- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-221-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00150-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- UAB „Saugma“
- Ieškovas
- UAB „Palangos šilumos tinklai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Saugma“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei UAB „Saugma“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei UAB „Saugma“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12 890,00 Eur nuostolių ir 40 Eur fiksuotą sumą, iš viso 12 930,12 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę, o atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į ieškovo atstovės prašymą dėl ekspertizės rūšies, ekspertinės įstaigos skyrimo bei klausimų ekspertams formulavimo, nurodė, kad ieškovės pareikštame prašyme dėl ekspertinės įstaigos skyrimo bei klausimų ekspertams formulavimo nurodyti klausimai, kurie priskirtini skirtingų specialiųjų žinių sričių klausimams. Todėl prašė skirti kompleksinę ekspertizę, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui bei Kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę atliekančiai ekspertei R. I..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi paskyrė ekspertizę ir bylą sustabdė.
4. Teismas nustatė, kad byloje kyla ginčas dėl „Palangos šilumos tinklai“ parduotų kompiuterių kokybės, komplektacijos bei dėl kompiuterių vertės, rinkos kainos, todėl ginčo išsprendimui yra reikalingos specialios žinios, kurias turi ekspertinės įstaigos ekspertai – specialistai. Siekiant visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, byloje skirtina kompiuterinės technikos ekspertizė.
5. Teismas nutarė ekspertizę skirti atlikti ieškovės pasiūlytai teismo ekspertizės įstaigai oficialiam Dell įrangos gamintojo atstovui – UAB „Atea“ ir ekspertizės atlikimo laikui, bylą sustabdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Saugma“ prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismas paskyrė ekspertizę nenurodydamas jos rūšies (pobūdžio) ir pavedė ją atlikti privačiam juridiniam asmeniui UAB „Atea“, kuris nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą, bei atsisakė paskirtai įmonei pateikti atsakovo užduodamus klausimus ir bylą sustabdė. Dėl ekspertizės rūšies teismas nieko nemotyvavo. Dėl ekspertinės įstaigos paskyrimo nutartį motyvavo tuo, kad nėra gauti į ekspertų sąrašą įtrauktų ekspertų sutikimai tokią ekspertizę atlikti.
6.2. Nagrinėjamu atveju teismas skirdamas ekspertu privatų juridinį asmenį, neįtrauktą į ekspertų sąrašą, grubiai pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 2 dalį, nes ekspertų sąraše yra ne vienas ekspertas, kuris atlieka Informacinių technologijų ekspertizes ir Kilnojamojo turto vertinimo ekspertizes. Teismas, neteisėtai paskyręs asmenį ekspertizei atlikti ir sustabdydamas bylą, iš esmės užkirto kelią teisėtos ekspertizės skyrimui bei operatyviam, teisėtam bylos nagrinėjimui. Todėl tokia nutartis yra naikintina iš esmės, nes kad ir koks nutarties įgyvendinimo rezultatas būtų, teisės verstis ekspertine veikla neturinčio asmens pateikta išvada neatitiks teisėtumo ir leistinumo reikalavimų.
6.3. Teismo nutartis atsisakyti skirti į teismo sąrašą įrašytus ekspertus yra nepakankamai motyvuota, nes teismas net neužklausė teismo ekspertų apie galimybę atlikti ekspertizę ir net negavo ekspertų atsisakymo.
6.4. Nuo pat klausimo dėl ekspertizės skyrimo nagrinėjimo pradžios jautėsi bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumas ir neobjektyvumas, nes ekspertizę posėdyje protokoline nutartimi paskyrė teisėja net nesant šalies prašymo, net nenurodydama, kokia tai bus ekspertizė. Teisėja aiškiai nutartimi parodė, kad net neketina laikytis teisės aktų reikalavimų skiriant ekspertizę ir užkirto kelią teisėto bylos nagrinėjimo proceso eigai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Palangos šilumos tinklai“ prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies paskirti ekspertą bei pavesti atsakyti į teismo nurodytus klausimus, nutraukti, o atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria buvo sustabdyta, atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato šalies teisės apskųsti nutartį paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, išskyrus nutartį, įpareigojančią šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl negali būti apeliacijos objektu.
7.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti bylą iki bus atlikta ekspertizė, kadangi tik ekspertizės metu išsiaiškinus reikšmingas bylai aplinkybes pagal ekspertui suformuluotus klausimus byla galėtų būti išnagrinėta iš esmės ir joje priimtas atitinkamas procesinis sprendimas.
7.3. Byloje jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti teisėjos nešališkumą, nėra. Nepalankios atsakovui nutarties priėmimas (atsakovas siekė, kad nebūtų paskirta ekspertizė, tačiau teismas nutarė skirti ekspertizę), negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl teisėjos priešiškumo ar piktavališkumo dėl asmeninių priežasčių, taigi, nėra pagrindo manyti, kad atsakovo nuomonė dėl teisėjos šališkumo yra objektyviai pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje pateiktu atskiruoju skundu atsakovė UAB „Saugma“ skundžia Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria civilinė byla sustabdyta, paskyrus ekspertizę. Atskirąjį skundą atsakovė argumentuoja tuo, kad teismas pavedė atlikti ekspertizę privačiam juridiniam asmeniui, kuris nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą, taip pat nenurodė, kokios rūšies ekspertizė skiriama, atsisakė įtraukti į nutartį atsakovės pateiktus klausimus ekspertui. Atsakovė taip pat nesutinka su bylos sustabdymu ir nurodo, kad, atsakovės manymu, nagrinėjanti bylą teisėja yra šališka ir neobjektyvi.
Dėl teismo nutarties dalies, kuria skirta ekspertizė, apskundimo galimybės
10. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
12. Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, o taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusių klausimų, tokių kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimo ir pan. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl ši nutartis negali būti apeliacijos objektu. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekia nutarties dalies (skirti ekspertizę), dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Nustačius, jog apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties dalies, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies byloje paskirti ekspertizę nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl teismo nutartimi išspręstų su ekspertize susijusių klausimų (ekspertizės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, paskirto eksperto ir ekspertui pateiktų klausimų (ne)tinkamumo ir kt.), bylą išnagrinėjus iš esmės, apelianto nuožiūra, galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos sustabdymo
14. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylos sustabdymo.
15. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir tik teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
16. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Kaip nurodyta pirmiau, bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymų leidėjo yra paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė siekdamas nustatyti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Tokių klausimų ar procesinių veiksmų, kuriuos teismas privalėtų atlikti nelaukdamas paskirtos ekspertizės rezultatų, atsakovė atskirajame skunde nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, taip pat aplinkybę, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą, siekdamas sulaukti paskirtos ekspertizės, kuri gali turėti reikšmės bylos baigčiai, rezultatų. Vadinasi, atsakovės skundas dėl bylos sustabdymo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo
18. Atsakovė atskirajame skunde taip pat kelia klausimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo ir neobjektyvumo. Nurodo, kad teismo posėdžio metu teisėja paskyrė byloje ekspertizę, net nesant šalių prašymui, be to, nenurodė, kokia tai bus ekspertizė. Teigia, jog teisėja nesigilino, ar paskirtas juridinis asmuo gali atlikti minėtą ekspertizę, taip pat nutartimi parodė, kad neketina laikytis teisės aktų reikalavimų skiriant ekspertizę. Vadinasi, atsakovė atskirajame skunde kelia klausimą dėl teismo sudėties teisėtumo – jei bylą išnagrinėja šališkas teisėjas, teismo sudėtis yra laikoma neteisėta ir tai yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
19. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje nustatytas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris įtvirtina, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.
20. Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ar vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindai išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).
22. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43).
23. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26). Nepaisant suinteresuoto asmens nuogąstavimų reikšmės, svarbu pabrėžti, kad nors tokie nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens būgštavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr. pvz., EŽTT sprendimus bylose Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121). Todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar ginčijami santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų galima konstatuoti teisėjo ar teismo nešališkumo trūkumą (žr. pvz., EŽTT sprendimus bylose Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, par. 36).
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Be to, vien tik aplinkybė, jog šalis nesutinka su skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo (teismo) procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Vadinasi, vien ta aplinkybė, jog teisėjas priima apeliantui nepalankią nutartį nesudaro pagrindo spręsti apie teisėjo šališkumą bei neobjektyvumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1816-798/2016).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad jie nepaneigia asmeninio pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo prezumpcijos. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme būtų teikusi pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Atsakovė nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismo teisėja rodė priešiškumą ar piktavališkumą dėl asmeninių priežasčių. Savo ruožtu atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo teisėjos procesiniais veiksmais argumentai nėra tokio pobūdžio, kad leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumu objektyviuoju aspektu. Dėl ekspertizės skyrimo ir surinktų įrodymų leistinumo atsakovė galės teikti argumentus tiek tęsiant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tiek, jei kils poreikis, aukštesnės instancijos teismuose. Be to, teismas turi teisę pats inicijuoti ekspertizės skyrimą, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, absoliučiu procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu yra tik visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018), o to nagrinėjamu atveju konstatuoti nėra pakankamo pagrindo. Vadinasi, nėra teisinio ir faktinio pagrindo manyti, kad atsakovės nuomonė dėl teisėjos šališkumo yra objektyviai pagrįsta.
Dėl bylos baigties
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies byloje paskirti ekspertizę nutraukiamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal atsakovės UAB „Saugma“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies, kuria buvo paskirta ekspertizė, nutraukti.
Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą.