- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-543-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- A. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-543-278/2016
Teisėja Malvyra Bučienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00610-2015-0
2016 m. birželio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-126/2016 pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. priešieškinį dėl santuokos akto įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. V. prašė teismą panaikinti santuokos, sudarytos tarp jos ir A. V. apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės, palikti jai jos mergautinę pavardę bei priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės - po santuokos sudarymo nepraėjus nei 4 mėnesiams jis išsikėlė gyventi atskirai, vėliau sužinojo jį gyvenant su kita moterimi. Teigė, jog atsakovui ją palikus, ji buvo pažeminta artimųjų ir draugų akivaizdoje, patyrė stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos psichinė būsena. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko.
Atsakovas A. V. su pareikštu ieškiniu iš dalies sutiko ir priešieškiniu prašė panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės M. V. kaltės. Nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Be to, nurodė, kad ieškovė nesirūpino buitimi, švara, ištisai sėdėdavo prie kompiuterio, o vėliau išryškėjo ir jos polinkis alkoholiui. Pažymėjo, jog santykiai galutinai pašlijo po incidento draugo gimtadienyje. Teigė bandęs taikytis, tačiau santykiai nesikeitė, o 2015 m. pradžioje sužinojo ieškovę gyvenant su kitu vyru.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį – visiškai, panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, tarp A. V. ir M. Č., priėmusios santuokinę V. pavardę, (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dėl M. V. kaltės, ieškovei paliekant iki santuokos turėtą pavardę „Č.“. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi yra ieškovės neištikimybė, netinkamas požiūris į šeimą. Nurodė, kad ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, draugo gimtadienyje jai užsirakinus patalpoje su kitu vyru, jos neištikimybės faktą pagrindžia ir byloje pateiktos nuotraukos, o liudytoja apklausta ieškovės motina patvirtino nuotraukose esant jos dukrai bei S. M.. Atsakovo teiginius dėl ieškovės polinkio į alkoholizmą teismas atmetė, kaip neįrodytus. Nustatė, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių sutuoktinio kaltę pagrindžiančių įrodymų, išskyrus byloje pateiktas nuotraukas, kurios neįrodė jo neištikimybės fakto. Ieškovės pateiktą susirašinėjimą socialiniame tinkle „Facebook“ su „V.“ nelaikė įrodymu, nes ieškovė nenurodė asmens duomenų, neprašė jo iškviesti į teismo posėdį liudytoju. Teismas nesivadovavo liudytojos J. T. parodymais, jog atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį, nes ji patvirtino šį faktą žinanti tik iš pačios ieškovės. Ieškovės M. V. samprotavimus apie sutuoktinio neištikimybę laikė nepagrįstais, nes šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Pripažino atsakovui negalėjus grįžti gyventi pas ieškovę, nes ji pradėjo gyventi su S. M.. Konstatavo, jog šalys nuo 2014 m. gruodžio mėnesio kartu nebegyvena, todėl sutuoktiniams toliau gyventi ir išsaugoti santuoką nebeįmanoma. Nurodė, jog santuoką nutraukiant dėl ieškovės kaltės, M. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, be to, ieškovė nepaneigė atsakovo teiginio, kad jam išėjus gyventi atskirai, ieškovei buvo pervesta 850 svarų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. V. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo dalį ir priimti naują – panaikinti santuokos sudarymo įrašą Nr. 117 dėl atsakovo A. V. kaltės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino jos pateikto susirašinėjimo socialiniame tinkle, nes atsakovas patvirtino pažįstąs V. ir nepaneigė jos nurodytų aplinkybių jam palikus šeimą ir gyvenant kartu su V. drauge. Teigia, jog atsakovas turėjo kviesti Vernerį į teismą liudytoju ir įrodyti susirašinėjimui esant netinkamu įrodymu. Nurodo teismui visiškai neatsižvelgus į jos duotus paaiškinimus posėdžio metu bei neteisingai įvertinus liudytojos J. T. parodymus, kurie iš esmės paneigė atsakovo A. V. nurodytas aplinkybes, o teismas konstatavo kaip jos kaltę. Teigia, jog konstatuodamas jos kaltę dėl santuokos iširimo, teismas vadovavosi nenustatytomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos tik atsiliepime į ieškinį, tačiau neįrodytos. Nurodo nebuvus pasisakyta dėl atsakovo veiksmų, jam spalio mėnesį naktį negrįžus namo, o vėliau paaiškėjus, kad naktį jis praleido su kita moterimi. Mano, jog teismas atsakovo naudai nepagrįstai vertino jo motinos teisme duotus parodymus, nors ji Anglijoje buvo tik iki šalims sudarant santuoką. Neatsižvelgė į tai, kad liudytoja melavo, sakydama, kad jos sūnus su drauge I. vestuvėse Lietuvoje nebuvo, nes ji pateikė nuotraukas, kurių neginčijo pats atsakovas ir kuriose matyti, jog jis yra poroje su kita moterimi. Teigia, kad teismas pasisakė dėl atsakovo pateiktų nuotraukų, kurios akivaizdžiai matosi, jog nėra originalios, galimai sumontuotos kompiuterio pagalba. Tvirtina teismui neteisingai vertinus jos motinos parodymus dėl S. M., nes ji nepatvirtino pažįstanti minėtą asmenį. Nurodo neneigianti turinti draugą, tačiau tai įvyko jau atsakovui palikus namus ir pradėjus gyventi su kita moterimi. Mano, kad teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir nepagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo dėl jos kaltės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė atsisakė pateikti jos nurodyto asmens, galimai pasivadinusio (ar pavadinto) „V. V.“ duomenis, šio asmens neprašė apklausti teisme, todėl šie „parodymai“, pateikti neva susirašinėjimo su ieškove metu, negali būti patikrinami. Teigia, jog ne jis paneigti, o ieškovė turėjo įrodyti, kad jis, palikęs ieškovę, pradėjo gyventi kartu su V. buvusia drauge I., su kuria net dalyvavo Lietuvoje vykusiose vestuvėse. Nurodo asmenį „V.“ žinąs tik iš ieškovės teismui pateikto susirašinėjimo ir netvirtina, jog šį asmenį pažįsta. Pažymi, jog ieškovės interpretacijos dėl netinkamai vertintų liudytojos J. T. paaiškinimų neteisingos, nes teismas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo konstatavo dėl neištikimybės jam. Teigia, jog ieškovė netinkamai vertina incidento draugo gimtadienyje aplinkybes, liudytojos R. Č. parodymus. Pažymi, kad ieškovė teismo posėdžio metu neigė turinti draugą, o apeliaciniame skunde nurodo priešingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalių sudaryta santuoka yra iširusi. Šios aplinkybės šalys neneigia, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2011; 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).
Nagrinėdamas M. V. ir A. V. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, tačiau M. V. teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes A. V. be priežasties, praėjus tik daugiau nei trims mėnesiams po santuokos sudarymo, paliko šeimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių, liudytojų teiktus paaiškinimus, konstatuoja, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai (CPK 185 str.). Sutuoktinio kaltę ieškovė grindžia byloje pateiktu socialiniame tinkle susirašinėjimu su asmeniu, pasivadinusiu „V. V.“ gauta informacija, teikdama, jog atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį (b. l. 62-84). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio rašytinio įrodymo įrodomosios vertės, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti asmenį „V. V.“ bei patikrinti minėtame dokumente nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė, įrodinėdama sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, šią aplinkybę turėjo įrodyti pakankamais ir leistinais įrodymais (CPK 12, 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios ieškovei nurodyti bei pakviesti minėtą asmenį į teismo posėdį, tikslu patikrinti aplinkybes, nurodytas pateiktame susirašinėjime socialiniame tinkle. Apeliantei teigiant atsakovui palikus šeimą ir išėjus gyventi pas kitą moterį, pakankamų, leistinų ir neginčijamų įrodymų byloje nepateikta. Nurodydama minėtą aplinkybę, apeliantė remiasi tik savo samprotavimais. Vertinant liudytojos J. T. 2015-12-21 teismo posėdžio metu duotus parodymus, nustatyta, jog apie bylai reikšmingas aplinkybes ji sužinojo tik iš pačios ieškovės, tačiau paneigė atsakovo teiginius sutuoktinei buvus netvarkingai, nesirūpinus namais, atsakovu. Netikėti minėtais parodymais nėra pakankamo pagrindo, nes du metus abi šeimos artimai bendravo, gyveno tame pačiame name, gretimuose kambariuose. Liudytojos A. V. parodymai, jog 2013 metais, aplankius sūnų, ji pastebėjo šalių namuose netvarką, negali būti vertinami kaip neginčijami, nes teismo posėdžio metu buvo pateiktas tik epizodinis momentas, kuris negali būti pakankamu pagrindu konstatuojant ieškovei nesirūpinus buitimi (CPK 12 str., 178 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra įrodyta ieškovei buvus netvarkingai, nesirūpinusiai namų aplinka, nedirbus ar girtavus.
Atsakovas teigia ieškovei buvus neištikimai ir šią aplinkybę grindžia liudytojo E. K. paaiškinimais. Nors liudytojas nurodė, kad jo gimtadienio metu ieškovė ir jo draugas E. R. kartu buvo tualeto patalpose, kuris vėliau teigė, jog dėl to atsiprašys A. V., tačiau minėti parodymai nėra pakankami konstatuojant ieškovės neištikimybę. Nors atsakovo teiginius teismui patvirtino liudytojas E. K. ir nurodė, kad apie ieškovės intymius santykius sužinojęs iš paties E. R., tačiau tiek liudytojas, tiek ir E. R. yra atsakovo draugai ir gali apkalbėti ieškovę. Kas vyko tualeto patalpoje, nei atsakovas, nei liudytojas nematė, todėl nepaneigti ieškovės teiginiai, kad jai įėjus į tualetą nusiplauti rankas, įėjo E. R. ir užrakino duris, tačiau jokių intymių santykių tarp jų nebuvo. Įvertintina aplinkybė, jog M. V. neigiant neištikimybės faktą, E. R. byloje nėra apklaustas liudytoju dėl minėto įvykio. Ta aplinkybė, jog E. R. E. K. nurodė ketinąs atsiprašyti atsakovo, nepatvirtina jam turėjus intymių santykių su ieškove (CPK 12 str., 178 str.). Neatmestina, jog dėl vykusio incidento šalims išvykus į namus, E. R. jautėsi kaltu ir dėl to ketino atsiprašyti. Nustatyta, jog po minėto incidento šalys vyko į povestuvinę kelionę ir tik 2014 m. gruodžio mėn., atsakovas išėjo gyventi atskirai. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovas yra negrįžęs 2014 m. spalio mėn. naktį ir teigia, jam buvus su kita moterimi. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir liudytoja J. T., nurodžiusi, jog paryčiui grįžus atsakovui, jis nepaaiškino kur buvo visą naktį ir kodėl neatsiliepė į ieškovės telefoninius skambučius. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog neginčijamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai tvirtinti ieškovę ar atsakovui buvus neištikimais vienas kitam iki A. V. išėjo gyventi atskirai, byloje nėra pateikta (CPK 178 str.). Įvertintina aplinkybė, jog A. ir M. V., kaip šeimos, problemos buvo išsakomos sutuoktinių tėvams, tačiau duomenų, kad patys sutuoktiniai būtų dėję pastangas spręsti kilusias problemas, nenustatyta. Tai patvirtina ir paties atsakovo veiksmai 2014 m. gruodžio mėn. palikus ieškovę, jo teigimu, nusprendus pagyventi atskirai. Nepaneigta, jog ieškovė siekė susitikti su atsakovu, išsiaiškinti jo išėjimo priežastis, tačiau šie veiksmai nebuvo pakankami išsaugoti santuoką. Nepaneigta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas nuo 2015 m. sausio mėn. artimai bendrauja su kitais, priešingos lyties asmenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka yra iširusi. Įvertinus byloje surinktą medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai nedėjo pastangų išsaugoti santuoką, kartu nesprendė kilusių problemų ir abu pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių pareigas (CPK 185 str.; CK 3.61 str. 2 d.). Esant šalių kaltei dėl santuokos iširimo, priteisti ieškovei neturtinę žalą, nėra pagrindo. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė M. V. patyrė 795,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (76 Eur žyminis mokestis, 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 3,77 Eur ir 16 Eur išlaidos už pateiktas pažymas), o atsakovas A. V. - 641 Eur bylinėjimosi išlaidų (41 Eur žyminis mokestis, 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Ieškinį ir priešieškinį tenkinant iš dalies, įvertinus, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, šalių patirtų išlaidų dydis skiriasi nežymiai, ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme paliktinos šalims (CPK 93 str. 1, 4 d.). Bylinėjimosi išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš šalių lygiomis dalimis.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė M. V. patyrė 181 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas A. V. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 400 Eur. Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 90 Eur, o iš ieškovės atsakovui - 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Padarius priteistų sumų įskaitymą, iš ieškovės M. V. atsakovo A. V. naudai priteisina 110 Eur (200 - 90 = 110 Eur; CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, tarp A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1985 m. sausio 11 d. Rokiškio mieste ir M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1988 m. vasario 10 d. Juodupės mstl., Rokiškio rajone, priėmusios santuokinę V. pavardę, (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: A. V. turimą pavardę „V.“, M. V. - iki santuokos turėtą pavardę “Č.”.
Priteisti iš A. V., a. k(duomenys neskelbtini) ir M. V., a. k(duomenys neskelbtini) po 3,26 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, šias sumas sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630 (įrodymus pateikti teismui).
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Rokiškio rajono Civilinės metrikacijos skyriui.
Priteisti iš M. V. (a. k(duomenys neskelbtini)) 110 Eur (šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų A. V. (a. k(duomenys neskelbtini)) naudai.