo laikas, ieškovui buvo sumokėti viršvalandžiai, ieškovas darbdaviui prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo nėra pateikęs.
3.2. Dėl darbo sutarties nuostatų aiškinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių sudaryta darbo sutartimi nustatyta 48 valandų darbo savaitės trukmė. Pažymėjo, kad su visais darbuotojais buvo daromi sutarčių pakeitimai dėl 40 valandų darbo savaitės trukmės, tačiau ieškovas atsisakė tokį susitarimą pasirašyti. DK 114 straipsnio 2 punkte numatytas darbo laikas per dieną (pamainą) yra ne vidutinis, o absoliutus ir turi būti taikomas kiekvieną darbo dieną (pamainą) kiekvienam septynių kalendorinių paeiliui einančių dienų laikotarpiui. Ištyrus byloje pateiktus žiniaraščius nenustatė, kad pamainos laikas viršytų šiuos įstatyme nustatytus dydžius. Kaip ir nenustatė, kad būtų pažeistas DK 114 straipsnio 4 punkto reikalavimas. Papildomai nurodė, kad darbo grafikai derinami su darbo taryba arba profesine sąjunga arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, tai yra taip užtikrinant, kad nebūtų pažeistos darbuotojų teisės. Nurodė, kad nagrinėjam atveju darbo grafikas buvo suderintas ir ginčo dėl to nėra.
3.3. Dėl darbo švenčių dienomis ir darbo laiko trumpinimo prieššventinėmis dienomis nurodė, kad DK 112 straipsnio 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Teismas nurodė, kad minėtoji garantija netaikoma pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančiam asmeniui, kuriam pagal pamainų grafiką tokią dieną tenka dirbti trumpiau negu 8 valandas. Ištyrus byloje pateiktus žiniaraščius nenustatyta, kad priešventinę dieną ieškovas būtų dirbęs ilgiau negu 8 valandas. Pažymėjo, kad DK 124 straipsnis nustato, kad poilsio diena tai ta diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Skirti dirbti poilsio ar švenčių dieną darbuotojo sutikimo nereikia kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą (DK 124 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 2 dalis).
3.4. Dėl papildomų atostogų dienų nurodė, kad įstatymas suteikia teisę darbuotojui ir prašyti, kad viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko, tai yra įstatymas suteikią teisę darbuotojui pasirinkti, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas tokį prašymą būtų pateikęs. Papildoma kompensacija laisvu nuo darbo laiku nėra numatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas G. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantas dėl suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias darbo laiko normos nustatymą. Nurodo, kad teismas netyrė ir nepasisakė dėl Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimo apie darbo grafikų sudarymą esant suminei darbo laiko apskaitai bei atsakovės patvirtinto suminės darbo laiko apskaitos aprašo. Nurodo, kad atsakovė sudarydama darbo grafiką 2018 metams pagal suminę darbo laiką apskaitą dirbantiems darbuotojams, jų tarpe ir ieškovui, dirbančiam (duomenys neskelbtini) iš anksto numatė, kad darbuotojas turės dirbti per apskaitinį laikotarpį didesnį valandų skaičių, nei tiek bendrovėje, tiek DK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta darbo laiko norma - 40 valandų per savaitę. Nurodo, kad atsakovė sudarydama darbo grafiką suplanavo ieškovui dirbti viršvalandžius, todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovę suteikti papildomas poilsio dienas.
4.2. Apeliantas dėl darbo sutarties nuostatų aiškinimo nurodė, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo ir atsakovės sudarytą darbo sutartį. Teigia, kad darbo sutartyje buvo nurodyta, kad nustatoma iki 48 valandų darbo savaitės trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Nurodo, kad formuluotė iki 48 valandų darbo savaitės trukmė, nereiškia, kad ieškovui buvo nustatyta 48 valandų darbo savaitė. DK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaite, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpinta darbo laiko norma arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Tai reiškia, kad dėl ilgesnės darbo laiko normos nei 40 valandų per savaitę, darbo sutarties šalys negali susitarti.
4.3. Apeliantas dėl darbo švenčių dienomis ir darbo laiko trumpinimo prieššventinėmis dienomis nurodė, kad jei konkretų mėnesį dėl šventinių dienų mažėja faktinė darbo laiko norma atsakovo darbuotojams, dirbantiems įprastu darbo laiko režimu, atitinkamai turi mažėti konkrečiu laikotarpiu ir pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbantiems darbuotojams. Nustatant faktinį darbo valandų skaičių per savaitę, kurį darbuotojas turėtų dirbti, turi būti atsižvelgiama ir į kitas teisės normas, tai yra į DK nustatytas šventines dienas, kuriomis nedirbama ir į tai, jog švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Nurodo, kad atsakovė šios įstatymo normos nesilaikė.
4.4. Dėl papildomų atostogų dienų apeliantas nurodė, kad darbdavys, sudarydamas darbo grafiką pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbantiems darbuotojams, jį turi sudaryti taip, kad per apskaitinį laikotarpį darbuotojui numatytas dirbti darbo laikas atitiktų darbo laiko normos reikalavimus. Ir tik esant įstatyme numatytiems pagrindams, darbdavys gali nurodyti darbuotojui dirbti viršvalandinį darbą, ar darbą poilsio dienomis. Už darbo valandas, dirbtas pagal grafiką ir viršijusias darbo laiko normą, ieškovui buvo sumokėta kaip už viršvalandžius. Tai yra atsakovas faktiškai pripažįsta, kad ieškovui darbo grafike buvo nustatytas didesnis darbo valandų skaičius ir faktiškai jam taikoma tokia pati darbo laiko norma kaip ir kitiems atsakovo darbuotojams dirbantiems ne suminės darbo laiko apskaitos režimu, o penkių darbo dienų savaitę. Teigia, kad atsakovė dėl netinkamai sudaryto darbo grafiko turi suteikti ieškovui papildomas poilsio dienas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
5.1. Atsakovė dėl suminės darbo laiko apskaitos apskaičiavimo nurodo, kad Darbo kodekso 112 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nebuvo pažeisti ar viršyti DK 114 straipsnio 2 punkte nustatyti dydžiai. Nurodo, kad Apelianto reikalavimas darbo laiko normą skaičiuoti ir taikyti tik pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. Al-629 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2018 metais patvirtinimo“ prieštarauja darbo kodekso normoms, be to, minėto įsakymo paskirtis - vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimui. Taip pat būtina pažymėjo, kad darbdaviai turi teisę gerinti darbuotojų darbo sąlygas, tai yra nustatyti mažesnes darbo laiko normas, tačiau jie taip pat turi teisę nustatyti ir tokią darbo laiko normą, kuri yra didesnė nei 2002 valandos per metus.
5.2. Atsakovė dėl darbo sutarties nuostatų aiškinimo nurodė, kad darbo sutartimi nustatyta iki 48 val. darbo savaitės trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Nepaisant to, kad nustatyta iki 48 valandų darbo savaitės trukmė, apeliantui sudaromas bendras darbo (pamainų) grafikas, pagal kurį dirba ir kiti bendrovės darbuotojai. Nurodo, kad darbo grafikas sudarytas vadovaujantis DK 115 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko. Pažymėjo, kad viršvalandžiais laikoma ne tai, kas yra virš 40 darbo valandų per savaitę, bet tai, kas bus virš grafike užrašyto pamainos laiko.
5.3. Atsakovė dėl darbo švenčių dienomis ir darbo laiko trumpinimo prieššventinėmis dienomis nurodė, kad nesutinka su apelianto argumentais dėl darbo laiko trumpinimo, kadangi DK 123 straipsnio 2 dalis ir 124 straipsnio 2 dalis numato išimtį dėl darbo šventinę ir poilsio dieną dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą. Papildomai nurodo, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Teigia, kad tuo atveju, jei konkreti prieššventinė diena suminės darbo laiko apskaitos režimu dirbančiam darbuotojui nesutrumpinama viena valanda, tačiau apskaitinio laikotarpio gale nėra viršijama darbuotojui numatyta darbo taiko norma, minėta viena valanda nėra kompensuojama kaip viršvalandinis darbas.
Šalies argumentai
5.4. Ieškovė dėl papildomų atostogų dienų apeliantas nurodė, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė tokio reikalavimo pagrįstumo, tai yra kad papildomos poilsio dienos būtų priteistos teismo, ir kad poilsio dienos būtų priteistos iš anksto už 3 ketvirčius, dar nežinant faktiškai viršytos apskaitinio darbo laiko normos. Nurodo, kad pagal DK 115 straipsnio 6 dalį už viršytą darbo laiko darbuotojui apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padauginamas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. Tokio prašymo bendrovė iš apelianto nėra gavusi, nors pagal bendrovėje nustatytą ir apeliantui žinomą tvarką jis yra informuotas apie galimybę pateikti prašymą, kad jo viršytas darbo laikas būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons ta tuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantas ir atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
Dėl suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimo.
9. Apeliantas nurodo, kad atsakovė sudarydama darbo grafiką 2018 metams pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbantiems darbuotojams, jų tarpe ir ieškovui, dirbančiam (duomenys neskelbtini) iš anksto numatė, kad darbuotojas turės dirbti per apskaitinį laikotarpį didesnį valandų skaičių, nei tiek bendrovėje, tiek DK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta darbo laiko norma - 40 valandų per savaitę. Nurodo, kad atsakovė sudarydama darbo grafiką suplanavo ieškovui dirbti viršvalandžius, todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovę suteikti papildomas poilsio dienas, kurias jis būtų turėjęs, jei darbo grafikas būtų buvęs sudarytas tinkamai.
10. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas uždarojoje akcinėje bendrovėje „VMG Technics“ dirba nuo 2010 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini). Darbo sutartimi nustatyta 48 valandų darbo savaitės trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „VMG Technics“ nuo 2012 m. sausio mėnesio 1 d. patvirtintas suminės darbo laiko apskaitos aprašas. 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovės direktorius patvirtino techninės tarnybos pamaininį darbo grafiką, kuris buvo suderintas su darbo taryba.
11. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių (DK 113 straipsnio 1 dalis). DK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantui nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Suminė darbo laiko apskaita taikoma, kai dėl darbo ar gamybos specifikos negalima laikytis darbuotojui nustatytos darbo dienos ar darbo savaitės trukmės, ir darbo laikas apskaitomas per ilgesnį negu viena savaitė apskaitinį laikotarpį (vieną mėnesį, kelis mėnesius ar ilgiau). 2017 m. birželio 30 d. įsakymu nustatyta, kad techninė tarnyba, kurioje dirba apeliantas, pagal savo veiklos pobūdį yra nepertraukiamai veikiantis uždarosios akcinės bendrovės „VMG Technics“ padalinys. Nagrinėjamu atveju tiek apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą (b.l. 26-29), tiek apie 2018 m. darbo grafiką, kuris patvirtintas 2017 m. gruodžio 19 d. yra pranešta ir suderinta su įmonės darbo taryba (b.l. 20).
13. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju negalėjo būti viršyta 40 valandų darbo norma per savaitę pagal DK 112 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nors DK 112 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę, tačiau nagrinėjamu atveju įmonėje buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita. DK 113 straipsnio 2 dalis numato ne vieną darbo laiko režimo rūšį, tai yra nekintanti darbo dienos (pamainos trukmė), suminė darbo laiko apskaita, lankstus darbo grafikas, suskaldytos darbo dienos rėžimas, individualus darbo dienos rėžimas. Nagrinėjamu atveju taikant suminę darbo laiko apskaitą reikia vadovautis DK 115 straipsniu. Tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius (b.l. 24-25). DK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo grafikai turi būti sudaryti taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui tik pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui.
14. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad esant suminei darbo laiko apskaitai pasirenkamas ilgesnis negu įprasta savaitės apskaitinis laikotarpis (kaip ir nurodyta šios nutarties 13 punkte) dėl suminės darbo laiko apskaitos ir jo metu dirbama skirtingu intensyvumu atskiromis savaitėmis (pavyzdžiui, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas - vieną savaitę 45 valandų, kitą savaitę- 55 valandų ir pan.), bet apskaitinio laikotarpio pabaigoje vidutinis per savaitę dirbamų valandų skaičius atitinka darbo normą. Nagrinėjamu atveju darbo laiko norma pagal Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašo 6 punktą (b.l. 27-29), ieškovo ir atsakovės sudarytą darbo sutartį (b.l. 16-17) yra 48 darbo valandos.
15. Apeliacinės instancijos teismui atlikus 2018 m. techninės tarnybos pamaininio darbo grafiko analizę (b.l. 20-21) nustatyta, kad pamainos (duomenys neskelbtini) metinis darbo laikas yra 2108 valandų per metus, kas atitinkamai sudaro 52 savaites, todėl per vieną savaitę dirbama 41 valandą (2108 val. / 52 sav.). Byloje nėra ginčo, kad su ieškovu už dirbtas darbo valandas yra atsiskaityta, kita vertus, nėra viršyta ir 48 valandų šalių sutarta darbo laiko norma, nei maksimali darbo laiko norma, numatyta DK 115 straipsnio 3 dalyje. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas prašymą darbo ginčų komisijai pateikė tik 2018 m. balandžio 21 d., tai yra po 4 mėnesių nuo darbo grafiko sudarymo ir patvirtinimo, tuo laikotarpiu ieškovas dirbo, su ieškovu už dirbta darbo laiką buvo atsiskaityta, akivaizdu, kad ieškovas žinojo darbo grafiką nuo jo patvirtinimo, todėl laikoma, kad apeliantas sutiko su darbo grafiku, darbo taryba jo neginčijo ir tiek darbo sutartyje numatytos, tiek DK 115 straipsnio 3 dalyje įstatyme nurodytos darbo laiko normos nėra viršytos.
Dėl darbo sutarties nuostatų aiškinimo.
16. Apeliantas dėl darbo sutarties nuostatų aiškinimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo ir atsakovės sudarytos darbo sutarties sąlygas. Teigia, kad darbo sutartyje buvo nurodyta, kad nustatoma iki 48 valandų darbo savaitės trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Nurodo, kad formuluotė iki 48 valandų darbo savaitės trukmė, nereiškia, kad ieškovui buvo nustatyta 48 valandų darbo savaitė. DK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Tai reiškia, kad dėl ilgesnės darbo laiko normos nei 40 valandų per savaitę, darbo sutarties šalys negali susitarti.
17. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnio 1 dalis). Apeliantas uždarojoje akcinėje bendrovėje „VMG Technics“ dirba nuo 2010 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta sutartis patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis yra neterminuota, darbo sutartimi nustatyta 48 valandų darbo savaitės trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Apeliantas teigia, kad darbo sutartyje įtvirtintas darbo laikas turi būti vertinamas, kaip suprantamas iki 48 valandų per darbo savaitę, be to, ši darbo sutarties nuostata prieštarauja DK 112 straipsnio 3 dalyje nurodytai darbo laiko normai. Su šiais apelianto argumentais nesutinkama.
18. Darbo laikas – tai viena iš darbo sutarties sąlygų. Darbo sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, yra ją sudariusių šalių valios išraiška. Įstatyme nustatyti darbo sutarčiai keliami reikalavimai, minėta, neapriboja darbo sutarties šalių teisės susitarti dėl bet kokių papildomų sąlygų, kurios neprieštarauja teisės aktams. Bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje. Kilus ginčui dėl to, ar darbdavio darbuotojo naudai atliekami veiksmai, kurie nėra apibrėžti darbo sutartyje, vertintini kaip sutarties sąlyga, būtina nustatyti, ar darbo sutarties šalių elgesys, atliekamų veiksmų pobūdis, kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas šiuos veiksmus vertinti kaip vieną sutarties sąlygų, kuri yra darbdaviui privaloma ir turi būti jo vykdoma.
19. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas tiek atsakovė darbo sutartyje susitarė, kad apeliantui nustatoma iki 48 valandų darbo savaitės trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Apeliantas šiomis sąlygomis dirbo nuo 2011 metų. Pažymėtina, kad sutarties 6 punkte aiškiai nurodyta, kad ne visas darbo laikas nenustatomas. Todėl iš sutarties sąlygų, darbo santykių trukmės akivaizdu, kad darbuotojui nustatyta 48 valandų darbo savaitė. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad darbo sutartimi ieškovui taikoma suminė darbo laiko apskaita, todėl nagrinėjant klausimą dėl darbo laiko normos taikytina DK 115 straipsnio 3 dalis. DK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. Ieškovui darbo sutartimi buvo nustatytas 48 valandų darbo laikas. Todėl akivaizdu, kad šalių sudaryta darbo sutartimi nėra viršijama maksimali darbo laiko norma, taip kaip konstatuota šios nutarties 15 punkte.
20. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas atsisakė pasirašyti darbo sutarties sąlygų pakeitimą dėl 40 valandų darbo savaitės trukmės. Apeliantas apeliaciniame skunde neigdamas tokios sąlygos buvimą nurodė, kad atsakovas siūlė darbą kitokiomis, ieškovo teigimu, blogesnėmis sąlygomis. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus laikoma, kad apelianto argumentai šiuo klausimu nėra aiškūs ir nedviprasmiški. Apeliantas nurodo, kad nebuvo tartasi su darbdaviu dėl darbo sąlygų pakeitimo, o vėliau apeliaciniame skunde išdėsto motyvus, kad atsakovas siūlė dirbti jo manymu blogesnėmis sąlygomis sudarant naują darbo sutartį, tačiau įrodymų ir motyvų kaip darbdavys blogino apelianto darbo sąlygas mažindamas darbo laiko normą nuo 48 valandų iki 40 valandų nepateikė. Apeliantas nurodo, kad atsisakė pasirašyti naują darbo sutartį, todėl laikoma, kad apeliantui turėjo būti žinoma apie darbo sąlygų pasikeitimą ir ta aplinkybė, kad kiti darbuotojai dirba kitokiomis sąlygomis, tai yra kai kiti darbuotojai sutiko su darbo sąlygų pakeitimu, negali būti vertinama, kaip atsakovo (darbdavio) neteisėti veiksmai, atsisakant ieškovui nustatyti kitokias darbo sutarties sąlygas ar, kad sudarytas darbo grafikas prieštarauja šalių sudarytos darbo sutarties nuostatoms.
21. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat pateikia skaičiavimus, kuriuose lygina darbuotojų, dirbančių penkių dienų savaitės rėžimu (atsakovės administracijos ir kiti darbuotojai) ir ieškovo dirbamas darbo valandas (taikant suminį darbo laiko apskaitos rėžimą). Nors apeliantas ir teisingai nurodo, kad šių darbuotojų darbo sąlygos darbo laiko atžvilgiu yra skirtingos, tačiau nesutinkama su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju šios sąlygos turėtų būti vienodos ir ar lyginamos. Darbuotojai dirbantys kitokiomis sąlygomis, pavyzdžiui tiems kuriems nėra taikomas suminis darbo laiko rėžimas yra taikoma DK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbo laiko norma. Apeliantas dirba kitomis sąlygomis, tai yra pagal suminę darbo laiko apskaitą, todėl jam taikomas kitas rėžimas, tai yra numatytas DK 115 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad DK 114 straipsnio 1 punktas numato, kad darbo laiko režimas negali pažeisti maksimalių darbo laiko reikalavimų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos, jeigu šio kodekso normos nenustato kitaip. Šios nutarties 13 punkte konstatuota, kad tiek darbo sutartyje numatytos, tiek DK 115 straipsnio 3 dalyje įstatyme nurodytos darbo laiko normos nėra viršytos, todėl atmetami apelianto argumentai, kad yra viršijama darbo sutartyje numatyta darbo laiko norma ir kad apeliantui nėra taikoma 48 valandų darbo savaitė.
Dėl darbo švenčių bei prieššventinėmis dienomis ir papildomų atostogų dienų suteikimo.
22. Apeliantas dėl darbo švenčių dienomis ir darbo laiko trumpinimo prieššventinėmis dienomis nurodė, kad jei konkretų mėnesį dėl šventinių dienų mažėja faktinė darbo laiko norma atsakovo darbuotojams, dirbantiems įprastu darbo laiko režimu, atitinkamai turi mažėti konkrečiu laikotarpiu ir pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbantiems darbuotojams. Nustatant faktinį darbo valandų skaičių per savaitę, kurį darbuotojas turėtų dirbti, turi būti atsižvelgiama ir į kitas teisės normas, tai yra į DK nustatytas šventines dienas, kuriomis nedirbama ir į tai, jog švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Teigia, kad apeliantui turėjo būti sutrumpintas darbo laikas viena valanda.
23. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Pirmiausia nesutinkama su apelianto argumentu, kad vienodai turi būti aiškinamos darbo laiko normos lyginant darbuotojus dirbančius įprastu darbo laiko režimu ir pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbantiems darbuotojams. Šios nutarties 12 punkte konstatuota, kad atsakovo administracijos darbuotojams, kurie dirba pagal kitą darbo rėžimą yra taikoma DK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbo laiko norma, o apelianto atveju – DK 115 straipsnyje nustatyta darbo laiko norma.
24. Nagrinėjant klausimą dėl galimo švenčių dienų darbo laiko (ne)sutrupminimo apeliantui atsižvelgiama į tai, kad DK 123 straipsnio 2 dalis numato, kad švenčių dieną dirbama tik darbuotoju sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą. DK 112 straipsnio 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Apeliantas teigia, kad ši norma buvo pažeista, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikia ir motyvų, kaip buvo pažeista minėta įstatymo norma nenurodo (CPK 178 straipsnis).
25. Kasacinio teismo išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto darbo laiko norma pagal sudarytą darbo sutartį ir pagal suminę darbo laiko apskaitos normą pažeista nebuvo (nutarties 15 punktas). Priešingai, byloje atilikti skaičiavimai patvirtina, kad apeliantas dirbo trumpesnį darbo valandų skaičių nei numatyta darbo sutartyje (nutarties 13 punktas). Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad buvo pažeistos DK 112 straipsnio 5 dalies normos, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė ir apeliaciniame skunde motyvų kaip buvo pažeistos apelianto, kaip darbuotojo teisės, šiuo atžvilgiu nenurodo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė sudarydama darbo laiko grafiką atsižvelgė ir į šventines dienas ir kiekvieną atitinkamą mėnesį pagal švenčių dienų skaičių darbo laiko normos skyrėsi (b.l. 21). Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad apeliantas neįrodė, kad darbdavys pažeidė DK 112 straipsnio 5 dalies ir ar DK 123 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl apelianto argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
27. Apeliantas dėl papildomų atostogų dienų nurodė, kad darbdavys, sudarydamas darbo grafiką pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbantiems darbuotojams, jį turi sudaryti taip, kad per apskaitinį laikotarpį darbuotojui numatytas dirbti darbo laikas atitiktų darbo laiko normos reikalavimus ir tik esant įstatyme numatytiems pagrindams, darbdavys gali nurodyti darbuotojui dirbti viršvalandinį darbą, ar darbą poilsio dienomis. Už darbo valandas, dirbtas pagal grafiką ir viršijusias darbo laiko normą, ieškovui buvo sumokėta kaip už viršvalandžius. Teigia, kad atsakovė faktiškai pripažįsta, kad ieškovui darbo grafike buvo nustatytas didesnis darbo valandų skaičius ir faktiškai jam taikoma tokia pati darbo laiko norma kaip ir kitiems atsakovo darbuotojams dirbantiems ne suminės darbo laiko apskaitos režimu, o penkių darbo dienų savaitę. Teigia, kad atsakovė dėl netinkamai sudaryto darbo grafiko turi suteikti ieškovui papildomas poilsio dienas.
28. Apeliantas grįsdamas reikalavimą dėl papildomų atostogų dienų suteikimo iš esmės atkartoja tuos pačius motyvus, kuriais buvo grindžiami ir apeliacinio skundo motyvai dėl darbo priešventinėmis dienomis. Šios nutarties 15 ir 20 punktuose konstatuota, kad apelianto ir kitų darbuotojų, dirbančių pagal kitą darbo laiko rėžimą darbo sąlygos (darbo valandų skaičius) skiriasi ir tai nėra apelianto, kaip darbuotojo teisių pažeidimas, kadangi apeliantas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, jog atsakovė sudarydama darbo laiko grafiką neviršijo darbo laiko normos, numatytos darbo sutartyje (48 valandos) ir įstatymu nustatytos darbo laiko normos dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą (DK 115 straipsnio 3 dalyje), apelianto reikalavimas suteikti jam papildomas poilsio dienas už viršvalandinį darbo laiką yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl tenkinti jo nėra teisinio pagrindo ir sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė sudarydama darbo laiko grafiką nepažeidė minimalių poilsio laiko reikalavimų ir neviršijo darbo sutartyje numatytos darbo laiko normos.
29. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u taria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.