Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-84-995/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-10
Bylos Nr.
1-84-995/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21348-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Kaltinamasis
V. Ū.
Nukentėjusysis
I. G.
Advokatai
Tomas Juonys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-84-995/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21348-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1.; 1.1.7.2.3
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 10 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Sigitai Jonauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,kaltinamajam V. Ū., jo gynėjui advokatui Tomui Juoniui,nukentėjusiajai I. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ū., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis su verslo liudijimu, vedęs, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. Ū. sugadino svetimą turtą.

Kaltinamasis V. Ū. 2021 m. birželio 19 d., apie 02.44 val., namo, esančio Druskininkų g. 7A, Palangoje, kieme, sugadino svetimą, nukentėjusiajai I. G. priklausantį turtą – tyčia nenustatytu aštriu daiktu subraižė nukentėjusiajai priklausančio, automobilio „BMW X5 REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės sparną, kairės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galinį sparną bei galinės kairės pusės arkos apdailą, taip tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajai I. G. priklausantį turtą, kurio vertė 1170 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Ū. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad kaltinime nurodytą datą, apie 22.00 val., į kiemą Druskininkų g. 7B, Palanga, atvyko vairuotojas su BMW X5 ir pasistatė automobilį prieš buto langus. Automobilio galas buvo prie pat jo (V. Ū.) pasodintų pušaičių. Kraunant daiktus, pušaitės buvo kliudytos, pasirodė, kad vairuotojas net nulaužė pušelės šaką. Pamatęs, kad vyriškis nesaugo pušelių, priėjo ir paprašė neniokoti pušelių, patraukti iš jo (V. Ū.) kiemo automobilį į savo kiemą. Su vyriškiu kartu dar buvo moteris ir du vaikai. Jis paaiškino vyriškiui, kad tai privati žemė ir jis negali statyti automobilio. Tada vyriškis paprašė jo pateikti žemės dokumentų. Nieko vyriškiui neatsakė, matė, kad įsižeidė, supyko, kad nevykdė jo (V. Ū.) reikalavimų. Konflikto nebuvo, nesikeikė, nevartojo necenzūrinių žodžių. Kaip ir įprastai, tą naktį, po to kai buvo pastatytas minėtas automobilis kieme, ėjo palaistyti pušelių. Dešinėje rankoje nešėsi kibirą vandens, o kairėje rankoje laikė buto lauko durų raktą su raktų ryšuliu. Nešdamas kibirą, ėjo link pušaičių pro būtent minėtą automobilį, pro vairuotojo pusę. Tarpas tarp automobilių buvo siauras, eidamas turėjo pasisukti šonu, kibirą laikė ėjimo kryptimi priekyje, o kairę ranką - už savęs. Einant pro automobilį žiūrėjo į priekį, todėl neatmeta galimybės, kad galėjo netyčia įbrėžti, tačiau to nepajuto. Į ausis buvo įsikišęs belaides ausines, todėl galėjo negirdėti brėžimo. Buvo šiek tiek neblaivus, išgėrė apie tris skardines alaus „Lefe“ po 0,5 litro.

Nukentėjusioji I. G. parodė, kad 2021 m. birželio 18 d. automobiliu „BMW X5“ atvyko į Palangą, automobilį pastatė aikštelėje. Sutuoktiniui atidarius bagažinę, priėjo vyriškis, kuris paklausė: „kodėl šis automobilis čia stovi?“. Sutuoktinis atsakė: „kodėl Jūs klausiate?“. Atėjęs vyras pareiškė, kad yra šios aikštelės savininkas. Sutuoktinis paprašė atnešti nuosavybės dokumentus. Tai sukėlė kaltinamojo pyktį, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais bei sakyti: „ar tu mokėjai už šias trinkeles, ar tu mokėjai už sniego kasimą, ar tu ją prižiūri, myžniau tu, trauk mašiną“, vyrą pavadino „myžniumi“, vadino „vagimis“, keikėsi. Sutuoktinis perspėjo atėjusį vyrą, kad jei nesiliaus taip elgtis, bus iškviesti policijos pareigūnai. Vyras tęsė įžeidinėjimus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl nusprendė nuo jo pasitraukti ir dviračiais su šeima nuvyko prie jūros. Kitos dienos rytą, apie 10.00 val., sutuoktiniui nuėjus į automobilį paimti rankšluosčių, pastebėjo, kad automobilio kairysis šonas, nuo priekinio sparno, per vairuotojo dureles, kairės pusės dureles, spoilerį ir galinį sparną yra perrėžtas aštriu daiktu ir matėsi dažų drožlės. Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai.

Liudytojas E. G. parodė, kad 2021 m. birželio 18 d., apie 18.00 val., jis susitiko su savo sutuoktine I. G. Kauno rajone, Garliavoje prie parduotuvės. Ji atvažiavo savo automobiliu BMW X5 Reihe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jai atvykus automobilis buvo sveikas, neapgadintas, nesubraižytas. Tada kartu su žmona atvyko į Palangos miestą. Nuvyko iš karto į parduotuvę „LIDL“ ir „Rimi“, kurios yra Klaipėdos plente, Palangoje. Į parduotuvę ėjo tik sutuoktinė, jis pasilikdavo automobilyje. Tuo metu, kol sėdėjo automobilyje, niekas prie jo nebuvo priėję, niekas nenubrėžė, automobilis buvo sveikas. Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Palanga, į savo butą. Automobilį pastatė tarp minėto namo, tai yra Druskininkų g. 4A ir kito namo. Su sutuoktine susinešė daiktus į butą. Kadangi automobilį buvo pastatęs negerai, trukdė kitiems vairuotojams pravažiuoti, nes kitur tuo metu nebuvo vietos, užnešus daiktus į kambarį per langą pamatė, kad laisvos vietos yra prie kito namo, adresu Druskininkų g. 7B, Palanga, po langais. Išėjus į lauką, automobilį perstatė. Po to su sutuoktine pasiėmė dviračius iš rūsio ir priėjo prie savo pastatyto automobilio, kuriame buvo vaikų dviračiai. Automobilis buvo sveikas, nesugadintas, nenubrėžtas. Atsidarė bagažinę, išsitraukė dviračius, pastatė juos ant šaligatvio ir tuo metu iš niekur nieko prie automobilio vairuotojo kairės pusės priekio priėjo jam nepažįstamas vyriškis, kurį mačiau pirmą kartą. Vyriškis jo paklausė, kodėl šitas automobilis čia stovi? Jis jo paklausė, kodėl jis jo (liudytojo) to klausia. Tada vyriškis pareiškė, kad yra minėtos automobilių aikštelės savininkas, būtent tos kur, jis pasistatė savo automobilį. Dar jo paprašė, kad pateiktų nuosavybės dokumentus, tačiau vyriškis susinervino, supyko, pradėjo keiktis, pradėjo įžeidinėti, vadinti „myžniumi“. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Matė, kad su vyriškiu beprasmiška kalbėtis, todėl su sutuoktine ir vaikais išvažiavo prie jūros. Kitos dienos ryte, apie 10.00 val., nuėjo iki automobilio paimti rankšluosčių ir priėjęs prie automobilio pamatė, kad yra perbrėžtas visas šonas aštriu daiktu. Buvo perbrėžtas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės galinis sparnas ir kairės pusės arkos apdaila. Tada išėjo sutuoktinė į kiemą su vaikais ir jie išsikvietė policijos pareigūnus.

2021 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus tarnybiniu parnešimu nustatyta, kad 2021 m. birželio 19 d., policijos pareigūnams dirbant ekipaže „5007“, 10.08 val., buvo gautas budėtojo pranešimas, kad adresu Druskininkų g. 9A, Palanga, kieme tarp 9A ir 7 namų, pranešėja pastebėjo, kad galbūt šią naktį buvo subraižytas pranešėjos automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galbūt iš piktybinių paskatų. Įtaria kaimyną (buvo konfliktas). Atvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko pranešėja I. G. ir jos vyras E. G., kurie paaiškino, kad 2021 m. birželio 18 d., apie 22.30 val., automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo vietoje, esančioje Druskininkų g. 7B, Palangoje, automobilis buvo neapgadintas. 2021 m. birželio 19 d., apie 10.00 val., priėję prie automobilio, pastebėjo, kad nenustatytu daiktu įbrėžtos ir taip apgadintos kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinė apsauginė plastmasė. I. G. ir E. G. policijos pareigūnams minėjo, kad 2021 m. birželio 18 d., prieš pastatant automobilį apie 22.35 val., sukonfliktavo su kaimynu, kaip vėliau nustatyta V. Ū. dėl automobilio statymo kieme, tai įtaria, kad automobilį galėjo apgadinti V. Ū.. Apžiūrint įvykio vietą, buvo pastebėta, kad ties minėto namo butu Nr. 3 yra vaizdo stebėjimo kamera. Buto duris atidarė V. S., kuri sutiko savanoriškai parodyti vaizdo stebėjimo kameros įrašus, sutiko juos įrašyti. Peržiūrint vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, buvo matyti, kad 2021 m. birželio 19 d., apie 02.44 val., išeinantis vyriškis vilkintis rožinės spalvos marškinėlius ir einantis pro minėtą automobilį ir galbūt galėjo apgadinti jį. Tuomet į lauką išėjo V. Ū., vilkintis tuos pačius rožinės spalvos marškinėlius, su kuriuo buvo bendraujama dėl minėto įvykio, tačiau jis policijos pareigūnams teigė, jog automobilio nesugadino, tik užsiminė, jog naktį ėjo laistyti gėlių ir galbūt netyčia galėjo subraižyti. V. Ū. ir toliau būdamas kieme pradėjo konfliktuoti su I. G. ir E. G. dėl pastatyto automobilio, jiems priekaištavo (b. l. 1-4).

Šalies argumentai

2021 m. birželio 20 d. pareiškimu nustatyta, kad pareiškėja I. G. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl automobilio sugadinimo. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2021 m. birželio 18 d. sukonfliktavo su kaimynu V. Ū. dėl automobilių stovėjimo vietos, automobilį buvo pasistačiusi Druskininkų gatvėje tarp 9-7 namų. 2021 m. birželio 19 d. pareiškėjos automobilis buvo rastas apibraižytas, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 5-7).

2021 m. birželio 19 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio Druskininkų 7B, Palangoje, automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje buvo matomas juodos spalvos automobilis BMWX5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis pastatytas priekiu į rytus. Apžiūrint automobilio kairę pusę, matomas įbrėžimas prasidedantis nuo priekinio kairės pusės sparno, besitęsiantis pro kairės pusės priekines ir galines dureles, baigiasi ant galinio kairės pusės sparno. Įbrėžimu apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, galinis kairės pusės sparnas, galinė kairės pusės apsauginė plastmasė. Apžiūrint įvykio vietą, ant namo, adresu Druskininkų g. 7B, Palanga, ties butu Nr. 3, matoma vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūrint įvykio vietą, daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (b. l. 23-33).

2021 m. liepos 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji I. G. pateikė automobilio BMWX5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą, sudarytą UAB „Automašinų dažymas“ (b. l. 51-57).

Registruotų kelių transporto priemonių išrašu nustatyta, kad automobilio BMWH5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra I. G. (b. l. 58).

2021 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ČM 3130 nustatyta, kad automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina - 1170 Eur, o pakaitinio automobilio nuomos kaina – 280 Eur (b. l. 66).

2021 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 778 nustatyta, kad I. G. bankiniu pavedimu Č. M. individualiai įmonei pagal 2021 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ČM 3130 sumokėjo iš viso 1450 Eur (b. l. 67).

2021 m. birželio 19 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. S. pateikė vaizdo stebėjimo kameros įrašą (b. l. 85-86).

2021 m. birželio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Druskininkų g. tarp 9A ir 7 namų. Vaizdo įrašas prasideda 2021 m. birželio 19 d., 02.44.38 val. Vaizdo įraše matomi automobilių stovėjimo aikštelėje pastatyti automobiliai bei šaligatvis prie laiptinės durų. 02.44.42 val. matyti, jog iš laiptinės į lauką išeina asmuo, vilkintis rusvos spalvos su trumpomis rankovėmis marškiniais bei tamsios spalvos šortais. Minėtas asmuo dešinėje rankoje laiko šviesios spalvos kibirą, o kairės rankos kumštis sugniaužtas ir joje jis laiko tiesų pailgą daiktą. 02.44.54 val., minėtas asmuo nueina tarp pastatytų automobilių ir eidamas pro automobilį, kairę ranką priremia prie jo ir, taip laikydamas, eina (b. l. 88-89)

2021 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. 11K-342 (21) nustatyta, kad vaizdo įraše kairėje rankoje asmuo laiko pailgą, maždaug pusantro delno ilgio, objektą. Objekto vienas galas juodos spalvos, kitas blizgus. Dėl skaitmeninės vaizdo bylos fiksavimo techninių charakteristikų nustatyti, koks objektas užfiksuotas subjekto kairėje rankoje, nėra galimybės (b. l. 100-101).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-677/2016).

Kaltinamasis V. Ū. savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. naktį, jis ėjo laistyti pušelių, dešinėje rankoje nešėsi kibirą su vandeniu, o kairėje – laikė buto lauko durų raktus, kadangi tarpas tarp automobilių buvo siauras, eidamas turėjo pasisukti šonu, kibirą laikė ėjimo kryptimi priekyje, o kairę ranką – už savęs, todėl neatmeta galimybės, kad netyčia galėjo įbrėžti automobilį su dešinėje rankoje turimu raktu nuo buto laukinių durų. Taigi kaltinamasis nepripažino, jog tyčia apgadino automobilį, nors neneigia, kad naktį, eidamas laistyti pušelių, su rankoje turimu raktu nuo lauko durų, galėjo nubraižyti automobilio šoną. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybinė versija, kurią paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Tiek nukentėjusioji I. G., tiek liudytojas E. G. paaiškino prieš nusikalstamos veikos padarymo dieną įvykusio konflikto su kaltinamuoju priežastis bei išsamiai papasakojo tarp jų kilusio konflikto aplinkybes. Jie parodė, kad jų ir kaltinamojo konfliktas įvyko dėl automobilio statymo vietos aikštelėje. Kaltinamasis nukentėjusiajai ir liudytojui išreiškė pretenzijas dėl to, kad nukentėjusioji ir jos sutuoktinis pastatė automobilį aikštelėje. Liudytojas E. G. taip pat patvirtino, kad po įvykusio konflikto su kaltinamuoju, kitos dienos ryte, nuėjo iki automobilio paimti rankšluosčių ir priėjęs prie automobilio pamatė, kad yra perbrėžtas visas šonas aštriu daiktu. Buvo perbrėžtas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės galinis sparnas ir kairės pusės arkos apdaila. Nors nei nukentėjusioji, nei liudytojas E. G. ir nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, kadangi jie nematė paties nusikaltimo padarymo aplinkybių, tačiau netiesioginiai įrodymai taip pat turi įrodomąją vertę. Be to, kaltinamojo parodymus dėl automobiliui padarytų apgadinimų taip pat paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio vizualiai matyti, kad kaltinime nurodytu laiku, to neneigė ir pats kaltinamasis, t. y. 2021 m. birželio 19 d., 02.44.42 val., iš laiptinės į lauką išeina asmuo, vilkintis rausvos spalvos su trumpomis rankovėmis marškiniais bei tamsios spalvos šortais. Minėtas asmuo dešinėje rankoje laiko šviesios spalvos kibirą, o kairės rankos kumštis sugniaužtas ir joje jis laiko tiesų pailgą daiktą. 02.44.54 val., minėtas asmuo nueina tarp pastatytų automobilių ir eidamas pro automobilį, kairę ranką priremia prie jo ir, taip laikydamas, eina (b. l. 88-89). Paprastai pro automobilio šoną einantis asmuo eina tiesiai, o ne pasisukęs link šalimai stovinčio automobilio, taip pat laisvai ranką laikančio asmens plaštaka kabo laisvai, o ne būna sulenkta per riešą bei nukreipta į stovintį automobilį, kas rodo prievartinę asmens rankos padėtį. Vaizdo įraše užfiksuota, kad V. Ū. plaštaka yra ne laisvoje padėtyje, tačiau sulenkta per riešą, o pats V. Ū. savo korpusu yra pasisukęs link automobilio, todėl teismas sprendžia, kad V. Ū., eidamas pro nukentėjusiosios automobilį, jį perbrėžė.

Kaltinamojo V. Ū. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat pagrindžia rašytiniai bylos duomenys. 2021 m. birželio 20 d. pareiškimu - protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji I. G. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl automobilio sugadinimo. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2021 m. birželio 18 d. sukonfliktavo su kaimynu V. Ū. dėl automobilių stovėjimo vietos, automobilį buvo pasistačiusi Druskininkų gatvėje tarp 9-7 namų. 2021 m. birželio 19 d. pareiškėjos automobilis buvo rastas apibraižytas, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Įvykio vietos apžiūros protokole bei fotolentelėse užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio Druskininkų 7B, Palangoje, automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje buvo matomas juodos spalvos automobilis BMWX5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio kairę pusę, matomas įbrėžimas prasidedantis nuo priekinio kairės pusės sparno, besitęsiantis pro kairės pusės priekines ir galines dureles, baigiasi ant galinio kairės pusės sparno. Įbrėžimu apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, galinis kairės pusės sparnas, galinė kairės pusės apsauginė plastmasė (b. l. 23-33).

Nors byloje nebuvo nustatyta, su kokiu konkrečiu aštriu daiktu (įrankiu ar pan.) V. Ū. subraižė nukentėjusiosios automobilis, tačiau bet kuriuo atveju nustatyta, kad automobilis buvo sugadintas. Specialisto išvados Nr. 11K-342 (21) motyvuojamoje dalyje konstatuota, kad vaizdo įraše kairėje rankoje kaltinamasis V. Ū. laiko pailgą, maždaug pusantro delno ilgio, objektą. Objekto vienas galas juodos spalvos, kitas blizgus (b. l. 100-101), kas paneigia kaltinamojo versiją, kad jis galėjo netyčia subraižyti automobilį lauko durų raktu. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo teismui parodytas lauko durų raktas, kuriuo kaip teigia kaltinamasis jis įvykio dieną galbūt galėjo subraižyti automobilį, visų pirma yra mažesnis, nei pusantro delno ilgio, kaip nustatė specialistas; antra, kaltinamojo iškelta versija, kad tokiu durų raktu, kurio danteliai pakankamai buki, jis padarė vientisą įbrėžimą ant automobilio kėbulo, atsirėmęs į jį, netyčia yra visiškai nelogiška. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nurodžius kaltinamajam, kad yra sugadintas automobilis, V. Ū. iš pradžių savo kaltę neigė, po to nurodė, kad visgi ėjo laistyti pušelių, esančių už automobilio galo ir nešdamas kibirą su vandeniu galėjo galbūt kliudyti automobilį su kibiru, tačiau jau po kelių minučių jis pradėjo neigti, kad kliudė automobilį. Apie tai, jog jis turėjo raktus ar kitą kokį aštrų daiktą policijos pareigūnams nepaminėjo. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo apgadintas, duomenų, rodančių, kad automobilį galėjo sugadinti ne kaltinamasis V. Ū., o kažkas kitas, byloje nėra, nes būtent V. Ū. kaltinimui aktualiu laiku, naktį pro automobilį praėjo tik kaltinamasis. Kita vertus, konkrečiu atveju tai, su kokiu daiktu (įrankiu, raktu ar kt.) V. Ū. sugadino svetimą turtą, neturi esminės reikšmės nei jo veikos kvalifikavimui nei jo atsakomybės apimčiai, nei padarytos žalos nustatymui. Taigi šios aplinkybės nenustatymas nekeičia bylos esmės ir nepaneigia kaltinamojo kaltės.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, turi būti tiksliai nustatyta nusikaltimo padarinių piniginė išraiška. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Pažymėtina, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytomis turto vertės išaiškinimo nuostatomis, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra daugiau nei 5 MGL (250 Eur) dydžio, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (12500 Eur), o atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės, t. y., kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos, atitinkamai, kai turto vertė neviršija 3MGL (150 Eur), sunaikinimas ar sugadinimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, bet turi administracinio nusižengimo požymių (ANK 115 straipsnis).

Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog V. Ū. atliktais tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai dėl sugadinto turto buvo padaryta turtinė žala. Konstatavus, kad būtent V. Ū. tyčiniais veiksmais sugadino nukentėjusiosios turtą, svarbu nustatyti, kokios vertės nukentėjusiosios turtą savo tyčiniais veiksmais sugadino V. Ū., nes ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo.

Byloje pateikta IĮ „Č. M.“ 2021 m. spalio 28 d., PVM sąskaita-faktūra, serija Nr. ČM3130 1450 Eur sumai (automobilio paruošimas dažymui – 600 Eur, dažymo darbai – 180 Eur, surinkimo-išrinkimo darbai – 240 Eur, dažai, medžiagos, detalės – 150 Eur, pakaitinio automobilio nuoma - 280 Eur) patvirtina, kad sugadintos transporto priemonės vertės atkūrimo kaštai sudarė 1170 Eur sumą. Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusioji I. G. IĮ „Č. M.“ sumokėjo iš viso 1170 Eur už atliktus automobilio remonto darbus ir medžiagas bei 280 Eur pakaitinio automobilio nuomą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Ū. savo veiksmais apgadino nukentėjusiajai I. G. priklausantį automobilį. Byloje įrodyta, kad V. Ū. sugadinto turto vertės atkūrimo kaštai sudaro daugiau nei 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, todėl visiškai pagrįstai kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstami pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis V. Ū. padarė konkretizuota tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad sugadinant svetimą turtą - automobilį, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamojo V. Ū. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis V. Ū., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltės nepripažino, neteistas, baustas administracine tvarka, kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. Ū. užsiima individualia veikla, turi šeimą, augina keturis vaikus.

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, V. Ū. skiriama BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte, numatytasis šios bausmės vidurkis. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija, ir kaltinamajam V. Ū. skiriama 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusioji I. G. byloje pareiškė 1450 Eur civilinį ieškinį dėl kaltais tyčiniais V. Ū. veiksmais padarytos turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatyme ar sutartyje yra nustatyta ribota atsakomybė. Tai reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl V. Ū. veikos buvo sugadintas nukentėjusiosios automobilio priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės galinis sparnas bei galinės kairės pusės arkos apdaila. Nukentėjusioji savo reikalavimą dėl turtinės žalos grindė į bylą pateikdama IĮ „Č. M.“ 2021 m, spalio 28 d., PVM sąskaitą-faktūrą, serija Nr. ČM3130 1450 Eur sumai (paruošimas dažymui – 600 Eur, dažymo darbai – 180 Eur, surinkimo-išrinkimo darbai – 240 Eur, dažai, medžiagos, detalės – 150 Eur, pakaitinio automobilio nuoma - 280 Eur). Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusioji IĮ „Č. M.“ sumokėjo iš viso 1450 Eur už atliktus automobilio remonto darbus ir medžiagas bei pakaitinio automobilio nuomą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. Ū. neginčijo minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų sumų, kurias sumokėjo nukentėjusioji už medžiagas bei atliktus automobilio darbus, ir objektyvių duomenų, paneigiančių sąskaitoje nurodytas išlaidas nepateikė, civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, todėl nukentėjusiosios I. G. reikalavimas priteisti iš kaltinamojo V. Ū. 1170 Eur sumą už žalą automobiliui „BMW X5 REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintinas.

Nukentėjusioji I. G. civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš kaltinamojo V. Ū. priteisti 280 Eur už pakaitinio automobilio nuomą, šį reikalavimą grįsdama jau minėtais dokumentais - PVM sąskaita-faktūra bei mokėjimo nurodymu, tačiau kaltinamasis bei jo gynėjas su tokiu nukentėjusiosios reikalavimu nesutiko, argumentuojant tuo, kad automobilio remonto metu, nukentėjusioji galėjo naudotis visuomeniniu transportu, be to, nukentėjusiosios šeima turi dar vieną automobilį, todėl pakaitinio automobilio nuoma nebuvo būtina.

Grindžiant automobilio naudojimo būtinybę, nukentėjusioji I. G. nurodė, kad automobilis reikalingas darbinei veiklai bei kasdienių poreikių tenkinimui, nes ji yra įmonės, prekiaujančios tvirtinimo detalėmis vadovė, jos darbinė veikla vykdoma Alytuje, be to, vykdant klientų užsakymus, tenka vežti tvirtinimo detales, kurių negalėtų gabenti visuomeniniu transportu. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusioji, būdama įmonės vadove, dirbdama Alytuje, o gyvendama Vilniuje, be automobilio nebūtų galėjusi atlikti tiesioginių darbinių funkcijų Lietuvoje bei atlikti kasdieninių darbų. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji pakankamai pagrįstai paaiškino, kam buvo ir yra būtinas tiek pradinis, tiek pakaitinis automobilis, juo labiau, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio būtinybei pagrįsti pakankama yra ir jau vien tai, kad iki įvykio automobilis buvo turimas ir naudojamas. Kaltinamojo bei jo gynėjo išdėstytos aplinkybės, jog nukentėjusioji nepagrindė, kodėl ji negalėjusi važiuoti visuomeniniu transportu ar naudotis kitu jos šeimos turimu automobiliu, nepanaikina kaltinamojo pareigos padengti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios turėtus nuostolius dėl negalėjimo naudotis automobiliu.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, vertinant byloje nukentėjusiosios pateiktus duomenis, spręstina, kad nukentėjusiosios I. G. prašomas atlyginti turtinės žalos dydis yra realus, adekvatus ir ekonomiškai pateisinamas, todėl iš kaltinamojo V. Ū. nukentėjusiosios I. G. naudai priteistina iš viso 1450 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji I. G. byloje pareiškė ir 3000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Be jokios abejonės, nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Dėl sugadinto turto, nukentėjusioji galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apgadinta tik materialinė vertybė, nekeliant žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojaus, pačiai nukentėjusiajai jokie sužalojimai padaryti nebuvo, teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra iš dalies pagrįstas ir tenkintinas. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiajai priteistinas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Priteistinos neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Dėl kardomųjų priemonių

V. Ū. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti.

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. Ū. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš nuteistojo V. Ū. nukentėjusiajai I. G. 1450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) turtinei žalai atlyginti ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

V. Ū. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui, - CD laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė